Tag: Darbo teisės

  • Europos Parlamente prabilo žvejai: 24 val. pamainos, sulaikyti dokumentai ir troškulys jūroje

    Europos Parlamente prabilo žvejai: 24 val. pamainos, sulaikyti dokumentai ir troškulys jūroje

    Liudijimai apie išnaudojimą jūroje

    Europos Parlamento Žuvininkystės komitete aptartos itin sunkios žvejų darbo sąlygos, kurios kai kurių liudytojų buvo įvardytos kaip šiuolaikinė vergovė. Diskusijoje skambėjo pasakojimai apie ilgas pamainas, prastą maistą, vandens stygių ir spaudimą, kai darbuotojai faktiškai praranda galimybę laisvai išvykti.

    Vienas ryškiausių liudijimų buvo indoneziečio jūreivio Fredi Seprizal pasakojimas apie 16 mėnesių darbą Kinijos laive. Jis teigė dirbęs po 16–20 valandų per parą, o kai kada ir ištisas 24 valandas be realaus poilsio, miegui gaudamas tik 3–6 valandas.

    „Maistas buvo labai prastos būklės, o gerti galėjau tik filtruotą jūros vandenį. Kitos išeities neturėjau“, – sakė Fredi Seprizal.

    Ką siekia pakeisti Europos Sąjunga?

    Susitikimo tikslas buvo įvertinti žvejų darbo sąlygas ir ieškoti priemonių, kaip veiksmingiau kovoti su priverstiniu darbu tiek ES, tiek importo grandinėse. Diskusiją inicijavo Europos Parlamento Žuvininkystės komiteto pirmininkė Carmen Crespo kartu su Europos Komisijos nario, atsakingo už žuvininkystę ir vandenynus, kabineto atstove Virginia Battu-Henriksson.

    C. Crespo pabrėžė, kad ES neturėtų konkuruoti mažindama standartus, o priešingai – paversti juos pranašumu, užtikrinant tvarumą, saugą ir darbuotojų teises. Pasak jos, konkurencingas žvejybos sektorius neatsiejamas nuo skaidrių tiekimo grandinių ir apsaugos nuo išnaudojimo.

    „Europa negali konkuruoti mažindama standartus, ji turi juos paversti didžiausiu savo pranašumu“, – sakė Carmen Crespo.

    Tyrimai rodo sistemines problemas

    Diskusijoje pristatyti ir akademinių tyrimų rezultatai, paremti interviu su 121 žveju ir 32 jų šeimų nariais iš Filipinų, Indonezijos, Kambodžos ir Fidžio. Tyrime nurodyta, kad 94 proc. apklaustųjų buvo susidūrę su atlygio nemokėjimu, o visi be išimties teigė patyrę jiems nepalankius sutarčių pakeitimus.

    Taip pat akcentuota, kad maždaug kas ketvirtas apklaustas žvejys teigė matęs kolegos mirtį, o mirties atvejai buvo fiksuoti kas ketvirtame analizuotame laive. Tai, ekspertų vertinimu, rodo ne pavienius incidentus, bet pasikartojančias rizikas, susijusias su sauga, pervargimu ir kontrole laivuose.

    Tarptautinės darbo organizacijos atstovai priminė, kad Darbo žvejybos sektoriuje konvencija nustato minimalius reikalavimus darbui laivuose, tačiau ją yra ratifikavusi tik dalis valstybių. Žmogaus teisių ir profesinių sąjungų atstovai ragino neapsiriboti formaliu atitikties tikrinimu ir pereiti prie realiai veikiančių kontrolės mechanizmų.

    „Turime pereiti nuo formalaus atitikimo prie realios darbuotojų teisių apsaugos, įskaitant atlyginimų patikrą ir atsakomybę įdarbinimo tarpininkams“, – sakė tyrėja Sallie Yea.

    ES tuo pat metu įgyvendina priverstinio darbo reglamentą, kuris etapais bus taikomas iki 2027 metų pabaigos. Tikimasi, kad šios taisyklės sustiprins patikrą ir sumažins riziką, jog į Europos rinką pateks žuvies produkcija, susijusi su priverstiniu darbu.

    F. Seprizal liudijime nuskambėjo ir kita, su išnaudojimu dažnai siejama detalė – dokumentų sulaikymas. Jis teigė, kad kapitonas laikė jo dokumentus, todėl pabėgimas buvo praktiškai neįmanomas, o norint juos atgauti, esą teko mokėti papildomai.

    „Man kilo minčių šokti nuo laivo ar jį padegti, bet pabėgti negalėjau, nes kapitonas laikė mano dokumentus“, – sakė Fredi Seprizal.

  • Europos darbo rinka pavojuje: paaiškėjo, kur kas penktas darbas – pažeidžiamas

    Europos darbo rinka pavojuje: paaiškėjo, kur kas penktas darbas – pažeidžiamas

    Beveik kas penktas darbas Europos Sąjungoje 2021 metais buvo priskirtas pažeidžiamų kategorijai, rodo Eurofound analizė. Šis vertinimas apima tris rizikas: nepakankamas pajamas, nesaugų užimtumą ir silpnesnes darbuotojų teises.

    Eurofound pažymi, kad po finansų krizės pažeidžiamų darbo vietų dalis buvo išaugusi, tačiau nuo 2016 metų tendencija gerėjo. Vis dėlto agentūra pabrėžia, kad bendras rodiklis slepia didelius skirtumus tarp valstybių ir skirtingas pažeidžiamumo priežastis.

    Kur situacija prasčiausia

    Didžiausia pažeidžiamų darbo vietų dalis fiksuota Ispanijoje, kur ji siekė 29 proc. Toliau rikiuojasi Portugalija ir Liuksemburgas po 25 proc., o Italijoje rodiklis siekė 24 proc.

    Mažiausi rodikliai nurodomi Vengrijoje – 17 proc., Maltoje ir Bulgarijoje – po 18 proc. Eurofound atkreipia dėmesį, kad daliai šalių, tarp jų Lietuvai, 2021 metų palyginamų pajamų duomenų nepakako, todėl jos į šį palyginimą neįtrauktos.

    Kodėl pažeidžiamumas skiriasi

    Skirtingose Europos dalyse problemos šerdis nevienoda: dalyje žemyninės Europos ir Vidurio bei Rytų Europoje svarbiausias veiksnys yra mažas atlyginimas. Tuo metu pietinėse ir kai kuriose šiaurinėse valstybėse dažniau dominuoja nesaugumas, susijęs su priverstiniu terminuotu ar ne visu etatu darbu.

    Liuksemburgo vietą sąraše Eurofound aiškina metodika: pajamų pakankamumas vertinamas lyginant su kiekvienos šalies medianinėmis pajamomis. Tai reiškia, kad net aukštas bendras atlyginimų lygis automatiškai neužtikrina mažesnės pažeidžiamumo dalies.

    Kas rizikuoja labiausiai

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad pažeidžiamas darbo vietas dažniau užima moterys, jaunimas, migrantai, romai, žmonės su negalia ir LGBT+ asmenys. Priežasčių spektras platus – nuo diskriminacijos ir priežiūros pareigų iki migracijos atveju pasitaikančių teisinių kliūčių ar nepripažintų kvalifikacijų.

    Švietimas įvardijamas kaip vienas stipriausių apsaugos veiksnių. Pavyzdžiui, Vengrijoje pažeidžiamų darbuotojų dalis tarp žemesnio išsilavinimo žmonių siekė 58 proc., o tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių – 6 proc.

    Dar vienas veiksnys – darbo patirtis: Eurofound skaičiavimu, kiekvieni papildomi metai darbo rinkoje vidutiniškai mažina pažeidžiamumo riziką maždaug vienu procentiniu punktu. Šiaurės šalyse jaunimo pažeidžiamumas gali būti ypač aukštas, tačiau neretai jis laikomas laikinu etapu prieš pereinant į stabilesnį užimtumą.

    Eurofound pabrėžia, kad vienas pažeidžiamumo aspektas nebūtinai reiškia prastą darbo gyvenimą, tačiau kelių rizikų sankaupa jau siejama su nuosekliai blogesniais rezultatais. Tarp dažniausiai minimų pasekmių – menkesnės karjeros perspektyvos, ribotos mokymų galimybės, mažesnė autonomija ir nenuspėjamos pajamos.

    Ataskaitoje taip pat akcentuojamas psichologinis krūvis: labiausiai pažeidžiami darbuotojai dažniau susiduria su nerimu ir depresijos požymiais. Eurofound nurodo, kad šiuos skirtumus svarbu vertinti platesniame socialiniame kontekste, nes prastesnę savijautą gali lemti ne tik darbo sąlygos, bet ir nestabilios pajamos bei neapibrėžtumas dėl ateities.

    Europos Komisijai svarstant kokybiškų darbo vietų iniciatyvas, Eurofound ragina išlaikyti lankstumą, bet neleisti, kad netipinės darbo formos silpnintų standartus. Agentūra pabrėžia ir praktinį aspektą: darbuotojų apsaugos taisyklės veikia tik tiek, kiek realiai užtikrinama jų priežiūra ir vykdymas.

  • Gegužės 1-oji Visagine: meras primena Tarptautinės darbo dienos prasmę ir padėką darbuotojams

    Gegužės 1-oji Visagine: meras primena Tarptautinės darbo dienos prasmę ir padėką darbuotojams

    Gegužės 1-oji minima kaip Tarptautinė darbo diena, skirta atkreipti dėmesį į darbo vertę ir darbuotojų teises. Šia proga į visaginiečius kreipėsi Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz, pabrėžęs kasdienio darbo svarbą miesto gyvenimui.

    Savo sveikinime meras akcentavo, kad darbas dažnai būna kantrus ir nepastebimas, tačiau kuria bendruomenės pagrindą. Pasak jo, Visaginas išsiskiria darbščiais, atsakingais ir vieni kitus palaikančiais žmonėmis, o tai esą yra miesto stiprybė ir tapatybės dalis.

    „Šiandien pagerbiame kiekvieno žmogaus darbą – kasdienį, kantrų, dažnai nepastebimą, tačiau kuriantį visa ko pagrindą“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Mero teigimu, kiekvienas etapas, nuo idėjos iki jos įgyvendinimo, prisideda prie bendros ateities kūrimo. Jis linkėjo, kad darbas teiktų ne tik stabilumą, bet ir įkvėpimą bei prasmę, o žmonės didžiuotųsi tuo, ką sukuria savo pastangomis.

    Tarptautinė darbo diena Lietuvoje yra valstybinė šventė ir nedarbo diena, todėl daugeliui ji tampa proga ne tik pailsėti, bet ir prisiminti, kokią vietą kasdienybėje užima darbas. Savivaldybės vadovo žinutė šiemet orientuota į bendruomeniškumą ir pagarbą kiekvienam dirbančiajam, nepriklausomai nuo profesijos ar pareigų.