CP v2

Tag: Darbo valandos

  • „STIHL“ vadovas siūlo dirbti 40 valandų be priedų: įvardijo, kas Vokietiją stumia į krizę

    „STIHL“ vadovas siūlo dirbti 40 valandų be priedų: įvardijo, kas Vokietiją stumia į krizę

    Pasaulyje gerai žinomo grandininių pjūklų gamintojo „STIHL“ vadovas Nikolas Stihl ragina Vokietiją ryžtis gilesnėms reformoms ir didinti bendrą darbo apimtį. Jo teigimu, šalies ekonomika jau kelerius metus įstrigusi struktūrinėje krizėje, o esami sprendimai dar nekuria pakankamo investicijų ir augimo impulso.

    Verslininkas pabrėžia, kad Vokietijos konkurencingumui smogia keli veiksniai vienu metu: didelės energijos, darbo ir mokesčių sąnaudos, pernaininga reguliacinė aplinka bei prastėjantis kvalifikacijos lygis. Prie išorinių spaudimų jis priskiria geopolitines įtampas, tarptautinės prekybos barjerus ir agresyvią Kinijos pramonės politiką.

    „STIHL“ mastas ir fonas

    „STIHL“ skelbia, kad 2025 metais įmonės pajamos siekė 5,48 mlrd. eurų, o darbuotojų skaičius pasaulyje sudarė 20 246. Įmonę 1926 metais įkūrė Andreas Stihl, o 2026 metais bendrovė mini 100 metų sukaktį.

    Nikolas Stihl, įkūrėjo anūkas, viešai teigia, kad per pastaruosius aštuonerius metus Vokietija neteko apie 15 proc. pramonės produkcijos, o kas mėnesį prarandama maždaug 15 000 pramonės darbo vietų. Jo vertinimu, silpnėjanti pramonės bazė kelia riziką šalies gerovei ir socialinės apsaugos modelio tvarumui.

    Reformos, kurios, jo manymu, per silpnos

    Verslininkas palankiai vertina Vyriausybės planuojamas reformas sveikatos draudimo, pensijų, mokesčių ir darbo rinkos srityse, tačiau laiko jas kompromisinėmis ir nepakankamomis. Jis perspėja, kad reformų atsisakymas ar jų išardymas mažintų verslo pasitikėjimą politika ir pailgintų stagnaciją.

    Jo siūlomų priemonių kryptis aiški: mažinti biurokratiją, greitinti leidimų išdavimą, didinti investicijų patrauklumą ir skatinti tyrimus bei plėtrą. Taip pat akcentuojamas valstybės valdymo skaitmeninimas ir procesų supaprastinimas, kad institucijos veiktų labiau kaip paslaugų teikėjos gyventojams ir įmonėms.

    40 valandų be papildomo atlygio

    Daugiausia diskusijų sukėlė siūlymas didinti savaitės darbo laiką iki 40 valandų be papildomo atlygio. Nikolas Stihl aiškina, kad Vokietija nebeturi tokio produktyvumo pranašumo prieš pagrindinius konkurentus, kuris anksčiau pateisindavo aukštus darbo kaštus.

    „Jei norime išlaikyti gerovę ir socialines garantijas, bendra ekonomikoje atliekamo darbo apimtis turi didėti“, – sakė Nikolas Stihl.

    Jis pabrėžia, kad tai nėra kaltinimas darbuotojams, o bandymas prisitaikyti prie demografinių pokyčių ir lėtesnio augimo. Kartu jis siūlo ieškoti būdų, kaip geriau išnaudoti darbo rinkos rezervus, įskaitant nedirbančius asmenis, dalinį užimtumą ir kvalifikuotų darbuotojų pritraukimą iš užsienio.

    Dar viena jo minima kryptis – peržiūrėti ligos išmokų taisykles, numatant išmokų mokėjimą nuo antrosios ligos dienos, taip pat atsisakyti kai kurių supaprastintų nedarbingumo patvirtinimo praktikų. Tokie siūlymai Vokietijoje tradiciškai sulaukia griežtos profesinių sąjungų kritikos, nes laikomi socialinių garantijų siaurinimu.

    Nikolas Stihl taip pat kelia „lubų“ idėją ne darbo užmokesčio sąnaudoms, susijusioms su įmokomis socialiniam draudimui. Jo teigimu, 40 proc. nuo bruto darbo užmokesčio yra riba, kurią verslas dar gali pakelti neprarasdamas konkurencingumo.

    Kalbėdamas apie ateities ekonomiką, jis ragina kryptingiau remti sritis, kurios kuria didelę pridėtinę vertę: dirbtinis intelektas pramonėje, robotika, biotechnologijos, medicinos technologijos, kosmoso pramonė ir kvantinės technologijos. Jo vertinimu, vien skaitmenizacijos ir DI teikiami produktyvumo laimėjimai neatsvers visuomenės senėjimo poveikio, todėl būtini ir darbo rinkos sprendimai.

  • Eurostatas atskleidė, kur Europoje savaitgaliais dirbama daugiausia ir kodėl Lietuva išsiskiria

    Eurostatas atskleidė, kur Europoje savaitgaliais dirbama daugiausia ir kodėl Lietuva išsiskiria

    Europoje savaitgalis daugeliui tebėra poilsio laikas, tačiau naujausi Eurostato duomenys rodo kitokią realybę: daliai darbuotojų šeštadienis ir sekmadienis yra įprastos darbo dienos. Vidutiniškai Europoje savaitgaliais reguliariai dirba 21,3 proc. dirbančiųjų.

    Skirtumai tarp šalių ryškūs. Didesnis darbo savaitgaliais paplitimas fiksuojamas Balkanuose ir Viduržemio jūros regione, o Šiaurės ir Rytų Europoje rodikliai dažniau būna gerokai mažesni.

    Eurostato statistika išskiria Graikiją, kur savaitgaliais dirba apie 41 proc. dirbančiųjų. Aukšti rodikliai matomi ir Bosnijoje ir Hercegovinoje (33 proc.), Maltoje, Kipre bei Šiaurės Makedonijoje (po 32 proc.).

    Tuo metu Lietuva patenka tarp šalių, kuriose savaitgalinis darbas rečiausias: reguliariai savaitgaliais dirba apie 4 proc. darbuotojų. Panašiai žemi rodikliai fiksuojami Vengrijoje (7 proc.) ir Lenkijoje (7,5 proc.).

    Darbuotojai ir verslo savininkai

    Duomenys rodo aiškų skirtumą tarp samdomų darbuotojų ir dirbančių savarankiškai ar turinčių verslą. Vidutiniškai savaitgaliais dirba 18,5 proc. samdomų darbuotojų, o tarp darbdavių ir savarankiškai dirbančiųjų šis skaičius siekia 46 proc.

    Graikijoje kontrastas itin ryškus: tarp savarankiškai dirbančiųjų ir darbdavių savaitgalinis darbas siekia apie 75 proc. Kitose šalyse aukšti rodikliai fiksuojami Belgijoje (66 proc.) ir Prancūzijoje (60 proc.).

    Specialistai pabrėžia, kad darbas savaitgaliais nebūtinai reiškia ilgesnę darbo savaitę, tačiau kai kuriose šalyse tai sutampa ir su didesniu bendru dirbamų valandų skaičiumi. Eurostato darbo laiko statistikoje Graikija dažnai minima tarp daugiausiai dirbančių ES valstybių.

    Kuriuose sektoriuose savaitgaliai darbiniai?

    Savaitgalinis darbas labiausiai priklauso nuo sektoriaus ir pareigų pobūdžio. Beveik pusė paslaugų ir pardavimų darbuotojų reguliariai dirba savaitgaliais, o panašus lygis matomas ir žemės ūkyje, miškininkystėje bei žuvininkystėje.

    Dažnesnis darbas savaitgaliais būdingas ir vadinamosioms elementariosioms profesijoms, kuriose vyrauja rutininiai fiziniai darbai. Tokiose srityse grafikus dažnai diktuoja sezoniniai pikai, klientų srautai ir nenutrūkstamos paslaugos.

    Priežastys paprastai susijusios su ekonomikos struktūra: turizmu, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugomis, prekyba, taip pat būtinosiomis paslaugomis, pavyzdžiui, sveikatos priežiūra, transportu ar viešuoju saugumu. Kuo didesnė šalies priklausomybė nuo turizmo ir paslaugų sektoriaus, tuo daugiau darbuotojų patenka į pamaininį darbą.

    Keturių dienų savaitės kryptis

    Nors daliai europiečių savaitgaliai išlieka darbo metas, kai kurios šalys vis dažniau ieško priešingos krypties sprendimų ir bando trumpinti darbo savaitę. Europoje populiarėja modeliai, kai darbo laikas suspaudžiamas, o poilsio dienų daugėja.

    Lenkija 2025 metų vasarą pradėjo pilotinį projektą, kuriuo siekiama mažinti darbo savaitę nuo 39 iki 35 valandų nemažinant atlyginimų. Darbuotojams buvo siūlomos skirtingos alternatyvos, įskaitant šešių valandų darbo dieną, trijų dienų savaitgalį arba papildomas atostogų dienas.

    Projektas buvo įgyvendinamas apie 90 viešojo ir privataus sektoriaus darboviečių, apimant maždaug 5 000 darbuotojų, o vertinimas numatytas 2027 metais. Kiekvienai dalyvaujančiai darbovietei kompensacijoms ir grafiko pertvarkai skirta iki maždaug 210 000 eurų.

    Keturių dienų darbo savaitės bandymų įvairiomis formomis yra turėjusios ir kitos Europos valstybės, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Portugaliją, Islandiją, Prancūziją ir Ispaniją. Tokie eksperimentai dažniausiai siejami su produktyvumu, darbuotojų gerove ir perdegimo mažinimu.

    Eurostato duomenys apie darbą savaitgaliais leidžia suprasti, kad vieno universalaus sprendimo Europoje nėra. Skirtingos ekonomikos šakos, darbo organizavimo tradicijos ir demografiniai iššūkiai lemia, kodėl vienur savaitgalis lieka šventu poilsiu, o kitur tai įprasta darbo grafiko dalis.