Baigėsi didelio atgarsio sulaukusi byla Lenkijoje, kai buvęs policijos pareigūnas buvo apkaltintas slapta filmavęs koleges moterų persirengimo kambaryje. Apeliacinis teismas atmetė nuteistojo skundą ir paliko galioti žemesnės instancijos nuosprendį, todėl sprendimas įsiteisėjo.
Bylą nagrinėjęs apygardos teismas po pareigūno apeliacijos konstatavo, kad pirmos instancijos teismo išvados buvo pagrįstos. Teismas akcentavo, kad tokioje patalpoje kaip persirengimo kambarys privatumo lūkestis yra maksimalus, o bet koks slaptas vaizdo fiksavimas laikytinas itin šiurkščiu pažeidimu.
Teismo atstovas spaudai viešai patvirtino, kad nuosprendis nepakeistas: buvusiam pareigūnui skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams. Tai reiškia, kad asmuo realiai įkalinimo išvengs tik tuo atveju, jei laikysis teismo nustatytų sąlygų ir nepadarys naujų nusikaltimų.
Kaip buvo atskleista veika
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vaizdo kamera buvo paslėpta po suolu moterų persirengimo patalpoje vienoje iš policijos įstaigų. Įrenginys fiksavo vaizdą darbuotojoms persirengiant, o tai, teisės ekspertų vertinimu, paprastai kvalifikuojama kaip neteisėtas informacijos apie privatų gyvenimą rinkimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.
Istorija iškilo į viešumą po to, kai viena pareigūnė pastebėjo įtartiną įrenginį. Apie radinį nedelsiant informuoti atsakingi asmenys, įranga buvo paimta ir perduota tyrėjams, o pradėtas tyrimas tapo vienu garsiausių pastarųjų metų atvejų, susijusių su privatumo pažeidimais darbo vietoje.
Kodėl tyrimas perduotas kitai teritorijai
Prokuratūra nurodė, kad tyrimas buvo perduotas kitam teritoriniam padaliniui, siekiant išvengti interesų konflikto ir užtikrinti nešališkumą. Sprendimas aiškintas tuo, kad įtariamasis anksčiau profesiniais klausimais bendradarbiavo su vietos prokurorais, todėl pasirinktas modelis, mažinantis bet kokias abejones dėl objektyvumo.
Per tyrimą buvo apklaustos nukentėjusiosios, taip pat ir įtariamasis. Skelbta, kad jis kaltės nepripažino ir atsisakė duoti išsamius paaiškinimus, o jam buvo taikytos procesinės priemonės, įskaitant draudimą kontaktuoti su nukentėjusiomis ir tarnybos funkcijų ribojimus.
Kodėl sprendimas sulaukė tokio atgarsio
Ši byla sukėlė aštrias diskusijas apie privatumo apsaugą institucijose, kurios pačios privalo užtikrinti įstatymų laikymąsi. Ekspertai pabrėžia, kad slaptas filmavimas persirengimo patalpose laikomas vienu sunkiausių privatumo pažeidimų, nes fiksuojami itin jautrūs asmens duomenys ir pažeidžiamas orumas.
Pastaraisiais metais Europoje daugėja incidentų, kai slapti įrašymo įrenginiai tampa mažesni, pigesni ir lengviau paslepiami, todėl darbdaviai ir įstaigos vis dažniau peržiūri vidaus kontrolės tvarkas. Vis dėlto teisininkai atkreipia dėmesį, kad jokia darbo vietos kontrolė negali pateisinti slapto filmavimo zonose, kur privatumas yra savaime suprantamas.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas šioje byloje užbaigia teisinį procesą, tačiau kartu siunčia signalą, kad pareigūnų statusas nesuteikia teisės pažeisti kitų darbuotojų privatumo. Nukentėjusiųjų interesų apsauga tokiose bylose dažnai siejama ne tik su bausme kaltajam, bet ir su institucijų pareiga užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje.