Tag: Darbo vietos

  • „Renault“ Prancūzijoje iki 2028-ųjų žada 2 000 darbo vietų, bet 1 000 naikins

    „Renault“ Prancūzijoje iki 2028-ųjų žada 2 000 darbo vietų, bet 1 000 naikins

    Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ paskelbė planus iki 2028 metų sukurti 2 000 naujų darbo vietų Prancūzijoje, tačiau kartu numato panaikinti 1 000 kitų etatų.

    Apie tai praneša „Euronews“: bendrovė teigia, kad dauguma naujų pozicijų būtų susijusios su gamyba, o mažinimai daugiausia paliestų administracines ir netiesiogines funkcijas.

    Pokyčiai numatomi įgyvendinant projektą „France Industrie FutuREady“, kuriuo siekiama pertvarkyti pramoninę veiklą ir geriau atlaikyti augančią Kinijos gamintojų konkurenciją Europos rinkoje.

    „Renault“ nurodo, kad Prancūzijoje turi apie 15 000 pramonės darbo vietų, o planuojama pertvarka turėtų pakeisti įmonės darbuotojų struktūrą per artimiausius kelerius metus.

    Nauji etatai – daugiausia gamyklose

    Pasak bendrovės, per dvejus metus ketinama įdarbinti 1 650 operatorių ir gamybos darbuotojų jos gamyklose. Dar 250 darbuotojų būtų priimta į netiesiogines funkcijas, o 100 vietų numatyta jauniems absolventams.

    Tuo pačiu metu įmonė planuoja 1 000 savanoriškų išėjimų programą vadinamiesiems „baltųjų apykaklių“ darbuotojams – administracinėms ir kitoms netiesioginėms pareigoms.

    Ši schema dar turės būti suderinta su profesinėmis sąjungomis. CFDT profsąjunga jau kritikavo pokyčių tempą, jį pavadinusi „priverstinio žygio grafiku“.

    Kokias sritis „Renault“ ketina saugoti

    Bendrovė taip pat išskyrė pareigybes, kurias laiko strategiškai svarbiomis ir kurias žada apsaugoti. Tarp jų – baterijų inžinerija, elektronika ir programinė įranga, elektrinės pavaros bei pramoninė priežiūra.

    „Renault“ pabrėžia, kad tokie sprendimai susiję su platesniais Europos automobilių pramonės iššūkiais: silpnesne paklausa, pertekliniais gamybos pajėgumais ir intensyvėjančia konkurencija iš Kinijos.

    Priminta ir ankstesnė bendrovės kryptis regione: rugsėjį „Renault“ skelbė iki 2030 metų Ispanijoje ketinanti investuoti 600 mln. eurų ir gaminti penkis naujus modelius.

  • Dohoje vykusiame Pasaulio investicijų forume – kas pritraukia kapitalą ir kodėl jis aplenkia dalį šalių

    Dohoje vykusiame Pasaulio investicijų forume – kas pritraukia kapitalą ir kodėl jis aplenkia dalį šalių

    Dohoje į Pasaulio investicijų forumą susirinkę politikos formuotojai, investuotojai ir verslo atstovai svarstė, kodėl vienos šalys lengviau pritraukia kapitalą, o kitoms tai išlieka didele problema.

    Renginį, apie kurį praneša „Euronews“, organizavo Jungtinių Tautų Prekybos ir plėtros agentūra. Pagrindinis dėmesys skirtas ne tik investicijų pritraukimui, bet ir tam, kaip jos gali virsti realiomis darbo vietomis.

    Diskusijose akcentuotos praktinės sąlygos, kurių investuotojai tikisi pirmiausia: uostai, patikima infrastruktūra, kvalifikuota darbo jėga ir aiškios taisyklės, mažinančios neapibrėžtumą.

    Kartu įvardytos ir kliūtys, su kuriomis susiduria įmonės plėsdamiesi – augančios sąnaudos bei sutrikusios tiekimo grandinės. Forumo dalyviai pabrėžė, kad tai gali ypač skaudžiai paveikti mažesnes rinkas.

    Ką investuotojai vertina labiausiai

    Forume kalbėta, kad investicijų pritraukimas dažnai prasideda nuo bazinių dalykų: logistikos, infrastruktūros ir nuspėjamos verslo aplinkos. Be šių elementų net ir patrauklios idėjos ar sektoriai gali neįtikinti kapitalo.

    Taip pat pabrėžta kvalifikuotų darbuotojų svarba. Jei šalyje trūksta reikiamų kompetencijų, investuotojams tenka papildomos išlaidos mokymams arba tampa sudėtinga greitai pradėti veiklą.

    Mažoms šalims – regioninės partnerystės argumentas

    Viena iš aptartų krypčių mažesnėms valstybėms – glaudesnis bendradarbiavimas su kaimynais. Tokia partnerystė investuotojams gali reikšti prieigą prie didesnės rinkos, o tai dažnai tampa svariu sprendimo faktoriumi.

    Forumo dalyviai akcentavo, kad vienos šalies mastas ne visada leidžia pasiūlyti pakankamą paklausą ar pajėgumus, todėl regioniniai sprendimai gali padėti kompensuoti šį trūkumą.

    Kaip skatinti investicijas „rizikingesnėse“ rinkose

    Dar viena tema – ką gali daryti viešosios institucijos, kad investuotojai drąsiau žengtų į šalis, kurios laikomos rizikingesnėmis. Tarp įvardytų priemonių – garantijos, galinčios padengti dalį galimų nuostolių.

    Taip pat aptartas projektų finansavimas kartu su kitais partneriais. Tokie modeliai gali paskirstyti riziką ir sudaryti sąlygas startuoti iniciatyvoms, kurioms vien privačių lėšų pritraukti nepakanka.

    Galiausiai pabrėžta, kad investicijų sėkmė neturėtų būti matuojama vien pinigų srautais. Forume akcentuota darbo vietų kūrimo, vietos verslų stiprinimo ir realaus poveikio žmonių gyvenimui vertinimo svarba.

  • Zarasuose kyla „konfAir“ gamykla: žada 35 darbo vietas ir 10 000 filtrų per savaitę

    Zarasuose kyla „konfAir“ gamykla: žada 35 darbo vietas ir 10 000 filtrų per savaitę

    Zarasuose sparčiai įrengiamos naujos Danijos kapitalo bendrovės „konfAir“ gamybinės patalpos buvusios gamyklos pastate Valstiečių gatvėje. Projektas vystomas taip, kad gamyba galėtų startuoti iki metų pabaigos, o įmonė regione planuotų ilgalaikę plėtrą.

    Zarasų rajono savivaldybės atstovai, susitikę su įmonės savininkais, vadovais ir projekto partneriais, aptarė statybų eigą bei darbuotojų poreikį. Pradiniame etape numatoma sukurti apie 35 darbo vietas, o gamybos tikslas siekia apie 10 000 filtrų per savaitę.

    Nuo rekonstrukcijos iki gamybos starto

    Patalpos pritaikomos konkretiems „konfAir“ gamybos procesams, todėl vyksta ne tik remontas, bet ir inžinerinių sistemų modernizavimas. Numatyta atnaujinti elektros, šildymo, vėdinimo ir suspausto oro sistemas, įrengti naujas pakrovimo bei iškrovimo rampas ir gamybines zonas.

    Didelis dėmesys skiriamas darbo sąlygoms ir saugai: projektuojamos persirengimo patalpos, dušai, darbuotojų valgykla, biurai bei susitikimų kambariai. Tokie sprendimai tampa įprasti gamybos investicijose, nes konkurencija dėl darbuotojų regionuose skatina darbdavius gerinti aplinką ir procesų ergonomiką.

    Objekte iš anksto paliekama ir plėtros galimybė, kad augant užsakymams būtų galima greičiau didinti pajėgumus. Planuojama, jog apie 1 000 kv. m ploto iš karto nebus pilnai naudojama, kad prireikus būtų kur plėsti gamybą.

    Ką gamins ir kur parduos?

    „konfAir“ specializuojasi pramoninio oro filtravimo ir vėdinimo sprendimų srityje, o asortimentą sudaro įvairių tipų filtrai ir individualiai pagal kliento įrangą pritaikomi gaminiai. Tokia produkcija naudojama pramonėje ir pastatų inžinerinėse sistemose, kur svarbi dulkių ir dalelių kontrolė bei stabilūs oro kokybės parametrai.

    Bendrovė nurodo, kad per metus pagamina apie 650 000 filtrų vienetų ir sunaudoja apie 875 000 kv. m filtravimo medžiagos. Didžioji dalis produkcijos realizuojama Skandinavijoje, Vokietijoje ir kitose Europos rinkose, o Zarasuose įrengiama bazė siejama su ilgalaikiu gamybos tęstinumu Lietuvoje.

    Ši investicija dera su platesne Europos pramonės tendencija stiprinti tiekimo grandines arčiau pagrindinių rinkų ir mažinti gamybos rizikas. Oro filtravimo sprendimų paklausa taip pat išlieka aktuali dėl griežtėjančių darbo aplinkos reikalavimų, pastatų energinio efektyvumo tikslų ir didesnio dėmesio patalpų oro kokybei.

    Kas vysto projektą Zarasuose?

    Nurodoma, kad patalpos priklauso bendrovei „Zarasai Property“, o statybą, rekonstrukciją ir pritaikymą gamybai organizuoja „WE PROPERTY NL“. Projektas įgyvendinamas pagal build-to-suit principą, kai pastatas ir jo infrastruktūra pritaikomi konkretaus nuomininko technologiniams bei veiklos poreikiams.

    Pati „konfAir“ yra šeimos įmonė, įkurta 1972 metais Danijoje, o filtrų gamybą pradėjusi 1974 metais. Bendrovė veiklą Lietuvoje vykdo nuo 2000 metų, todėl Zarasuose kuriamas padalinys vertinamas kaip tęstinis žingsnis, orientuotas į efektyvesnę gamybą ir tolesnį augimą.

    Įmonės atstovai yra minėję ketinimus dažniau lankytis Lietuvoje ir didinti vietinės gamybos efektyvumą, o sėkmingai augant užsakymams neatmetama ir tolesnė plėtra. Savivaldybei tokio pobūdžio projektai svarbūs dėl naujų darbo vietų, didesnio vietos verslų užimtumo ir papildomos ekonominės veiklos regione.

  • JT: investicijos auga, bet nauji projektai traukiasi – ką tai reiškia darbo vietoms?

    JT: investicijos auga, bet nauji projektai traukiasi – ką tai reiškia darbo vietoms?

    Naujausios Jungtinių Tautų Prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) apžvalgos duomenys rodo paradoksą: pasaulinės tiesioginės užsienio investicijos didėja, tačiau skelbiamų naujų verslo projektų mažėja. Ši tendencija aptarta Pasaulio investicijų forume Dohoje, kur susitiko vyriausybių, verslo ir finansų institucijų atstovai.

    UNCTAD skaičiuoja, kad bendrus investicijų srautus vis dažniau augina didesni sandoriai, o ne plati naujų projektų banga. Tuo pat metu silpnėja naujų tarpvalstybinių susitarimų dinamika, o tai ypač jautru šalims, kurios investicijomis tikisi kurti darbo vietas.

    Didžiausias nerimas kyla dėl besivystančių valstybių: jose su tvaria plėtra siejamų naujų projektų paskelbta daugiau nei 25 proc. mažiau nei 2025 metais. UNCTAD pabrėžia, kad tai preliminarūs vertinimai, sudaryti remiantis pirmųjų 6–9 2026 metų mėnesių duomenimis ir prognozuojant visų metų rezultatą.

    Investicijos koncentruojasi keliose šalyse

    UNCTAD atkreipia dėmesį, kad investicijų nauda pasiskirsto netolygiai: daugiau nei 80 proc. pasaulinių tiesioginių užsienio investicijų praėjusiais metais teko vos 20 ekonomikų. Tokia koncentracija reiškia, kad daug valstybių, ypač mažesnių ar labiau rizikingų, lieka investuotojų paraštėse net ir augant bendriems srautams.

    Ekspertai pabrėžia, kad ši tendencija gali didinti atotrūkį tarp šalių, kurios jau turi stiprią infrastruktūrą ir institucijas, ir tų, kurios dar tik siekia pritraukti kapitalą. Praktikoje tai dažnai reiškia mažiau naujų gamybos, paslaugų ar logistikos projektų, o kartu ir lėtesnį darbo vietų kūrimą.

    Ko ieško investuotojai?

    UNCTAD atstovas Marcelo Risi forume akcentavo, kad investuotojams svarbiausia ne vien mokesčių lengvatos, o stabilios taisyklės, patikimos institucijos, infrastruktūra ir kvalifikuota darbo jėga. Jo teigimu, investicijos paprastai nėra trumpalaikis sprendimas, todėl verslas nori aiškiai suprasti, kokios yra žaidimo taisyklės ir kaip jos keisis ateityje.

    „Investicijos nėra trumpalaikis užsiėmimas, todėl svarbu žinoti, kokios galioja taisyklės ir kas yra tavo partneris“, – sakė Marcelo Risi.

    JT specialusis pasiuntinys Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų finansavimui Mahmoud Mohieldin pabrėžė, kad vien šalies potencialo pristatymo nepakanka. Anot jo, investuotojus atbaido sudėtingas patekimas į rinką ir pasitraukimas iš jos, nenuspėjamas reguliavimas bei nepakankamai paruošti projektai, kuriuos realiai būtų galima finansuoti.

    „Reikia daug darbo namuose: vien pažadų ir lūkesčių nepakanka“, – sakė Mahmoud Mohieldin.

    Jo vertinimu, skirtingos šalys turi skirtingus pranašumus: mažos salų valstybės gali išnaudoti laivybos ir logistikos nišas, o Afrikos šalims papildomų galimybių suteikia jauna visuomenė ir gamtiniai ištekliai. Tačiau visais atvejais lemiamas veiksnys išlieka verslo aplinka ir institucijų patikimumas.

    Valstybės vaidmuo rizikingose rinkose

    Rinkose, kurias investuotojai vertina kaip ypač rizikingas, viešosios institucijos dažnai tampa tiltu privačiam kapitalui, perimdamos dalį galimų nuostolių. Tai gali būti daroma per garantijas, bendrą finansavimą su tarptautiniais plėtros bankais ar kitus rizikos pasidalijimo instrumentus.

    Kataro plėtros fondo investicijų direktorė Rwodah Al Naimi teigė, kad fondas naudoja garantijas, jog paskatintų privačias investicijas, bet kartu riboja savo įsipareigojimus, kad apsaugotų fondo lėšas. Pasak jos, svarbus principas yra bendras finansavimas su kitomis institucijomis.

    „Mes neiname vieni, projektai turi būti bendrai finansuojami su kitais partneriais“, – sakė Rwodah Al Naimi.

    Ji pabrėžė, kad vienas svarbiausių kriterijų vertinant investicijų poveikį yra darbo vietų kūrimas. Tai ypač aktualu tuo metu, kai naujų projektų skaičius traukiasi, o šalims vis sunkiau paversti investicijų statistiką apčiuopiama nauda gyventojams.

  • Lenkijos baldų pramonė braška: 27 000 darbo vietų dingo, „Fameg“ prašo bankroto

    Lenkijos baldų pramonė išgyvena vieną sudėtingiausių etapų per pastaruosius metus: įmonės mažina gamybą, o darbo vietų skaičius traukiasi. Spaudimą didina išaugusios energijos, darbo ir žaliavų sąnaudos, o paklausa pagrindinėse Europos rinkose atsigauna lėčiau nei tikėtasi.

    Ryškus krizės simbolis tapo Radomsko mieste veikiantis lenktų medinių kėdžių gamintojas „Fameg“. Įmonė, skaičiuojanti veiklos istoriją nuo 1881 metų, pateikė prašymą dėl bankroto, tačiau tai dar nereiškia automatinio gamyklos uždarymo ar neatšaukiamų atleidimų.

    Mažėja užimtumas ir apimtys

    Remiantis sektoriaus duomenimis, baldų gamybos užimtumas Lenkijoje nuo 2022 metų mažėjo nuo maždaug 165 000 iki apie 138 000 darbuotojų 2026 metais. Tai reiškia apie 27 000 prarastų darbo vietų, o poveikį jaučia ne tik fabrikai, bet ir jų tiekėjai bei logistikos grandinė.

    Pramonės sulėtėjimas dažnai vyksta etapais: pirmiausia trumpinamos pamainos ir stabdomos investicijos, vėliau mažinami pajėgumai, o galiausiai skelbiami atleidimai. Regionams, kuriuose baldų gamyba yra vienas svarbiausių darbdavių, tai tampa reikšmingu smūgiu vietos ekonomikai.

    Kas stumia įmones į nuostolius?

    Gamintojai susiduria su brangstančia energija, augančiais atlyginimų kaštais ir žaliavų kainų svyravimais, ypač kai kalbama apie medieną. Tuo pat metu pirkėjų aktyvumas Vakarų Europoje išlieka santūrus, nes namų ūkių vartojimas ir būsto rinka po palūkanų šuolio atsigauna nevienodu tempu.

    Didelę įtampą kelia ir kainų konkurencija iš Azijos, ypač Kinijos gamintojų, galinčių pasiūlyti mažesnes kainas. Tokiose sąlygose net ilgametę reputaciją turinčioms bendrovėms tampa sunku išlaikyti pelningumą, o bet koks užsakymų kritimas greitai virsta apyvartinių lėšų problema.

    Ką reiškia „Fameg“ atvejis?

    „Fameg“ 2024 metais fiksavo reikšmingą nuostolį, kuris viršijo maždaug 3,3 mln. eurų, ir tai tapo viena priežasčių kreiptis dėl bankroto. Vis dėlto bankroto procedūra kai kuriais atvejais gali reikšti ir bandymą restruktūrizuoti veiklą, susitarti su kreditoriais ar ieškoti investuotojo, o ne iš karto užverti vartus.

    Artimiausiais mėnesiais sektoriui svarbiausi veiksniai bus paklausos atsigavimas Europos rinkose, sąnaudų stabilizavimas ir įmonių gebėjimas persiorientuoti į didesnės pridėtinės vertės produktus. Kol kas signalai iš Lenkijos rodo, kad baldų pramonės spaudimas išlieka didelis, o daliai gamintojų gali tekti priimti skausmingus sprendimus.

  • JSW Koks ant ribos: „Solidarumas“ prašo skubios Vyriausybės intervencijos dėl darbo vietų

    Lenkijos profesinė sąjunga „Solidarumas“ įspėja, kad bendrovė „JSW Koks“ atsidūrė itin sudėtingoje padėtyje: prastėja finansiniai rodikliai, kyla problemų palaikant einamąją gamybą, o rizika darbo vietoms, anot profsąjungų, didėja.

    Regiono Śląsko-Dąbrowskiego „Solidarumo“ vadovybė kreipėsi į valstybės turto ministrą Wojciechą Balczuną, ragindama nedelsiant įsikišti ir imtis sprendimų dėl įmonės valdymo bei viso koksavimo sektoriaus stabilizavimo.

    Profsąjungų teigimu, „JSW Koks“ jau ne vieną mėnesį susiduria su likvidumo įtampa, o tai, jų vertinimu, gali tiesiogiai paveikti įmonės gebėjimą užtikrinti nepertraukiamą koksavimo procesą ir vykdyti įsipareigojimus rinkai.

    „Ryžtingų sprendimų stoka gali sukelti negrįžtamų ekonominių ir socialinių nuostolių, kuriuos pajus ne tik darbuotojai ir jų šeimos, bet ir visas pramonės aplinkos ekosistemų tinklas“, – sakė profesinės sąjungos atstovai.

    Spaudimas gelbėti koksavimo sektorių

    „Solidarumas“ siūlo skubiai parengti sisteminę paramos programą visam koksavimo sektoriui. Profsąjungų požiūriu, tokia programa turėtų užtikrinti įmonėms apyvartinių lėšų stabilumą, finansinį atsparumą ir investicijas, reikalingas saugai bei įrangos patikimumui palaikyti.

    Koksas yra svarbi žaliava metalurgijai, ypač aukštakrosnių technologijoms, todėl tiekimo sutrikimai gali turėti platesnių pasekmių plieno gamybos grandinei. Profsąjungos pabrėžia, kad šis klausimas, jų vertinimu, susijęs ne vien su vienos įmonės balansu, bet ir su pramonės saugumu.

    Taip pat keliama importo iš ne Europos Sąjungos šalių tema. „Solidarumas“ ragina Lenkijos valdžią aktyviau siekti sprendimų Europos Sąjungos lygmeniu, kad rinka būtų apsaugota nuo, profsąjungų vertinimu, perteklinio kokso importo, kuris vietos gamintojams kelia kainų ir konkurencingumo spaudimą.

    Profsąjunga akcentuoja, kad Europos Sąjungoje veikiančios koksavimo įmonės patiria papildomas su klimato ir energetikos politika susijusias sąnaudas, todėl konkuruoti su trečiųjų šalių produkcija, anot jų, tampa vis sudėtingiau.

    Kritika valdymui ir taupymo priemonėms

    Kreipimesi kritikuojamas ir „JSW Koks“ valdymas. Dalis atsakomybės dėl dabartinės situacijos, profsąjungų teigimu, tenka bendrovės vadovybei, o ypač laikinai pareigas einančiam vadovui Jacekui Albrechtui.

    „Solidarumas“ tvirtina, kad nuo 2025 metų gruodžio, kai pasikeitė vadovybė, nebuvo pateiktas aiškus krizinio laikotarpio planas ar nuosekli strategija, suteikianti darbuotojams daugiau apibrėžtumo. Taip pat teigiama, jog dialogas su socialiniais partneriais esą nėra pakankamai konstruktyvus.

    Profsąjunga taip pat atkreipia dėmesį į taupymo priemones, kurios, jų vertinimu, labiausiai palietė darbuotojus. Skelbiama apie sumažintas pamainų sudėtis, mažintas išmokas ir situacijas, kai dalies darbuotojų pajamos priartėjo prie minimalios algos lygio.

    Anot darbuotojų atstovų, problemos esą matomos ir kasdienėje veikloje: gali trūkti lėšų einamiesiems remontams bei įrangos priežiūrai. Profsąjunga perspėja, kad tai yra ne tik gamybos tęstinumo, bet ir darbuotojų saugos klausimas.

    „Negalima leisti, kad dėl netinkamo įmonės valdymo kiltų reali grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei“, – sakė profsąjungos atstovai.

    „JSW Koks“ yra „Jastrzębska Spółka Węglowa“ grupės dalis ir, viešai skelbiamais duomenimis, iš viso įdarbina apie 2 400 žmonių. Bendrovę sudaro trys koksavimo gamyklos: Przyjaźń Dąbrowoje Górniczoje, Radlin ir Jadwiga Zabrzėje.

    Skelbiama, kad 2024 metais „JSW Koks“ pagamino apie 3 mln. tonų kokso, o tam sunaudojo daugiau kaip 5 mln. tonų koksinės anglies, išgaunamos „Jastrzębska Spółka Węglowa“ kasyklose. Profsąjungų vertinimu, būtent todėl sprendimai dėl įmonės stabilizavimo gali turėti reikšmę platesnei pramonės grandinei.

  • „BMW“ ryžtasi skaudžiam planui: 2 mlrd. eurų Vokietijai, DI ir 20 proc. mažiau vadovų

    „BMW“ ryžtasi skaudžiam planui: 2 mlrd. eurų Vokietijai, DI ir 20 proc. mažiau vadovų

    Akcijos kilo, bet kelias ilgas

    Vokietijos automobilių gamintoja „BMW Group“ pristatė pertvarkos planą, kuriuo siekia atkurti pelningumą: numatytos investicijos į gamybą Vokietijoje, valdymo supaprastinimas ir platesnis DI naudojimas.

    Po pristatymo investuotojams įmonės akcijos Europos rinkose kilo daugiau nei 3 proc., tačiau pati bendrovė pripažįsta, kad grįžimas prie įprastų maržų gali užtrukti iki kito dešimtmečio pradžios.

    Pastaraisiais metais Europos automobilių sektoriui spaudimą daro brangi elektromobilių plėtra, tiekimo grandinių svyravimai, aukštos energijos kainos ir stiprėjanti konkurencija, ypač Kinijos rinkoje.

    Šiame kontekste „BMW“ nurodo ketinanti trumpinti modelių kūrimo ciklus, mažinti komplektacijų ir versijų įvairovę bei glaudžiau dirbti su tiekėjais, kad būtų sumažinti kaštai.

    20 proc. mažiau valdymo grandžių

    „BMW“ planuoja iki 2027 metų vidurio 20 proc. sumažinti padalinių skaičių ir su tuo susijusių vadovaujančių pareigybių apimtį. Tai dalis platesnės programos, orientuotos į greitesnius sprendimus ir mažesnes administracines išlaidas.

    Taip pat ketinama plačiau taikyti DI sprendimus, įskaitant avarijų bandymų simuliacijas ir vairuotojo pagalbos sistemų tobulinimą, kad būtų spartinamas kūrimas ir mažinamos prototipų sąnaudos.

    Įmonė skelbia tikslą 2028 metais automobilių padalinio veiklos maržą pakelti iki 3–5 proc., o vėliau sugrįžti prie ilgalaikio 8–10 proc. intervalo. Tokia trajektorija rodo, kad atsigavimas planuojamas etapais, priklausomai ir nuo paklausos elektromobiliams, ir nuo sąnaudų dinamikos.

    Rinkos dalyviams ypač svarbu, kaip greitai „BMW“ suvaldys kainų spaudimą ir ar pavyks atkurti augimą Kinijoje, kur pastaruoju metu fiksuotas ryškesnis pardavimų kritimas.

    2 mlrd. eurų statymas už gamybą

    Atskirai „BMW“ paskelbė, kad į gamybos pajėgumus Vokietijoje investuos apie 2 mlrd. eurų, iš jų apie 1 mlrd. eurų numatyta baterijų gamyklai. Bendrovė šį žingsnį sieja su konkurencingumu ir tiekimo grandinės atsparumu.

    „Investuojame į vertės kūrimą, konkurencingą gamybą ir darbo vietų saugumą Vokietijoje“, – sakė „BMW“ gamybos vadovas Raymondas Wittmannas.

    Miuncheno gamykla, skaičiuojanti daugiau nei 100 metų, nuo 2027 metų turėtų pereiti prie vien elektromobilių gamybos, įskaitant „BMW i3“. Tuo pat metu Dingolfinge planuojama gaminti „BMW 3 Series“ vidaus degimo ir įkraunamo hibrido versijas.

    Bendrovė pabrėžia, kad Miuncheno ir Dingolfingo gamyklas tiekia apie 760 tiekėjų vietų, o daugiau nei 70 proc. jų yra Europoje ir daugiau nei 30 proc. Vokietijoje, todėl investicijos turi platesnį poveikį regioninei pramonei.

    Naujoji aukštos įtampos baterijų gamykla Irlbach-Straßkirchen (Bavarijoje) turėtų pradėti tiekti baterijas elektromobiliui „BMW i3“ nuo spalio mėnesio. Įmonė tikisi, kad projektas prisidės prie kvalifikuotų darbo vietų išlaikymo ir stiprins Žemutinės Bavarijos pramonės ekosistemą.

    Tuo pat metu Austrijoje, Steyr gamykloje, „BMW“ planuoja gaminti svarbius elektrinės pavaros komponentus, o taip pat vidaus degimo variklius naujai „BMW 3 Series“ šeimai.

    „BMW Group“ skaičiavimais, Vokietijos gamyklose kasmet pagaminama daugiau nei 1 000 000 automobilių, tai sudaro maždaug ketvirtadalį visos šalies automobilių gamybos. Dėl to bendrovės sprendimai tampa svarbūs ne tik pačiai įmonei, bet ir platesniam Vokietijos pramonės bei darbo rinkos fonui.

    Lygiagrečiai įmonė laikosi vietos rinkai skirto gamybos modelio ir toliau plečia lokalizaciją Kinijoje, kur modeliai pritaikomi vietos pirkėjams, o dalių savikaina siekiama mažinti standartizavimu ir vietiniu tiekimu.

    Pelningumo spaudimą sustiprina anksčiau skelbti signalai apie silpnesnius rezultatus: viešojoje erdvėje aptartos mažesnio pelno prognozės ir savanoriško atsisveikinimo su darbuotojais programos. Tai atspindi bendrą sektoriaus tendenciją, kai gamintojai vienu metu finansuoja elektromobilių transformaciją ir gina tradicinio verslo pinigų srautus.

    Artimiausiems metams pagrindinis klausimas išlieka, ar „BMW“ pavyks suderinti investicijas į elektrifikaciją, DI diegimą ir sąnaudų mažinimą taip, kad tai virstų tvariu maržų augimu, o ne vien trumpalaikiu taupymu.

  • „Ignitis“ atidarė naują kontaktų centrą Panevėžyje: 25 specialistai ir planai su DI

    Rugsėjo 29 dieną Panevėžyje veiklą pradėjo antrasis „Ignitis“ vidinis privačių klientų aptarnavimo kontaktų centras. Jame darbą pradėjo 25 specialistai, o kartu su birželį Šiauliuose atidarytu padaliniu dviejuose centruose dirba 52 darbuotojai.

    Bendrovė teigia, kad plėsdama vidinių kontaktų centrų tinklą siekia nuosekliau užtikrinti aptarnavimo kokybę ir svarbiausias kompetencijas kaupti organizacijos viduje. Toks modelis taip pat leidžia greičiau diegti naujus technologinius sprendimus.

    Naujajame Panevėžio centre dirba 23 klientų aptarnavimo vadybininkai ir 2 komandų vadovai. Jie telefonu konsultuoja gyventojus apie „Ignitis“ paslaugas, padeda sudaryti elektros tiekimo sutartis, pasirinkti planą ir sprendžia kitus su tiekimu bei atsiskaitymu susijusius klausimus.

    „Mūsų tikslas paprastas – kad klientas kuo greičiau gautų aiškų atsakymą, o jo klausimas, kai tik įmanoma, būtų išspręstas jau pirmojo kontakto metu“, – sakė „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Edvinas Jurevičius.

    Bendrovė primena, kad nors vis daugiau paslaugų persikelia į skaitmeninę erdvę, dalis klientų konsultacijai vis dar renkasi skambutį telefonu. Dėl to didinamos ne tik technologinės galimybės, bet ir pačių specialistų komandos bei jų kompetencijos.

    Kompetencijos perkeliamos į vidų

    Iki šiol dalį aptarnavimo telefonu „Ignitis“ patikėdavo išoriniams partneriams, tačiau dabar daugiau funkcijų vykdoma bendrovės viduje. Įmonės vertinimu, tai padeda suvienodinti atsakymų kokybę, greičiau atnaujinti informaciją ir geriau valdyti sudėtingesnes situacijas.

    Prieš pradėdami dirbti su klientais, Panevėžio kontaktų centro darbuotojai baigė apie tris savaites trukusius mokymus. Jų metu gilintasi į vidines sistemas, aptarnavimo standartus, elektros tiekimo planus, sutarčių administravimą, rinkos liberalizavimą ir gaminančių vartotojų aptarnavimą.

    „Klientai kreipiasi ne tik dėl informacijos. Sudėtingesnėse situacijose jiems svarbu būti išgirstiems, sulaukti aiškaus paaiškinimo ir profesionalios pagalbos“, – sakė E. Jurevičius.

    DI sprendimai ir savitarna

    Pasak „Ignitis“, vidinių kontaktų centrų struktūra leidžia centralizuotai kaupti ir atnaujinti žinių bazes, kurios yra būtinos konsultuojant klientus. Tai sudaro prielaidas greičiau testuoti ir diegti dirbtinis intelektas paremtus sprendimus, pavyzdžiui, virtualius asistentus ar automatizuotus atsakymus.

    Bendrovė nurodo, kad ateityje daugiau pasikartojančių užklausų planuojama perkelti į savitarną ir automatizuotus kanalus, kad konsultantai galėtų daugiau dėmesio skirti sudėtingesniems atvejams. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai klientų aptarnavime derinamas technologijų greitis ir žmogaus kompetencija.

    Darbo galimybės Panevėžyje

    Panevėžys pasirinktas įvertinus regiono talentų potencialą ir galimybes pritraukti bei ugdyti klientų aptarnavimo specialistus. Bendrovė pažymi, kad mieste veikia profesinio ir aukštojo mokslo įstaigos, o verslo aplinka sudaro prielaidas ilgalaikiam kompetencijų auginimui.

    „Ignitis“ kontaktų centrą pristato ir kaip galimą karjeros pradžią grupėje, leidžiančią įgyti klientų aptarnavimo, energetikos paslaugų ir sistemų valdymo įgūdžių. Vėliau darbuotojai gali augti kitose klientų aptarnavimo ar organizacijos srityse.

    Gyventojai, kaip ir iki šiol, telefonu konsultuojami darbo dienomis nuo 8 iki 20 valandos, o šeštadieniais – nuo 9 iki 17 valandos.

  • „Jaguar Land Rover“ ruošiasi atleisti 4 000 darbuotojų: ką tai reiškia Europai?

    „Jaguar Land Rover“ ruošiasi atleisti 4 000 darbuotojų: ką tai reiškia Europai?

    Britanijos automobilių gamintoja „Jaguar Land Rover“ (JLR) paskelbė per artimiausius dvejus metus planuojanti atsisveikinti maždaug su 4 000 darbuotojų visame pasaulyje. Bendrovė šį žingsnį sieja su kaštų mažinimu ir siekiu sustiprinti finansinį stabilumą.

    JLR nurodo, kad tai sudaro beveik dešimtadalį jos pasaulinės darbo jėgos, kuri siekia apie 43 000 žmonių. Pabrėžiama, kad daugiausia bus siūloma savanoriško pasitraukimo programa, orientuota į administracines, biuro ir vadovų pareigas, o ne į tiesiogiai gamyboje dirbančius žmones.

    „Automobilių pramonė patiria didelių iššūkių: technologiniai pokyčiai, intensyvi konkurencija ir geopolitinis neapibrėžtumas“, – sakė JLR vadovas PB Balaji.

    Bendrovė teigia, kad pertvarkos tikslas yra supaprastinti organizaciją ir per dvejus metus sutaupyti apie 2 milijardus eurų. Šie taupymai, pasak JLR, turėtų sumažinti ribą, nuo kurios veikla tampa pelninga, iki maždaug 300 000 per metus parduodamų automobilių.

    Kartu JLR planuoja reikšmingas investicijas į ateitį: per penkerius metus ketinama skirti nuo 17,3 iki 20,8 milijardo eurų elektrifikacijai, skaitmeninėms technologijoms, pažangiai gamybai ir klientų patirčiai. Įmonė taip pat žada per artimiausius 12 mėnesių pristatyti penkis naujus produktus ir sustiprinti pozicijas Šiaurės Amerikoje.

    Kas spaudžia gamintojus?

    JLR sprendimas atspindi platesnę Europos automobilių sektoriaus realybę, kai gamintojai vienu metu turi spręsti kelias problemas. Viena jų yra lėtesnė paklausa kai kuriose rinkose, kita – augančios sąnaudos, įskaitant energijos, logistikos ir finansavimo brangimą.

    Papildomą spaudimą didina prekybos barjerai ir muitai, ypač eksportuojant į JAV, taip pat tiekimo grandinių pažeidžiamumas. JLR pastaraisiais metais minėjo ir veiklos sutrikimus po kibernetinio incidento, dėl kurio buvo stabdoma gamyba Jungtinės Karalystės gamyklose.

    Rezultatai smuko, planai – ambicingi

    Naujausiais bendrovės finansiniais duomenimis, pajamos per metus sumažėjo 9,6 proc. ir siekė apie 6,9 milijardo eurų per ketvirtį iki birželio pabaigos. Didmeninės apimtys krito 9,2 proc., o ikimokestinis pelnas, neskaičiuojant išskirtinių veiksnių, smuko 68,9 proc. iki maždaug 126 milijonų eurų.

    JLR aiškina, kad rezultatams įtakos turėjo tiekimo ribojimai, geopolitiniai sutrikimai ir planuotas senesnių „Jaguar“ modelių išėmimas iš rinkos. Tai dera su platesne tendencija, kai gamintojai pertvarko modelių portfelius ir investuoja į naujas platformas, kad atitiktų griežtėjančius reikalavimus ir vartotojų lūkesčius.

    Didžiausias smūgis gali tekti Jungtinei Karalystei

    JLR daugiausia automobilių gamina Jungtinėje Karalystėje, o šalyje, bendrovės duomenimis, dirba apie 34 000 darbuotojų. Nors įmonė neatskleidė, kaip tiksliai atleidimai pasiskirstys tarp šalių, tikėtina, kad didžioji dalis pokyčių palies būtent Jungtinės Karalystės padalinius.

    JK valdžia viešai signalizavo, kad, nepaisant sudėtingų rinkos sąlygų, gelbėjimo paketas automobilių gamintojui nebūtų svarstomas. Tuo pat metu visoje Europoje matomi panašūs taupymo ir pertvarkos planai, kai gamintojai bando prisitaikyti prie elektrifikacijos tempo, konkurencijos ir prekybos rizikų.

  • „Volkswagen“ ruošiasi istoriniam kirčiui: 100 000 darbo vietų mažinimas ir grėsmė 4 gamykloms

    „Volkswagen“ ruošiasi istoriniam kirčiui: 100 000 darbo vietų mažinimas ir grėsmė 4 gamykloms

    Susitarimas dėl 100 000 vietų

    Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pranešė, kad vadovybė ir profesinės sąjungos sutarė dėl papildomo 50 000 darbo vietų mažinimo iki dešimtmečio pabaigos. Tai prisidės prie anksčiau planuotų 50 000, todėl bendras mažinimas sieks 100 000.

    Bendrovė teigia, kad personalo apimtys turi būti nuosekliai derinamos prie ekonominės realybės. Skaičiuojama, kad tai sudarytų apie 15 proc. visos grupės darbuotojų.

    „Būtina sistemingai suderinti darbuotojų skaičių su ekonomine realybe“, – teigiama „Volkswagen“ pareiškime.

    Sprendimui pritarė stebėtojų taryba, kurioje dirba ir darbuotojų, ir akcininkų atstovai. Tai laikoma svarbiu žingsniu sudėtingose derybose dėl kaštų mažinimo ir konkurencingumo.

    Kodėl spaudimas didėja

    „Volkswagen“ nurodo, kad situaciją apsunkina JAV tarifų politika, nepastovi elektromobilių paklausa ir ypač aštri konkurencija Kinijoje bei iš Kinijos gamintojų. Pastarieji pastaraisiais metais aktyviai plečia eksportą ir didina kainų spaudimą Europoje.

    Europos gamintojams papildomų iššūkių kelia ir sparčiai besikeičianti vartotojų paklausa: pirkėjai jautriau reaguoja į kainą, o elektromobilių rinkoje daugėja modelių, kurie siūlo didelę komplektaciją už mažesnę sumą. Tuo pat metu didelę reikšmę turi ir baterijų tiekimo grandinės, energijos kainos bei gamybos efektyvumas.

    Gamyklos Vokietijoje ir istorinis precedentas

    Įmonė taip pat pripažino, kad keturių Vokietijos gamyklų ateitis 2030-aisiais nėra užtikrinta. Kalbama apie padalinius Hanoveryje, Emdėne, Cvikau ir Nekarsulme.

    Jei šie objektai būtų uždaryti, tai būtų pirmas kartas, kai „Volkswagen“ užvertų pilno masto automobilių gamyklas savo namų rinkoje. Toks scenarijus reikštų reikšmingą poslinkį Vokietijos pramonės politikoje ir darbo rinkoje, nes automobilių sektorius išlieka viena svarbiausių šalies ekonomikos atramų.

    „Stebėtojų taryba vienbalsiai patvirtino vykdomosios valdybos šiandien pristatytą ateities planą“, – sakė „Volkswagen“ vadovas Oliveris Blume.

    „Volkswagen“ grupė vienija ne tik pagrindinį „Volkswagen“ prekės ženklą, bet ir „Audi“, „Porsche“, „Škoda“, „SEAT“, „Cupra“, taip pat prabangos segmentą atstovaujančius „Bentley“, „Lamborghini“ ir „Ducati“. Bendrovė pabrėžia, kad pertvarka apims visą grupę ir sieks atkurti konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.