CP v2

Tag: Darbo vietos

  • „BMW“ ryžtasi skaudžiam planui: 2 mlrd. eurų Vokietijai, DI ir 20 proc. mažiau vadovų

    „BMW“ ryžtasi skaudžiam planui: 2 mlrd. eurų Vokietijai, DI ir 20 proc. mažiau vadovų

    Akcijos kilo, bet kelias ilgas

    Vokietijos automobilių gamintoja „BMW Group“ pristatė pertvarkos planą, kuriuo siekia atkurti pelningumą: numatytos investicijos į gamybą Vokietijoje, valdymo supaprastinimas ir platesnis DI naudojimas.

    Po pristatymo investuotojams įmonės akcijos Europos rinkose kilo daugiau nei 3 proc., tačiau pati bendrovė pripažįsta, kad grįžimas prie įprastų maržų gali užtrukti iki kito dešimtmečio pradžios.

    Pastaraisiais metais Europos automobilių sektoriui spaudimą daro brangi elektromobilių plėtra, tiekimo grandinių svyravimai, aukštos energijos kainos ir stiprėjanti konkurencija, ypač Kinijos rinkoje.

    Šiame kontekste „BMW“ nurodo ketinanti trumpinti modelių kūrimo ciklus, mažinti komplektacijų ir versijų įvairovę bei glaudžiau dirbti su tiekėjais, kad būtų sumažinti kaštai.

    20 proc. mažiau valdymo grandžių

    „BMW“ planuoja iki 2027 metų vidurio 20 proc. sumažinti padalinių skaičių ir su tuo susijusių vadovaujančių pareigybių apimtį. Tai dalis platesnės programos, orientuotos į greitesnius sprendimus ir mažesnes administracines išlaidas.

    Taip pat ketinama plačiau taikyti DI sprendimus, įskaitant avarijų bandymų simuliacijas ir vairuotojo pagalbos sistemų tobulinimą, kad būtų spartinamas kūrimas ir mažinamos prototipų sąnaudos.

    Įmonė skelbia tikslą 2028 metais automobilių padalinio veiklos maržą pakelti iki 3–5 proc., o vėliau sugrįžti prie ilgalaikio 8–10 proc. intervalo. Tokia trajektorija rodo, kad atsigavimas planuojamas etapais, priklausomai ir nuo paklausos elektromobiliams, ir nuo sąnaudų dinamikos.

    Rinkos dalyviams ypač svarbu, kaip greitai „BMW“ suvaldys kainų spaudimą ir ar pavyks atkurti augimą Kinijoje, kur pastaruoju metu fiksuotas ryškesnis pardavimų kritimas.

    2 mlrd. eurų statymas už gamybą

    Atskirai „BMW“ paskelbė, kad į gamybos pajėgumus Vokietijoje investuos apie 2 mlrd. eurų, iš jų apie 1 mlrd. eurų numatyta baterijų gamyklai. Bendrovė šį žingsnį sieja su konkurencingumu ir tiekimo grandinės atsparumu.

    „Investuojame į vertės kūrimą, konkurencingą gamybą ir darbo vietų saugumą Vokietijoje“, – sakė „BMW“ gamybos vadovas Raymondas Wittmannas.

    Miuncheno gamykla, skaičiuojanti daugiau nei 100 metų, nuo 2027 metų turėtų pereiti prie vien elektromobilių gamybos, įskaitant „BMW i3“. Tuo pat metu Dingolfinge planuojama gaminti „BMW 3 Series“ vidaus degimo ir įkraunamo hibrido versijas.

    Bendrovė pabrėžia, kad Miuncheno ir Dingolfingo gamyklas tiekia apie 760 tiekėjų vietų, o daugiau nei 70 proc. jų yra Europoje ir daugiau nei 30 proc. Vokietijoje, todėl investicijos turi platesnį poveikį regioninei pramonei.

    Naujoji aukštos įtampos baterijų gamykla Irlbach-Straßkirchen (Bavarijoje) turėtų pradėti tiekti baterijas elektromobiliui „BMW i3“ nuo spalio mėnesio. Įmonė tikisi, kad projektas prisidės prie kvalifikuotų darbo vietų išlaikymo ir stiprins Žemutinės Bavarijos pramonės ekosistemą.

    Tuo pat metu Austrijoje, Steyr gamykloje, „BMW“ planuoja gaminti svarbius elektrinės pavaros komponentus, o taip pat vidaus degimo variklius naujai „BMW 3 Series“ šeimai.

    „BMW Group“ skaičiavimais, Vokietijos gamyklose kasmet pagaminama daugiau nei 1 000 000 automobilių, tai sudaro maždaug ketvirtadalį visos šalies automobilių gamybos. Dėl to bendrovės sprendimai tampa svarbūs ne tik pačiai įmonei, bet ir platesniam Vokietijos pramonės bei darbo rinkos fonui.

    Lygiagrečiai įmonė laikosi vietos rinkai skirto gamybos modelio ir toliau plečia lokalizaciją Kinijoje, kur modeliai pritaikomi vietos pirkėjams, o dalių savikaina siekiama mažinti standartizavimu ir vietiniu tiekimu.

    Pelningumo spaudimą sustiprina anksčiau skelbti signalai apie silpnesnius rezultatus: viešojoje erdvėje aptartos mažesnio pelno prognozės ir savanoriško atsisveikinimo su darbuotojais programos. Tai atspindi bendrą sektoriaus tendenciją, kai gamintojai vienu metu finansuoja elektromobilių transformaciją ir gina tradicinio verslo pinigų srautus.

    Artimiausiems metams pagrindinis klausimas išlieka, ar „BMW“ pavyks suderinti investicijas į elektrifikaciją, DI diegimą ir sąnaudų mažinimą taip, kad tai virstų tvariu maržų augimu, o ne vien trumpalaikiu taupymu.

  • „Ignitis“ atidarė naują kontaktų centrą Panevėžyje: 25 specialistai ir planai su DI

    Rugsėjo 29 dieną Panevėžyje veiklą pradėjo antrasis „Ignitis“ vidinis privačių klientų aptarnavimo kontaktų centras. Jame darbą pradėjo 25 specialistai, o kartu su birželį Šiauliuose atidarytu padaliniu dviejuose centruose dirba 52 darbuotojai.

    Bendrovė teigia, kad plėsdama vidinių kontaktų centrų tinklą siekia nuosekliau užtikrinti aptarnavimo kokybę ir svarbiausias kompetencijas kaupti organizacijos viduje. Toks modelis taip pat leidžia greičiau diegti naujus technologinius sprendimus.

    Naujajame Panevėžio centre dirba 23 klientų aptarnavimo vadybininkai ir 2 komandų vadovai. Jie telefonu konsultuoja gyventojus apie „Ignitis“ paslaugas, padeda sudaryti elektros tiekimo sutartis, pasirinkti planą ir sprendžia kitus su tiekimu bei atsiskaitymu susijusius klausimus.

    „Mūsų tikslas paprastas – kad klientas kuo greičiau gautų aiškų atsakymą, o jo klausimas, kai tik įmanoma, būtų išspręstas jau pirmojo kontakto metu“, – sakė „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Edvinas Jurevičius.

    Bendrovė primena, kad nors vis daugiau paslaugų persikelia į skaitmeninę erdvę, dalis klientų konsultacijai vis dar renkasi skambutį telefonu. Dėl to didinamos ne tik technologinės galimybės, bet ir pačių specialistų komandos bei jų kompetencijos.

    Kompetencijos perkeliamos į vidų

    Iki šiol dalį aptarnavimo telefonu „Ignitis“ patikėdavo išoriniams partneriams, tačiau dabar daugiau funkcijų vykdoma bendrovės viduje. Įmonės vertinimu, tai padeda suvienodinti atsakymų kokybę, greičiau atnaujinti informaciją ir geriau valdyti sudėtingesnes situacijas.

    Prieš pradėdami dirbti su klientais, Panevėžio kontaktų centro darbuotojai baigė apie tris savaites trukusius mokymus. Jų metu gilintasi į vidines sistemas, aptarnavimo standartus, elektros tiekimo planus, sutarčių administravimą, rinkos liberalizavimą ir gaminančių vartotojų aptarnavimą.

    „Klientai kreipiasi ne tik dėl informacijos. Sudėtingesnėse situacijose jiems svarbu būti išgirstiems, sulaukti aiškaus paaiškinimo ir profesionalios pagalbos“, – sakė E. Jurevičius.

    DI sprendimai ir savitarna

    Pasak „Ignitis“, vidinių kontaktų centrų struktūra leidžia centralizuotai kaupti ir atnaujinti žinių bazes, kurios yra būtinos konsultuojant klientus. Tai sudaro prielaidas greičiau testuoti ir diegti dirbtinis intelektas paremtus sprendimus, pavyzdžiui, virtualius asistentus ar automatizuotus atsakymus.

    Bendrovė nurodo, kad ateityje daugiau pasikartojančių užklausų planuojama perkelti į savitarną ir automatizuotus kanalus, kad konsultantai galėtų daugiau dėmesio skirti sudėtingesniems atvejams. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai klientų aptarnavime derinamas technologijų greitis ir žmogaus kompetencija.

    Darbo galimybės Panevėžyje

    Panevėžys pasirinktas įvertinus regiono talentų potencialą ir galimybes pritraukti bei ugdyti klientų aptarnavimo specialistus. Bendrovė pažymi, kad mieste veikia profesinio ir aukštojo mokslo įstaigos, o verslo aplinka sudaro prielaidas ilgalaikiam kompetencijų auginimui.

    „Ignitis“ kontaktų centrą pristato ir kaip galimą karjeros pradžią grupėje, leidžiančią įgyti klientų aptarnavimo, energetikos paslaugų ir sistemų valdymo įgūdžių. Vėliau darbuotojai gali augti kitose klientų aptarnavimo ar organizacijos srityse.

    Gyventojai, kaip ir iki šiol, telefonu konsultuojami darbo dienomis nuo 8 iki 20 valandos, o šeštadieniais – nuo 9 iki 17 valandos.

  • „Jaguar Land Rover“ ruošiasi atleisti 4 000 darbuotojų: ką tai reiškia Europai?

    „Jaguar Land Rover“ ruošiasi atleisti 4 000 darbuotojų: ką tai reiškia Europai?

    Britanijos automobilių gamintoja „Jaguar Land Rover“ (JLR) paskelbė per artimiausius dvejus metus planuojanti atsisveikinti maždaug su 4 000 darbuotojų visame pasaulyje. Bendrovė šį žingsnį sieja su kaštų mažinimu ir siekiu sustiprinti finansinį stabilumą.

    JLR nurodo, kad tai sudaro beveik dešimtadalį jos pasaulinės darbo jėgos, kuri siekia apie 43 000 žmonių. Pabrėžiama, kad daugiausia bus siūloma savanoriško pasitraukimo programa, orientuota į administracines, biuro ir vadovų pareigas, o ne į tiesiogiai gamyboje dirbančius žmones.

    „Automobilių pramonė patiria didelių iššūkių: technologiniai pokyčiai, intensyvi konkurencija ir geopolitinis neapibrėžtumas“, – sakė JLR vadovas PB Balaji.

    Bendrovė teigia, kad pertvarkos tikslas yra supaprastinti organizaciją ir per dvejus metus sutaupyti apie 2 milijardus eurų. Šie taupymai, pasak JLR, turėtų sumažinti ribą, nuo kurios veikla tampa pelninga, iki maždaug 300 000 per metus parduodamų automobilių.

    Kartu JLR planuoja reikšmingas investicijas į ateitį: per penkerius metus ketinama skirti nuo 17,3 iki 20,8 milijardo eurų elektrifikacijai, skaitmeninėms technologijoms, pažangiai gamybai ir klientų patirčiai. Įmonė taip pat žada per artimiausius 12 mėnesių pristatyti penkis naujus produktus ir sustiprinti pozicijas Šiaurės Amerikoje.

    Kas spaudžia gamintojus?

    JLR sprendimas atspindi platesnę Europos automobilių sektoriaus realybę, kai gamintojai vienu metu turi spręsti kelias problemas. Viena jų yra lėtesnė paklausa kai kuriose rinkose, kita – augančios sąnaudos, įskaitant energijos, logistikos ir finansavimo brangimą.

    Papildomą spaudimą didina prekybos barjerai ir muitai, ypač eksportuojant į JAV, taip pat tiekimo grandinių pažeidžiamumas. JLR pastaraisiais metais minėjo ir veiklos sutrikimus po kibernetinio incidento, dėl kurio buvo stabdoma gamyba Jungtinės Karalystės gamyklose.

    Rezultatai smuko, planai – ambicingi

    Naujausiais bendrovės finansiniais duomenimis, pajamos per metus sumažėjo 9,6 proc. ir siekė apie 6,9 milijardo eurų per ketvirtį iki birželio pabaigos. Didmeninės apimtys krito 9,2 proc., o ikimokestinis pelnas, neskaičiuojant išskirtinių veiksnių, smuko 68,9 proc. iki maždaug 126 milijonų eurų.

    JLR aiškina, kad rezultatams įtakos turėjo tiekimo ribojimai, geopolitiniai sutrikimai ir planuotas senesnių „Jaguar“ modelių išėmimas iš rinkos. Tai dera su platesne tendencija, kai gamintojai pertvarko modelių portfelius ir investuoja į naujas platformas, kad atitiktų griežtėjančius reikalavimus ir vartotojų lūkesčius.

    Didžiausias smūgis gali tekti Jungtinei Karalystei

    JLR daugiausia automobilių gamina Jungtinėje Karalystėje, o šalyje, bendrovės duomenimis, dirba apie 34 000 darbuotojų. Nors įmonė neatskleidė, kaip tiksliai atleidimai pasiskirstys tarp šalių, tikėtina, kad didžioji dalis pokyčių palies būtent Jungtinės Karalystės padalinius.

    JK valdžia viešai signalizavo, kad, nepaisant sudėtingų rinkos sąlygų, gelbėjimo paketas automobilių gamintojui nebūtų svarstomas. Tuo pat metu visoje Europoje matomi panašūs taupymo ir pertvarkos planai, kai gamintojai bando prisitaikyti prie elektrifikacijos tempo, konkurencijos ir prekybos rizikų.

  • „Volkswagen“ ruošiasi istoriniam kirčiui: 100 000 darbo vietų mažinimas ir grėsmė 4 gamykloms

    „Volkswagen“ ruošiasi istoriniam kirčiui: 100 000 darbo vietų mažinimas ir grėsmė 4 gamykloms

    Susitarimas dėl 100 000 vietų

    Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pranešė, kad vadovybė ir profesinės sąjungos sutarė dėl papildomo 50 000 darbo vietų mažinimo iki dešimtmečio pabaigos. Tai prisidės prie anksčiau planuotų 50 000, todėl bendras mažinimas sieks 100 000.

    Bendrovė teigia, kad personalo apimtys turi būti nuosekliai derinamos prie ekonominės realybės. Skaičiuojama, kad tai sudarytų apie 15 proc. visos grupės darbuotojų.

    „Būtina sistemingai suderinti darbuotojų skaičių su ekonomine realybe“, – teigiama „Volkswagen“ pareiškime.

    Sprendimui pritarė stebėtojų taryba, kurioje dirba ir darbuotojų, ir akcininkų atstovai. Tai laikoma svarbiu žingsniu sudėtingose derybose dėl kaštų mažinimo ir konkurencingumo.

    Kodėl spaudimas didėja

    „Volkswagen“ nurodo, kad situaciją apsunkina JAV tarifų politika, nepastovi elektromobilių paklausa ir ypač aštri konkurencija Kinijoje bei iš Kinijos gamintojų. Pastarieji pastaraisiais metais aktyviai plečia eksportą ir didina kainų spaudimą Europoje.

    Europos gamintojams papildomų iššūkių kelia ir sparčiai besikeičianti vartotojų paklausa: pirkėjai jautriau reaguoja į kainą, o elektromobilių rinkoje daugėja modelių, kurie siūlo didelę komplektaciją už mažesnę sumą. Tuo pat metu didelę reikšmę turi ir baterijų tiekimo grandinės, energijos kainos bei gamybos efektyvumas.

    Gamyklos Vokietijoje ir istorinis precedentas

    Įmonė taip pat pripažino, kad keturių Vokietijos gamyklų ateitis 2030-aisiais nėra užtikrinta. Kalbama apie padalinius Hanoveryje, Emdėne, Cvikau ir Nekarsulme.

    Jei šie objektai būtų uždaryti, tai būtų pirmas kartas, kai „Volkswagen“ užvertų pilno masto automobilių gamyklas savo namų rinkoje. Toks scenarijus reikštų reikšmingą poslinkį Vokietijos pramonės politikoje ir darbo rinkoje, nes automobilių sektorius išlieka viena svarbiausių šalies ekonomikos atramų.

    „Stebėtojų taryba vienbalsiai patvirtino vykdomosios valdybos šiandien pristatytą ateities planą“, – sakė „Volkswagen“ vadovas Oliveris Blume.

    „Volkswagen“ grupė vienija ne tik pagrindinį „Volkswagen“ prekės ženklą, bet ir „Audi“, „Porsche“, „Škoda“, „SEAT“, „Cupra“, taip pat prabangos segmentą atstovaujančius „Bentley“, „Lamborghini“ ir „Ducati“. Bendrovė pabrėžia, kad pertvarka apims visą grupę ir sieks atkurti konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

  • Sodra atvyko į Visaginą: kalbėjo apie socialinį saugumą, užimtumą ir naujas darbo vietas

    Sodra atvyko į Visaginą: kalbėjo apie socialinį saugumą, užimtumą ir naujas darbo vietas

    Rugpjūčio 18 dieną Visagino savivaldybėje lankėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos „Sodros“ Panevėžio skyriaus direktorius Lauras Jagminas. Jis susitiko su Visagino savivaldybės meru Erlandu Galaguz, vicemere Aleksandra Grigiene ir Socialinės paramos skyriaus atstove.

    Susitikimo metu aptarti miestui aktualūs socialinės politikos klausimai, gyventojų užimtumo situacija ir socialinio saugumo užtikrinimas. Savivaldybė ir „Sodra“ akcentavo, kad geresnis institucijų koordinavimas gali padėti gyventojams greičiau gauti jiems priklausančias paslaugas ir aiškesnę informaciją.

    „Kuo daugiau galimybių dirbti ir kurti savo ateitį čia, Visagine, tuo stipresnė ir mūsų miesto bendruomenė. Todėl dialogas su valstybės institucijomis ir bendrų sprendimų paieška yra labai svarbūs“, – sakė meras Erlandas Galaguz.

    Kur krypsta dėmesys?

    Pokalbyje išskirtas tikslas stiprinti gyventojų įsitraukimą į darbo rinką ir mažinti ilgalaikio nedarbo riziką. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį konsultavimui dėl socialinio draudimo, išmokų skyrimo tvarkai ir žmogaus situacijai pritaikytiems sprendimams.

    Taip pat pabrėžta, kad darbo vietų kūrimas savivaldybėje tiesiogiai siejasi su regiono patrauklumu gyventi. Savivaldybei svarbu ne tik pritraukti investicijas, bet ir užtikrinti, kad kuriamos darbo vietos būtų realiai pasiekiamos vietos gyventojams, įskaitant vyresnio amžiaus žmones ir grįžtančius į darbo rinką.

    Ką tai gali reikšti gyventojams?

    Institucijos aptarė, kaip geresnis savivaldybės ir „Sodros“ bendradarbiavimas galėtų prisidėti prie sklandesnio paslaugų suteikimo. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai gyventojams reikia aiškiai suprasti savo socialinio draudimo stažą, ligos ar motinystės išmokų sąlygas ir terminus.

    Pasak susitikimo dalyvių, dalis sprendimų priklauso ne vien nuo savivaldybės, todėl svarbus nuolatinis dialogas su nacionalinėmis institucijomis. Artimiausiu metu ketinama tęsti darbą ieškant priemonių, kurios stiprintų socialinį saugumą ir skatintų ekonominį aktyvumą Visagine.

  • Ministras atvyko į Vilkaviškį: „Balticovo“ planai ir žaliasis koridorius investicijai

    Ministras atvyko į Vilkaviškį: „Balticovo“ planai ir žaliasis koridorius investicijai

    Vilkaviškio rajone lankėsi ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas su ministerijos komanda. Vizito centre buvo rajono ekonominės plėtros kryptys, investicijų pritraukimas ir sąlygos naujoms darbo vietoms kurti.

    Savivaldybėje ministras susitiko su administracijos vadovais, tarybos nariais ir verslo atstovais. Aptarta, kokių sprendimų reikia, kad didesni projektai rajone judėtų greičiau, o verslui būtų užtikrintas aiškesnis ir prognozuojamas procesas.

    „Balticovo“ investicija Vilkaviškio rajone

    Viena pagrindinių susitikimo temų tapo UAB „Balticovo“ planuojama stambi investicija Pilviškių seniūnijoje, Balčiūnų kaime. Bendrovė sieja projektą su paukštininkystės komplekso statybomis, todėl svarstyta, kaip savivaldybė ir valstybė galėtų prisidėti prie sklandesnio įgyvendinimo.

    Diskusijose akcentuota ir vadinamojo žaliojo koridoriaus galimybė, kai projektui sudaromos sąlygos greičiau derinti procedūras ir sprendimus. Tokiu atveju ypatingai svarbu užtikrinti, kad visi reikalavimai būtų įvykdyti, o sprendimų terminai nekeltų papildomos rizikos investuotojui.

    Investiciniai sklypai ir vietos verslas

    Ministrui taip pat pristatyti Vilkaviškio rajone esantys investiciniai sklypai, jų parengtis ir potencialas. Tokie sklypai paprastai vertinami pagal inžinerinės infrastruktūros prieinamumą, susisiekimą ir galimybes greitai pradėti statybas.

    Vizito programoje numatyti ir susitikimai su vietos įmonėmis. Ministras aplankė ledų gamybos bendrovę UAB „Art Glacio“ bei plastiko gaminių bendrovę UAB „Triplan“, su atstovais aptarta jų veikla, poreikiai ir plėtros planai.

    Ko tikisi verslo bendruomenė?

    Darbotvarkėje buvo ir Paežerių dvaras, o diena užbaigta susitikimu su rajono verslo bendruomene Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre. Tai tapo proga aptarti praktinius klausimus, su kuriais susiduria įmonės, ir įvardyti, kokių sprendimų tikimasi iš valstybės institucijų.

    Susitikimuose akcentuota, kad regionų konkurencingumą lemia ne tik pavienės investicijos, bet ir nuosekliai gerinama verslo aplinka, darbuotojų pritraukimas, profesinis rengimas bei aiškūs leidimų ir derinimų procesai. Savivaldybė pabrėžė siekį išlaikyti rajoną patrauklų tiek jau veikiančiam, tiek naujai ateinančiam verslui.

  • „Volkswagen“ savininkai reikalauja skubių sprendimų: įmonė artėja prie istorinio lūžio

    „Volkswagen“ savininkai reikalauja skubių sprendimų: įmonė artėja prie istorinio lūžio

    Akcininkų žinutė: delsti nebegalima

    Didžiausias „Volkswagen“ akcininkas „Porsche SE“ paragino Vokietijos automobilių gamintoją nedelsiant imtis ryžtingų veiksmų, kad bendrovė neprarastų konkurencingumo. Pasak „Porsche SE“, tai gali virsti vienu didžiausių pokyčių per visą „Volkswagen“ istoriją.

    „Porsche SE“ priminė, kad per holdingą kontroliuojančios Porsche ir Piëch šeimos valdo reikšmingą „Volkswagen“ akcijų paketą. Tai reiškia, kad spaudimas pertvarkai ateina iš paties įmonės savininkų branduolio.

    „„Volkswagen“ grupė atsidūrė istoriniame kryžkelėje. Sprendimai, kuriuos ji priims dabar, nulems jos ateitį“, – sakė „Porsche SE“ valdybos pirmininkas Hansas Dieteris Pötschas.

    Jo teigimu, kritiškai svarbu sprendimus priimti kuo greičiau, nes delsimas tik didina problemas. Akcininkai pabrėžia, kad artimiausiu metu prioritetas turi būti aiškūs verslo ir ekonominiai sprendimai.

    Kur matoma pagrindinė problema?

    „Porsche SE“ įvardijo kelias kryptis, kuriose, jų manymu, būtina veikti nedelsiant: mažinti perteklinius pajėgumus, stiprinti sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo greitį bei reikšmingai mažinti sąnaudas. Tokios priemonės dažniausiai reiškia ir struktūrinius pokyčius gamyboje bei administracijoje.

    Viešai skambantys signalai rodo, kad pertvarkos laikotarpiu bendrovė gali labiau koncentruotis į pelningumą ir veiklos efektyvumą. Tai atspindi platesnę Europos automobilių pramonės tendenciją, kai gamintojai peržiūri gamybos geografiją ir modelių portfelį, siekdami išlaikyti maržas.

    „Konkurencingumas yra tikslas. Siekiant jo turi būti svarstomas kiekvienas variantas, kitaip „Volkswagen“ rizikuoja visam laikui prarasti pozicijas“, – sakė „Porsche SE“ valdybos narys, už finansus ir IT atsakingas dr. Johannesas Lattweinas.

    Konkurencija ir tarifai spaudžia visą sektorių

    „Volkswagen“ spaudimą didina auganti Kinijos gamintojų konkurencija, ypač elektromobilių segmente. Tokie prekių ženklai kaip BYD, „Geely“ ir SAIC plečia pasiūlą ne tik Kinijoje, bet ir už jos ribų, o kainos bei modelių atnaujinimo tempas verčia tradicinius gamintojus reaguoti greičiau.

    Prie konkurencinio spaudimo prisideda ir tarifų poveikis bei su prekybos politika susijusios rizikos, kurios gali kainuoti milijardus eurų per tiekimo grandines, importą ir eksporto planus. Tai verčia gamintojus ieškoti, kur galima mažinti kaštus ir didinti gamyklų pajėgumų panaudojimą.

    Darbo vietos ir gamyklos – po didinamuoju stiklu

    „Volkswagen“ jau yra patvirtinusi, kad svarsto galimybę mažinti iki 100 000 darbo vietų, siekdama reaguoti į prastėjančius pelningumo rodiklius. Tai yra dvigubai daugiau, nei anksčiau buvo komunikuota viešai, todėl rinkoje tokia žinutė vertinama kaip ženklas apie gilesnes struktūrines problemas.

    Finansų rinkos reakcija kol kas mišri: įmonės akcijos trumpuoju laikotarpiu fiksavo nedidelį augimą, tačiau per metus jų vertė buvo reikšmingai smukusi. Investuotojams svarbiausia, ar „Volkswagen“ sugebės suderinti kaštų mažinimą, technologinę transformaciją ir konkurencingą kainodarą.

  • „BMW“ skelbia didžiausią istorijoje taupymo planą: Vokietijoje gali nelikti apie 8 000 darbo vietų

    „BMW“ skelbia didžiausią istorijoje taupymo planą: Vokietijoje gali nelikti apie 8 000 darbo vietų

    By&nbspKirsten Ripper&nbspwith&nbspAFP, BR, Münchner Merkur
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    The German carmaker has agreed a voluntary redundancy programme targeting administrative and development roles, while ruling out compulsory redundancies and cuts to production jobs, according to media reports.

    BMW will cut several thousand jobs in Germany, becoming the latest major German carmaker to launch a substantial cost-saving programme.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    The plans were presented to employees in Munich on Wednesday by chief executive Milan Nedeljković and works council chairman Martin Kimmich, according to German media reports.

    BMW and its works council have agreed a voluntary redundancy programme targeting administrative and development roles, while production will be excluded, a company spokesperson told Reuters.

    A person familiar with the plans told the news agency that BMW’s global workforce was expected to shrink by around 8,000 employees. The group employed 154,540 people worldwide at the end of 2025, according to BMW.

    Handelsblatt, citing company sources, reported that the programme would begin in October 2026 and continue until the end of 2027. The newspaper said BMW expected the measures to generate annual savings of around €1 billion from 2028.

    More than half of BMW’s workforce is based in Germany, where the voluntary redundancy programme will operate. A substantial proportion of the reductions is therefore expected to occur in the country, according to German media reports.

    Münchner Merkur reported that administrative and development roles in Munich, Regensburg, Dingolfing and Leipzig were expected to be particularly affected.

    BMW’s Research and Innovation Centre, known as the FIZ, employs around 25,000 engineers, developers, designers and business specialists in Munich, according to the newspaper. Administrative and development roles are expected to account for most of the reductions.

    BMW turns to voluntary redundancy programme

    BMW does not plan to make compulsory redundancies. Instead, the company is launching what the German media described, citing company sources, as the largest voluntary redundancy programme in its history.

    The offers will be aimed primarily at employees in administration and development rather than production workers.

    The programme is expected to cost BMW hundreds of millions of euros, although the company said the final amount was difficult to estimate because it would depend on how many employees accepted an offer.

    Individual severance payments will be determined by employees’ salaries and length of service.

    BMW management and employee representatives had held intensive negotiations over the programme during the previous six weeks, with Wednesday’s staff meeting serving as a deadline for reaching an agreement.

    BMW follows other German carmakers in cutting jobs

    BMW has come under pressure from weaker business in China and the structural transformation of the automotive industry, including intensifying competition from Chinese carmakers.

    In June, BMW lowered its 2026 profit forecast, citing worsening conditions in China and the effects of the conflict in the Middle East. The company said it would intensify and accelerate structural and efficiency measures.

    Mercedes-Benz has also implemented a voluntary redundancy programme.

    Porsche, part of the Volkswagen Group, announced this week that it would cut a further 5,000 jobs by 2035. These come on top of 3,900 reductions agreed in February 2025 and another 500 positions linked to subsidiary closures, taking the total announced reduction to approximately 9,400 jobs.

    Volkswagen chief executive Oliver Blume is pushing to double planned workforce reductions across the group to 100,000 positions, although the additional cuts have not been agreed.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • „Volkswagen“ planas iki 2030-ųjų sujudino Vokietiją: kalbama apie 100 000 darbo vietų

    „Volkswagen“ planas iki 2030-ųjų sujudino Vokietiją: kalbama apie 100 000 darbo vietų

    Priežiūros taryboje – blokada

    „Volkswagen“ bandymas gauti pritarimą plataus masto pertvarkai atsitrenkė į priežiūros tarybos pasipriešinimą. Agentūros „Reuters“ cituojami šaltiniai teigia, kad darbuotojų atstovai kartu su Žemutinės Saksonijos atstovais neleido patvirtinti siūlymų, kurie keltų riziką darbo vietoms ir gamykloms.

    Pranešama, kad balsavimas baigėsi 12 prieš 7 valdybos siūlymų nenaudai. Tai reiškia, kad artimiausiu metu išlieka didelis neapibrėžtumas, kokia kryptimi bus sprendžiami kaštų mažinimo ir gamybos tinklo klausimai.

    Protestai ir kalbos apie darbo vietas

    Tą pačią dieną, kai vyko posėdis, profesinė sąjunga IG Metall organizavo koordinuotus protestus visoje Vokietijoje. Protestuotojai siekė sustabdyti planą, kuris, remiantis žiniasklaidoje aptariamais scenarijais, galėtų apimti iki 100 000 darbo vietų mažinimą visame pasaulyje.

    Taip pat buvo minima galimybė uždaryti keturias gamyklas Vokietijoje, įskaitant „Volkswagen“ gamybos padalinius ir „Audi“ gamyklą Neckarsulm. Vis dėlto pati „Volkswagen“ po posėdžio viešai konkrečių skaičių ir sprendimų dėl uždarymų nepatvirtino.

    Strategija iki 2030-ųjų: mažiau modelių, mažiau variantų

    Po posėdžio koncernas pristatė strategines gaires iki 2030 metų, kurios nereikalavo priežiūros tarybos pritarimo. Bendrovė planuoja perpus sumažinti siūlomų modelių skaičių ir iki 75 proc. apkarpyti automobilių variantų įvairovę, siekdama mažinti sudėtingumą ir savikainą.

    Taip pat numatyta mažinti metinius gamybos pajėgumus iki maždaug 9 mln. automobilių. „Volkswagen“ tai aiškina suintensyvėjusia konkurencija ir poreikiu pritaikyti gamybą prie paklausos, nes prieš pandemiją pajėgumai siekė apie 12 mln., o dabar yra arčiau 10 mln. automobilių per metus.

    Kas spaudžia „Volkswagen“?

    Finansiniai rodikliai ir rinkos dinamika tampa pagrindiniu spaudimo šaltiniu. „Volkswagen“ nurodė, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį pasauliniai pristatymai sumenko 8,6 proc. per metus, o tai rodo lėtėjimą pagrindinėse rinkose ir aštrėjančią kainų konkurenciją.

    Koncernas taip pat yra pripažinęs, kad pirmąjį 2026 metų ketvirtį grynasis pelnas sumažėjo 28 proc. iki 1,56 mlrd. eurų, o pajamos traukėsi 2,5 proc. iki 75,7 mlrd. eurų. Šie skaičiai sustiprino valdybos argumentą, kad vien anksčiau sutarti taupymo žingsniai nebeatitinka aplinkos, kurioje brangsta gamyba ir didėja reguliacinė našta.

    Vadovų žinutė: perteklius ir produktyvumas

    „Volkswagen“ vadovas Oliveris Blume vaizdo pranešime teigė, kad per pastaruosius 12 mėnesių pasaulinė padėtis suprastėjo, o įtaką daro geopolitinė įtampa, tarifai, aukšti kaštai, griežtėjantis reguliavimas ir konkurencijos augimas. Pasak jo, koncernui būtina atsisakyti perteklinių pajėgumų, o tai ilgainiui gali reikšti ir diskusijas apie gamyklų ateitį.

    Finansų vadovas Arno Antlitz akcentavo, kad siekiama ženkliai mažinti administracines išlaidas, didinti gamyklų efektyvumą ir greitinti technologijų kūrimą bei sprendimų priėmimą. „Volkswagen“ taip pat pabrėžia skaitmeninimo, DI ir bendrų paslaugų svarbą produktyvumui didinti.

    Šiuo metu „Volkswagen“ visame pasaulyje turi apie 657 000 darbuotojų, tačiau oficialiai neįvardija, kaip planuojamas pajėgumų mažinimas atsilieps užimtumui. Darbuotojų taryba, remiantis „Reuters“ informacija, iš vadovybės pareikalavo aiškių atsakymų dėl kaštų mažinimo planų ir galimų pasekmių darbuotojams.

  • „Volkswagen“ prie bedugnės: kalbama apie 100 000 darbo vietų ir gamyklų uždarymą Vokietijoje

    „Volkswagen“ prie bedugnės: kalbama apie 100 000 darbo vietų ir gamyklų uždarymą Vokietijoje

    Europos automobilių milžinė „Volkswagen“ ketvirtadienį pradeda vienas svarbiausių pastarųjų metų derybų: vadovybė su stebėtojų taryba aptaria galimą didžiausią restruktūrizaciją koncerno istorijoje. Darbuotojų atstovai tuo pat metu rengia protestus prie gamyklų Vokietijoje, siekdami užkirsti kelią masinėms atleidimų bangoms.

    Žiniasklaidoje skelbiama, kad svarstomi planai galėtų apimti iki 100 000 darbo vietų mažinimą visame pasaulyje, tai sudarytų maždaug 16 proc. koncerno darbuotojų. Taip pat minima kelių gamyklų Vokietijoje uždarymo arba palaipsnio veiklos nutraukimo galimybė, įskaitant ir „Audi“ padalinio objektus.

    Šie ketinimai reikštų posūkį po ankstesnių susitarimų su profsąjungomis, kai iki dešimtmečio pabaigos buvo siekta išvengti gamyklų uždarymų Vokietijoje. Tačiau koncernas jau yra įsipareigojęs iki 2030 metų mažinti apie 50 000 darbo vietų šalyje, iš jų 35 000 pagrindiniame „Volkswagen“ prekės ženkle.

    Kas stumia į naują etapą?

    „Volkswagen“ spaudžia keli veiksniai vienu metu. Pirmiausia, elektros automobilių versle maržos išlieka mažesnės nei tikėtasi, o investicijų poreikis į baterijas, programinę įrangą ir gamybos pertvarką nemažėja.

    Kita kryptis yra Kinija, didžiausia pasaulio automobilių rinka, kur vietos gamintojai agresyviai konkuruoja kainomis ir technologijomis. Dėl to Vokietijos gamintojai, tarp jų ir „Volkswagen“, praranda dalį pardavimų ir turi peržiūrėti modelių portfelį bei kaštų struktūrą.

    Trečias smūgis yra prekybos politika: aukštesni importo tarifai automobiliams ir jų dalims JAV, koncerno vertinimu, gali kainuoti apie 5 mlrd. eurų per metus. Ypač pažeidžiami „Audi“ ir „Porsche“, nes šie prekių ženklai neturi gamyklų JAV ir labiau priklauso nuo importo.

    Kokie sprendimai svarstomi?

    Kol kas mažai tikėtina, kad stebėtojų taryba priims galutinį sprendimą iš karto, tačiau posėdis gali tapti ilgų derybų startu. Vokietijos žiniasklaida mini scenarijų, pagal kurį būtų svarstoma uždaryti arba iš esmės perorganizuoti kelias gamyklas, tarp jų Hanoverio, Emdeno ir Zvikau objektus, taip pat „Audi“ gamyklą Nekarsulme.

    Alternatyva visiškam uždarymui galėtų būti gamybos perkėlimas ir naujų modelių priskyrimo stabdymas atskiroms gamykloms, taip palaipsniui mažinant apimtis. Taip pat aptariama galimybė dalį menkiau apkrautų objektų pritaikyti kitai pramonei, įskaitant gynybos sektoriaus gamybos plėtrą, jei atsirastų partnerių ir politinis palaikymas.

    Be gamyklų klausimo, vadovybė vertina ir koncerno struktūros supaprastinimą. Tarp galimų variantų minimas pagrindinio „Volkswagen“ prekės ženklo ir komponentų verslo atskyrimas ar pertvarkymas, kad būtų mažiau dubliavimosi ir greitesnis sprendimų priėmimas.

    Kodėl sprendimus bus sunku prastumti?

    „Volkswagen“ valdymo modelis reiškia, kad darbuotojų atstovai stebėtojų taryboje turi didelę įtaką, todėl masiniai atleidimai ir gamyklų uždarymai gali susidurti su stipriu pasipriešinimu. Situaciją komplikuoja ir Žemutinės Saksonijos žemės dalis akcijų struktūroje, suteikianti galimybę blokuoti strategiškai svarbius sprendimus.

    Profesinės sąjungos jau signalizuoja, kad nesutiks su scenarijais, kurie reikštų staigų pramonės darbo vietų naikinimą.

    „Jei tokie planai taptų realybe, mes juos stabdytume visomis išgalėmis“, – sakė IG Metall vadovė Christiane Benner.

    Koncerno vadovas Oliveris Blume argumentuoja, kad be griežtesnės kaštų kontrolės ir investicijų disciplinos „Volkswagen“ rizikuoja prarasti konkurencingumą. Jo teigimu, ankstesnis dešimtmečių verslo modelis nebeatitinka rinkos realijų, o efektyvumo kartelę kelia tiek Kinijos gamintojai, tiek naujos gamyklos Europoje.

    Kaip baigsis derybos, priklausys ne tik nuo skaičių lentelėse, bet ir nuo politinių sprendimų dėl pramonės konkurencingumo, prekybos barjerų ir transformacijos į elektromobilumą tempo. Šių derybų rezultatas gali nulemti, kaip atrodys didžiausio Europos automobilių koncerno gamyba ir darbo rinka artimiausią dešimtmetį.