CP v2

Tag: Darbo vietos

  • Ukmergėje startuoja „Antara LT“ 10 500 kv. m gamykla: iki 100 darbo vietų ir 5–8 mln. eurų investicijos

    Startas Deltuvos gatvėje

    2026 metų birželio 3 dieną Ukmergėje simboliškai pažymėta UAB „Antara LT“ naujos gamyklos statybų pradžia. Deltuvos gatvėje vykusios ceremonijos metu įkasta laiko kapsulė, skirta ateities kartoms ir įamžinanti šio projekto pradžią.

    Tokios ceremonijos savivaldybėse dažnai tampa ne tik bendruomeniniu įvykiu, bet ir aiškiu signalu rinkai: įmonė įsipareigoja ilgalaikei plėtrai, o regionas stiprina savo investicinį patrauklumą. Ukmergei tai svarbu ir dėl darbo vietų, ir dėl pramonės grandinės augimo, kuri paprastai pritraukia tiekėjus bei paslaugų verslus.

    Ką numato gamyklos projektas

    „Antara LT“ planuoja pastatyti modernią 10 500 kvadratinių metrų gamyklą. Iš jų 1 600 kvadratinių metrų sudarys administracinės patalpos, o 8 900 kvadratinių metrų bus skirta gamybai.

    Gamyklą numatyta įrengti buvusioje UAB „Ukmergės remontas“ teritorijoje, kurią bendrovė įsigijo 2023 metais. Iki statybos leidimo gavimo projektavimo darbai truko apie dvejus su puse metų, vėliau vykdyti teritorijos paruošimo ir infrastruktūros tvarkymo darbai.

    Statybos suplanuotos dviem etapais: pirmajame numatytos metalo komponentų apdirbimo erdvės ir administracinis korpusas, antrajame – pramoninių įrenginių gamybos cechas. Pirmąjį etapą planuojama užbaigti per dvejus metus.

    Investicijos, darbo vietos ir augimo planai

    Skelbiama, kad bendra investicijų vertė sieks nuo 5 iki 8 mln. eurų. Įgyvendinus projektą naujojoje gamykloje planuojama sukurti iki 100 darbo vietų.

    Bendrovė taip pat nurodo ambicingą tikslą: pradėjus veikti naujai gamyklai gamybos apimtys turėtų išaugti keturis kartus. Praktikoje tokį šuolį dažniausiai lemia ne vien didesnės patalpos, bet ir našesnė įranga, procesų automatizavimas, geresnė vidinė logistika bei galimybė vienoje vietoje sujungti kelias gamybos grandis.

    Ceremonijoje dalyvavo įmonės vadovai, darbuotojai, partneriai, taip pat Ukmergės rajono savivaldybės vadovai: meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis, administracijos direktorė Inga Pračkailė ir mero patarėja Goda Juzėnaitė.

    „Džiugu matyti, kad Ukmergė tampa vieta, kurioje verslas ne tik sėkmingai veikia, bet ir drąsiai planuoja ateitį. Tokie projektai stiprina mūsų rajono konkurencingumą, kuria darbo vietas ir prisideda prie gyventojų gerovės. Tai yra pasitikėjimo Ukmerge ženklas, kuriuo galime didžiuotis. Nuoširdžiai sveikinu UAB „Antara LT“ su ambicinga verslo plėtra“, – sakė meras Darius Varnas.

    UAB „Antara LT“ yra šeimos verslo įmonė, Ukmergėje veikianti nuo 1990 metų. Bendrovė specializuojasi lakštinio metalo apdirbimo, buitinių ir pramoninių kietojo kuro katilų gamybos bei pramoninių katilinių įrengimo srityse.

    Šio tipo pramonės investicijos regionuose paprastai turi platesnį poveikį nei vien tiesiogiai sukurtos darbo vietos: auga vietos paslaugų paklausa, stiprėja tiekimo grandinės, o savivaldybėms tai reiškia papildomas priežastis investuoti į infrastruktūrą ir darbuotojų kompetencijų ugdymą.

    Laiko kapsulės įkasimas Ukmergėje tapo simboliniu ženklu, kad projektas peržengė planavimo etapą ir pereina į realius darbus. Jei numatyti terminai bus išlaikyti, per artimiausius metus mieste turėtų atsirasti viena didžiausių naujų gamybinių erdvių pastaruoju metu.

  • Alytuje atidaryta moderni „Affidea“ klinika: 6 mln. eurų investicija ir daugiau nei 60 darbo vietų

    Alytuje duris atvėrė moderni „Affidea“ klinika, įkurta atnaujintame pastate Vilties gatvėje. Į ilgą laiką nenaudotas patalpas investuota 6 mln. eurų, o medicinos centre sukurta daugiau nei 60 darbo vietų.

    Naujoji klinika orientuojasi į diagnostiką, laboratorinius tyrimus ir gydytojų specialistų konsultacijas. Paslaugų spektras papildytas pažangesnėmis galimybėmis, kurios, anot įstaigos atstovų, turėtų sumažinti pacientų poreikį vykti į didžiuosius miestus.

    Platesnės diagnostikos galimybės

    Klinikoje atliekami magnetinio rezonanso tomografijos, kompiuterinės tomografijos, rentgeno ir mamografijos tyrimai. Taip pat teikiami laboratoriniai tyrimai ir įvairių sričių gydytojų konsultacijos.

    Įstaigos vadovė Vilma Žuraulienė teigė, kad kartu sustiprinta specialistų komanda. Pasak jos, prie klinikos prisijungė pulmonologai, neurochirurgai ir gastroenterologai, todėl pacientams siūlomas platesnis paslaugų pasirinkimas.

    Akcentuoja paslaugų prieinamumą

    Klinikos atidaryme dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės atstovai. Miesto meras Nerijus Cesiulis pabrėžė, kad atnaujintas ilgai apleistas pastatas ir naujos darbo vietos yra reikšmingos miestui.

    „Kai daugiau nei du dešimtmečius pastatas stovėjo apleistas, buvo sunku įsivaizduoti, kad čia vėl virs gyvenimas. Šiandien matome atsinaujinusią erdvę ir daugiau nei 60 naujų darbo vietų“, – sakė Nerijus Cesiulis.

    „Affidea Lietuva“ direktorius Vitalijus Orlovas teigė, kad įstaigos plėtra buvo planuota pagal pacientų poreikius ir siekį užtikrinti paslaugas su modernia medicinos įranga. Jo teigimu, tikslas yra, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos būtų lengviau pasiekiamos vietoje, nelaukiant ilgose eilėse.

    Įstaiga nurodo, kad siekdama patogesnio pacientų aptarnavimo klinika dirba prailgintomis valandomis, kad tyrimus būtų galima atlikti tiek prieš darbą, tiek po jo. Atidarymo proga lankytojai buvo pakviesti apžiūrėti patalpas ir medicinos įrangą.

  • Mokesčių mokėtojai Vilniaus rotušėje sulaukė pagerbimo: įvardijo, ko labiausiai trūksta verslui

    Mokesčių mokėtojai Vilniaus rotušėje sulaukė pagerbimo: įvardijo, ko labiausiai trūksta verslui

    Pagerbimas tiems, kurie suneša biudžetą

    Gegužės 13 dieną Vilniaus rotušėje surengtos Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos iškilmės, kurias organizavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija. Renginyje apdovanoti žmonės ir įmonės, kurios kuria darbo vietas, investuoja Lietuvoje ir reikšmingai prisideda prie valstybės biudžeto.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad mokesčių mokėtojų indėlis yra tiesiogiai susijęs su svarbiausiomis viešosiomis paslaugomis, pradedant švietimu ir sveikatos apsauga, baigiant šalies saugumu bei gynyba. Anot jų, pagarba mokesčių mokėtojui turi reikšti ne tik padėką, bet ir aiškias, stabilias žaidimo taisykles.

    „Valdžia neturi kitų pinigų, kaip tik tuos, kuriuos savo darbu ir investicijomis sukuria mokesčių mokėtojai“, – sakė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

    Ji akcentavo, kad prognozuojama ir nuosekli mokesčių sistema yra viena esminių sąlygų, leidžiančių žmonėms ir verslui planuoti ateitį. Pasak jos, valstybės interesas yra saugoti ne tik biudžeto pajamas, bet ir tuos, kurie jas sukuria, ypač kai verslas veikia neapibrėžtumo ir didėjančio reguliavimo sąlygomis.

    Verslas prašo aiškumo ir stabilumo

    Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas teigė, kad pagarba mokesčių mokėtojams praktikoje turi virsti stabilesne teisine ir mokestine aplinka. Jo vertinimu, įmonėms svarbiausia ne vien dabartinės taisyklės, o galimybė suprasti, kokios jos bus po metų ar kelerių.

    „Verslui reikia aiškumo. Reikia žinoti, kokios taisyklės galios ne tik šiandien, bet ir po metų, po kelių metų“, – sakė Sigitas Gailiūnas.

    Tokį lūkestį stiprina ir platesnės tendencijos Europoje, kur daugėja reikalavimų dėl atskaitomybės, tvarumo, duomenų apsaugos ir tiekimo grandinių skaidrumo. Įmonėms tai reiškia papildomas administracines sąnaudas, todėl nuspėjama mokesčių politika ir efektyvus reguliavimas tampa konkurencingumo klausimu.

    Kas šiemet įvertinti?

    Renginyje apdovanotos įmonės ir lyderiai, kurių veikla siejama su investicijomis regionuose, didesniu darbo vietų skaičiumi bei reikšmingu indėliu į mokesčių surinkimą. Tarp įvertintų regionų ekonomikos kategorijoje paminėtos „Mars Lietuva“, „Intersurgical“, „ORLEN Lietuva“ ir „TELTONIKA IoT GROUP“.

    Investicijų kategorijoje apdovanojimai skirti „Homanit Lietuva“, „Pentasweet“ ir VMG įmonių grupei, akcentuojant gamybos plėtrą ir ilgalaikius projektus Lietuvoje. Nacionalinio ekonominio indėlio kategorijoje išskirti „Swedbank“, SEB bankas, „Thermo Fisher Scientific Baltics“, o už reikšmingą darbo vietų kūrimą įvertintos „Maxima LT“, „IKI Lietuva“, „Danske Bank Lietuvoje“, „Norfos mažmena“ ir „InMedica“.

    Ateities lyderystės kategorijoje įvertinti Thomas Platenga, Tomas Okmanas, Tadas Burgaila ir Rytis Laurinavičius už iniciatyvas, susijusias su verslumu, švietimu ir pilietiškumu. Renginyje dalyvavo ir valstybės institucijų, asociacijų bei politikos atstovai, o iškilmes moderavo „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.

    Pagarbos mokesčių mokėtojams diena minima gegužės 11 dieną. Nuo 2018 metais ši diena LLRI iniciatyva įtraukta į Atmintinų dienų įstatymą.

  • „Invest Europe“ ataskaita: PE ir VC remiamos įmonės Europoje 2024 metais augino darbo vietas 4 proc.

    „Invest Europe“ ataskaita: PE ir VC remiamos įmonės Europoje 2024 metais augino darbo vietas 4 proc.

    Europos privataus kapitalo asociacija „Invest Europe“ paskelbė septintąją ataskaitos Private Equity at Work laidą, kurioje apžvelgia privataus kapitalo (PE) ir rizikos kapitalo (VC) investicijų poveikį užimtumui. Pagrindinė išvada – 2024 metais PE ir VC remiamos bendrovės Europoje toliau kūrė darbo vietas ir augo sparčiau nei bendra žemyno darbo rinka.

    Ataskaitoje nurodoma, kad 2024 metais tokios įmonės darbuotojų skaičių padidino 4 proc. Tai jau septinti metai iš eilės, kai fiksuojamas grynasis darbo vietų augimas, o per metus sukurta 295 312 naujų darbo vietų „į rankas“ atėmus netektis.

    „Kai pirmą kartą paskelbėme Private Equity at Work, mūsų tikslas buvo parodyti, kad privataus ir rizikos kapitalo remiamos įmonės darbo vietas kuria, o ne naikina“, – sakė „Invest Europe“ vadovas Ericas de Montgolfier.

    Pasak jo, naujausi duomenys taip pat atskleidžia platesnį sektoriaus vaidmenį – paramą žmonėms ir bendruomenėms bei įgūdžių ugdymą, kuris reikalingas inovatyvesnei, konkurencingesnei ir tvaresnei Europai. Tai svarbu ir viešoms diskusijoms, kuriose investicijos kartais siejamos su darbuotojų mažinimu po įsigijimų.

    Regioninis vaizdas rodo augimą visoje Europoje, tačiau tempai skyrėsi. Šiaurės šalyse užimtumas didėjo 2,3 proc., o Vidurio ir Rytų Europoje – 5,6 proc., tad šis regionas išsiskyrė greičiausiu augimu.

    Atskiri rinkų šuoliai buvo dar ryškesni: Belgijoje užimtumas augo 11,9 proc., Bulgarijoje – 11,6 proc., Lenkijoje – 11,1 proc., Austrijoje – 10,7 proc., Graikijoje – 9,7 proc. Tokie skirtumai paprastai siejami su investicijų ciklais, skirtinga sandorių struktūra ir tuo, kiek aktyviai finansuojamas įmonių plėtros etapas.

    Iki 2024 metų pabaigos PE ir VC remiamos įmonės Europoje iš viso samdė 11,4 mln. žmonių. „Invest Europe“ vertinimu, tai sudaro apie 5 proc. visos Europos darbo jėgos, kuri ataskaitoje skaičiuojama 244 mln. žmonių.

    Didžiausia koncentracija fiksuota stambiausiose rinkose: Prancūzijoje dirbo daugiau kaip 3 mln. darbuotojų, Jungtinėje Karalystėje – 2,38 mln., Vokietijoje – 1,45 mln. Tai rodo, kad nors investicijų poveikis jaučiamas plačiai, didžiausi absoliutūs skaičiai išlieka ten, kur didžiausios ekonomikos ir giliausios kapitalo rinkos.

    Ataskaita išskiria ir sektorius, kuriuose samdymas augo sparčiau nei bendras 4 proc. vidurkis. Tarp jų – informacinės ir ryšių technologijos, energetika ir aplinka, taip pat finansinė ir draudimo veikla, kur investicijos dažnai sutampa su skaitmeninimo ir produktyvumo didinimo projektais.

    Ryškiausi skirtumai matomi pagal investavimo etapą. Rizikos kapitalo stadijos įmonės 2024 metais darbuotojų skaičių didino 8,7 proc., augimo stadijos bendrovės – 4 proc., o išpirkimo sandorių portfelio įmonės – 3,8 proc.

    „Invest Europe“ duomenys taip pat meta iššūkį prielaidai, kad po investicijų nuosavybės pasikeitimas automatiškai reiškia atleidimus. Ataskaitoje teigiama, kad pirmaisiais nuosavybės metais darbo vietų kūrimo rodiklis siekė 35 proc., nes įmonėms reikia papildomų žmonių plėtrai, naujoms rinkoms ir strategijos įgyvendinimui.

    Nors vėlesniais metais augimas, kaip įprasta, lėtėja, jis išlieka teigiamas. Penktaisiais nuosavybės metais vis dar fiksuotas 10 proc. užimtumo padidėjimas, o tai rodo, kad investicijų efektas dažnai tęsiasi ilgiau nei vienerių metų restruktūrizavimo ar plėtros ciklas.

  • Alytaus smulkiajam verslui – iki 8 000 eurų parama: kas gali teikti paraiškas ir iki kada

    Alytaus miesto savivaldybės administracija paskelbė 2026 metais vyksiantį projektų konkursą, skirtą smulkaus ir vidutinio verslo idėjoms įgyvendinti mieste. Parama orientuota į projektus, kurie kuria arba vysto inovatyvius produktus ir paslaugas bei prisideda prie naujų darbo vietų atsiradimo.

    Finansavimas numatytas kompensavimo būdu: vienam laimėtojui gali būti skiriama iki 8 000 eurų, tačiau ne daugiau kaip 80 proc. tinkamų išlaidų. Savivaldybė nurodo, kad kompensuojamos konkurso vykdymo metais patirtos išlaidos iki lapkričio 1 dienos, o PVM mokėtojams kompensavimas skaičiuojamas be pridėtinės vertės mokesčio.

    Kas laikomas tinkamu pareiškėju?

    Paraiškas kviečiami teikti pareiškėjai, atitinkantys smulkaus ir vidutinio verslo subjekto apibrėžimą. Taip pat svarbus teritorinis kriterijus: įmonės ar filialo registracijos vieta turi būti Alytaus mieste, o jei pareiškėjas yra fizinis asmuo, jo deklaruota gyvenamoji vieta turi būti Alytuje.

    Dar viena esminė sąlyga – veiklos trukmė: parama skirta tiems, kurie Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje verslą plėtoja ne ilgiau nei 36 mėnesius. Praktikoje tai reiškia, kad konkursas labiausiai orientuotas į naujai įsikūrusius ar ankstyvoje stadijoje esančius verslus, kuriems dažniausiai trūksta apyvartinių lėšų investicijoms į augimą.

    Kokios išlaidos ir terminai svarbiausi?

    Svarbu įsivertinti, kad ši parama nėra avansinė išmoka: lėšos skiriamos kompensuojant jau patirtas ir pagrįstas išlaidas, todėl pareiškėjams paprastai reikia suplanuoti pinigų srautus ir dokumentų tvarkymą. Konkurso sąlygose akcentuojama, kad kompensuojamos išlaidos turi būti patirtos konkurso vykdymo metais, laikantis nustatytų terminų.

    Paraiškos konkursui priimamos iki 2026 metų gegužės 11 dienos. Savivaldybė ragina prieš teikiant dokumentus įdėmiai susipažinti su paraiškos forma ir su išlaidų kompensavimo sutarties sąlygomis, kad vėliau nekiltų rizika prarasti galimybę gauti finansavimą dėl formalių neatitikimų.

    Kodėl tokia parama aktuali 2026 metais?

    Smulkiajam verslui tokio dydžio kompensacija dažnai tampa praktine pagalba apsisprendžiant investuoti į įrangą, paslaugų plėtrą, skaitmeninimą ar naujo produkto parengimą rinkai. Nors 8 000 eurų nėra suma, keičianti visą verslo modelį, ji gali būti lemiama ankstyvame etape, kai svarbiausia greitai pasiekti pirmuosius pardavimus ir sukurti stabilias darbo vietas.

    Savivaldybės konkursai paprastai vertinami ir kaip vietos ekonomikos stiprinimo priemonė: jie skatina, kad daugiau jaunų įmonių kurtųsi ir augtų regione, o inovatyvesni sprendimai atsirastų ne tik didmiesčiuose. Dėl to pareiškėjams verta aiškiai parodyti, kokią naudą projektas sukurs Alytui ir kaip planuojamas rezultatas bus pasiektas per realistišką laiką.

  • Pagėgiuose startuoja SVV paramos kvietimas: iki 1 500 eurų ir aiškūs prioritetai paraiškoms

    Pagėgiuose startuoja SVV paramos kvietimas: iki 1 500 eurų ir aiškūs prioritetai paraiškoms

    Pagėgių savivaldybės administracija paskelbė kvietimą smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams teikti paraiškas finansinei paramai iš savivaldybės biudžeto. Paraiškos priimamos nuo 2026 metų balandžio 7 dienos iki 2026 metų gegužės 8 dienos 15.45 valandos.

    Didžiausia įprastinė parama vienam pareiškėjui siekia iki 1 500 eurų, o ją galima gauti ne dažniau kaip kartą per trejus kalendorinius metus. Tai reiškia, kad finansavimą gavę 2024 ar 2025 metais, 2026 metų kvietime dalyvauti negali.

    Parama teikiama kompensavimo būdu, todėl dengiama dalis jau patirtų išlaidų per 12 mėnesių iki paraiškos pateikimo dienos imtinai. Išlaidos paprastai vertinamos be pridėtinės vertės mokesčio, išimtis taikoma tais atvejais, kai pareiškėjas nėra PVM mokėtojas.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Pareiškėjas laikomas tinkamu, jei atitinka smulkiojo ir vidutinio verslo apibrėžimą, o registracijos vieta, deklaruota gyvenamoji vieta ir vykdoma veikla yra Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Dirbantiems su verslo liudijimu arba pagal individualios veiklos pažymą numatyta sąlyga, kad veikla turi būti įregistruota ne trumpesniam kaip 9 mėnesių laikotarpiui per kalendorinius metus.

    Taip pat būtina neturėti įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybiniam socialinio draudimo fondui ir Pagėgių savivaldybės biudžetui. Šis reikalavimas praktikoje dažniausiai yra vienas svarbiausių, nes net ir nedidelės skolos gali tapti pagrindu atmesti paraišką.

    Finansavimas neskiriamas, jei pareiškėjas yra bankrutuojantis, likviduojamas ar restruktūrizuojamas, taip pat jei tai valstybės ar savivaldybės įmonė arba įmonė, kurioje valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip pusė įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių. Atskirai pabrėžiama, kad parama nenumatyta ir tiems, kurie anksčiau gavo paramą, bet neįvykdė įsipareigojimų.

    Kokios išlaidos kompensuojamos?

    Viena dažniausiai pasirenkamų priemonių yra naujai įkurtos darbo vietos rėmimas: už vieną darbo vietą gali būti skiriama iki 1 000 eurų, o įsipareigojama ją išlaikyti ne trumpiau kaip dvejus metus. Kelių darbo vietų atveju bendra suma gali augti, tačiau kartu didėja ir pareigos užtikrinti, kad darbuotojų skaičius nemažėtų.

    Kvietime numatytas ir dalinis įrangos, darbo įrankių, patalpų įrengimo ar atnaujinimo medžiagų kompensavimas. Įrangai gali būti kompensuojama iki 50 proc. išlaidų, o patalpų įrengimo ar atnaujinimo medžiagoms ir priemonėms taikomas mažesnis, iki 20 proc. kompensavimo intensyvumas, abiem atvejais numatant iki 1 000 eurų ribą.

    Taip pat numatyta parama pradinių steigimosi išlaidų kompensavimui, verslo planų ir paraiškų rengimo išlaidoms, dalyvavimui parodose ar mokymuose, interneto svetainės sukūrimui bei palaikymui, rinkodaros priemonėms ir ženklinimui. Atskirai įtraukta priemonė infrastruktūrai pritaikyti asmenims su judėjimo negalia bei galimybė kompensuoti negyvenamųjų patalpų nuomą naujai veiklą pradėjusiems verslams.

    Kaip bus vertinami prioritetai?

    Jei paraiškų bus daug arba biudžeto lėšų nepakaks, savivaldybė numato galimybę mažinti maksimalią finansavimo sumą, atsižvelgiant į prioritetus. Tarp jų išskiriama, ar pareiškėjas teikia paraišką pirmą kartą, kiek planuojama sukurti naujų darbo vietų visai darbo dienai ir ar vystomas naujas, netradicinis verslas.

    Prioritetas taip pat gali būti taikomas asmenims, kurie Lietuvos Respublikoje negyveno ilgiau nei metus, bei socialinės atskirties grupėms priskiriamiems pareiškėjams, pavyzdžiui, asmenims su negalia, našlaičiams ar auginantiems daugiau nei tris vaikus iki 18 metų. Jei pareiškėjas remiasi prioritetu, kartu su paraiška turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

    Paraiška turi būti užpildyta kompiuteriu lietuvių kalba ir pasirašyta elektroniniu parašu arba pasirašyta ranka ir nuskenuota. Savivaldybė pabrėžia ir praktinį aspektą: kadangi parama skiriama kompensuojant išlaidas, būtina pasirūpinti tvarkingais sąskaitų, sutarčių ir apmokėjimo dokumentais, nes būtent jie dažniausiai lemia, ar išlaidos bus pripažintos tinkamomis.