CP v2

Tag: Darbuotojų atleidimai

  • Kibernetinio saugumo bendrovė „Snyk“ atleido apie 200 darbuotojų, pajamos 2025 metais perkopė 300 mln. eurų

    Kibernetinio saugumo bendrovė „Snyk“ atleido apie 200 darbuotojų, pajamos 2025 metais perkopė 300 mln. eurų

    Kibernetinio saugumo bendrovė „Snyk“, įkurta Londone ir Tel Avive, šiais metais vykdė platesnio masto atleidimus, nei skelbta viešai. Nauji Jungtinės Karalystės registrų duomenys rodo, kad darbo vietų neteko apie 203 darbuotojai.

    Anksčiau žiniasklaidoje buvo minėta, kad birželį bendrovė atleidžia maždaug 90 žmonių. Tačiau oficialiame dokumente nurodoma, kad tai sudarė apie 20 proc. visos grupės pasaulinės darbuotojų komandos.

    Kas paaiškėjo iš naujo pranešimo

    Dokumentuose teigiama, kad atleidimai buvo pasirinkti siekiant didinti veiklos efektyvumą ir mažinti išlaidas. Pasak pateiktos informacijos, „Snyk“ 2025 metų pabaigoje turėjo apie 990 darbuotojų.

    Atleidimai, kaip nurodoma, labiausiai palietė komandas Jungtinėse Valstijose ir Izraelyje. Įgyvendinant sprendimą bendrovė numatė vienkartines sąnaudas, kurios galėjo siekti iki maždaug 12 mln. eurų.

    Pajamos augo, nuostoliai didėjo

    Finansiniai duomenys rodo, kad per metus iki 2025 metų pabaigos „Snyk“ pajamos augo 11 proc. ir pasiekė apie 268 mln. eurų. Augimas siejamas su naujais klientais ir didesnėmis pardavimo apimtimis.

    Vis dėlto nuostoliai didėjo: nuo maždaug 147 mln. eurų iki apie 164 mln. eurų. Bendrovė tai aiškino išaugusiomis investicijomis į produktų plėtrą ir kitas augimui svarbias kryptis.

    Konkurencija ir DI saugumo kryptis

    „Snyk“ kuria įrankius, padedančius programinės įrangos kūrėjams aptikti pažeidžiamumus dar prieš jais pasinaudojant įsilaužėliams. Rinkoje bendrovė konkuruoja su kitais sparčiai augančiais kibernetinio saugumo žaidėjais ir į DI orientuotomis laboratorijomis.

    Pastaraisiais metais „Snyk“ taip pat stiprino DI saugumo veiklą greta pagrindinių produktų kūrėjams. 2025 metais bendrovė įsigijo DI saugumo įmonę „Invariant Labs“.

    „Snyk“ buvo įkurta 2015 metais, o tarp įkūrėjų minimi Guy Podjarny, Assaf Hefetz ir Danny Grander. Bendrovės būstinė šiuo metu yra Bostone, o dėl vertinimo pokyčių ir rinkos sąlygų ji pastaraisiais metais patyrė reikšmingą spaudimą efektyvinti veiklą.

    „Snyk“ viešai situacijos plačiau nekomentavo. Ankstesniais metais bendrovė jau buvo vykdžiusi kelis darbuotojų mažinimo etapus, o naujausi skaičiai rodo, kad 2026 metais taupymo priemonės tapo dar ryškesnės.

  • Ryšių platforma „Bird“ pritraukė 410 mln. eurų skolą: darbuotojų sumažėjo nuo 1 000 iki 120

    Ryšių platforma „Bird“ pritraukė 410 mln. eurų skolą: darbuotojų sumažėjo nuo 1 000 iki 120

    Verslo komunikacijos platforma „Bird“, anksčiau žinoma kaip „MessageBird“, pritraukė apie 410 mln. eurų skolos finansavimą ir kartu pabrėžė persiorientavimą į dirbtinį intelektą. Bendrovė skelbia, kad per pastaruosius metus jos darbuotojų skaičius sumažėjo nuo daugiau nei 1 000 piko metu iki 120.

    Finansavimo paketą sudaro maždaug 364 mln. eurų terminuota paskola ir apie 46 mln. eurų atnaujinama kredito linija. Sandorį vedė „JPMorgan“, „Capital One“ ir „Citi“, o iš viso dalyvavo septyni bankai.

    „Bird“ pabrėžia, kad šios lėšos nėra skirtos agresyviai plėtrai ar naujoms rinkoms užkariauti. Pasak bendrovės, finansavimas pirmiausia turi užtikrinti likvidumą esamiems akcininkams, tarp jų ir dabartiniams bei buvusiems darbuotojams.

    Nyderlanduose įkurta įmonė ilgą laiką buvo siejama su vieninga infrastruktūra, leidžiančia verslams bendrauti su klientais el. paštu, SMS, „WhatsApp“ ir balsu. Tačiau įkūrėjas Robertas Visas pastaruoju metu akcentuoja pasikeitusią klientų struktūrą ir tai, kad DI vis labiau keičia tiek produktą, tiek vidinius procesus.

    Bendrovė teigia, kad darbuotojų mažėjimą lėmė automatizacija visoje organizacijoje, o ne atsitraukimas nuo veiklos. Vienas ryškesnių signalų apie krypties pasikeitimą buvo ir anksčiau skelbti atleidimai, kai įmonė pranešė apie planus iš esmės peržiūrėti verslą DI bumo fone.

    Šiandien „Bird“ siekia pozicionuotis augančioje vadinamųjų DI agentų rinkoje, kur programinės sistemos gali savarankiškai atlikti veiksmus: siųsti žinutes, skambinti, valdyti el. paštą ar vykdyti užduotis be sudėtingų integracijų. Bendrovė tvirtina atnaujinusi sprendimų paketą, kad tokie agentai galėtų veikti jos tinkle, įskaitant ir ryšio paslaugas.

    Pasak „Bird“, pernai pelnas visoje grupėje siekė apie 150 mln. eurų. Anksčiau bendrovė buvo pritraukusi dideles investicijas augimo etape: 2021 metais skelbta apie 800 mln. JAV dolerių pritraukimą, o 2020 metais įmonė buvo įvardijusi planą išauginti komandą iki 1 000 žmonių.

    „Tai kryptis, kuria juda pasaulio ekonomika, o mes parodėme, kaip automatizacija gali veikti. Mes automatizavome ne tam, kad mažintume darbuotojų skaičių, o kad dirbtume produktyviau, ir dėl to darbuotojų skaičius natūraliai sumažėjo“, – sakė Robertas Visas.

    „Pusė programėlių jūsų telefone remiasi mūsų infrastruktūra, bet šį verslą valdome su gerokai mažesne komanda nei anksčiau. To nepadarytum be automatizacijos, kuri prieš kelerius metus būtų skambėjusi neįtikėtinai“, – pridūrė jis.

    Skolos finansavimo pasirinkimas vietoje naujo akcijų platinimo rodo, kad „Bird“ šiame etape svarbiau stabilizuoti kapitalo struktūrą ir suteikti likvidumo esamiems akcininkams. Tuo pat metu bendrovė bando įrodyti, kad mažesnė komanda, paremta DI ir automatizacija, gali išlaikyti didelės apimties ryšių infrastruktūrą ir kurti naujus produktus.

  • „Trustly“ atleidžia apie 200 darbuotojų: švedų fintech keičia kryptį ir griežtina prioritetus

    „Trustly“ atleidžia apie 200 darbuotojų: švedų fintech keičia kryptį ir griežtina prioritetus

    Švedijos finansinių technologijų bendrovė „Trustly“ pranešė planuojanti sumažinti maždaug 200 darbo vietų. Tai sudaro apie ketvirtadalį įmonės darbuotojų, o sprendimas siejamas su siekiu supaprastinti veiklą ir sutelkti investicijas į svarbiausias kryptis.

    „Trustly“ veikia atvirosios bankininkystės (open banking) srityje ir leidžia atsiskaityti tiesiogiai iš banko sąskaitos, nenaudojant mokėjimo kortelės ar atskiros programėlės. Toks modelis pastaraisiais metais sparčiai plinta Europoje ir kitose rinkose, nes gali mažinti tarpininkavimo kaštus ir didinti atsiskaitymų patogumą.

    Įmonė savo sprendimą aiškina prioritetų peržiūra: mažinimai turi padėti labiau koncentruotis į tas sritis, kurios, bendrovės vertinimu, leis išlaikyti lyderystę augančioje atvirosios bankininkystės rinkoje. Skelbiama, kad pokyčiai gali labiausiai paliesti komandas Brazilijoje, kur „Trustly“ turi reikšmingą veiklos dalį.

    „Pasiūlėme organizacinius pokyčius, kurie visame pasaulyje paveiktų apie 200 pareigybių. Šie pokyčiai skirti aiškiau susitelkti ir sutelkti investicijas ten, kur tai svarbiausia, kad galėtume pirmauti sparčiai augančioje atvirosios bankininkystės rinkoje“, – sakė „Trustly“ atstovas.

    „Trustly“ yra naudojama tūkstančių prekybininkų visame pasaulyje, tarp jų minimos tokios bendrovės kaip „Alibaba“, „PayPal“ ir „Wise“. Atvirosios bankininkystės sprendimai dažnai pristatomi kaip alternatyva tradiciniams kortelių atsiskaitymams, kuriuose dominuoja „Visa“ ir „Mastercard“.

    Apie planuojamus atleidimus pirmiausia pranešė Švedijos leidinys „Breakit“. Jis anksčiau rašė, kad įmonės pajamos buvo smukusios praradus du stambius, neįvardytus klientus, nors vėliau jie, pasak publikacijos, sugrįžo.

    Bendrovė yra įsikūrusi Stokholme ir turi biurų keliuose miestuose, įskaitant Londoną ir Helsinkį. Viešai nurodoma, kad „Trustly“ iš viso dirba daugiau nei 800 žmonių, todėl planuojamas mažinimas yra vienas didesnių jos istorijoje.

    Pastaraisiais metais fintech sektorius vis dažniau derina augimo ambicijas su kaštų kontrole: investuotojai labiau vertina tvarų pelningumo kelią, o ne vien spartų plėtimąsi. Tokios korekcijos ypač būdingos įmonėms, veikiančioms konkurencingoje mokėjimų rinkoje, kur svarbūs mastas, reguliacinė atitiktis ir stabilūs partnerių srautai.

    „Trustly“ anksčiau plėtėsi įsigydama Jungtinės Karalystės atvirosios bankininkystės bendrovę „Ecospend“ 2023 metais. Pagal „PitchBook“ duomenis, „Trustly“ pritraukė apie 380 milijonų eurų investicijų, o tarp investuotojų minimi „BlackRock“, „Nordic Capital“, „Aberdeen Standard Investments“ ir Dubajaus investicijų korporacija.

  • „JSW“ išmokėjo kalnakasiams apie 26 mln. eurų: kiek darbuotojų jau pasirinko vienkartines išmokas

    Lenkijos kasybos grupė „Jastrzębska Spółka Węglowa“ (JSW) skelbia, kad pagal darbuotojų apsaugos programą jau išmokėjo daugiau kaip 26 mln. eurų vienkartinių išmokų. Pasak bendrovės, sprendimai dėl išėjimų derinami taip, kad nenukentėtų gamybos tęstinumas ir darbo sauga.

    Iki rugpjūčio pabaigos iš apsaugos priemonių jau pasinaudojo 2 033 darbuotojai, pasirinkę vadinamąsias kalnakasių atostogas ir atostogas anglies mechaninio perdirbimo padalinių darbuotojams. Dar 668 žmonės pasirinko vienkartinę piniginę išmoką.

    „Procesas vykdomas taip, kad darbuotojų išėjimai netrikdytų padalinių darbo ir leistų išlaikyti darbo saugą. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o galutinį sprendimą priima padalinio vadovas“, – nurodė bendrovė.

    Kas numatyta 2026 metais?

    Pagal JSW planą 2026 metais kalnakasių atostogomis galėtų pasinaudoti iki 3 092 darbuotojų. Ši priemonė skirta tiems, kuriems iki teisės į pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, o anglies mechaninio perdirbimo darbuotojams atostogų laikotarpis gali siekti iki ketverių metų.

    Visa apsaugos programa iš viso turėtų apimti 4 248 darbuotojus. Ji apjungia kelias priemones: kalnakasių atostogas, atostogas perdirbimo padaliniams ir nuo gegužės pradėtas vienkartines išmokas.

    Kiek siekia vienkartinė išmoka?

    JSW nurodo, kad vienkartinė išmoka siekia 170 000 zlotų, tai yra apie 40 000 eurų. Iki šiol šiuo pasirinkimu pasinaudojo 668 darbuotojai, todėl bendra išmokėta suma perkopė 26 mln. eurų.

    Bendrovė pabrėžia, kad tolesni darbuotojų išėjimai vyks palaipsniui, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp programos tikslų ir realių kasyklų poreikių. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į darbo rinkos įtampas pramonėje ir augančius reikalavimus saugai.

    JSW grupė yra vienintelė koksinių anglių gamintoja Europos Sąjungoje ir viena iš svarbiausių koksą plieno gamybai tiekiančių bendrovių regione. Dėl to jos žmogiškųjų išteklių sprendimai stebimi ne tik Lenkijoje, bet ir platesnėje Europos plieno bei energetikos grandinėje.

  • „Doom“ kūrėjai po „Microsoft“ kirčio: atleido šimtus ir net nelaukė žaidimo sėkmės

    „Doom“ kūrėjai po „Microsoft“ kirčio: atleido šimtus ir net nelaukė žaidimo sėkmės

    Prieš pat ilgai laukto priedo žaidimui „Doom: The Dark Ages“ pasirodymą „Xbox“ paskelbė apie plataus masto pertvarką ir daugiau nei 3 000 darbuotojų atleidimus. Sumažinimai palietė ir studiją id Software, kuri siejama su „Doom“ serija ir laikoma viena svarbiausių „Xbox“ portfelio komandų.

    Remiantis viešumoje cituojamais skaičiais, id Software atveju atleidimai esą galėjo paliesti 136 iš 185 darbuotojų. Tokia proporcija žaidimų industrijoje vertinama kaip itin drastiška, ypač turint omenyje, kad studija yra atsakinga už vieną žinomiausių „Microsoft“ valdomų prekių ženklų.

    Situaciją komentavęs anoniminis id Software darbuotojas teigė, kad sprendimai priimti neįvertinus, kaip rinkoje pasiseks naujam turiniui.

    „Jie net nepalaukė, kad pamatytų, ar produktas bus sėkmingas, ir tada atsikratė komandos“, – sakė darbuotojas.

    Pasak jo, priklausymas „Microsoft“ praktikoje nesuteikė laukto stabilumo.

    „Buvimas „Microsoft“ dalimi neduoda jokios naudos. Iš tikrųjų jie sunaikino didžiulę vertę ir, panašu, net to nesuvokia“, – teigė kūrėjas.

    Šie pareiškimai nuskambėjo platesniame kontekste: tai jau ne pirma didelė „Microsoft“ mažinimų banga po „Activision Blizzard“ įsigijimo, kurio vertė siekė apie 69 milijardus eurų. Pastaraisiais metais „Xbox“ strategija vis dažniau aptariama per efektyvumo, sąnaudų mažinimo ir portfelio peržiūros prizmę, o kartu viešumoje netyla diskusijos apie „Game Pass“ modelio tvarumą ir tai, kaip keičiasi prioritetai tarp prenumeratos augimo ir didelių biudžetų žaidimų kūrimo.

    Industrijos analitikai pabrėžia, kad dabartinė rinka išlieka nepastovi: net gerai įvertinti žaidimai ar priedai nebūtinai apsaugo komandas nuo restruktūrizacijos. Pastaruoju metu leidėjai vis dažniau peržiūri riziką, trumpina projektų portfelius ir investicijas nukreipia į mažesnį skaičių didžiausią grąžą žadančių krypčių, įskaitant debesų paslaugas ir DI sprendimus.

    Žaidėjams tokie sprendimai paprastai reiškia du dalykus: didesnį neapibrėžtumą dėl tolimesnių turinio planų ir didesnę kūrimo riziką, kai komandoms tenka dirbti mažesnėmis sudėtimis. Tuo pat metu darbuotojų atstovai ir profesinės bendruomenės vis garsiau kelia klausimą, ar masiniai atleidimai neturėtų būti derinami su aiškesnėmis socialinėmis garantijomis ir skaidresniu komunikavimu apie strateginius pokyčius.

  • Visi masiškai atleidžia, bet „Koei Tecmo“ plečiasi: ambicija iki 5 000 darbuotojų

    Visi masiškai atleidžia, bet „Koei Tecmo“ plečiasi: ambicija iki 5 000 darbuotojų

    Vaizdo žaidimų industrija pastaraisiais metais išgyvena permainų bangą: dideli leidėjai mažina komandas, stabdo projektus ir pertvarko studijas. Tai siejama su išaugusiomis kūrimo sąnaudomis, lėtesniu rinkos augimu po pandemijos piko ir griežtesniais investuotojų lūkesčiais dėl pelningumo.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Microsoft“ žaidimų padalinys, kuriame po įsigijimų ir vidinių pertvarkų buvo mažinamas darbuotojų skaičius. Panašios krypties sprendimų ėmėsi ir kiti rinkos dalyviai, todėl atleidimai tapo beveik įprastu reiškiniu net anksčiau sparčiai augusiose komandose.

    Japoniškas išsišokimas rinkoje

    Šiame fone išsiskiria Japonijos leidėjas ir kūrėjas „Koei Tecmo“, kuris vietoje mažinimo toliau didina komandą. Bendrovė 2024 metais nurodė turėjusi apie 2 500 darbuotojų, o dabar, pasak vadovybės, jų skaičius jau viršija 3 000.

    Dar ambicingesni planai skelbiami ateičiai: įmonė siekia išauginti kolektyvą iki 5 000 specialistų. Tokia kryptis atrodo neįprasta laikotarpiu, kai dalis konkurentų renkasi mažesnę riziką, atsisako brangių iniciatyvų ir koncentruojasi į kelių svarbiausių projektų portfelį.

    Ko tikimasi iš augimo

    „Koei Tecmo“ vadovybė viešai akcentuoja tikslą didinti veiklos pelną ir stiprinti pozicijas pasaulinėje skaitmeninės pramogos rinkoje. Praktikoje tai reiškia daugiau resursų vidinėms komandoms, didesnį žaidimų leidybos tempą ir potencialiai platesnį turinio vystymą kelioms platformoms.

    Įmonė veikia per kelias kūrybines grupes, tarp jų – Team Ninja, Omega Force ir „Gust“, kurios atsakingos už skirtingas franšizes bei žanrus. Tokia struktūra leidžia vienu metu vystyti kelias kryptis, tačiau kartu didina poreikį talentams, ypač programavimo, grafikos, animacijos ir žaidimų dizaino srityse.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad industrijoje daugėja ilgos trukmės projektų, plečiasi paslaugų tipo žaidimų modeliai, o taip pat stiprėja DI įrankių įtaka procesams. Vis dėlto net ir diegiant automatizaciją, aukštos kvalifikacijos kūrėjų poreikis nemažėja, todėl „Koei Tecmo“ sprendimas augti gali būti bandymas užsiimti vietą tada, kai konkurentai traukiasi.

  • „Meta“ atleidžia 8 000 žmonių: Zuckerbergas perspėja, kad DI eroje sėkmė negarantuota

    „Meta“ atleidžia 8 000 žmonių: Zuckerbergas perspėja, kad DI eroje sėkmė negarantuota

    Atleidimai ir DI posūkis

    „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas darbuotojams išplatintame pranešime paaiškino, kad sprendimas atleisti apie 8 000 žmonių susijęs su siekiu išlaikyti konkurencingumą dirbtinio intelekto srityje. Jo teigimu, ši technologijų kryptis tampa lemiamu veiksniu, o įmonės sėkmė nebėra savaime suprantama.

    Pasak jo, dirbtinis intelektas keičia produktų kūrimą, reklamą ir turinio pateikimą, todėl „Meta“ spartina reorganizaciją. Pranešime pabrėžta, kad įmonė turi išmokti veikti greičiau ir su mažesniu biurokratijos lygiu.

    „Dirbtinis intelektas yra viena svarbiausių mūsų gyvenimo technologijų, o lyderiai šioje srityje formuos kitą kartą“, – sakė Markas Zuckerbergas.

    Kas keičiasi įmonėje

    Atleidimai sudaro maždaug dešimtadalį „Meta“ darbuotojų ir vyksta tuo metu, kai bendrovė perskirsto investicijas į DI. Anksčiau darbuotojams buvo pranešta ir apie planus nebeužpildyti 6 000 atvirų pozicijų, kad būtų išlaisvinti resursai prioritetinėms kryptims.

    Tuo pat metu dalis žmonių perkeliami į naujas DI orientuotas roles, o komandos, dirbančios su DI infrastruktūra, pamatiniais modeliais ir DI komercializavimu, laikomos strategiškai svarbiomis. Tokia kryptis atitinka visos rinkos tendenciją pirmiausia saugoti branduolines inžinerines ir produktų komandas, kurios kuria naujus pajamų šaltinius.

    Signalas visam technologijų sektoriui

    „Meta“ sprendimai išryškina platesnį reiškinį: didžiosios technologijų įmonės mažina darbuotojų skaičių, bet tuo pat metu didina išlaidas skaičiavimo pajėgumams, lustams, duomenų centrams ir DI produktų kūrimui. Praktikoje tai reiškia, kad dalis tradicinių funkcijų automatizuojamos, o didžiausia vertė telkiama į DI gebėjimus.

    Tokį modelį pastaruoju metu renkasi ir kitos JAV technologijų bendrovės, pabrėždamos, kad DI lenktynės reikalauja griežtesnių prioritetų ir greitesnio kapitalo nukreipimo ten, kur matomas ilgalaikis augimas. Darbuotojams tai dažnai tampa ne tik finansine, bet ir kultūrine permaina, nes didėja spaudimas veikti greitai, matuoti rezultatą ir prisitaikyti prie naujų kompetencijų paklausos.

    M. Zuckerbergas taip pat akcentavo, kad atsisveikinti su žmonėmis yra skaudu, ir padėkojo išeinantiems už indėlį. Kartu jis pripažino, jog vidinė komunikacija ne visada buvo pakankamai aiški, ir pažadėjo šią sritį gerinti.

  • „Cisco“ DI paklausa kelia pajamas, bet įmonė ruošiasi atleisti apie 4 000 darbuotojų

    „Cisco Systems“ paskelbė, kad trečiąjį 2025–2026 finansinių metų ketvirtį, pasibaigusį balandžio 25 dieną, jos pajamos pasiekė apie 14,6 mlrd. eurų. Tai yra maždaug 12 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o rezultatai pranoko dalies analitikų lūkesčius.

    Per tą patį laikotarpį grynasis pelnas, bendrovės teigimu, išaugo iki maždaug 3,1 mlrd. eurų nuo maždaug 2,3 mlrd. eurų prieš metus. Rinkos dėmesį patraukė tai, kad spartesnį augimą „Cisco“ sieja su išaugusia DI infrastruktūros paklausa.

    Pastaraisiais ketvirčiais technologijų sektoriuje ryškėja tendencija, kai didelės įmonės investuoja į duomenų centrų plėtrą ir tinklų modernizavimą, kad galėtų aptarnauti DI skaičiavimams reikalingus srautus. Tokiems projektams reikalingi didesnio našumo komutatoriai, maršrutizatoriai ir saugumo sprendimai, kuriuos „Cisco“ ir tiekia.

    Bendrovė taip pat pristatė naujos kartos tinklo įrangą, paremtą naujausiais tinklo procesoriais, ir akcentavo kibernetinio saugumo sprendimų paketų plėtrą verslo klientams. DI diegimas įmonėse dažnai reiškia didesnį duomenų judėjimą ir didesnį atakų paviršių, todėl saugumas tampa viena svarbiausių investicijų krypčių.

    Vis dėlto kartu su gerais finansiniais rodikliais „Cisco“ pranešė planuojanti restruktūrizaciją ir ne mažiau kaip 4 000 darbuotojų atleidimą. Tai sudarytų apie 5 proc. visos bendrovės darbo jėgos, o planuojami pokyčiai siejami su didesniu fokusavimusi į DI kryptį.

    Restruktūrizacijos kaštai, kaip nurodoma, gali siekti apie 920 mln. eurų, didžioji dalis sumos būtų skirta išeitinėms išmokoms ir su pertvarka susijusioms išlaidoms. Dabartiniame ketvirtyje bendrovė planuoja pripažinti apie 410 mln. eurų sąnaudų, o likusi dalis persikeltų į 2027 finansinius metus.

    Investuotojai į šias žinias sureagavo optimistiškai: po rezultatų paskelbimo akcijų kaina per vieną prekybos sesiją šoktelėjo maždaug penktadaliu. Rinkoje tai dažnai aiškinama kaip signalas, kad DI infrastruktūros paklausa išlieka stipri, o įmonės, galinčios greitai perorientuoti portfelį ir kaštų struktūrą, turi daugiau galimybių augti.

  • Vokietijos „Commerzbank“ planuoja atleisti iki 3 000 žmonių: DI investicijos ir įtaka mBank

    Vokietijos „Commerzbank“ planuoja atleisti iki 3 000 žmonių: DI investicijos ir įtaka mBank

    Vokietijos bankų grupė „Commerzbank“ pranešė apie planus artimiausiais metais mažinti darbuotojų skaičių, o atleidimai gali siekti iki 3 000 žmonių. Bankas tai sieja su efektyvumo didinimu ir didesniu technologijų, ypač DI, panaudojimu kasdienėse operacijose.

    Įmonė skelbia, kad metų pradžia buvo sėkminga: pirmąjį 2026 metų ketvirtį veiklos rezultatas, kaip nurodoma banko pranešime, augo 11 proc. ir pasiekė rekordinį 1,4 mlrd. eurų lygį. Kartu bankas pakėlė 2026 metų grynojo pelno lūkesčius iki mažiausiai 3,4 mlrd. eurų, kai anksčiau buvo prognozuojama daugiau nei 3,2 mlrd. eurų.

    „Metus pradėjome rekordiniais rezultatais. Tai rodo, kad mūsų strategija veikia ir turi didesnį potencialą, nei planavome iš pradžių“, – sakė „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp.

    Didelė plano dalis susijusi su DI diegimu: „Commerzbank“ nurodo svarstantis investicijas, kurios artimiausiais metais galėtų siekti iki 600 mln. eurų. Tokios investicijos paprastai apima procesų automatizavimą, klientų aptarnavimo skaitmeninimą, rizikų vertinimo modelių atnaujinimą ir vidaus administravimo kaštų mažinimą.

    Bankas pabrėžia, kad dalį darbuotojų ketinama perkelti į kitas funkcijas, tačiau kartu pripažįsta ir atleidimų riziką. Finansų sektoriuje tai atitinka platesnę tendenciją, kai bankai mažina padalinių tinklus, centralizuoja paslaugas ir daugiau veiklų perkelia į skaitmeninius kanalus.

    Ši naujiena svarbi ir Lenkijos rinkai, nes „Commerzbank“ valdo kontrolinį mBank akcijų paketą. Dėl to „Commerzbank“ strateginiai sprendimai, įskaitant kaštų mažinimą ar technologijų plėtrą, gali turėti netiesioginės įtakos ir mBank veiklos prioritetams.

    Įtampą didina ir perėmimo tema: „Commerzbank“ viešai skeptiškai vertina „UniCredit“ interesą bei siūlomą sandorio logiką. Bankas nurodo, kad integracijos planas esą išlieka nepakankamai aiškus, o įgyvendinimo rizikos būtų reikšmingos.

    „Pateiktas integracijos planas lieka neaiškus ir susijęs su didelėmis įgyvendinimo rizikomis“, – teigiama „Commerzbank“ pranešime.

    „UniCredit“ anksčiau siūlė už kiekvieną „Commerzbank“ akciją 0,485 naujos savo akcijos, o tai atitiko 30,80 euro įkainį už „Commerzbank“ akciją. „Commerzbank“ akcentuoja, kad būtų pasirengęs diskusijoms tik tuo atveju, jei būtų pasiūlyta patraukli premija akcininkams ir aiškiai įvardytas planas, suderinamas su banko verslo modeliu.

  • „mBank“ savininkė „Commerzbank“ atleis 3 000 darbuotojų: Vokietija ginasi nuo UniCredit perėmimo

    „mBank“ savininkė „Commerzbank“ atleis 3 000 darbuotojų: Vokietija ginasi nuo UniCredit perėmimo

    Kas vyksta su „Commerzbank“

    Vokietijos bankų grupė „Commerzbank“, valdanti kontrolinį „mBank“ paketą, paskelbė apie planuojamą 3 000 darbuotojų atleidimą. Šis sprendimas pristatomas kaip restruktūrizacijos dalis, siekiant sumažinti sąnaudas ir pagerinti veiklos efektyvumą.

    Pokyčiai vyksta tuo metu, kai rinkoje daugėja diskusijų dėl galimo „Commerzbank“ perėmimo, kuriuo suinteresuota Italijos bankų grupė UniCredit. „Commerzbank“ signalizuoja, kad siekia įrodyti investuotojams galinti didinti pelningumą ir be sandorio.

    Siūlomo sandorio vertė ir tikslai

    Viešai aptariamoje schemoje minima akcijų apsikeitimo logika, pagal kurią „Commerzbank“ vertė būtų apie 35 mlrd. eurų, o vienos akcijos orientacinė vertė siektų 30,80 euro. „Commerzbank“ vadovybė tokią kainodarą laiko nepakankama, teigdama, kad banko potencialas didesnis.

    Kartu bankas atnaujino finansinius tikslus iki 2028 metų: siekiama, kad pajamos pasiektų 15 mlrd. eurų, o grynasis pelnas augtų iki 4,6 mlrd. eurų. Tai reikšmingai aukštesni orientyrai nei ankstesnės prognozės, todėl bankas akcentuoja savarankiško augimo strategiją.

    Atleidimų kaina ir ankstesnės mažinimo bangos

    Nors tikslas yra sutaupyti, pati restruktūrizacija kainuos: vienkartinės su atleidimais susijusios išlaidos vertinamos maždaug 450 mln. eurų. Tokie kaštai paprastai apima išeitines išmokas, procesų pertvarką ir investicijas į veiklos optimizavimą.

    Planuojami 3 000 atleidimų nėra pirmas masto mažinimas. Pastaraisiais metais „Commerzbank“ jau buvo atsisakiusi apie 10 000 darbo vietų, o anksčiau buvo minėti ir papildomi planai, apimantys dar beveik 3 900 pozicijų.

    Finansiniai rezultatai ir spaudimas rinkoje

    Bankas pabrėžia, kad naujausi rezultatai viršijo lūkesčius: 2026 metų pirmąjį ketvirtį „Commerzbank“ uždirbo 913 mln. eurų grynojo pelno. Skelbiama, kad tai daugiau nei 9 proc. augimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Tokia dinamika padeda argumentuoti, jog bankas gali kelti pelningumą be įsigijimo, tačiau rinka dažnai vertina ir ilgalaikį efektyvumą bei sąnaudų bazę. Dėl to atleidimai tampa ne tik taupymo priemone, bet ir signalu investuotojams dėl valdymo krypties.

    Ką tai gali reikšti „mBank“ ir regionui

    Lenkijoje veikiantis „mBank“ šioje istorijoje yra svarbus dėl nuosavybės struktūros: „Commerzbank“ valdo apie 69 proc. „mBank“ akcijų. Jei kontrolė „Commerzbank“ lygiu pasikeistų, tai reikštų ir galimą vieno didžiausių regiono bankų akcininko pasikeitimą.

    Rinkoje svarstoma, kad UniCredit, perėmusi „Commerzbank“, galėtų siekti gilesnės integracijos Vidurio ir Rytų Europoje, o tai teoriškai galėtų paveikti „mBank“ strategiją, investicijų prioritetus ar grupės valdymo modelį. Kol kas tai išlieka scenarijais, nes galutinių sprendimų ir privalomų įsipareigojimų viešai nepaskelbta.

    Politinis aspektas Vokietijoje

    Situacija turi ir politinį svorį: Vokietijoje tradiciškai jautriai vertinamas strategiškai svarbių finansų institucijų kontrolės perėjimas užsienio kapitalui. Diskusijose akcentuojamas finansinio stabilumo, nacionalinių interesų ir įtakos sisteminėms institucijoms klausimas.

    Dėl to „Commerzbank“ istorija vertinama ne vien kaip korporatyvinis sandoris, bet ir kaip platesnio Europos bankų konsolidacijos proceso dalis. Artimiausi mėnesiai parodys, ar „Commerzbank“ planas sustiprinti rodiklius ir sumažinti kaštus atvėsins perėmimo ambicijas, ar priešingai, taps papildomu argumentu deryboms.