Tag: Darbuotojų atleidimai

  • Boeing planuoja atleisti 2,5 tūkst. darbuotojų, o „Qantas“ 850 vietų keičia DI sprendimais

    JAV aviacijos koncernas „Boeing“ paskelbė apie planuojamus darbuotojų atleidimus – komercinių lėktuvų padalinyje darbo neteks apie 2,5 tūkst. žmonių. Tai sudaro maždaug 5 proc. visos bendrovės darbuotojų.

    Pagrindinė priežastis – sutrikęs tiekimas ir gamybos tempo korekcijos: įmonė mini vėluojančias fiuzeliažų bei įrangos detalių pristatymo grandines, taip pat nesuderintą kai kurių surinkimo etapų ritmą.

    Nors trečiąjį 2026 metų ketvirtį „Boeing“ fiksavo 24,19 mlrd. JAV dolerių pajamas ir 354 mln. JAV dolerių veiklos pelną, įmonė vis dar susiduria su sudėtinga finansine padėtimi. Tekste pabrėžiama, kad bendrovė nekuria teigiamų pinigų srautų, o skola išlieka labai didelė – 45,9 mlrd. JAV dolerių.

    Kaštų mažinimas tampa aktualus ir kitai rinkos žaidėjai – Australijos oro linijoms „Qantas“. Bendrovė taip pat paskelbė apie išlaidų mažinimo planus, įskaitant atleidimus ir dalies funkcijų perdavimą technologijoms.

    „Boeing“: gamybos tempo „perstatymas“ ir skolos našta

    Įmonė nurodo, kad dėl priverstinių gamybos grafiko korekcijų kai kuriose pozicijose susidarė perteklinis darbuotojų skaičius. Komercinių orlaivių padalinio vadovė Stephanie Pope laiške darbuotojams aiškino, jog būtina „perstatyti“ gamybos tempą, kad gamyklos ir tiekimo grandinės partneriai turėtų laiko stabilizuotis.

    Finansinis spaudimas siejamas ir su skolos aptarnavimo kaina: tekste teigiama, kad, esant dabartinėms JAV bankų rinkos palūkanų normoms, „Boeing“ kas ketvirtį sumoka daugiau nei 400 mln. JAV dolerių palūkanų.

    Nurodoma, kad dalis planuojamo 2,5 tūkst. darbuotojų skaičiaus gali būti pasiekta natūraliais išėjimais į pensiją ir savanoriškais pasitraukimais. Likę darbuotojai apie atleidimą turėtų būti informuoti gruodį, o toks terminas, pasak teksto, sulaukė neigiamos reakcijos dėl šventinio laikotarpio.

    Tekste primenama, kad tai pirmoji tokio masto darbuotojų skaičiaus mažinimo banga nuo 2024 metų, kai „Boeing“ vadovu tapęs Kelly Ortbergas atleido apie 14 tūkst. žmonių.

    „Qantas“ mažina išlaidas: dalį darbų perims DI

    Australijos oro linijos „Qantas“ pranešė planuojančios atleisti 850 darbuotojų, dirbančių bendrovės centrinėje būstinėje Sidnėjuje. Atleidimus numatyta pradėti dar lapkritį.

    Kaip teigiama tekste, viena priežasčių – mažėjantis pelningumas, kurį veikia didelės aviacinio kuro įsigijimo sąnaudos. Ieškodama būdų taupyti, įmonė peržiūri administracinius procesus ir personalo poreikį.

    Oficialiame „Qantas“ pranešime, cituojamame tekste, nurodoma, kad dalį pareigų perims dirbtiniu intelektu paremti sprendimai. Taip pat pažymima, jog apskaitos ir finansinių atsiskaitymų kompetencijos bus perkeltos į Indiją.

  • „Canva“ atleidžia 1 271 darbuotoją, bet siūlo dosnias išeitines: 6 algos ir „MacBook“

    Grafikos dizaino platforma „Canva“ paskelbė apie masines darbuotojų atleidimo bangas 2026 metais – darbą praras 1 271 žmogus, arba apie 22 proc. visos komandos.

    Apie sprendimą darbuotojams pranešė bendrovės generalinė direktorė ir įkūrėja Melanie Perkins. Kartu ji pristatė ir neįprastai dosnų išeitinių paketą atleidžiamiems žmonėms.

    Pasak įmonės, tokį žingsnį lėmė per sudėtinga organizacinė struktūra. „Canva“ nurodo, kad laikui bėgant išaugo perteklinė komandų specializacija, o darbuotojų geografinis išsibarstymas apsunkino bendradarbiavimą.

    Bendrovė teigia, kad kosmetiniai pakeitimai nebūtų davę norimo efekto, todėl pasirinktas radikalesnis kelias – paprastesnė struktūra, mažiau atskirų specializacijų ir didesnis susitelkimas pagrindinėje būstinėje Sidnėjuje.

    Ką gaus atleidžiami „Canva“ darbuotojai

    Išeitinis paketas – tai, kas šioje istorijoje labiausiai išsiskiria technologijų sektoriaus kontekste. Įmonė pabrėžia siekianti padėti žmonėms kuo sklandžiau pereiti į kitą karjeros etapą.

    Skelbiama, kad atleidžiami darbuotojai galės tikėtis šešių mėnesių atlyginimo dydžio išmokos. Taip pat jiems bus leista pasilikti įmonės išduotą „MacBook“ kompiuterį.

    Be to, numatyta iki 10 tūkst. JAV dolerių parama tiems, kurie planuoja kurti savo startuolį. Į paketą įtrauktas ir 12 mėnesių apmokamas sveikatos draudimas.

    Dar viena detalė – panaikinamas vienerių metų „užšaldymo“ laikotarpis (karencija) akcijoms tiems, kurie įmonėje dirbo trumpiau nei metus. Taip pat žadama profesionali pagalba ieškant naujo darbo ir metams suteikiama prieiga prie psichologinės pagalbos programos.

    „Vienas sunkiausių momentų“ įmonės istorijoje

    Melanie Perkins laiške darbuotojams šį sprendimą įvardijo kaip vieną skaudžiausių per 13 metų, kuriuos ji kūrė organizaciją. Pasak jos, tai sunkus procesas visai komandai, tačiau įmonė ketina maksimaliai paremti pokyčių paliestus žmones.

  • BMW pelnas ir marža smuko: koncernas Vokietijoje tęs savanoriškų išėjimų programą

    BMW skelbia apie prastėjančius finansinius rezultatus ir ruošiasi toliau mažinti darbuotojų skaičių Vokietijoje, tęsiant savanoriškų išėjimų programą. Tai daroma siekiant greičiau pertvarkyti veiklą ir sumažinti kaštus.

    Kaip rašo WNP.pl, Vokietijos automobilių koncernas trečiąjį šių metų ketvirtį gavo 30,45 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų – 5,8 proc. mažiau nei prieš metus. Grynas pelnas sumažėjo iki 1,45 mlrd. eurų, t. y. 14,7 proc. per metus.

    Tuo pat metu reikšmingai krito ir pelningumas: nuo liepos iki rugsėjo koncerno veiklos pelnas smuko maždaug 40 proc. iki 910 mln. eurų. Bendrovė pati pripažįsta, kad padėtį apsunkina itin žema elektrinių modelių pelno marža.

    Per ketvirtį BMW pasaulyje pardavė 551 tūkst. automobilių, o elektromobiliai sudarė apie 20 proc. pardavimų. Vis dėlto būtent čia ir slypi problema: prognozuojama, kad visais 2026 metais automobilių padalinio veiklos marža gali priartėti prie nulio, o tai reikštų prastesnius pinigų srautus.

    Didžiausias smūgis – Kinijos rinkoje

    Vienas ryškiausių neigiamų signalų – Kinija. Trečiąjį ketvirtį šiame rinkos segmente parduota 114 tūkst. automobilių, t. y. 25 proc. mažiau nei prieš metus.

    Bendrovei tai reiškia papildomą spaudimą, nes Kinija ilgą laiką buvo vienas svarbiausių automobilių gamintojų augimo variklių. Kartu tai didina poreikį ieškoti efektyvesnių veiklos modelių ir taupymo sprendimų.

    Elektrinių modelių pelningumas ir „Neue Klasse“ planai

    BMW tikisi, kad padėtį elektromobilių segmente ateityje turėtų pagerinti „Neue Klasse“ programa. Skelbiama, kad gamykloje Miunchene šiam tikslui jau investuota 650 mln. eurų, o proveržio laukiama 2027 metais.

    Vis dėlto analitikai atkreipia dėmesį į riziką, kad pigesni degalai gali mažinti dalies pirkėjų motyvaciją rinktis elektromobilius. Straipsnyje minimas scenarijus, jog stabilizuojantis situacijai Artimuosiuose Rytuose naftos kaina galėtų grįžti link maždaug 70 JAV dolerių už barelį lygio, o tai reikštų mažesnes benzino kainas.

    Vokietijoje – darbuotojų mažinimas per savanoriškus išėjimus

    Siekiant išlaikyti konkurencingumą ir greičiau restruktūrizuoti veiklą, BMW ketina tęsti savanoriškų išėjimų programą Vokietijoje. Koncerno gamybos vadovas Milanas Nedeljkovićas pabrėžė, kad įmonė jau daro pažangą, tačiau tempą planuoja dar labiau didinti.

    Vienkartinės išmokos darbuotojams priklauso nuo amžiaus, darbo stažo ir iki tol gauto atlyginimo – nurodoma, kad didžiausios išmokos gali siekti iki 650 tūkst. eurų. Kiek programa kainuos, koncernas neatskleidžia.

    Taip pat skelbiama, kad planuose – apie 8 tūkst. etatų mažinimas, daugiausia paliečiant vidurinės ir aukštesnės grandies vadovus, kurių atlyginimai yra didesni.

  • „Microsoft“ siūlo pasitraukti iki 60 tūkst. darbuotojų: „InPost“ vadovas įspėja dėl DI bangos

    „Microsoft“ pradėjo plataus masto savanoriško pasitraukimo programą, kuri, remiantis tarptautinės žiniasklaidos informacija, gali paliesti iki 60 tūkst. darbuotojų. Tai sudarytų daugiau nei ketvirtadalį bendrovės pasaulinės darbo jėgos ir būtų vienas didžiausių personalo optimizavimo žingsnių technologijų sektoriuje per pastaruosius metus.

    Bendrovė tokį sprendimą sieja su kaštų mažinimu ir poreikiu finansuoti ypač brangias investicijas į dirbtinį intelektą, duomenų centrus bei specializuotus lustus. Pastaraisiais metais būtent infrastruktūra, reikalinga DI modeliams kurti ir eksploatuoti, tapo vienu didžiausių technologijų milžinų biudžeto eilučių.

    Kam taikoma programa

    Skelbiama, kad savanoriško pasitraukimo galimybė numatyta daliai komandų, dirbančių su DI sprendimais, „Copilot“, taip pat finansų, žmogiškųjų išteklių padaliniais, „Xbox“ kryptimi ir „Windows“ įrenginiais. Tuo metu marketingo, komercinės veiklos ir saugumo funkcijoms ši programa, kaip nurodoma, nebūtų taikoma.

    „Microsoft“ akcentuoja, kad tai riboto laiko, savanoriškas sprendimas, paremtas ankstesnių panašių programų patirtimi. Darbuotojams, kuriems jis aktualus, žadama suteikti detalią informaciją apie sąlygas ir galimus kompensacinius paketus.

    Investicijos į DI ir spaudimas rezultatams

    Investuotojai vis dažniau kelia klausimą, ar milžiniškos technologijų bendrovių išlaidos DI infrastruktūrai greitai atsipirks. „Microsoft“ atveju kalbama apie itin didelius planuojamus kapitalo kaštus 2026 kalendoriniams metams, kurių prognozė siekia apie 162 mlrd. eurų.

    Bendrovė yra skelbusi, kad 2026 metų birželio 30 dieną visame pasaulyje turėjo 223 tūkst. pilno etato darbuotojų. Jei savanoriško pasitraukimo programa būtų išnaudota maksimaliai, tai reikštų reikšmingą struktūrinį pokytį organizacijoje.

    „InPost“ vadovo perspėjimas

    Sprendimą socialiniuose tinkluose komentavo „InPost“ vadovas Rafałas Brzoska, susiedamas personalo optimizavimą su platesne darbo rinkos transformacija. Jo teigimu, DI jau artimiausiais metais iš esmės keis daugelį „baltųjų apykaklių“ profesijų, o daliai žmonių teks ne ieškoti naujos darbovietės, bet persikvalifikuoti.

    „Sutinku su prognozėmis, kad per kelerius metus daugiau nei 60 proc. protinį darbą dirbančių žmonių gali būti priversti keisti profesiją, o ne tik darbo vietą“, – sakė Rafałas Brzoska.

    Jo vertinimu, tokio masto pokyčiai kels iššūkių ne tik verslui, bet ir švietimo sistemai bei politikams, kurie turės greičiau reaguoti į persikvalifikavimo, socialinių garantijų ir produktyvumo pokyčius. Tuo pat metu rinka mato ir priešingą tendenciją: kai kurios DI diegiančios įmonės ne mažina, o perkuria komandas, ieškodamos darbuotojų, gebančių valdyti naujus įrankius ir procesus.

  • Kibernetinio saugumo bendrovė „Snyk“ atleido apie 200 darbuotojų, pajamos 2025 metais perkopė 300 mln. eurų

    Kibernetinio saugumo bendrovė „Snyk“ atleido apie 200 darbuotojų, pajamos 2025 metais perkopė 300 mln. eurų

    Kibernetinio saugumo bendrovė „Snyk“, įkurta Londone ir Tel Avive, šiais metais vykdė platesnio masto atleidimus, nei skelbta viešai. Nauji Jungtinės Karalystės registrų duomenys rodo, kad darbo vietų neteko apie 203 darbuotojai.

    Anksčiau žiniasklaidoje buvo minėta, kad birželį bendrovė atleidžia maždaug 90 žmonių. Tačiau oficialiame dokumente nurodoma, kad tai sudarė apie 20 proc. visos grupės pasaulinės darbuotojų komandos.

    Kas paaiškėjo iš naujo pranešimo

    Dokumentuose teigiama, kad atleidimai buvo pasirinkti siekiant didinti veiklos efektyvumą ir mažinti išlaidas. Pasak pateiktos informacijos, „Snyk“ 2025 metų pabaigoje turėjo apie 990 darbuotojų.

    Atleidimai, kaip nurodoma, labiausiai palietė komandas Jungtinėse Valstijose ir Izraelyje. Įgyvendinant sprendimą bendrovė numatė vienkartines sąnaudas, kurios galėjo siekti iki maždaug 12 mln. eurų.

    Pajamos augo, nuostoliai didėjo

    Finansiniai duomenys rodo, kad per metus iki 2025 metų pabaigos „Snyk“ pajamos augo 11 proc. ir pasiekė apie 268 mln. eurų. Augimas siejamas su naujais klientais ir didesnėmis pardavimo apimtimis.

    Vis dėlto nuostoliai didėjo: nuo maždaug 147 mln. eurų iki apie 164 mln. eurų. Bendrovė tai aiškino išaugusiomis investicijomis į produktų plėtrą ir kitas augimui svarbias kryptis.

    Konkurencija ir DI saugumo kryptis

    „Snyk“ kuria įrankius, padedančius programinės įrangos kūrėjams aptikti pažeidžiamumus dar prieš jais pasinaudojant įsilaužėliams. Rinkoje bendrovė konkuruoja su kitais sparčiai augančiais kibernetinio saugumo žaidėjais ir į DI orientuotomis laboratorijomis.

    Pastaraisiais metais „Snyk“ taip pat stiprino DI saugumo veiklą greta pagrindinių produktų kūrėjams. 2025 metais bendrovė įsigijo DI saugumo įmonę „Invariant Labs“.

    „Snyk“ buvo įkurta 2015 metais, o tarp įkūrėjų minimi Guy Podjarny, Assaf Hefetz ir Danny Grander. Bendrovės būstinė šiuo metu yra Bostone, o dėl vertinimo pokyčių ir rinkos sąlygų ji pastaraisiais metais patyrė reikšmingą spaudimą efektyvinti veiklą.

    „Snyk“ viešai situacijos plačiau nekomentavo. Ankstesniais metais bendrovė jau buvo vykdžiusi kelis darbuotojų mažinimo etapus, o naujausi skaičiai rodo, kad 2026 metais taupymo priemonės tapo dar ryškesnės.

  • Ryšių platforma „Bird“ pritraukė 410 mln. eurų skolą: darbuotojų sumažėjo nuo 1 000 iki 120

    Ryšių platforma „Bird“ pritraukė 410 mln. eurų skolą: darbuotojų sumažėjo nuo 1 000 iki 120

    Verslo komunikacijos platforma „Bird“, anksčiau žinoma kaip „MessageBird“, pritraukė apie 410 mln. eurų skolos finansavimą ir kartu pabrėžė persiorientavimą į dirbtinį intelektą. Bendrovė skelbia, kad per pastaruosius metus jos darbuotojų skaičius sumažėjo nuo daugiau nei 1 000 piko metu iki 120.

    Finansavimo paketą sudaro maždaug 364 mln. eurų terminuota paskola ir apie 46 mln. eurų atnaujinama kredito linija. Sandorį vedė „JPMorgan“, „Capital One“ ir „Citi“, o iš viso dalyvavo septyni bankai.

    „Bird“ pabrėžia, kad šios lėšos nėra skirtos agresyviai plėtrai ar naujoms rinkoms užkariauti. Pasak bendrovės, finansavimas pirmiausia turi užtikrinti likvidumą esamiems akcininkams, tarp jų ir dabartiniams bei buvusiems darbuotojams.

    Nyderlanduose įkurta įmonė ilgą laiką buvo siejama su vieninga infrastruktūra, leidžiančia verslams bendrauti su klientais el. paštu, SMS, „WhatsApp“ ir balsu. Tačiau įkūrėjas Robertas Visas pastaruoju metu akcentuoja pasikeitusią klientų struktūrą ir tai, kad DI vis labiau keičia tiek produktą, tiek vidinius procesus.

    Bendrovė teigia, kad darbuotojų mažėjimą lėmė automatizacija visoje organizacijoje, o ne atsitraukimas nuo veiklos. Vienas ryškesnių signalų apie krypties pasikeitimą buvo ir anksčiau skelbti atleidimai, kai įmonė pranešė apie planus iš esmės peržiūrėti verslą DI bumo fone.

    Šiandien „Bird“ siekia pozicionuotis augančioje vadinamųjų DI agentų rinkoje, kur programinės sistemos gali savarankiškai atlikti veiksmus: siųsti žinutes, skambinti, valdyti el. paštą ar vykdyti užduotis be sudėtingų integracijų. Bendrovė tvirtina atnaujinusi sprendimų paketą, kad tokie agentai galėtų veikti jos tinkle, įskaitant ir ryšio paslaugas.

    Pasak „Bird“, pernai pelnas visoje grupėje siekė apie 150 mln. eurų. Anksčiau bendrovė buvo pritraukusi dideles investicijas augimo etape: 2021 metais skelbta apie 800 mln. JAV dolerių pritraukimą, o 2020 metais įmonė buvo įvardijusi planą išauginti komandą iki 1 000 žmonių.

    „Tai kryptis, kuria juda pasaulio ekonomika, o mes parodėme, kaip automatizacija gali veikti. Mes automatizavome ne tam, kad mažintume darbuotojų skaičių, o kad dirbtume produktyviau, ir dėl to darbuotojų skaičius natūraliai sumažėjo“, – sakė Robertas Visas.

    „Pusė programėlių jūsų telefone remiasi mūsų infrastruktūra, bet šį verslą valdome su gerokai mažesne komanda nei anksčiau. To nepadarytum be automatizacijos, kuri prieš kelerius metus būtų skambėjusi neįtikėtinai“, – pridūrė jis.

    Skolos finansavimo pasirinkimas vietoje naujo akcijų platinimo rodo, kad „Bird“ šiame etape svarbiau stabilizuoti kapitalo struktūrą ir suteikti likvidumo esamiems akcininkams. Tuo pat metu bendrovė bando įrodyti, kad mažesnė komanda, paremta DI ir automatizacija, gali išlaikyti didelės apimties ryšių infrastruktūrą ir kurti naujus produktus.

  • „Trustly“ atleidžia apie 200 darbuotojų: švedų fintech keičia kryptį ir griežtina prioritetus

    „Trustly“ atleidžia apie 200 darbuotojų: švedų fintech keičia kryptį ir griežtina prioritetus

    Švedijos finansinių technologijų bendrovė „Trustly“ pranešė planuojanti sumažinti maždaug 200 darbo vietų. Tai sudaro apie ketvirtadalį įmonės darbuotojų, o sprendimas siejamas su siekiu supaprastinti veiklą ir sutelkti investicijas į svarbiausias kryptis.

    „Trustly“ veikia atvirosios bankininkystės (open banking) srityje ir leidžia atsiskaityti tiesiogiai iš banko sąskaitos, nenaudojant mokėjimo kortelės ar atskiros programėlės. Toks modelis pastaraisiais metais sparčiai plinta Europoje ir kitose rinkose, nes gali mažinti tarpininkavimo kaštus ir didinti atsiskaitymų patogumą.

    Įmonė savo sprendimą aiškina prioritetų peržiūra: mažinimai turi padėti labiau koncentruotis į tas sritis, kurios, bendrovės vertinimu, leis išlaikyti lyderystę augančioje atvirosios bankininkystės rinkoje. Skelbiama, kad pokyčiai gali labiausiai paliesti komandas Brazilijoje, kur „Trustly“ turi reikšmingą veiklos dalį.

    „Pasiūlėme organizacinius pokyčius, kurie visame pasaulyje paveiktų apie 200 pareigybių. Šie pokyčiai skirti aiškiau susitelkti ir sutelkti investicijas ten, kur tai svarbiausia, kad galėtume pirmauti sparčiai augančioje atvirosios bankininkystės rinkoje“, – sakė „Trustly“ atstovas.

    „Trustly“ yra naudojama tūkstančių prekybininkų visame pasaulyje, tarp jų minimos tokios bendrovės kaip „Alibaba“, „PayPal“ ir „Wise“. Atvirosios bankininkystės sprendimai dažnai pristatomi kaip alternatyva tradiciniams kortelių atsiskaitymams, kuriuose dominuoja „Visa“ ir „Mastercard“.

    Apie planuojamus atleidimus pirmiausia pranešė Švedijos leidinys „Breakit“. Jis anksčiau rašė, kad įmonės pajamos buvo smukusios praradus du stambius, neįvardytus klientus, nors vėliau jie, pasak publikacijos, sugrįžo.

    Bendrovė yra įsikūrusi Stokholme ir turi biurų keliuose miestuose, įskaitant Londoną ir Helsinkį. Viešai nurodoma, kad „Trustly“ iš viso dirba daugiau nei 800 žmonių, todėl planuojamas mažinimas yra vienas didesnių jos istorijoje.

    Pastaraisiais metais fintech sektorius vis dažniau derina augimo ambicijas su kaštų kontrole: investuotojai labiau vertina tvarų pelningumo kelią, o ne vien spartų plėtimąsi. Tokios korekcijos ypač būdingos įmonėms, veikiančioms konkurencingoje mokėjimų rinkoje, kur svarbūs mastas, reguliacinė atitiktis ir stabilūs partnerių srautai.

    „Trustly“ anksčiau plėtėsi įsigydama Jungtinės Karalystės atvirosios bankininkystės bendrovę „Ecospend“ 2023 metais. Pagal „PitchBook“ duomenis, „Trustly“ pritraukė apie 380 milijonų eurų investicijų, o tarp investuotojų minimi „BlackRock“, „Nordic Capital“, „Aberdeen Standard Investments“ ir Dubajaus investicijų korporacija.

  • „JSW“ išmokėjo kalnakasiams apie 26 mln. eurų: kiek darbuotojų jau pasirinko vienkartines išmokas

    Lenkijos kasybos grupė „Jastrzębska Spółka Węglowa“ (JSW) skelbia, kad pagal darbuotojų apsaugos programą jau išmokėjo daugiau kaip 26 mln. eurų vienkartinių išmokų. Pasak bendrovės, sprendimai dėl išėjimų derinami taip, kad nenukentėtų gamybos tęstinumas ir darbo sauga.

    Iki rugpjūčio pabaigos iš apsaugos priemonių jau pasinaudojo 2 033 darbuotojai, pasirinkę vadinamąsias kalnakasių atostogas ir atostogas anglies mechaninio perdirbimo padalinių darbuotojams. Dar 668 žmonės pasirinko vienkartinę piniginę išmoką.

    „Procesas vykdomas taip, kad darbuotojų išėjimai netrikdytų padalinių darbo ir leistų išlaikyti darbo saugą. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o galutinį sprendimą priima padalinio vadovas“, – nurodė bendrovė.

    Kas numatyta 2026 metais?

    Pagal JSW planą 2026 metais kalnakasių atostogomis galėtų pasinaudoti iki 3 092 darbuotojų. Ši priemonė skirta tiems, kuriems iki teisės į pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, o anglies mechaninio perdirbimo darbuotojams atostogų laikotarpis gali siekti iki ketverių metų.

    Visa apsaugos programa iš viso turėtų apimti 4 248 darbuotojus. Ji apjungia kelias priemones: kalnakasių atostogas, atostogas perdirbimo padaliniams ir nuo gegužės pradėtas vienkartines išmokas.

    Kiek siekia vienkartinė išmoka?

    JSW nurodo, kad vienkartinė išmoka siekia 170 000 zlotų, tai yra apie 40 000 eurų. Iki šiol šiuo pasirinkimu pasinaudojo 668 darbuotojai, todėl bendra išmokėta suma perkopė 26 mln. eurų.

    Bendrovė pabrėžia, kad tolesni darbuotojų išėjimai vyks palaipsniui, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp programos tikslų ir realių kasyklų poreikių. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į darbo rinkos įtampas pramonėje ir augančius reikalavimus saugai.

    JSW grupė yra vienintelė koksinių anglių gamintoja Europos Sąjungoje ir viena iš svarbiausių koksą plieno gamybai tiekiančių bendrovių regione. Dėl to jos žmogiškųjų išteklių sprendimai stebimi ne tik Lenkijoje, bet ir platesnėje Europos plieno bei energetikos grandinėje.

  • „Doom“ kūrėjai po „Microsoft“ kirčio: atleido šimtus ir net nelaukė žaidimo sėkmės

    „Doom“ kūrėjai po „Microsoft“ kirčio: atleido šimtus ir net nelaukė žaidimo sėkmės

    Prieš pat ilgai laukto priedo žaidimui „Doom: The Dark Ages“ pasirodymą „Xbox“ paskelbė apie plataus masto pertvarką ir daugiau nei 3 000 darbuotojų atleidimus. Sumažinimai palietė ir studiją id Software, kuri siejama su „Doom“ serija ir laikoma viena svarbiausių „Xbox“ portfelio komandų.

    Remiantis viešumoje cituojamais skaičiais, id Software atveju atleidimai esą galėjo paliesti 136 iš 185 darbuotojų. Tokia proporcija žaidimų industrijoje vertinama kaip itin drastiška, ypač turint omenyje, kad studija yra atsakinga už vieną žinomiausių „Microsoft“ valdomų prekių ženklų.

    Situaciją komentavęs anoniminis id Software darbuotojas teigė, kad sprendimai priimti neįvertinus, kaip rinkoje pasiseks naujam turiniui.

    „Jie net nepalaukė, kad pamatytų, ar produktas bus sėkmingas, ir tada atsikratė komandos“, – sakė darbuotojas.

    Pasak jo, priklausymas „Microsoft“ praktikoje nesuteikė laukto stabilumo.

    „Buvimas „Microsoft“ dalimi neduoda jokios naudos. Iš tikrųjų jie sunaikino didžiulę vertę ir, panašu, net to nesuvokia“, – teigė kūrėjas.

    Šie pareiškimai nuskambėjo platesniame kontekste: tai jau ne pirma didelė „Microsoft“ mažinimų banga po „Activision Blizzard“ įsigijimo, kurio vertė siekė apie 69 milijardus eurų. Pastaraisiais metais „Xbox“ strategija vis dažniau aptariama per efektyvumo, sąnaudų mažinimo ir portfelio peržiūros prizmę, o kartu viešumoje netyla diskusijos apie „Game Pass“ modelio tvarumą ir tai, kaip keičiasi prioritetai tarp prenumeratos augimo ir didelių biudžetų žaidimų kūrimo.

    Industrijos analitikai pabrėžia, kad dabartinė rinka išlieka nepastovi: net gerai įvertinti žaidimai ar priedai nebūtinai apsaugo komandas nuo restruktūrizacijos. Pastaruoju metu leidėjai vis dažniau peržiūri riziką, trumpina projektų portfelius ir investicijas nukreipia į mažesnį skaičių didžiausią grąžą žadančių krypčių, įskaitant debesų paslaugas ir DI sprendimus.

    Žaidėjams tokie sprendimai paprastai reiškia du dalykus: didesnį neapibrėžtumą dėl tolimesnių turinio planų ir didesnę kūrimo riziką, kai komandoms tenka dirbti mažesnėmis sudėtimis. Tuo pat metu darbuotojų atstovai ir profesinės bendruomenės vis garsiau kelia klausimą, ar masiniai atleidimai neturėtų būti derinami su aiškesnėmis socialinėmis garantijomis ir skaidresniu komunikavimu apie strateginius pokyčius.

  • Visi masiškai atleidžia, bet „Koei Tecmo“ plečiasi: ambicija iki 5 000 darbuotojų

    Visi masiškai atleidžia, bet „Koei Tecmo“ plečiasi: ambicija iki 5 000 darbuotojų

    Vaizdo žaidimų industrija pastaraisiais metais išgyvena permainų bangą: dideli leidėjai mažina komandas, stabdo projektus ir pertvarko studijas. Tai siejama su išaugusiomis kūrimo sąnaudomis, lėtesniu rinkos augimu po pandemijos piko ir griežtesniais investuotojų lūkesčiais dėl pelningumo.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Microsoft“ žaidimų padalinys, kuriame po įsigijimų ir vidinių pertvarkų buvo mažinamas darbuotojų skaičius. Panašios krypties sprendimų ėmėsi ir kiti rinkos dalyviai, todėl atleidimai tapo beveik įprastu reiškiniu net anksčiau sparčiai augusiose komandose.

    Japoniškas išsišokimas rinkoje

    Šiame fone išsiskiria Japonijos leidėjas ir kūrėjas „Koei Tecmo“, kuris vietoje mažinimo toliau didina komandą. Bendrovė 2024 metais nurodė turėjusi apie 2 500 darbuotojų, o dabar, pasak vadovybės, jų skaičius jau viršija 3 000.

    Dar ambicingesni planai skelbiami ateičiai: įmonė siekia išauginti kolektyvą iki 5 000 specialistų. Tokia kryptis atrodo neįprasta laikotarpiu, kai dalis konkurentų renkasi mažesnę riziką, atsisako brangių iniciatyvų ir koncentruojasi į kelių svarbiausių projektų portfelį.

    Ko tikimasi iš augimo

    „Koei Tecmo“ vadovybė viešai akcentuoja tikslą didinti veiklos pelną ir stiprinti pozicijas pasaulinėje skaitmeninės pramogos rinkoje. Praktikoje tai reiškia daugiau resursų vidinėms komandoms, didesnį žaidimų leidybos tempą ir potencialiai platesnį turinio vystymą kelioms platformoms.

    Įmonė veikia per kelias kūrybines grupes, tarp jų – Team Ninja, Omega Force ir „Gust“, kurios atsakingos už skirtingas franšizes bei žanrus. Tokia struktūra leidžia vienu metu vystyti kelias kryptis, tačiau kartu didina poreikį talentams, ypač programavimo, grafikos, animacijos ir žaidimų dizaino srityse.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad industrijoje daugėja ilgos trukmės projektų, plečiasi paslaugų tipo žaidimų modeliai, o taip pat stiprėja DI įrankių įtaka procesams. Vis dėlto net ir diegiant automatizaciją, aukštos kvalifikacijos kūrėjų poreikis nemažėja, todėl „Koei Tecmo“ sprendimas augti gali būti bandymas užsiimti vietą tada, kai konkurentai traukiasi.