Tag: Darbuotojų mokymai

  • Krajowy Fundusz Szkoleniowy: iki 90 proc. paramos darbuotojų mokymams ir kvalifikacijai kelti

    Krajowy Fundusz Szkoleniowy (KFS) siūlo darbdaviams finansinę paramą darbuotojų kvalifikacijai kelti ir kompetencijoms ugdyti. Skelbiama, kad finansavimas gali padengti iki 90 proc. mokymosi išlaidų.

    Parama gali būti skiriama įvairioms kvalifikacijos kėlimo formoms – nuo kursų ir mokymų iki podiplominių studijų. Tokia pagalba skirta tam, kad įmonėms būtų lengviau investuoti į darbuotojų žinias ir įgūdžius.

    Priemonė orientuota į darbdavius, siekiančius kelti darbuotojų profesinę kvalifikaciją, taip pat į kompetencijų stiprinimą, reikalingą įmonių veiklai ir plėtrai. Kuo didesnę dalį išlaidų kompensuoja fondas, tuo mažesnė finansinė našta tenka pačiai organizacijai.

    Tekste pabrėžiama, kad šia parama naudojasi ir Šventokšyskės vaivadijos verslai bei darbdaviai, tai rodo, jog priemonė taikoma ir regioniniu lygmeniu.

    Ką gali apimti finansuojami mokymai

    Nurodoma, kad KFS finansavimas gali būti pritaikomas skirtingiems ugdymo poreikiams – tiek trumpiems profesiniams mokymams, tiek platesnėms programoms, pavyzdžiui, studijoms po universiteto.

    Tokios galimybės aktualios įmonėms, kurios ieško būdų greičiau prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir keliamų reikalavimų, kartu išlaikant darbuotojų kompetencijas atitinkančias praktinius darbo poreikius.

  • Kibernetinių atakų Lenkijoje šuolis: ekspertai įspėja, kodėl vienkartinių mokymų įmonėms nepakaks

    Lenkijoje sparčiai daugėja kibernetinių incidentų, o įmonėms vis dažniau tenka ruoštis ne klausimui ar bus atakuotos, bet kada tai įvyks. Apie tai diskutuota pramonės konferencijoje, kur akcentuota, kad vien technologinių priemonių nebeužtenka.

    Remiantis CERT Polska metine apžvalga, 2025 metais registruotų incidentų skaičius, palyginti su 2024 metais, išaugo 152 proc. Iš viso per metus gauta 658 320 pranešimų, o unikalių saugumo incidentų užfiksuota 260 783.

    Darbuotojas išlieka silpniausia grandis

    „T-Mobile“ kibernetinio saugumo ekspertas ir ICT architektų komandos vadovas Tomasz Wiertelak pabrėžia, kad pirmoji gynybos linija dažnai yra darbuotojas. Jo vertinimu, rinkoje vis dar trūksta nuosekliai ugdomo kibernetinio sąmoningumo, nors investicijos į technines priemones auga.

    Praktikoje organizacijos neretai skiria lėšų ugniasienėms ir tinklo apsaugai, tačiau pamiršta kasdienius darbuotojų įpročius. Būtent nuo jų dažnai prasideda incidentas, kai paspaudžiama nuoroda, atidaromas priedas ar patikimi prisijungimo duomenys.

    Kodėl vienkartiniai mokymai nebeveikia

    Pasak eksperto, kibernetinio atsparumo stiprinimas turi būti tęstinis procesas, apimantis pasirengimą, reagavimą krizės metu ir veiklos atkūrimą po incidento. Vienas mokymų ciklas problemos neišsprendžia, nes atakų schemos kinta nuolat, o darbuotojų budrumas laikui bėgant silpnėja.

    „Negalime manyti, kad jei darbuotojus apmokėme vieną kartą, tema uždaryta. Sąmoningumo ugdymas yra nuolatinis procesas, nes grėsmės keičiasi. Jei vakar kalbėjome apie paprastą apgaulingą žinutę SMS, šiandien, DI laikais, atakos tampa vis labiau ištobulintos ir jas vis sunkiau atpažinti. Todėl kritinis mąstymas tampa itin svarbus“, – sakė Tomasz Wiertelak.

    Konferencijoje pabrėžta, kad organizacijoms svarbu turėti aiškius veiksmų scenarijus, atsakomybių pasidalijimą ir reguliarias pratybas. Taip pat akcentuota, kad rizikos mažinimas priklauso ne tik nuo IT skyriaus, bet ir nuo vadovų sprendimų, procesų bei darbuotojų kasdienės elgsenos.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, jog šiuolaikinės atakos dažniausiai yra mišrios: derinama socialinė inžinerija, automatizuoti įrankiai ir tikslinės kampanijos prieš konkrečius sektorius. Dėl to įmonėms vis svarbiau nuolat atnaujinti mokymų turinį, matuoti darbuotojų reakcijas ir realiai tikrinti pasirengimą, o ne apsiriboti formaliu dokumentu ar vienkartiniu seminaru.

  • Kodėl Lenkijos SVV taip lėtai diegia DI: kas trečdalis įmonių įvardija darbuotojų kompetencijų stoką

    Beveik kas trečia Lenkijos smulkioji ir vidutinė įmonė per pastaruosius metus neįsidiegė dirbtinio intelekto sprendimų dėl darbuotojų kompetencijų trūkumo, rodo Lenkijos ekonomikos instituto (PIE) tyrimas. Ekspertai pabrėžia, kad būtent žmonių gebėjimai nulems, ar ekonomika pajėgs išnaudoti technologinę transformaciją.

    PIE vertinimu, vien turėti prieigą prie įrankių nepakanka: įmonėms reikia mokėti DI pritaikyti konkrečiuose procesuose, o tam būtini duomenų naudojimo, analizės ir interpretavimo įgūdžiai. Praktikoje tai reiškia ne tik IT žinias, bet ir gebėjimą suformuluoti užduotis, vertinti rezultatų patikimumą bei suvaldyti rizikas.

    Kompetencijų spraga – pagrindinė kliūtis

    PIE apklausoje 28,8 proc. smulkiųjų ir vidutinių įmonių nurodė, kad būtent kompetencijų stygius tapo barjeru diegiant DI. Dar 16,5 proc. respondentų įvertino, kad jų organizacijoje praktiškai nėra skaitmeninių kompetencijų, reikalingų tokiems sprendimams.

    Kartu dauguma – 74,9 proc. SVV – teigė turinčios bent bazines skaitmenines kompetencijas, kurios leistų pradėti diegti DI. Tai rodo, kad rinka nėra vienalytė: dalis įmonių pasirengusios žengti pirmuosius žingsnius, tačiau nemaža dalis vis dar susiduria su elementarių įgūdžių trūkumu.

    Skirtumai matomi ir pagal įmonių dydį. PIE duomenimis, 16,3 proc. didelių įmonių taip pat pranešė apie darbuotojų skaitmeninių kompetencijų stygių, tačiau ši problema joms pasireiškia rečiau nei SVV segmente.

    Lenkijos SVV – tarp rečiausiai naudojančių DI ES

    PIE skaičiavimais, DI sprendimus naudoja apie 7 proc. Lenkijos SVV, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 35 proc. Tuo metu didelės įmonės Lenkijoje prie DI prieina dažniau – apie 45,81 proc., tačiau ir čia atotrūkis nuo ES vidurkio, siekiančio apie 83 proc., išlieka reikšmingas.

    Ekspertai akcentuoja, kad toks atsilikimas gali mažinti produktyvumo augimo potencialą. DI dažniausiai diegiamas ten, kur aiškiai apskaičiuojama nauda: klientų aptarnavime, dokumentų apdorojime, rinkodaros analitikoje, tiekimo grandinės prognozėse ar kokybės kontrolėje, tačiau šiems sprendimams būtina paruošta komanda ir duomenų disciplina.

    Kodėl mokymai vis dar neprioritetas

    PIE teigimu, kompetencijų problemą labiausiai padėtų spręsti investicijos į žmogiškąjį kapitalą, pirmiausia darbuotojų mokymai. Vis dėlto tyrimas rodo, kad tokios investicijos Lenkijos SVV sektoriuje nėra savaime suprantamos.

    PIE duomenimis, 2025 metais 41,1 proc. SVV neinvestavo į žmogiškąjį kapitalą ir neplanavo to daryti artimiausiu metu. Tuo pat metu 42,4 proc. smulkiųjų ir vidutinių įmonių nurodė investavusios į darbuotojų mokymus, o 57,3 proc. planavo tokius veiksmus 2026 metais.

    Institutas taip pat atkreipė dėmesį į vadybinių procesų ir organizacinio kapitalo svarbą, nes DI diegimas dažnai reiškia pokyčius darbo organizavime. Vis dėlto 72,2 proc. SVV 2025 metais neinvestavo į vadybos procesų plėtrą ir neplanavo to daryti 2026 metais, o tai gali apsunkinti sistemingą technologijų įsisavinimą.

    PIE tyrimas atliktas apklausiant 1 000 Lenkijoje veikiančių įmonių, įtraukiant savarankiškai dirbančius asmenis, mikroįmones, mažas, vidutines ir dideles bendroves. Ekspertai pabrėžia, kad norint paspartinti DI plėtrą SVV segmente, reikia ne tik įrankių, bet ir nuoseklių investicijų į žmones bei procesus.

  • Civilinės saugos mokymai Prūdiškių globos namuose: kaip pasirengti evakuacijai ir krizei

    Civilinės saugos mokymai Prūdiškių globos namuose: kaip pasirengti evakuacijai ir krizei

    Gegužės 28 dieną Prūdiškių socialinės globos namuose surengti civilinės saugos mokymai darbuotojams, skirti stiprinti pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Mokymus vedė civilinės saugos lektorius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos skyriaus specialistas Dariusz Litwinowicz.

    Mokymų metu aptartos pagrindinės veiksmų taisyklės kilus grėsmei, akcentuotas išankstinis planavimas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas. Praktikoje tai reiškia, kad dar iki krizės turi būti sutarta, kas priima sprendimus, kaip perduodama informacija ir kokie konkretūs veiksmai atliekami pirmosiomis minutėmis.

    Didelis dėmesys skirtas situacijoms, su kuriomis susiduria socialinės globos įstaigos: gyventojų saugumui, jų palydėjimui ir organizuotai evakuacijai. Pabrėžta, kad tokiose įstaigose svarbu ne tik turėti planą dokumentuose, bet ir užtikrinti, jog personalas jį gebėtų įgyvendinti realiomis sąlygomis, išlaikydamas ramybę ir veiksmų nuoseklumą.

    Mokymuose taip pat aptarta, kodėl krizės metu ypač svarbi aiški komunikacija ir iš anksto suderinti susitarimai su artimaisiais bei kaimynais. Tokie susitarimai padeda sumažinti pasimetimą, o kilus pavojui leidžia greičiau pereiti prie praktinių veiksmų: saugios vietos pasirinkimo, evakuacijos maršruto ir pagalbos tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

    Po mokymų Dariusz Litwinowicz įvertino įstaigos turimą priedangą ir pateikė rekomendacijas, kaip dar labiau sustiprinti pasirengimą galimoms grėsmėms. Įstaiga nurodo, kad nuosekliai atnaujinamos žinios ir pratybos padeda kurti saugesnę aplinką tiek darbuotojams, tiek paslaugų gavėjams.

  • JK EdTech „Multiverse“ pritraukė 60 mln. eurų: plėtra Europoje ir 1,8 mlrd. eurų vertė

    Didžiausias akcentas – DI įgūdžiai darbuotojams

    Jungtinės Karalystės įgūdžių kėlimo platforma „Multiverse“ pritraukė 60 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti plėtrai Europoje. Sandoris bendrovę įvertino maždaug 1,8 mlrd. eurų.

    Investiciniam raundui vadovavo „Schroders Capital“, taip pat dalyvavo ir anksčiau investavę fondai, tarp jų „General Catalyst“, „Lightspeed Venture Partners“, „Index Ventures“, „Bond“ ir „StepStone Group“. Bendrovė akcentuoja, kad jos tikslas – padėti organizacijoms diegti DI taip, kad nauda atitektų darbuotojams, o ne taptų jų išstūmimo priežastimi.

    Ko ieško investuotojai ir darbdaviai

    „Multiverse“ save pozicionuoja kaip tarpinę grandį tarp DI technologijų ir realių verslo poreikių: ne tik įsigyti sprendimus, bet ir užtikrinti, kad komandos gebėtų juos pritaikyti. Toks požiūris pastaraisiais metais tampa vis svarbesnis, nes įmonės didina išlaidas DI, tačiau apčiuopiami produktyvumo šuoliai ne visada ateina taip greitai, kaip tikėtasi.

    Rinkoje ryškėja tendencija, kad kapitalas krypsta į mokymų, talentų ugdymo ir darbo rinkos įgalinimo sprendimus, kurie padeda DI diegimą paversti ne vien IT projektu, o organizaciniu pokyčiu. Tokios platformos konkuruoja ne vien turiniu, bet ir gebėjimu pamatuoti rezultatus: nuo darbo procesų efektyvinimo iki konkrečių kompetencijų įsisavinimo.

    Plėtra, partnerystės ir augimo rodikliai

    Bendrovė nurodo, kad įkurta 2016 metais ir dirba su daugiau nei 1 500 organizacijų, o pastaruoju metu stiprina partnerystes su technologijų ekosistemos žaidėjais, įskaitant „Microsoft“, „Palantir“ ir „Databricks“. Taip pat išplėstas pasiūlymas per DI mokymo ir konsultavimo sprendimus, skirtus greitesniam įgūdžių pritaikymui kasdienėje veikloje.

    „Multiverse“ teigia, kad pajamos per metus augo 50 proc., o 2026 metų sausio–kovo laikotarpį bendrovė pirmą kartą užbaigė su teigiamu pinigų srautu. Įmonė taip pat užbaigė įsigijimą Vokietijoje, perimdama Berlyne veikusią duomenų ir DI mokymų bendrovę „StackFuel“, taip stiprindama kompetencijas žemyne.

    „Trūko sluoksnio, kuris sujungtų įmones, kurioms reikia DI naudos, su pačiomis DI galimybėmis“, – sakė „Multiverse“ vadovas ir įkūrėjas Euanas Blairas.

    „Produktyvumo proveržis, kurį gali duoti DI, nėra vien technologijų klausimas. Tai žmonių klausimas, ir mes esame tam, kad jį išspręstume“, – sakė Euanas Blairas.

    Vertinant plačiau, šis raundas rodo, kad investuotojai vis dažniau renkasi sprendimus, orientuotus į praktinį DI pritaikymą: mokymus, vidinių komandų stiprinimą ir pokyčių valdymą. Europos plėtra „Multiverse“ atveju reiškia konkurenciją su vietiniais mokymų tiekėjais ir vis didesnį dėmesį tam, kaip greitai įmonės gali paversti DI investicijas apčiuopiama grąža.

  • Šiaulių savivaldybė kviečia verslą į apklausą: kaip 2025 metais keitėsi mokymai ir inovacijos?

    Šiaulių savivaldybė kviečia verslą į apklausą: kaip 2025 metais keitėsi mokymai ir inovacijos?

    Šiaulių miesto savivaldybė kviečia miesto ir regiono verslo atstovus dalyvauti trumpoje apklausoje apie 2025 metais vykdytas investicijas į darbuotojų kompetencijų ugdymą ir mokymus. Savivaldybė nurodo, kad atsakymai turėtų užtrukti iki 5 minučių.

    Apklausa siekiama surinkti informaciją, kaip įmonės stiprino darbuotojų kvalifikaciją, kokias mokymų kryptis rinkosi ir ar diegė inovacijas kasdienėje veikloje. Šie duomenys savivaldybei reikalingi vertinant ekonominės plėtros priemonių aktualumą ir planuojant tolesnius sprendimus.

    Ko siekiama apklausa?

    Savivaldybė įgyvendina ekonominės plėtros ir investicijų pritraukimo strategiją, kurioje numatytos priemonės verslo aplinkai gerinti ir inovacijoms skatinti. Praktikoje tai dažniausiai reiškia dėmesį darbuotojų kompetencijoms, procesų efektyvinimui ir naujų sprendimų taikymui.

    Pastaraisiais metais įmonių mokymai vis dažniau apima skaitmeninius įgūdžius, kibernetinį saugumą, duomenų analizę ir DI taikymo pagrindus. Kartu išlieka poreikis stiprinti vadovavimo, pardavimų, klientų aptarnavimo ir darbuotojų saugos kompetencijas, ypač augančiose ar besikeičiančiose komandose.

    Kodėl verslui verta dalyvauti?

    Verslo pateikti atsakymai leidžia savivaldybei geriau suprasti realius įmonių poreikius ir kliūtis, su kuriomis susiduriama organizuojant mokymus ar diegiant naujoves. Tokia grįžtamoji informacija dažnai tampa pagrindu tikslinti paramos priemones, bendradarbiavimo projektus, o taip pat planuoti komunikaciją su investuotojais.

    Apklausos rezultatai gali padėti aiškiau identifikuoti, kurios kompetencijos regione labiausiai trūksta, ir kur reikėtų telkti švietimo bei verslo partnerystes. Tai ypač aktualu, kai įmonės konkuruoja dėl specialistų ir tuo pačiu siekia didinti našumą be didelio darbuotojų skaičiaus augimo.

    Savivaldybė ragina įmones skirti kelias minutes ir užpildyti anketą, o pateiktus duomenis žada naudoti ekonominės plėtros sprendimams ir inovacijų skatinimo priemonėms tobulinti. Nuorodos į apklausą straipsnyje nepateikiamos.