CP v2

Tag: Darbuotojų teisės

  • Eifelio bokšto vadovas traukiasi po skandalo Paryžiuje: kodėl buvo atskirtos darbuotojos

    Eifelio bokšto vadovas traukiasi po skandalo Paryžiuje: kodėl buvo atskirtos darbuotojos

    Eifelio bokštas keis vadovą

    Paryžiaus Eifelio bokštą valdančios bendrovės SETE vadovas Patrickas Branco Ruivo pranešė, kad pareigas paliks metų pabaigoje. Sprendimas paskelbtas po kilusio ginčo dėl moterų darbuotojų atskyrimo per protokolinį vizitą rugsėjo pradžioje.

    Vadovas SETE vadovavo nuo 2018 metų, o pastarosiomis savaitėmis įmonė susidūrė su reputacine krize ir vidine įtampa. Konfliktas išaugo iki streiko, kuris trumpam sutrikdė vieno svarbiausių Europos turistinių objektų darbą.

    Kas įvyko per vizitą?

    SETE nurodė, kad incidentas siejamas su itin konservatyvios hinduistų religinės organizacijos Bochasanwasi Akshar Purushottam Swaminarayan Sanstha narių apsilankymu. Tą dieną daliai Eifelio bokšte dirbančių moterų esą buvo liepta pasitraukti iš įprastų darbo vietų ir nedalyvauti priimant lankytojus.

    Šis sprendimas sukėlė Eifelio bokšto darbuotojų pasipiktinimą ir paskatino streiką. Dėl protesto rugsėjo 7 dieną Eifelio bokštas visai dienai buvo uždarytas, o tai Paryžiui tapo itin matomu signalu apie problemas organizuojant protokolinius apsilankymus.

    „Kai kurių darbuotojų buvo paprašyta palikti savo darbo vietas ir pasitraukti į kitas patalpas“, – teigiama darbuotojų pareiškime.

    Tyrimai ir išvados

    Po incidento buvo atlikti du tyrimai, kuriuos inicijavo Paryžiaus mero pavaduotojas Emmanuelis Grégoire. SETE pripažino, kad vidinis tyrimas atskleidė organizacinius trūkumus planuojant protokolinius vizitus.

    Įmonės teigimu, nustatyti nesklandumai lėmė situaciją, kai vizito dieną buvo atskirtos moterys darbuotojos, o tai įvardyta kaip nepriimtina. Tokia formuluotė rodo, kad problemos vertinamos ne tik kaip vienkartinis nesusipratimas, bet ir kaip sisteminio pasirengimo stoka.

    Objekto mastas ir reikšmė

    Eifelio bokštas yra vienas lankomiausių objektų Paryžiuje: jame dirba 402 darbuotojai, o per metus sulaukiama apie 6,7 mln. lankytojų. Skelbiama, kad metinė apyvarta siekia 156 mln. eurų, todėl bet kokie veiklos sutrikimai turi ir finansinių, ir reputacinių pasekmių.

    SETE yra vietos viešasis subjektas, kuris 99 proc. priklauso Paryžiaus miestui, o 1 proc. dalį valdo Didžiojo Paryžiaus metropolija. Vadovo pasitraukimas reiškia, kad artimiausiu metu bus sprendžiama ne tik dėl naujo vadovavimo, bet ir dėl aiškesnių taisyklių, kaip suderinti protokolą, darbuotojų teises ir nediskriminavimo principus.

  • Iki 1 150 eurų už 15 dienų atostogų: Lenkijoje siūloma dalį atostogų paversti išmoka

    Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusijos, ką daryti su nepanaudotomis atostogomis, kurių vertė šalies mastu siekia milijardus. Darbdaviai pabrėžia, kad dalyje sektorių realiai sudėtinga išnaudoti visas priklausančias poilsio dienas, o kai kurie darbuotojai atostogas sąmoningai kaupia tikėdamiesi didesnės išmokos išeinant iš darbo.

    Problema kyla dėl teisės aktuose įtvirtintos tvarkos: jei darbuotojas palieka darbovietę, už likusias atostogų dienas darbdavys privalo sumokėti piniginę kompensaciją. Ji skaičiuojama pagal darbuotojo atlyginimą ir vadinamąjį atostogų koeficientą, todėl didesnes pajamas gaunantiems žmonėms susikaupusios dienos virsta labai didelėmis sumomis.

    Idėja: 20 dienų poilsiui, 6 dienos pasirinktinai

    Vienas iš siūlomų sprendimų yra padalyti 26 kasmetines atostogų dienas į dvi dalis. 20 dienų liktų kaip bazinės atostogos, o papildomos 6 dienos, atsirandančios iš nacionalinio reguliavimo, galėtų būti panaudojamos darbuotojo pasirinkimu: arba kaip poilsis, arba kaip piniginė išmoka.

    „Praktiškai galima svarstyti, ar nevertėtų 26 dienų atostogas atskirti į 20 dienų bazinį poilsį ir 6 papildomas dienas, kurias darbuotojas galėtų pasirinktinai išnaudoti arba paversti pinigine kompensacija“, – sakė teisininkas dr. Marcin Wojewódka.

    Tokia schema, šalininkų teigimu, leistų sumažinti įtampą darbo rinkoje, kai darbuotojai atostogas kaupia „juodai dienai“, o darbdaviai susiduria su netikėtomis didelėmis išmokomis darbuotojui išėjus. Kartu tai skatintų planuoti poilsį taip, kad jis būtų realiai išnaudojamas, o ne virstų skola įmonės biudžete.

    Kiek tai sudaro pinigais?

    Lenkijos žiniasklaidoje pateikiamas pavyzdys rodo, kad darbuotojui, uždirbančiam apie 1 600 eurų bruto per mėnesį, 15 nepanaudotų atostogų dienų kompensacija siektų maždaug 1 150 eurų. Jei susikaupia 100 dienų, suma gali viršyti 7 600 eurų, o tokios išlaidos įmonėms tampa apčiuopiama rizika, ypač kai darbuotojų kaita didelė.

    Diskusijas kaitina ir viešojo sektoriaus pavyzdžiai, kai išeinant iš tarnybos už sukauptas dienas išmokamos išskirtinai didelės sumos. Vienu atveju Lenkijos aukščiausioji audito institucija yra fiksavusi kompensaciją, kuri siekė apie 157 000 eurų.

    Kodėl tema aktuali ir darbuotojams?

    Darbo teisės ekspertai pabrėžia, kad atostogų paskirtis pirmiausia yra poilsis ir sveikatos apsauga, o ne galimybė kaupti dienas kompensacijai. Vis dėlto kai kuriose profesijose, ypač ten, kur trūksta darbuotojų, atostogų suderinimas su darbu tampa sudėtingas, todėl kaupimas neretai būna ne darbuotojo „strategija“, o organizacinė realybė.

    Jei siūlymas būtų įgyvendintas, jis reikštų reikšmingą pokytį: dalis atostogų taptų labiau panaši į papildomą išmoką, tačiau kartu atsirastų ir rizika, kad dalis žmonių rinksis pinigus vietoje poilsio. Dėl to bet kokiems pakeitimams greičiausiai prireiktų aiškių apsaugų, kad nebūtų skatinamas perdegimas ir piktnaudžiavimas.

  • Darbuotojai turi iki rugsėjo 30 dienos: po šios datos vadovas gali išsiųsti atostogų

    Darbuotojai turi iki rugsėjo 30 dienos: po šios datos vadovas gali išsiųsti atostogų

    Kiekvienam pagal darbo sutartį dirbančiam žmogui priklauso kasmetinės atostogos, o jų trukmė priklauso nuo sukaupto darbo stažo. Stažui skaičiuoti įtraukiami ne tik faktiškai dirbti metai, bet ir dalis mokymosi laikotarpio.

    Įprastai kasmetinės atostogos siekia 20 darbo dienų, jei darbo stažas yra mažesnis nei 10 metų, ir 26 darbo dienas, jei stažas yra ne mažesnis nei 10 metų. Konkretus skaičiavimas gali skirtis, jei taikomos papildomos garantijos ar ilgesnės atostogos pagal kolektyvinę sutartį.

    Į darbo stažą tam tikrais atvejais įskaitomas ir mokymosi laikas, todėl sukaupta atostogų norma gali didėti greičiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Praktikoje tai svarbu planuojant, kada darbuotojas įgyja teisę į ilgesnes kasmetines atostogas.

    Kas yra sukauptos atostogos?

    Jei per kalendorinius metus darbuotojas neišnaudoja visų jam priklausančių atostogų, nepanaudota dalis pereina į kitus metus ir tampa sukauptomis atostogomis. Tokia situacija dažna, kai dėl darbų piko, ligos ar kitų aplinkybių atostogos nukeliamos.

    Darbdavio pareiga yra organizuoti darbą taip, kad darbuotojas galėtų realiai pasinaudoti poilsiu, o atostogos nebūtų nuolat kaupiamos. Sukauptos dienos nėra vien formalumas, nes poilsiui skirtas laikas tiesiogiai siejamas su darbuotojų sauga, sveikata ir darbingumu.

    Kodėl svarbi rugsėjo 30 diena?

    Sukauptos atostogos turi būti suteiktos ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 dienos kitais kalendoriniais metais. Tai reiškia, kad atostogų dienos, likusios nuo praėjusių metų, neturėtų būti atidėliojamos iki metų pabaigos.

    Jeigu darbuotojas iki šios datos sukauptų atostogų nepasinaudoja, darbdavys gali nurodyti jas išnaudoti ir be darbuotojo sutikimo. Toks sprendimas paprastai taikomas tam, kad būtų laikomasi teisės aktų nustatytų terminų ir sumažėtų per dideli atostogų likučiai.

    „Jei sukauptos atostogos iki rugsėjo 30 dienos neišnaudojamos, darbdavys gali jas paskirti vienašališkai“, – tokia praktika taikoma remiantis darbo teisės nuostatais.

    Ką darbuotojams verta padaryti dabar?

    Darbuotojui naudinga kuo anksčiau pasitikrinti atostogų likutį ir suderinti planą su vadovu, ypač jei įmonėje įtemptas sezonas ar atostogauja daug kolegų. Kuo arčiau termino, tuo didesnė tikimybė, kad darbdavys atostogas suplanuos pagal organizacijos poreikius.

    Darbdaviams tai taip pat yra signalas peržiūrėti atostogų grafiką, įvertinti sukauptas dienas ir aiškiai komunikuoti terminus. Tvarkingas planavimas padeda išvengti konfliktų, darbo organizavimo trikdžių ir situacijų, kai atostogos tampa priverstine priemone paskutinę minutę.

  • Ar darbdavys gali atšaukti jau suderintas atostogas? Įstatymas numato vieną išimtį

    Ar darbdavys gali atšaukti jau suderintas atostogas? Įstatymas numato vieną išimtį

    Vasarą, kai daug darbuotojų planuoja poilsį ir šeimų keliones, įmonėse padaugėja klausimų, ar darbdavys gali pakeisti jau patvirtintų atostogų planus. Nors atostogos dažnai suderinamos iš anksto, praktikoje kartais pasitaiko situacijų, kai vadovas prašo darbuotoją grįžti į darbą.

    Pagal bendrą taisyklę kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos taip, kaip sutarta tarp darbuotojo ir darbdavio, o planavimas turi užtikrinti realią darbuotojo teisę pailsėti. Tačiau darbo teisėje yra numatytos išimtys, leidžiančios atostogas perkelti ar net atšaukti, jei atsiranda objektyvus ir svarus poreikis.

    Kada atostogos gali būti perkeltos

    Atostogų laikas gali būti pakeistas ir darbuotojo, ir darbdavio iniciatyva, tačiau darbdaviui neužtenka vien patogumo argumento. Paprastai reikalaujama, kad būtų svarbios priežastys, pavyzdžiui, netikėtas darbo organizavimo sutrikimas, staigus didelės dalies darbuotojų nedarbingumas ar kitos aplinkybės, kurios realiai paralyžiuotų įprastą veiklą.

    Tokiais atvejais darbdavys gali siūlyti perkelti atostogas į kitą laiką, tačiau sprendimas turi būti pagrįstas ir proporcingas. Vien tai, kad padaugėjo užduočių ar pasikeitė planai, savaime dar nereiškia, kad darbuotojo poilsis gali būti atidėtas.

    Ar darbdavys gali atšaukti atostogas

    Jeigu atostogos jau prasidėjo, galimybė darbuotoją atšaukti iš atostogų paprastai siejama su išskirtinėmis situacijomis, kai darbuotojo dalyvavimas būtinas, kad būtų išvengta didelės žalos ar rimtų veiklos sutrikimų. Toks sprendimas negali tapti kasdiene praktika ir turi būti taikomas tik tada, kai kitos išeities nėra.

    Darbuotojui svarbu aiškiai susitarti, kaip bus elgiamasi su likusia nepanaudota atostogų dalimi ir kada ji bus suteikta. Taip pat praktikoje esminis klausimas yra darbuotojo patirtos išlaidos, nes atostogos dažnai reiškia iš anksto apmokėtas keliones ar apgyvendinimą.

    Ką verta padaryti darbuotojui

    Jei darbdavys prašo perkelti ar nutraukti atostogas, verta paprašyti sprendimo motyvų ir pasiūlymo dėl naujo atostogų laiko raštu. Tai padeda išvengti ginčų, ypač jei dėl pasikeitimų patiriama finansinių nuostolių ar kyla nesutarimų dėl nepanaudotų dienų.

    Jeigu situacija kelia abejonių, darbuotojai dažniausiai kreipiasi konsultacijos į darbo ginčų institucijas arba darbo teisės specialistus. Tai ypač aktualu vasaros sezono metu, kai atostogų grafikai įtempti, o sprendimai priimami skubiai.

  • Mero sveikinimas Tarptautinės darbo dienos proga: padėka dirbantiesiems ir bendruomenės palinkėjimai

    Balandžio 30 dieną savivaldybė paskelbė mero sveikinimą Tarptautinės darbo dienos proga. Jame dėkojama visiems dirbantiesiems už kasdienį indėlį į miesto ir visos bendruomenės gerovę.

    Tarptautinė darbo diena kasmet minima gegužės 1 dieną ir tradiciškai siejama su darbuotojų teisėmis, socialiniu dialogu bei pagarba įvairių profesijų žmonėms. Ši diena daugelyje Europos valstybių yra oficiali nedarbo diena, o viešuose sveikinimuose dažnai akcentuojamas solidarumas ir saugios darbo sąlygos.

    Sveikinime išskiriama, kad miesto pažanga priklauso nuo skirtingų sričių darbuotojų pastangų, atsakomybės ir profesionalumo. Taip pat pabrėžiama, kad svarbu matyti ne tik rezultatus, bet ir žmones, kurie juos kuria kiekvieną dieną.

    Mero kreipimesi bendruomenei linkima prasmingos šventės ir laiko poilsiui, kuris padeda išlaikyti motyvaciją bei darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Pasak savivaldybės, dėmesys darbuotojų gerovei ir pagarbus bendravimas tarp darbdavių bei darbuotojų išlieka vieni svarbiausių tvarios raidos veiksnių.

    Primintina, kad diskusijos apie darbo rinką pastaraisiais metais vis dažniau apima ne tik atlyginimų augimą, bet ir darbo sąlygų kokybę, psichologinį saugumą, lankstesnį darbo organizavimą bei DI sprendimų įtaką profesijoms. Šios temos tampa aktualios ir savivaldybių lygmeniu, kai sprendžiami viešųjų paslaugų kokybės ir darbuotojų pritraukimo klausimai.