CP v2

Tag: Darbuotojų trūkumas

  • Prekybos tinklai Lenkijoje ieško tūkstančių darbuotojų: kai kur siūlo iki 2 200 eurų algą

    Lenkijos mažmeninės prekybos sektorius susiduria su ryškiu darbuotojų trūkumu: profesinių sąjungų vertinimu, rinkai gali stigti apie 200 000–300 000 žmonių. Didžiausias poreikis jaučiamas klientų aptarnavime ir logistikoje, todėl kasininkų, pardavėjų bei sandėlininkų atrankos vyksta beveik nuolat.

    Situaciją aštrina naujų parduotuvių atidarymai, investicijos į logistikos centrus ir didėjantys pirkėjų srautai, ypač didmiesčiuose bei sparčiai augančiuose priemiesčiuose. Tuo pat metu dalis darbuotojų viešai kelia klausimą, ar atlyginimų augimas spėja paskui darbo krūvio ir reikalavimų didėjimą.

    Kodėl trūksta žmonių?

    Prekyboje daug pozicijų reikalauja darbo pamainomis, savaitgaliais, o dalis užduočių yra fiziškai sudėtingos. Dėl to darbuotojų kaita tradiciškai išlieka didesnė nei kituose sektoriuose, o darbdaviams tenka nuolat pildyti tas pačias grandis.

    Profesinės sąjungos pabrėžia, kad svarbus veiksnys yra ir atlygio konkurencingumas, palyginti su kitomis šakomis. Jų teigimu, jei ne atvykstantys darbuotojai iš užsienio, daliai parduotuvių ir sandėlių būtų sudėtinga išlaikyti įprastą darbo tempą.

    „Jeigu ne darbuotojai iš užsienio, daugelyje vietų tiesiog nebūtų kam dirbti prekyboje“, – sakė „Solidarność“ prekybos sektoriaus atstovas Alfredas Bujara.

    Kiek siūlo didieji tinklai?

    Siūlomi atlyginimai skelbimuose skiriasi pagal miestą, etato dydį, patirtį ir darbo grafiką. Pavyzdžiui, dalyje pozicijų nurodomi nepilno etato rėžiai, todėl sumos gali atrodyti mažesnės, tačiau pilnu etatu jos dažnai būna reikšmingai didesnės.

    Pagal viešai skelbiamas atlygio rėžius „Kaufland“ kai kurioms sandėlio pareigoms nurodo maždaug 1 300–2 100 eurų per mėnesį, o techniko automatikos pozicijose – apie 1 800–2 200 eurų per mėnesį. „Biedronka“ skelbimuose dažnai pateikia aiškius rėžius, o parduotuvės vadovų startiniai atlyginimai kai kuriose vietose artėja prie maždaug 1 700 eurų per mėnesį.

    „Aldi“ dalyje skelbimų už parduotuvės vadovo darbą mini apie 1 800 eurų per mėnesį, o sandėlio komplektavimo pozicijose prie bazinio atlygio gali būti numatomi priedai. „Lidl“ nurodo, kad sandėliuose, ypač dirbant naktimis, atlygis gali būti didesnis ir kai kuriais atvejais priartėti prie maždaug 1 700–1 800 eurų per mėnesį.

    Protestai ir atlygio lūkesčiai

    Didelį darbuotojų poreikį lydi ir įtampa dėl darbo sąlygų. Kai kuriose įmonėse profesinės sąjungos tęsia kolektyvinius ginčus, o dalis darbuotojų teigia, kad realus krūvis, atsakomybė ir reikalaujamas lankstumas turėtų atsispindėti atlyginimuose labiau.

    „Tai yra nepritarimas tam, kad įmonės uždirbtų darbuotojų sąskaita. Visi norime, kad tinklas uždirbtų, bet jis turėtų geriau pasirūpinti darbuotojais“, – sakė „Solidarność“ atstovė Anna Gonera.

    Vis dėlto rinka nėra vienalytė: kol vieni tinklai agresyviai samdo, kiti mažina apimtis ar keičia veiklos modelį. Pavyzdžiui, „Eurocash“ yra skelbusi apie restruktūrizaciją, kurioje numatomi ir reikšmingi darbuotojų skaičiaus mažinimai, siekiant supaprastinti struktūrą po ankstesnių įsigijimų ir prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos.

  • Europa nebesusitvarko be migrantų: Centrinė Azija siūlo išeitį, bet yra viena rizika

    Europa nebesusitvarko be migrantų: Centrinė Azija siūlo išeitį, bet yra viena rizika

    Europos darbo rinkoje gilėjantis darbuotojų trūkumas verčia vyriausybes ir darbdavius iš naujo vertinti migracijos politiką. Taškento tarptautiniame migracijos forume daug dėmesio skirta tam, kaip senstanti visuomenė ir mažas gimstamumas mažina dirbančiųjų skaičių.

    Diskusijose akcentuota, kad Centrinės Azijos šalys vis aktyviau pozicionuojasi kaip apmokytų darbuotojų tiekėjos, siūlančios reguliuojamus tarptautinio įdarbinimo modelius. Tokia kryptis siejama su bandymu suderinti Europos poreikį darbuotojams ir saugesnius, teisinius atvykimo kelius.

    Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, 2024 metais už gimtosios šalies ribų gyveno apie 304 mln. žmonių. Tai beveik dvigubai daugiau nei 1990 metais, o augimas siejamas tiek su ekonominiais skirtumais, tiek su geopolitika ir darbo paklausa.

    Kur Europoje trūksta rankų?

    Daugelyje Europos valstybių mažas gimstamumas ir didėjanti vyresnio amžiaus gyventojų dalis tiesiogiai mažina darbo jėgą. Dėl to darbuotojų ypač stinga žemės ūkyje, statybose, sveikatos priežiūroje, slaugoje ir paslaugų sektoriuose.

    Tarptautinės migracijos organizacijos regiono direktorius Europai ir Centrinei Azijai Arthuras Erkenas pabrėžė, kad demografinis nuosmukis jau dabar veikia ekonomikų augimą. Pasak jo, Europos šalims reikia darbuotojų, nes gimstamumas žemas, o visuomenė sparčiai sensta.

    „Europai iš tiesų reikia darbuotojų dėl demografinio nuosmukio, mažo gimstamumo ir senėjančios visuomenės“, – sakė Arthuras Erkenas.

    Kartu vis dažniau kalbama, kad didesnė legali darbo migracija turi būti derinama su efektyvesne atranka ir integracija, kad būtų atliepti realūs darbo rinkos poreikiai. Europos šalys taip pat ieško būdų mažinti nelegalią migraciją, kuri didina išnaudojimo ir šešėlinio įdarbinimo rizikas.

    Uzbekistano modelis ir pinigų srautai

    Centrinė Azija, ypač Uzbekistanas, plečia valstybių valdomas programas, orientuotas į darbuotojų parengimą ir įdarbinimą užsienyje. Uzbekistano institucijos skelbia, kad daugiau nei 1,2 mln. šalies piliečių šiuo metu dirba užsienyje.

    Reikšmingą vaidmenį čia vaidina perlaidos, kurios padeda namų ūkiams ir skatina vartojimą bei smulkųjį verslą kilmės šalyse. Uzbekistano duomenimis, 2025 metais perlaidos siekė beveik 16,5 mlrd. eurų.

    Uzbekistano Migracijos agentūros vadovo pavaduotojas Elyoras Toštemirovas teigė, kad šalis darbo bendradarbiavimo susitarimus yra sudariusi su daugiau nei 40 valstybių. Jo teigimu, prioritetas teikiamas kalbų mokymui, profesiniam rengimui ir pasirengimui prieš išvykstant.

    „Ruošiame savo piliečius kaip vidutinės ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus, suteikiame kalbų ir profesinį pasirengimą“, – sakė Elyoras Toštemirovas.

    Praktiniai projektai jau vyksta su kai kuriomis Europos organizacijomis, ypač žemės ūkio sektoriuje. Darbdaviai tikisi, kad iš anksto parengti darbuotojai greičiau prisitaiko, o formalūs kanalai sumažina nelegalios tarpininkystės mastą.

    Didžiausia rizika – išnaudojimas

    Forume daug dėmesio skirta darbuotojų apsaugai ir skaidriems įdarbinimo procesams. Nelegali migracija ir neformalūs tarpininkai didina riziką susidurti su apgaulingais darbo pasiūlymais, skolomis už tarpininkavimą ir priverstiniu darbu.

    Šveicarijos ambasadorius Uzbekistane Konstantinas Obolenskis teigė, kad šalyje remiamos programos, orientuotos į saugią ir tvarkingą migraciją. Jo žodžiais, žmonės dažnai tampa fiktyvių kvietimų ir melagingų pažadų aukomis, o sukčiams sumoka dideles sumas.

    „Mūsų tikslas – padėti darbo migrantams, kad jie galėtų migruoti tvarkingai ir saugiai“, – sakė Konstantinas Obolenskis.

    Europos institucijoms ir darbdaviams vis aiškiau, kad vien tik atverti legalius kelius neužtenka. Reikalingi aiškūs standartai, patikimi tarpininkai, reali kontrolė ir mechanizmai, užtikrinantys, kad darbuotojas suprastų sutarties sąlygas, gautų atlyginimą laiku ir turėtų galimybę kreiptis pagalbos.

    Augant konkurencijai dėl kvalifikuotų žmonių, ES šalims tenka varžytis ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais regionais. Todėl migracijos politika vis dažniau tampa ekonominio saugumo dalimi, o Centrinė Azija mato galimybę pasiūlyti Europai reguliuojamą darbo jėgos rezervą.

  • „Japan Airlines“ siunčia humanoidus į Hanedą: ką robotai darys oro uoste ir kodėl tai svarbu

    „Japan Airlines“ siunčia humanoidus į Hanedą: ką robotai darys oro uoste ir kodėl tai svarbu

    „Japan Airlines“ Tokijo Hanedos oro uoste pradeda dvejų metų humanoidinių robotų bandymus, siekdama palengvinti antžemines operacijas ir spręsti vis aštresnį darbuotojų trūkumą. Pirmieji bandymai apima darbus, kurie reikalauja fizinės jėgos ir yra monotoniški, pavyzdžiui, bagažo krovą ir salono valymo užduotis.

    Bendrovė nurodė, kad projektas vykdomas kartu su „GMO AI & Robotics“, o robotų diegimas, jei bandymai pasiteisins, būtų plečiamas etapais. Aviacijos sektoriuje tai laikoma vienu praktiškiausių būdų didinti pralaidumą ten, kur keleivių srautai auga greičiau nei pavyksta pritraukti ir išlaikyti darbuotojus.

    Darbuotojų trūkumas ir turizmas

    Japonija susiduria su struktūrine problema: visuomenė sparčiai sensta, o darbingo amžiaus gyventojų dalis mažėja, todėl įmonėms vis sunkiau užpildyti pamainas logistikos ir aptarnavimo darbuose. OECD prognozuoja, kad Japonijos darbingo amžiaus gyventojų skaičius nuo 2023 metų iki 2060 metų gali sumažėti apie 31 proc., o tai tiesiogiai veikia ir oro uostų veiklą.

    Papildomą spaudimą kuria augantis atvykstamasis turizmas. Japonijos nacionalinės turizmo organizacijos duomenimis, tarptautinių atvykimų skaičius 2026 metų kovą buvo apie 3,5 proc. didesnis nei prieš metus, todėl oro uostams tenka užtikrinti greitesnį keleivių aptarnavimą ir sklandesnį bagažo grandinės darbą.

    Ką realiai gali humanoidai?

    Viešai demonstruojamoje medžiagoje matyti, kad humanoidinis robotas gali stumti krovinį konvejeriu, reaguoti į aplinką ir atlikti paprastas sąveikas su žmonėmis. Tačiau „Japan Airlines“ pabrėžia, kad vis dar vyksta galimybių studijos ir rizikų vertinimas, o galutinės robotų specifikacijos bei jų vaidmuo realiame darbe bus tikslinami bandymų metu.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad humanoidinių robotų mechanika ir valdymo programinė įranga pastaraisiais metais padarė šuolį, tačiau išlieka ribojimų. Didžiausi iššūkiai dažniausiai siejami su tiksliais judesiais, saugiu darbu greta žmonių ir patikimumu, kai užduotys keičiasi realiu laiku.

    Rinka auga, bet kliūčių dar daug

    Banko „Barclays“ vertinimu, vadinamoji fizinė robotika, kai skaitmeninis intelektas sujungiamas su realius veiksmus atliekančiomis mašinomis, laikoma viena svarbiausių artimiausių metų technologijų krypčių. Toks požiūris remiasi prielaida, kad automatizacija bus plečiama ne tik gamyklose, bet ir paslaugų sektoriuje, logistikoje bei transporto mazguose.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad humanoidai greičiausiai nepakeis žmonių vieni patys ir artimiausiu laikotarpiu reikės mišraus modelio, kai robotai perima dalį fizinių, pasikartojančių darbų, o žmonės prižiūri procesus, sprendžia nestandartines situacijas ir užtikrina saugą. Dėl to „Japan Airlines“ bandymai Hanedoje laikomi svarbiu testu, parodysiančiu, ar tokia technologija gali tapti kasdienės aviacijos rutinos dalimi.