Tag: Dardanelai

  • Netoli Trojos aptikta nežinoma priešistorinė gyvenvietė: išdavė neįprasta keramika

    Netoli Trojos aptikta nežinoma priešistorinė gyvenvietė: išdavė neįprasta keramika

    Netoli Trojos archeologai aptiko iki šiol rašytiniuose šaltiniuose neminėtą priešistorinę gyvenvietę – Yaylatepe Höyük. 2024 metais identifikuotoje vietoje rasti radiniai rodo, kad žmonės čia galėjo gyventi labai ilgą laiką – nuo vėlyvojo chalkolito pabaigos iki vėlyvojo bronzos amžiaus pradžios.

    Apie tyrimų rezultatus pranešta žurnale „Arkeoloji Dergisi“. Didžiausio mokslininkų dėmesio sulaukė keramikos šukės su tamsiais, banguotais paviršiaus pėdsakais – tokie ženklai atsiranda glotninant indus specialiu įrankiu.

    Panašūs keramikos dirbiniai anksčiau buvo žinomi iš vidurinio bronzos amžiaus laikotarpio Beycesultan vietovėje vakarų Anatolijos gilumoje. Tačiau iki šiol jų nepavyko aptikti Çanakkale regione, įskaitant pačią Troją ar Maydos vietovę.

    Toks neatitikimas leidžia spėti, kad Yaylatepe gyventojai palaikė kultūrinius ryšius su tolimesniais Anatolijos regionais. Kitaip tariant, ši gyvenvietė galėjo būti platesnių kontaktų tinklo dalis, o ne tik vietinis Trojos apylinkių taškas.

    Ką parodė keramikos analizė

    Tarp radinių aptikta ir Trojos regionui būdingesnių dirbinių. Archeologai mini ankstyvajam bronzos amžiui būdingą indo dugno fragmentą, dubenį su raudonu kryžiumi bei indus, padengtus raudona plokšte.

    Tyrėja išanalizavo 54 diagnostines keramikos šukes, surinktas per paviršinius tyrimus 2024 ir 2026 metais. Maždaug 60 proc. jų buvo pagamintos žiedžiant, o bent 12 fragmentų turi požymių, rodančių greitaeigio puodžiaus rato naudojimą.

    Dalis indų pagaminti iš plonos, vienalytės ir kruopščiai paruoštos molio masės, daugiau nei pusė pavyzdžių – gerai išdegti. Tai rodo gana aukštą amatininkystės specializacijos lygį.

    Gyvenvietės paviršiuje rasta ir kitų kasdienybę atspindinčių dirbinių: terakotinių audimo staklių svarelių, skeltinio akmens įrankių bei kitų akmeninių objektų.

    Strateginė vieta prie Dardanelų

    Ne mažiau įdomi pati Yaylatepe Höyük vieta. Ji yra priešais Asartepe gyvenvietę, esančią europinėje Dardanelų pusėje – abi vietas skiria apie 6,7 kilometro.

    Vertinimai rodo, kad tarp šių taškų nėra natūralių reljefo kliūčių, kurios trukdytų matomumui. Lauko stebėjimai patvirtino, kad esant geram orui iš Yaylatepe galima įžiūrėti Asartepe.

    Toks išsidėstymas būdingas ir kitoms prie sąsiaurio buvusioms priešistorinėms gyvenvietėms – jos dažnai kūrėsi aukštumose prie upių žiočių ar natūralių įlankų. Tai galėjo padėti stebėti apylinkes ir sudaryti sąlygas švartuotis nedidelėms valtims.

    Tyrėjai pažymi, kad Trojos apylinkės, panašu, buvo gerokai sudėtingesnis gyvenviečių tinklas, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Ateities kasinėjimai turėtų padėti suprasti, kaip gyveno Yaylatepe žmonės, kuo vertėsi jų amatininkai ir kokį vaidmenį ši vieta galėjo atlikti ryšiuose abipus Dardanelų.

  • Mažiausia jūra pasaulyje – Marmuro jūra Turkijoje: kuo ji stebina mokslininkus ir kuo rizikinga

    Nors Žemė dažnai vadinama vandens planeta, jūrų mastai labai nevienodi: greta milžiniškų vandenynų yra ir itin mažų jūrų. Mokslininkų ir geografų skaičiavimais, iš daugiau nei 50 pasaulio jūrų mažiausia pagal plotą yra Marmuro jūra Turkijoje.

    Jos plotas siekia apie 7 052 kvadratinius kilometrus, todėl ji gerokai mažesnė už daugeliui europiečių įprastas Baltijos ar Šiaurės jūras. Marmuro jūra yra strategiškai svarbi, nes jungia Juodąją jūrą su Egėjo jūra per Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius.

    Vienas pagrindinių aspektų, kuris traukia tyrėjus, yra geologiškai aktyvi aplinka. Marmuro jūra driekiasi netoli Šiaurės Anatolijos lūžio zonos, kuri laikoma viena aktyviausių Eurazijos regione, todėl čia fiksuojami dažnesni ir stipresni seisminiai procesai.

    Toks seisminis fonas svarbus ne tik geologams: žemės drebėjimai gali keisti dugno reljefą, sukelti povandenines nuošliaužas ir paveikti pakrančių infrastruktūrą. Dėl to Marmuro jūra neretai minima ir kaip jautri teritorija, kur moksliniai stebėjimai susiję su praktiniu rizikų valdymu.

    Marmuro jūra įsiterpusi tarp Europos ir Azijos Turkijos dalių, o sąsiauriai ją paverčia natūraliu vandens koridoriumi. Dėl intensyvios laivybos ir tankiai apgyvendintų pakrančių tai yra zona, kur susikerta ekologiniai, ekonominiai ir saugumo interesai.

    Nors pati jūra nedidelė ir joje paprastai nėra labai stiprių srovių, sąsiaurių dinamika gali lemti sudėtingą vandens masių apykaitą. Tai aktualu vertinant vandens kokybę, deguonies pasiskirstymą ir ilgalaikes ekosistemų būklės tendencijas.

    Pastaraisiais metais jūrų tyrimuose vis daugiau dėmesio skiriama ne tik biologinei įvairovei, bet ir žmogaus veiklos sukeltai rizikai. Laivyba, tarša, pakrančių urbanizacija bei klimato kaita mažose ir pusiau uždarose jūrose dažnai pasireiškia greičiau nei atviro vandenyno akvatorijose.

    Todėl tokie nedideli, bet intensyviai naudojami vandens telkiniai kaip Marmuro jūra tampa svarbiais „indikatoriais“ stebint, kaip keičiasi jūrinė aplinka. Tyrimai čia gali padėti geriau suprasti, kaip valdyti taršą, prognozuoti geologines grėsmes ir saugoti jautrias pakrančių ekosistemas.