CP v2

Tag: Darnus judumas

  • Naujojoje Akmenėje atnaujins 2,125 km ruožą: naujas pėsčiųjų ir dviračių takas bei apšvietimas

    Naujojoje Akmenėje atnaujins 2,125 km ruožą: naujas pėsčiųjų ir dviračių takas bei apšvietimas

    Akmenės rajono savivaldybė pradeda projektą, kuriuo Naujojoje Akmenėje bus tvarkoma atkarpa nuo Nepriklausomybės alėjos iki J. Dalinkevičiaus gatvės. Numatyta įrengti bendrą pėsčiųjų ir dviračių taką, taip pat sutvarkyti esamos gatvės infrastruktūrą.

    Pasak savivaldybės, pagrindinis tikslas – pagerinti susisiekimą mieste, skatinti darnų judumą ir sukurti saugesnes sąlygas pėstiesiems bei dviratininkams. Projektas orientuotas ir į patogesnį judėjimą kasdienėms kelionėms į darbą, paslaugų vietas bei pramonės zoną.

    Dabartinė Nepriklausomybės alėjos ir J. Dalinkevičiaus gatvės šaligatvių būklė vertinama kaip nusidėvėjusi: danga vietomis nelygi, o bortai pažeisti. Dėl to judėjimas tampa sudėtingesnis ir mažiau saugus, ypač riboto judumo žmonėms, senjorams ir tėvams su vežimėliais, o dviratininkams trūksta vientisos infrastruktūros.

    Projekto apimtis siekia 2,125 kilometro: ruože planuojamas remontas ir nauja pėsčiųjų bei dviračių infrastruktūra su apsauginiais atitvarais. Taip pat bus įrengtas apšvietimas, apimantis elektros energijos tiekimo tinklą, apšvietimo atramas ir šviestuvus.

    Bendra projekto vertė – 1 573 430,59 euro. Finansavimas numatytas iš kelių šaltinių: Europos Sąjungos NextGenerationEU lėšų, valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto ir kitų nacionalinių viešųjų lėšų.

    Projektą įgyvendina Akmenės rajono savivaldybės administracija. Darbus planuojama vykdyti nuo 2024 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2026 metų gegužės 31 dienos.

  • Naujojoje Akmenėje planuojamas 0,45 km pėsčiųjų ir dviračių takas: kiek kainuos ir kas pasikeis?

    Naujojoje Akmenėje planuojamas 0,45 km pėsčiųjų ir dviračių takas: kiek kainuos ir kas pasikeis?

    Naujojoje Akmenėje planuojamas pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas atkarpoje nuo Aukštųjų gatvės iki Sodo gatvės. Projekto tikslas – pagerinti miesto susisiekimo infrastruktūrą ir sudaryti saugesnes sąlygas pėstiesiems bei dviratininkams.

    Savivaldybė nurodo, kad šioje atkarpoje šiuo metu nėra jokios pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros, todėl gyventojai priversti eiti ar važiuoti važiuojamąja dalimi. Tai didina eismo įvykių riziką, ypač esant intensyvesniam transporto srautui ir tamsiuoju paros metu.

    Kur bus įrengtas takas?

    Numatoma, kad takas sujungs gyvenamuosius kvartalus su miesto pramonės zona ir paslaugų infrastruktūra. Ši kryptis savivaldybės įvardijama kaip kasdienė daugelio gyventojų judėjimo trasa, susijusi su darbu ir pagrindinėmis paslaugomis.

    Projektas taip pat vertinamas kaip svarbi Naujosios Akmenės pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo dalis, kuri turėtų pagerinti susisiekimo vientisumą. Tikimasi, kad geresnis susisiekimas prisidės ir prie miesto patrauklumo bei gyvenimo kokybės.

    Kokia apimtis ir terminai?

    Projekto metu planuojama įrengti 0,45 kilometro ilgio pėsčiųjų ir dviračių taką. Taip pat numatyta įrengti apšvietimo infrastruktūrą, kuri turėtų didinti saugumą ir patogumą tamsiuoju paros metu.

    Įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2023 metų spalio 24 dienos iki 2026 metų gegužės 31 dienos. Projekto vykdytojas – Akmenės rajono savivaldybės administracija.

    Kiek kainuos ir kas finansuoja?

    Bendra projekto vertė siekia 182 815,19 eurų. Didžiausią dalį sudaro Europos Sąjungos EGADP subsidijos lėšos – 128 423,89 eurų.

    Taip pat numatytas finansavimas iš valstybės biudžeto – 26 969,02 eurų, savivaldybės biudžeto – 22 663,04 eurų, o nacionalinės viešosios lėšos sudaro 4 759,24 eurų. Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos NextGenerationEU iniciatyvą.

  • APVA Utenoje pristatė Socialinio klimato fondo planą: kokios priemonės laukia savivaldybių

    APVA Utenoje pristatė Socialinio klimato fondo planą: kokios priemonės laukia savivaldybių

    Gegužės 19 dieną Molėtų rajono savivaldybėje Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) susitiko su Utenos regiono savivaldybių atstovais. Susitikime pristatytas Socialinio klimato fondo planas ir pagrindinės numatomos priemonės, kurios turėtų padėti mažinti energijos kainų naštą bei skatinti tvaresnius sprendimus regionuose.

    Renginyje dalyvavo Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika, administracijos direktorius Sigitas Žvinys, kelių savivaldybės skyrių atstovai, taip pat Utenos regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Nerijus Čepauskas. Prie diskusijų prisijungė ir kitų Utenos regiono savivaldybių atstovai, atsakingi už socialinę paramą, investicijų planavimą bei infrastruktūros projektus.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    APVA pristatyme akcentuota, kad Socialinio klimato fondas orientuotas į kelias praktines kryptis: energijos efektyvumo didinimą, švaresnį šildymą ir vėsinimą bei darnų judumą. Šios sritys glaudžiai siejasi su ES klimato politikos pokyčiais, kai mažinant išmetimus siekiama, kad pokyčių kaina neproporcingai negultų ant mažesnes pajamas gaunančių gyventojų ir pažeidžiamų grupių.

    Susitikimo metu aptarta, kaip priemonės galėtų būti pritaikomos savivaldybėse, atsižvelgiant į vietos būsto fondą, šilumos ūkio situaciją ir susisiekimo įpročius. Taip pat kalbėta apie tikėtiną naudą gyventojams, ypač ten, kur aktualiausios prastos energetinės būklės būstų problemos ir didelės šildymo sąskaitos.

    Ką reikš savivaldybėms

    Diskusijose daug dėmesio skirta įgyvendinimo mechanizmams regionuose ir savivaldybių pasirengimui. Aptarta, kokių administracinių gebėjimų ir partnerystės formų gali prireikti, kad priemonės pasiektų tikslines grupes, o projektai būtų parengti laiku ir kokybiškai.

    Taip pat pristatyta idėja dėl energijos efektyvumo ir darnaus judumo konsultacijų centrų, kurie padėtų gyventojams ir savivaldybėms orientuotis priemonėse bei pasirinkti tinkamiausius sprendimus. Dalyviai kėlė klausimus, teikė pasiūlymus ir įvardijo regiono poreikius, kurie, jų vertinimu, turėtų atsispindėti praktinėse fondo priemonėse.

  • Panevėžio darnaus judumo projektas: kas pasikeitė mokyklose ir kurios bendruomenės buvo įvertintos

    Panevėžio miesto savivaldybėje aptarti darnaus judumo projekto rezultatai: kaip keitėsi mokinių keliavimo įpročiai ir kokių priemonių imtasi, kad kelionės į mokyklą būtų saugesnės bei draugiškesnės aplinkai. Susitikime taip pat pagerbtos aktyviausiai projekte dalyvavusios mokyklų bendruomenės.

    Renginys vyko įgyvendinant projektą DJP BSR, kurio tikslas – stiprinti Baltijos jūros regiono miestų darnaus judumo planavimą, stebėseną ir vertinimą. Panevėžyje buvo pristatytos mokyklose įgyvendintos veiklos, bendruomenių įsitraukimo patirtys ir numatytos tolesnės iniciatyvos.

    „Mokyklų bendruomenės parodė, kad miesto pokyčiai prasideda nuo kasdienių pasirinkimų. Kai daugiau vaikų ir jaunimo renkasi eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar naudotis viešuoju transportu, kuriama saugesnė, sveikesnė ir draugiškesnė miesto aplinka visiems“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Kokios priemonės įdiegtos prie mokyklų

    Susitikime aptarta, kaip naudojama dviračių ir paspirtukų infrastruktūra prie ugdymo įstaigų, kokie pokyčiai matomi mokinių maršrutuose ir kas labiausiai motyvuoja rinktis netaršius judėjimo būdus. Miestas pabrėžė, kad tokios priemonės svarbios ne tik aplinkosaugai, bet ir kasdieniam saugumui, ypač piko metu prie mokyklų.

    Įgyvendinant projektą prie dešimties Panevėžio mokyklų įrengti stovai aplinkai draugiškoms transporto priemonėms. Taip pat vyko edukacijos mokiniams ir mokytojams apie darnų judumą, saugų eismą mieste ir dviračių priežiūros pagrindus.

    Ką planuoja rudenį

    Su mokyklų atstovais aptarta rudenį planuojama iniciatyva, siejama su Europos judumo savaite ir Diena be automobilio. Jos metu numatoma dar aktyviau skatinti mokinius rinktis ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu ar viešąjį transportą, o bendruomenes įtraukti į praktinius iššūkius bei veiklas.

    Diskusijose akcentuota, kad ilgalaikį poveikį dažniausiai duoda ne vienkartiniai renginiai, o nuoseklus infrastruktūros, švietimo ir mokyklos vidaus taisyklių derinimas. Tokie projektai padeda savivaldybėms tiksliau įsivertinti, kas veikia, ir planuoti sprendimus pagal realius bendruomenių poreikius.

    Pagerbtos mokyklų bendruomenės

    Susitikimo metu įvertintos mokyklos, kurios išsiskyrė aktyvia veikla formuojant tvaresnius keliavimo įpročius. Nominacijos įteiktos už bendruomeniškumą, vaikštumo kultūros stiprinimą, saugumo jausmą kelionėse ir viešojo transporto pasirinkimą.

    Projekte dalyvauja partneriai iš kelių Baltijos jūros regiono šalių, o pagrindinis partneris yra Turku miestas Suomijoje. Bendra projekto vertė siekia 3,07 mln. eurų, Panevėžio miesto savivaldybei veikloms skirta 208 tūkst. eurų, projektas įgyvendinamas nuo 2023 metų lapkričio iki 2026 metų spalio.

  • Zarasuose remontuojami pėsčiųjų ir dviračių takai: kuriose miesto atkarpose vyks darbai

    Zarasuose remontuojami pėsčiųjų ir dviračių takai: kuriose miesto atkarpose vyks darbai

    Zarasų rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą, kuriuo numatoma įrengti ir atnaujinti bevariklio transporto infrastruktūrą. Projektas finansuojamas pagal Susisiekimo ministerijos programos priemonę, skirtą skatinti darnų judumą.

    Savivaldybė nurodo, kad viena pagrindinių spręstinų problemų rajone yra nepakankamai išvystytas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas. Dėl to gyventojams ir miesto svečiams ne visada sudaromos saugios ir patogios sąlygos kasdienėms kelionėms pėsčiomis ar dviračiu.

    Projektu siekiama didinti eismo saugumą pažeidžiamiausiems eismo dalyviams ir sudaryti patrauklesnes sąlygas rinktis tvaresnį judėjimą. Tikimasi, kad atnaujinta infrastruktūra prisidės ir prie mažesnės oro taršos bei triukšmo, ypač tose vietose, kur pėsčiųjų srautai susikerta su intensyvesniu automobilių eismu.

    Kur bus tvarkomi takai?

    Remonto darbai numatyti kelio Nr. 5305 Zarasai–Mukuliai–Vencavai–Antalieptė ruože nuo 0,007 kilometro iki 1,348 kilometro. Šioje atkarpoje planuojama sutvarkyti 1,341 kilometro ilgio pėsčiųjų ir dviračių tako dalį.

    Dar viena numatyta vieta – Turmanto gatvė, atkarpa nuo Kauno gatvės. Čia bus atnaujinta 0,413 kilometro tako.

    Bendras atnaujinamų takų ilgis sieks 1,754 kilometro. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie darbai yra svarbūs ne tik rekreacijai, bet ir kasdieniam susisiekimui su miesto bei rajono objektais.

    Kada vyks darbai ir kiek kainuos?

    Projekto trukmė numatyta nuo 2026 metų balandžio 17 dienos iki 2026 metų gegužės 31 dienos. Savivaldybė pažymi, kad šiuo laikotarpiu gyventojai gali susidurti su laikinais nepatogumais, priklausomai nuo konkrečių darbų etapų.

    Bendra projekto vertė sudaro 592 857,07 eurų. Iš jų 416 687,50 eurų skiriama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo lėšų, 87 241,00 eurų – iš Lietuvos Respublikos biudžeto, o 88 928,57 eurų – iš savivaldybės biudžeto.

    Projektu naudosis tiek vietos gyventojai, tiek į Zarasus atvykstantys svečiai. Savivaldybė tikisi, kad sutvarkyti takai paskatins dažniau rinktis keliones pėsčiomis ar dviračiu ir sustiprins darnaus judumo infrastruktūros plėtrą rajone.

  • Trakų rajone startuoja 642 tūkst. eurų projektas: Lentvaryje atsiras 2 km dviračių ir pėsčiųjų takų

    Trakų rajone startuoja 642 tūkst. eurų projektas: Lentvaryje atsiras 2 km dviračių ir pėsčiųjų takų

    Projektas startavo pasirašius sutartį

    Trakų rajono savivaldybės administracija pradeda įgyvendinti Europos Sąjungos bendrai finansuojamą projektą „Dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros vystymas Trakų rajono savivaldybėje“. 2026 metų balandžio 22 dieną pasirašyta projekto sutartis su projektą administruojančia viešąja įstaiga Centrine projektų valdymo agentūra.

    Savivaldybė nurodo, kad pagrindinis tikslas – skatinti darnų judumą ir sujungti Lentvario dviračių bei pėsčiųjų infrastruktūrą su platesniu rajono bevariklio transporto tinklu. Tikimasi, kad tai pagerins kasdienes gyventojų mobilumo galimybes ir prisidės prie taršos mažinimo.

    Kodėl Lentvaryje trūksta jungčių?

    Pagal savivaldybės pateiktus duomenis, 2024 metų pabaigoje Trakų rajone dviračių takų ilgis siekė 13,9 kilometro, o tankumas sudarė 11,51 kilometro 1 000 kvadratinių kilometrų. Pabrėžiama, kad pagal šį rodiklį Trakų rajonas atsilieka nuo sostinės regiono, o tinklas išlieka fragmentuotas.

    Didžiausios problemos įvardijamos Lentvario centrinėje dalyje, kur trūksta patogių ir saugių jungčių su priemiestiniais kvartalais, pramoninėmis zonomis ir greta esančiomis gyvenvietėmis. Dėl to pėstieji ir dviratininkai neretai dalijasi važiuojamąja kelio dalimi arba šaligatviais, kurie ne visada pritaikyti intensyvesniam judėjimui.

    Ką konkrečiai planuojama įrengti?

    Projekto veiklos numato dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimą Lentvaryje, Pramonės ir Vokės gatvėse. Kartu planuojama įrengti apšvietimą ir mažosios architektūros elementus, kurie turėtų didinti patogumą ir saugumą tamsiuoju paros metu.

    Skelbiama, kad įgyvendinus projektą bus sutvarkyta 2,034 kilometro bevarikliui susisiekimui skirtos infrastruktūros. Savivaldybė teigia, kad tai turėtų sumažinti kelionių kaštus, prisidėti prie taršos bei CO2 emisijų mažinimo ir sudaryti realesnę alternatyvą automobiliui trumpoms kasdienėms kelionėms.

    Bendra projekto vertė siekia 642 032 eurus. Iš jų 451 232,01 euro numatyta iš EGADP finansavimo lėšų, o 94 495,35 euro – iš valstybės biudžeto lėšų.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2022–2030 metų Susisiekimo plėtros programos pažangos priemonę 10-001-06-01-02 Skatinti darnų judumą. Planuojama projekto įgyvendinimo pabaiga – 2026 metų gegužės pabaiga.

  • Gargžduose – 2,71 km naujų takų: kaip keisis bevariklio transporto infrastruktūra Klaipėdos rajone

    Gargžduose – 2,71 km naujų takų: kaip keisis bevariklio transporto infrastruktūra Klaipėdos rajone

    Klaipėdos rajono savivaldybė įgyvendina projektą „Klaipėdos rajono bevariklio transporto infrastruktūros įrengimas“, skirtą pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimo sąlygoms gerinti. Savivaldybė teigia, kad iki šiol rajone trūko vientisos, gyventojų poreikius atitinkančios infrastruktūros, o tai mažino judėjimo patogumą ir saugumą.

    Projekto tikslas – sudaryti patogesnes ir saugesnes sąlygas kelionėms pėsčiomis ir dviračiu, didinti gyventojų mobilumą bei skatinti darnų judumą. Tikimasi, kad geresnis susisiekimas tarp gyvenamųjų kvartalų ir svarbiausių traukos vietų prisidės ir prie mažesnės taršos, kai dalis trumpų kelionių automobiliu bus pakeistos bevarikliu transportu.

    Kur Gargžduose numatyti darbai?

    Įgyvendinant projektą Gargždų mieste plėtojama dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūra keliuose ruožuose. Numatyti darbai apima Melioratorių, Janonio, Kastyčio ir Vingio gatvių atkarpas iki Smėlio gatvės.

    Taip pat planuojama tvarkyti Dariaus ir Girėno gatvės ruožą nuo Klaipėdos gatvės ir Kretingos plento sankryžos iki Pušų gatvės, įtraukiant ir atkarpą šalia daugiafunkcio sporto centro (Dariaus ir Girėno g. 4). Į projektą įtrauktas ir Kuršlaukio gatvės ruožas.

    Kokia apimtis ir finansavimas?

    Bendras projekte numatytų dviračių ir pėsčiųjų takų ilgis siekia 2,71 kilometro. Savivaldybės vertinimu, tai turėtų pagerinti susisiekimą tarp ugdymo, paslaugų ir sporto objektų, o infrastruktūra taps vientisesnė ir aiškesnė kasdieniams maršrutams.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „NextGenerationEU“. Bendra projekto vertė – 1 122 370,13 eurų, iš jų Europos Sąjungos lėšos sudaro 954 014,61 eurų, o Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto lėšos – 168 355,52 eurų.

    Kada planuojama pabaiga?

    Planuojama projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2026 metų gegužės 31 dieną. Savivaldybė nurodo, kad įgyvendinus darbus turėtų pagerėti ne tik susisiekimo patogumas, bet ir eismo sauga pėstiesiems bei dviratininkams.

    Infrastruktūros plėtra Gargžduose atitinka pastarųjų metų savivaldybių kryptį investuoti į darnaus judumo sprendimus, kai prioritetas teikiamas trumpų kelionių patogumui mieste ir aiškiems, sujungtiems maršrutams. Tokie projektai dažniausiai orientuojami į kasdienius srautus: mokyklas, sporto ir paslaugų centrus, gyvenamuosius rajonus.

  • Tauragės regiono vadovai Nyderlanduose: kaip vizitas gali nulemti pasirengimą naujam ES investicijų etapui

    Tauragės regiono vadovai Nyderlanduose: kaip vizitas gali nulemti pasirengimą naujam ES investicijų etapui

    2026 metų balandžio 13–16 dienomis Tauragės regiono savivaldybių merai ir administracijų direktoriai dalyvauja darbinėje strateginėje sesijoje Nyderlandų Karalystėje. Vizitą organizuoja Tauragės regiono plėtros taryba, o jo tikslas – sutelkti regiono savivaldybes bendram planavimui prieš naują Europos Sąjungos finansavimo laikotarpį.

    Tokio pobūdžio išvykos paprastai orientuotos ne į reprezentaciją, o į praktinių modelių perėmimą: kaip kelios savivaldybės gali koordinuoti investicijas, suderinti prioritetus ir greičiau parengti brandžius projektus. Pastaraisiais metais ES vis daugiau dėmesio skiria poveikiui, rodikliams ir tarpsektoriniam bendradarbiavimui, todėl ankstyvas pasirengimas tampa lemiamas.

    Ko ieškoma Nyderlandų patirtyje?

    Darbotvarkėje numatytas susitikimas Nyderlandų savivaldybių asociacijoje, kur aptariami teisiniai ir organizaciniai instrumentai, leidžiantys savivaldybėms veikti kaip funkciniam regionui. Praktikoje tai reiškia aiškias taisykles, atsakomybių pasidalijimą ir mechanizmus, kurie padeda išvengti situacijų, kai projektai stringa dėl skirtingų interesų.

    Vizito metu planuojama nagrinėti ir žaliosios transformacijos kryptį, įskaitant miestų klimato neutralumo tikslus. Ši tema aktuali dėl griežtėjančių ES reikalavimų tvarumui, energijos vartojimo efektyvumui ir atsparumui, o savivaldybėms tai virsta konkrečiais sprendimais transporto, šildymo, viešųjų pastatų modernizavimo ir infrastruktūros planavime.

    Darnus judumas ir kasdieniai sprendimai

    Utrechte numatytos sesijos apie darnaus judumo planavimą, akcentuojant dviračių infrastruktūrą ir miesto erdvių projektavimą. Nyderlandų pavyzdys dažnai siejamas su nuosekliomis investicijomis ir ilgalaikiu planavimu, kai mobilumo sprendimai derinami su saugumu, viešuoju transportu ir patogiu pasiekiamumu kasdienėms paslaugoms.

    Tauragės regionui tai gali būti svarbu planuojant ne tik miestų, bet ir priemiesčių bei tarpmiestinius srautus, ypač ten, kur gyventojų mobilumas priklauso nuo kelių alternatyvų. Praktiniai modeliai gali padėti tiksliau pasirinkti, kur dviračių takai, viešojo transporto jungtys ar saugaus eismo sprendimai duoda didžiausią grąžą.

    Ryšys su diaspora ir grįžimo klausimai

    Vizito Hagoje ir Utrechte dalis skirta susitikimams su vietos lietuvių bendruomenėmis. Tokie pokalbiai leidžia savivaldybėms geriau suprasti, kas realiai stabdo šeimų grįžimą, kokių paslaugų trūksta ir kokios priemonės padeda sklandžiai integruotis grįžus.

    Savivaldybėms tai gali virsti konkrečiomis iniciatyvomis: nuo informavimo ir konsultavimo „vieno langelio“ principu iki švietimo, būsto ar įsidarbinimo pagalbos. Diasporos įžvalgos dažnai padeda formuoti tikslines priemones, kurios yra veiksmingesnės nei bendro pobūdžio skatinimo kampanijos.

    Kiekvieną vizito dieną numatyti vidiniai strateginiai pasitarimai, skirti regiono situacijos analizei ir prioritetų susitarimui prieš rengiant investicijų planus. Organizatoriai nurodo, kad transporto ir apgyvendinimo išlaidas dengia Tauragės regiono plėtros taryba.

    Regionui tai yra proga susiderinti bendrą kryptį, kad naujo finansavimo etapo pradžioje būtų galima pateikti labiau pasirengusius projektus ir greičiau pereiti prie įgyvendinimo. Praktinis Nyderlandų pavyzdžių pritaikymas gali tapti vienu iš veiksnių, lemiančių, ar investicijos virs pavienėmis iniciatyvomis, ar nuoseklia regiono transformacija.