CP v2

Tag: Darnus judumas

  • Nemokami žygiai Vilniuje su Silvestru Dikčiumi: išbandykite dėmesingą ėjimą ir sulėtinkite

    Nemokami žygiai Vilniuje su Silvestru Dikčiumi: išbandykite dėmesingą ėjimą ir sulėtinkite

    Europos judumo savaitę Vilniuje akcentuojamas ėjimas pėsčiomis ir jo nauda sveikatai bei miesto aplinkai. Ketvirtadienį miesto judumo paslaugas koordinuojanti JUDU kviečia į nemokamas patyrimines ekskursijas su keliautoju ir klimato kaitos tyrinėtoju Silvestru Dikčiumi.

    Organizatoriai skelbia, kad numatyti du žygiai skirtingoms auditorijoms. Pirmasis startuos 15 valandą ir bus skirtas senjorams: dalyviai eis apie 3 kilometrus nuo Šv. Petro ir Povilo bažnyčios iki Katedros aikštės, aptardami ilgaamžiškumą bei sveikos gyvensenos įpročius mieste.

    Antrasis žygis prasidės 18 valandą ir bus ilgesnis, apie 5 kilometrus, iki Baltojo tilto. Jis orientuotas į tuos, kurie nori atsitraukti nuo kasdienio skubėjimo ir sąmoningiau patirti miestą, stebint savo savijautą bei aplinką.

    Ne paskaita, o miesto patyrimas

    S. Dikčiaus teigimu, šios ekskursijos nėra tradicinė paskaita, kurioje tik klausomasi gido. Čia pats ėjimas tampa būdu kalbėti apie miestą, klimatą, transporto įtaką kasdienybei ir tai, kaip judėjimo pasirinkimai formuoja mūsų rutiną.

    „Kodėl net trumpą atstumą dažnai renkamės įveikti kuo greičiau? Kaip automobiliai pakeitė ne tik miestus, bet ir mūsų kūnus, kasdienius įpročius bei laiko pojūtį? Ar paprasčiausias ėjimas gali tapti viena lengviausiai prieinamų ilgaamžiškumo praktikų?“, – sakė Silvestras Dikčius.

    Žygių metu dalyviai bus kviečiami atlikti dėmesingumo ir aplinkos stebėjimo pratimus, taip pat diskutuoti mažesnėse grupėse. Toks formatas, anot organizatorių, padeda ne tik sužinoti faktų, bet ir praktiškai pajusti, kaip keičiasi streso lygis bei dėmesio sutelkimas, kai judama lėčiau.

    Ką tai reiškia judumo savaitės kontekste?

    Europos judumo savaitė kasmet vyksta rugsėjo 16–22 dienomis ir skatina miestus ieškoti sprendimų, mažinančių priklausomybę nuo automobilio. Pėsčiųjų infrastruktūra, saugios perėjos, žalieji koridoriai ir patogus viešasis transportas laikomi vienais svarbiausių veiksnių, kad ėjimas būtų reali kasdienė alternatyva.

    Vilniuje judumo savaitės renginiai paprastai apima įvairias iniciatyvas, susijusias su tvaresniais keliavimo būdais ir miestiečių įpročių keitimu. Šįkart patyriminiai pasivaikščiojimai pristatomi kaip proga miestą pamatyti kitu tempu ir įvertinti, kiek daug kasdienybėje lemia pasirinktas judėjimo būdas.

    Kur susitikti ir ką žinoti?

    Abu žygiai prasidės Jono Pauliaus II aikštėje, priešais Šv. Petro ir Povilo bažnyčią. Organizatoriai ragina į susitikimo vietą atvykti darnaus judumo būdu, o dėl kokybiškos patirties dalyvių skaičius grupėse bus ribojamas.

    Registracija vykdoma telefonu, kurį nurodo organizatoriai. Taip pat primenama, kad patogūs batai ir oro sąlygoms tinkama apranga padės iš ekskursijos pasiimti maksimumą, nes didžioji patirties dalis kuriama judant ir stebint miesto detales.

  • Dainų slėnio renginių naujovė Kaune: su bilietu 6 valandas viešasis transportas – nemokamai

    Į didžiuosius renginius Kauno Dainų slėnyje žiūrovai galės atvykti paprasčiau: miesto taryba pritarė tvarkai, pagal kurią renginio bilietas taps ir nemokamu viešojo transporto bilietu. Sprendimas taikomas vykstant į renginį ir grįžtant po jo, siekiant sumažinti spūstis bei automobilių srautus prie Ąžuolyno.

    Naujoji tvarka numato aiškų laiko langą: viešuoju transportu su renginio bilietu bus galima važiuoti likus 3 valandoms iki renginio pradžios ir dar 3 valandas po oficialiai nurodytos pabaigos. Tai reiškia, kad vienas bilietas apims ir patekimą į renginį, ir kelionę miesto autobusais bei troleibusais.

    „Dainų slėnis po rekonstrukcijos vėl tapo viena svarbiausių miesto renginių erdvių, sutraukiančių tūkstančius žmonių. Norime, kad kelionė į koncertą ar kitą renginį būtų kuo paprastesnė“, – sakė Kauno vicemeras Mantas Jurgutis.

    Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimas bus taikomas komerciniams renginiams Dainų slėnyje. Praktinis pokytis žiūrovams paprastas: papildomai pirkti ar žymėti viešojo transporto bilieto nebereikės, jei rankose bus galiojantis renginio bilietas.

    Tokie integruoti sprendimai Europos miestuose vertinami kaip viena veiksmingiausių priemonių renginių logistikai suvaldyti, ypač kai viena vieta per trumpą laiką pritraukia kelis tūkstančius žmonių. Didesnė viešojo transporto pasiūla ir patogesnės sąlygos atvykimui dažniausiai leidžia sumažinti poreikį parkavimui, trumpina kelionės laiką ir gerina eismo saugą aplink renginių teritorijas.

    Dainų slėnis atnaujintas ir vėl aktyviai naudojamas nuo 2024 metų vasaros, kai čia vyko Lietuvos dainų šventės šimtmečiui skirti renginiai. Rekonstrukcijos darbų vertė siekė 7 mln. eurų, o erdvėje įrengtos amfiteatrinės tribūnos, grimo ir persirengimo patalpos, sanitariniai mazgai, pagalbinės patalpos bei administracinis paviljonas su bilietų kasomis.

    Pastaraisiais sezonais Dainų slėnis tapo viena ryškiausių Kauno koncertinių erdvių, kur per šiltąjį laikotarpį vyksta dešimtys renginių. Miesto teigimu, nemokamas viešasis transportas su renginio bilietu turėtų paskatinti žiūrovus dažniau rinktis kelionę autobusu ar troleibusu ir prisidėti prie darnaus judumo tikslų.

  • Nacionalinis judumo iššūkis grįžta: „Walk15“ startavo registracija, finiše – apdovanojimai Prezidentūroje

    Nacionalinis judumo iššūkis grįžta: „Walk15“ startavo registracija, finiše – apdovanojimai Prezidentūroje

    Jau šeštus metus iš eilės sugrįžo Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuojamas Nacionalinis judumo iššūkis. Organizatoriai kviečia jungtis bendruomenes, įstaigas ir pavienius dalyvius, o registracija šiemet iš anksto vyksta programėlėje „Walk15“.

    Per penkerius metus iniciatyva išaugo į plačiai matomą judumo ir sveikesnių įpročių projektą, suburiantį ne tik Lietuvos, bet ir užsienyje gyvenančius lietuvius. Pagrindinis tikslas – skatinti kasdienį fizinį aktyvumą ir darnesnį judėjimą, kai daugiau pasirenkama vaikščioti ar minti dviratį.

    Organizatorių duomenimis, vien 2025 metais prie iššūkio prisijungė 172 000 dalyvių. Per projekto laikotarpį jie fiksavo 50 mlrd. žingsnių, o vidutinis dienos aktyvumas siekė 57 minutes, kai 2021 metais buvo 36 minutės.

    Šiemet dalyviams siūloma registruotis į aštuonis skirtingus žingsnių iššūkius: miestų, miestelių, bendruomenių, pasaulio lietuvių, mokyklų, aukštųjų mokyklų, viešųjų ir nevyriausybinių organizacijų bei dviračių. Skirtingos kategorijos leidžia varžytis panašioms komandoms ir lyginti rezultatus pagal vienodus principus.

    „Kviečiame prisijungti ir subūrus bendruomenę kartu atstovauti jai žingsniuojant“, – teigiama projekto kvietime.

    Organizatoriai nurodo, kad iššūkio pabaigoje trys aktyviausios kiekvieno iššūkio komandos ir viena didžiausią žingsnių vidurkį išlaikiusi komanda bus apdovanotos Prezidentūroje. Be to, viso projekto metu programėlėje ir viešai skelbiamuose rezultatuose bus matomi TOP10 aktyviausių kiekvieno iššūkio dalyvių.

    Oficialiai skelbiama, kad iššūkis vyks nuo rugsėjo 16 dienos iki lapkričio 16 dienos. Toks laikas pasirinktas neatsitiktinai: rudenį daliai žmonių sumažėja natūralus kasdienis judėjimas, todėl motyvaciniai žaidybiniai elementai, komandinis įsipareigojimas ir aiškūs tikslai padeda išlaikyti įprotį judėti.

    Sveikatos specialistai nuolat pabrėžia, kad reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ir antsvorio rizika, o taip pat geresne emocine savijauta. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę skirti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo arba 75–150 minučių didelio intensyvumo aktyvumo, o kasdienis vaikščiojimas daugeliui yra paprasčiausias būdas priartėti prie šių gairių.

    Skaitmeniniai sprendimai, tokie kaip žingsnių skaičiavimas telefone ar išmaniajame laikrodyje, pastaraisiais metais tapo viena populiariausių priemonių aktyvumui stebėti. Nacionalinis judumo iššūkis šią tendenciją išnaudoja praktikoje, skatindamas ne vien rezultatą, bet ir nuoseklumą: mažesni kasdieniai pasirinkimai ilgainiui virsta tvariu įpročiu.

  • Pašilaičiuose atsirado nematyti kelio ženklai: paaiškėjo, kieno vaikų piešiniai laimėjo

    Pašilaičiuose atsirado nematyti kelio ženklai: paaiškėjo, kieno vaikų piešiniai laimėjo

    Vilniaus Pašilaičiuose, Medeinos gatvės atkarpoje, nauji mokslo metai prasidėjo neįprastai: šalia perėjų įrengti kelio ženklai, sukurti pagal pradinių klasių mokinių piešinius. Kartu ryškiomis spalvomis pažymėta važiuojamoji dalis prieš perėjas ir pėstiesiems bei dviratininkams skirti takai.

    Šie sprendimai įgyvendinti tarptautinio mobilumo projekto „Gatvės visiems“ bandomųjų infrastruktūros pakeitimų rėmuose. Pagrindinis tikslas – sumažinti greitį ir padidinti vairuotojų dėmesį atkarpoje, kur kasdien juda daug vaikų ir tėvų, vykstančių į ugdymo įstaigas.

    Vasaros pradžioje 6–10 metų vaikai buvo pakviesti į kelio ženklų piešinių konkursą, kuriame vaizdavo, kaip supranta saugų judėjimą ir eismo taisyklių laikymąsi. Iš kelių dešimčių darbų atrinkti keturi piešiniai, virtę realiais ženklais gatvėje.

    Nugalėtojais paskelbti Rusnės, Meidos, Karolio ir Marko darbai: jų piešiniuose pėsčiųjų perėją saugiai kerta gyvūnai, o vairuotojams siunčiama aiški žinutė neskubėti ir būti atidiems. Laimėtojams numatytos Vilniaus miesto savivaldybės ir projekto „Gatvės visiems“ dovanos, o su dalyviais žadama susisiekti asmeniškai.

    „Medeinos gatvėje įgyvendinami pokyčiai yra skirti užtikrinti pirmiausia čia įsikūrusias ugdymo įstaigas lankančių vaikų saugumą. Mūsų komandą nustebino vaikų kūrybiškumas, tačiau piešiniuose pastebėjome ir neraminantį dalyką: nemažoje dalyje piešinių vaizduojamos pėsčiųjų perėjos, kas gali reikšti, kad kirsdami gatvę tam skirtose vietose vaikai vis tiek jaučiasi nesaugūs“, – sakė projekto „Gatvės visiems“ Vilniaus komandos vadovė Birutė Jatautaitė.

    Jos teigimu, mokslo metų pradžioje vaikų dėmesingumas dažnai sumažėja dėl didesnio tempo, emocijų ir naujų maršrutų. Dėl to specialistai ragina su vaikais nuolat kartoti pagrindines taisykles: sustoti prieš gatvę, dairytis į abi puses ir eiti tik įsitikinus, kad transporto priemonės sustojo.

    Eismo saugumą didinantys sprendimai

    Medeinos gatvės atkarpoje įrengti ir kiti matomumą bei saugumą didinantys elementai: aiškiau atskirtos eismo juostų trajektorijos, perėjos pažymėtos švieselėmis, o prieš perėjas atsirado spalvotų apskritimų zona. Projekto komanda pabrėžia, kad tai ne vien dekoras, o priemonė, kuri vizualiai signalizuoja apie vietą, kur privalu sulėtinti.

    „Spalvotų apskritimų tikslas – vizualiai išskirti vietą, kurioje vairuotojai turi būti ypač atidūs, sumažinti gatvės tranzitiškumo pojūtį ir paskatinti intuityviai mažinti greitį. Todėl panašius ženklinimo principus planuojama naudoti ir kitose Vilniaus vietose“, – teigė projekto komanda.

    Ryškūs piešiniai pritaikyti ir pėsčiųjų bei dviratininkų takams, ypač ties Medeinos pradinės mokyklos teritorija. Tai dar viena priemonė aiškiai atskirti judėjimo zonas ir sumažinti konfliktines situacijas tarp skirtingų eismo dalyvių.

    Projekte akcentuojama, kad elgseną keičia ne tik švietimas, bet ir pati aplinka: kai erdvė suprojektuota taip, kad natūraliai skatina lėtesnį važiavimą ir aiškiai parodo prioritetą pažeidžiamiems eismo dalyviams. Todėl šalia edukacijos vis dažniau taikomi ir praktiniai, greitai įgyvendinami infrastruktūriniai sprendimai, ypač prie mokyklų ir darželių.

  • Naujojoje Akmenėje atnaujins 2,125 km ruožą: naujas pėsčiųjų ir dviračių takas bei apšvietimas

    Naujojoje Akmenėje atnaujins 2,125 km ruožą: naujas pėsčiųjų ir dviračių takas bei apšvietimas

    Akmenės rajono savivaldybė pradeda projektą, kuriuo Naujojoje Akmenėje bus tvarkoma atkarpa nuo Nepriklausomybės alėjos iki J. Dalinkevičiaus gatvės. Numatyta įrengti bendrą pėsčiųjų ir dviračių taką, taip pat sutvarkyti esamos gatvės infrastruktūrą.

    Pasak savivaldybės, pagrindinis tikslas – pagerinti susisiekimą mieste, skatinti darnų judumą ir sukurti saugesnes sąlygas pėstiesiems bei dviratininkams. Projektas orientuotas ir į patogesnį judėjimą kasdienėms kelionėms į darbą, paslaugų vietas bei pramonės zoną.

    Dabartinė Nepriklausomybės alėjos ir J. Dalinkevičiaus gatvės šaligatvių būklė vertinama kaip nusidėvėjusi: danga vietomis nelygi, o bortai pažeisti. Dėl to judėjimas tampa sudėtingesnis ir mažiau saugus, ypač riboto judumo žmonėms, senjorams ir tėvams su vežimėliais, o dviratininkams trūksta vientisos infrastruktūros.

    Projekto apimtis siekia 2,125 kilometro: ruože planuojamas remontas ir nauja pėsčiųjų bei dviračių infrastruktūra su apsauginiais atitvarais. Taip pat bus įrengtas apšvietimas, apimantis elektros energijos tiekimo tinklą, apšvietimo atramas ir šviestuvus.

    Bendra projekto vertė – 1 573 430,59 euro. Finansavimas numatytas iš kelių šaltinių: Europos Sąjungos NextGenerationEU lėšų, valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto ir kitų nacionalinių viešųjų lėšų.

    Projektą įgyvendina Akmenės rajono savivaldybės administracija. Darbus planuojama vykdyti nuo 2024 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2026 metų gegužės 31 dienos.

  • Naujojoje Akmenėje planuojamas 0,45 km pėsčiųjų ir dviračių takas: kiek kainuos ir kas pasikeis?

    Naujojoje Akmenėje planuojamas 0,45 km pėsčiųjų ir dviračių takas: kiek kainuos ir kas pasikeis?

    Naujojoje Akmenėje planuojamas pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas atkarpoje nuo Aukštųjų gatvės iki Sodo gatvės. Projekto tikslas – pagerinti miesto susisiekimo infrastruktūrą ir sudaryti saugesnes sąlygas pėstiesiems bei dviratininkams.

    Savivaldybė nurodo, kad šioje atkarpoje šiuo metu nėra jokios pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros, todėl gyventojai priversti eiti ar važiuoti važiuojamąja dalimi. Tai didina eismo įvykių riziką, ypač esant intensyvesniam transporto srautui ir tamsiuoju paros metu.

    Kur bus įrengtas takas?

    Numatoma, kad takas sujungs gyvenamuosius kvartalus su miesto pramonės zona ir paslaugų infrastruktūra. Ši kryptis savivaldybės įvardijama kaip kasdienė daugelio gyventojų judėjimo trasa, susijusi su darbu ir pagrindinėmis paslaugomis.

    Projektas taip pat vertinamas kaip svarbi Naujosios Akmenės pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo dalis, kuri turėtų pagerinti susisiekimo vientisumą. Tikimasi, kad geresnis susisiekimas prisidės ir prie miesto patrauklumo bei gyvenimo kokybės.

    Kokia apimtis ir terminai?

    Projekto metu planuojama įrengti 0,45 kilometro ilgio pėsčiųjų ir dviračių taką. Taip pat numatyta įrengti apšvietimo infrastruktūrą, kuri turėtų didinti saugumą ir patogumą tamsiuoju paros metu.

    Įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2023 metų spalio 24 dienos iki 2026 metų gegužės 31 dienos. Projekto vykdytojas – Akmenės rajono savivaldybės administracija.

    Kiek kainuos ir kas finansuoja?

    Bendra projekto vertė siekia 182 815,19 eurų. Didžiausią dalį sudaro Europos Sąjungos EGADP subsidijos lėšos – 128 423,89 eurų.

    Taip pat numatytas finansavimas iš valstybės biudžeto – 26 969,02 eurų, savivaldybės biudžeto – 22 663,04 eurų, o nacionalinės viešosios lėšos sudaro 4 759,24 eurų. Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos NextGenerationEU iniciatyvą.

  • APVA Utenoje pristatė Socialinio klimato fondo planą: kokios priemonės laukia savivaldybių

    APVA Utenoje pristatė Socialinio klimato fondo planą: kokios priemonės laukia savivaldybių

    Gegužės 19 dieną Molėtų rajono savivaldybėje Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) susitiko su Utenos regiono savivaldybių atstovais. Susitikime pristatytas Socialinio klimato fondo planas ir pagrindinės numatomos priemonės, kurios turėtų padėti mažinti energijos kainų naštą bei skatinti tvaresnius sprendimus regionuose.

    Renginyje dalyvavo Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika, administracijos direktorius Sigitas Žvinys, kelių savivaldybės skyrių atstovai, taip pat Utenos regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Nerijus Čepauskas. Prie diskusijų prisijungė ir kitų Utenos regiono savivaldybių atstovai, atsakingi už socialinę paramą, investicijų planavimą bei infrastruktūros projektus.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    APVA pristatyme akcentuota, kad Socialinio klimato fondas orientuotas į kelias praktines kryptis: energijos efektyvumo didinimą, švaresnį šildymą ir vėsinimą bei darnų judumą. Šios sritys glaudžiai siejasi su ES klimato politikos pokyčiais, kai mažinant išmetimus siekiama, kad pokyčių kaina neproporcingai negultų ant mažesnes pajamas gaunančių gyventojų ir pažeidžiamų grupių.

    Susitikimo metu aptarta, kaip priemonės galėtų būti pritaikomos savivaldybėse, atsižvelgiant į vietos būsto fondą, šilumos ūkio situaciją ir susisiekimo įpročius. Taip pat kalbėta apie tikėtiną naudą gyventojams, ypač ten, kur aktualiausios prastos energetinės būklės būstų problemos ir didelės šildymo sąskaitos.

    Ką reikš savivaldybėms

    Diskusijose daug dėmesio skirta įgyvendinimo mechanizmams regionuose ir savivaldybių pasirengimui. Aptarta, kokių administracinių gebėjimų ir partnerystės formų gali prireikti, kad priemonės pasiektų tikslines grupes, o projektai būtų parengti laiku ir kokybiškai.

    Taip pat pristatyta idėja dėl energijos efektyvumo ir darnaus judumo konsultacijų centrų, kurie padėtų gyventojams ir savivaldybėms orientuotis priemonėse bei pasirinkti tinkamiausius sprendimus. Dalyviai kėlė klausimus, teikė pasiūlymus ir įvardijo regiono poreikius, kurie, jų vertinimu, turėtų atsispindėti praktinėse fondo priemonėse.

  • Panevėžio darnaus judumo projektas: kas pasikeitė mokyklose ir kurios bendruomenės buvo įvertintos

    Panevėžio miesto savivaldybėje aptarti darnaus judumo projekto rezultatai: kaip keitėsi mokinių keliavimo įpročiai ir kokių priemonių imtasi, kad kelionės į mokyklą būtų saugesnės bei draugiškesnės aplinkai. Susitikime taip pat pagerbtos aktyviausiai projekte dalyvavusios mokyklų bendruomenės.

    Renginys vyko įgyvendinant projektą DJP BSR, kurio tikslas – stiprinti Baltijos jūros regiono miestų darnaus judumo planavimą, stebėseną ir vertinimą. Panevėžyje buvo pristatytos mokyklose įgyvendintos veiklos, bendruomenių įsitraukimo patirtys ir numatytos tolesnės iniciatyvos.

    „Mokyklų bendruomenės parodė, kad miesto pokyčiai prasideda nuo kasdienių pasirinkimų. Kai daugiau vaikų ir jaunimo renkasi eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar naudotis viešuoju transportu, kuriama saugesnė, sveikesnė ir draugiškesnė miesto aplinka visiems“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Kokios priemonės įdiegtos prie mokyklų

    Susitikime aptarta, kaip naudojama dviračių ir paspirtukų infrastruktūra prie ugdymo įstaigų, kokie pokyčiai matomi mokinių maršrutuose ir kas labiausiai motyvuoja rinktis netaršius judėjimo būdus. Miestas pabrėžė, kad tokios priemonės svarbios ne tik aplinkosaugai, bet ir kasdieniam saugumui, ypač piko metu prie mokyklų.

    Įgyvendinant projektą prie dešimties Panevėžio mokyklų įrengti stovai aplinkai draugiškoms transporto priemonėms. Taip pat vyko edukacijos mokiniams ir mokytojams apie darnų judumą, saugų eismą mieste ir dviračių priežiūros pagrindus.

    Ką planuoja rudenį

    Su mokyklų atstovais aptarta rudenį planuojama iniciatyva, siejama su Europos judumo savaite ir Diena be automobilio. Jos metu numatoma dar aktyviau skatinti mokinius rinktis ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu ar viešąjį transportą, o bendruomenes įtraukti į praktinius iššūkius bei veiklas.

    Diskusijose akcentuota, kad ilgalaikį poveikį dažniausiai duoda ne vienkartiniai renginiai, o nuoseklus infrastruktūros, švietimo ir mokyklos vidaus taisyklių derinimas. Tokie projektai padeda savivaldybėms tiksliau įsivertinti, kas veikia, ir planuoti sprendimus pagal realius bendruomenių poreikius.

    Pagerbtos mokyklų bendruomenės

    Susitikimo metu įvertintos mokyklos, kurios išsiskyrė aktyvia veikla formuojant tvaresnius keliavimo įpročius. Nominacijos įteiktos už bendruomeniškumą, vaikštumo kultūros stiprinimą, saugumo jausmą kelionėse ir viešojo transporto pasirinkimą.

    Projekte dalyvauja partneriai iš kelių Baltijos jūros regiono šalių, o pagrindinis partneris yra Turku miestas Suomijoje. Bendra projekto vertė siekia 3,07 mln. eurų, Panevėžio miesto savivaldybei veikloms skirta 208 tūkst. eurų, projektas įgyvendinamas nuo 2023 metų lapkričio iki 2026 metų spalio.

  • Zarasuose remontuojami pėsčiųjų ir dviračių takai: kuriose miesto atkarpose vyks darbai

    Zarasuose remontuojami pėsčiųjų ir dviračių takai: kuriose miesto atkarpose vyks darbai

    Zarasų rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą, kuriuo numatoma įrengti ir atnaujinti bevariklio transporto infrastruktūrą. Projektas finansuojamas pagal Susisiekimo ministerijos programos priemonę, skirtą skatinti darnų judumą.

    Savivaldybė nurodo, kad viena pagrindinių spręstinų problemų rajone yra nepakankamai išvystytas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas. Dėl to gyventojams ir miesto svečiams ne visada sudaromos saugios ir patogios sąlygos kasdienėms kelionėms pėsčiomis ar dviračiu.

    Projektu siekiama didinti eismo saugumą pažeidžiamiausiems eismo dalyviams ir sudaryti patrauklesnes sąlygas rinktis tvaresnį judėjimą. Tikimasi, kad atnaujinta infrastruktūra prisidės ir prie mažesnės oro taršos bei triukšmo, ypač tose vietose, kur pėsčiųjų srautai susikerta su intensyvesniu automobilių eismu.

    Kur bus tvarkomi takai?

    Remonto darbai numatyti kelio Nr. 5305 Zarasai–Mukuliai–Vencavai–Antalieptė ruože nuo 0,007 kilometro iki 1,348 kilometro. Šioje atkarpoje planuojama sutvarkyti 1,341 kilometro ilgio pėsčiųjų ir dviračių tako dalį.

    Dar viena numatyta vieta – Turmanto gatvė, atkarpa nuo Kauno gatvės. Čia bus atnaujinta 0,413 kilometro tako.

    Bendras atnaujinamų takų ilgis sieks 1,754 kilometro. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie darbai yra svarbūs ne tik rekreacijai, bet ir kasdieniam susisiekimui su miesto bei rajono objektais.

    Kada vyks darbai ir kiek kainuos?

    Projekto trukmė numatyta nuo 2026 metų balandžio 17 dienos iki 2026 metų gegužės 31 dienos. Savivaldybė pažymi, kad šiuo laikotarpiu gyventojai gali susidurti su laikinais nepatogumais, priklausomai nuo konkrečių darbų etapų.

    Bendra projekto vertė sudaro 592 857,07 eurų. Iš jų 416 687,50 eurų skiriama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo lėšų, 87 241,00 eurų – iš Lietuvos Respublikos biudžeto, o 88 928,57 eurų – iš savivaldybės biudžeto.

    Projektu naudosis tiek vietos gyventojai, tiek į Zarasus atvykstantys svečiai. Savivaldybė tikisi, kad sutvarkyti takai paskatins dažniau rinktis keliones pėsčiomis ar dviračiu ir sustiprins darnaus judumo infrastruktūros plėtrą rajone.

  • Trakų rajone startuoja 642 tūkst. eurų projektas: Lentvaryje atsiras 2 km dviračių ir pėsčiųjų takų

    Trakų rajone startuoja 642 tūkst. eurų projektas: Lentvaryje atsiras 2 km dviračių ir pėsčiųjų takų

    Projektas startavo pasirašius sutartį

    Trakų rajono savivaldybės administracija pradeda įgyvendinti Europos Sąjungos bendrai finansuojamą projektą „Dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros vystymas Trakų rajono savivaldybėje“. 2026 metų balandžio 22 dieną pasirašyta projekto sutartis su projektą administruojančia viešąja įstaiga Centrine projektų valdymo agentūra.

    Savivaldybė nurodo, kad pagrindinis tikslas – skatinti darnų judumą ir sujungti Lentvario dviračių bei pėsčiųjų infrastruktūrą su platesniu rajono bevariklio transporto tinklu. Tikimasi, kad tai pagerins kasdienes gyventojų mobilumo galimybes ir prisidės prie taršos mažinimo.

    Kodėl Lentvaryje trūksta jungčių?

    Pagal savivaldybės pateiktus duomenis, 2024 metų pabaigoje Trakų rajone dviračių takų ilgis siekė 13,9 kilometro, o tankumas sudarė 11,51 kilometro 1 000 kvadratinių kilometrų. Pabrėžiama, kad pagal šį rodiklį Trakų rajonas atsilieka nuo sostinės regiono, o tinklas išlieka fragmentuotas.

    Didžiausios problemos įvardijamos Lentvario centrinėje dalyje, kur trūksta patogių ir saugių jungčių su priemiestiniais kvartalais, pramoninėmis zonomis ir greta esančiomis gyvenvietėmis. Dėl to pėstieji ir dviratininkai neretai dalijasi važiuojamąja kelio dalimi arba šaligatviais, kurie ne visada pritaikyti intensyvesniam judėjimui.

    Ką konkrečiai planuojama įrengti?

    Projekto veiklos numato dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimą Lentvaryje, Pramonės ir Vokės gatvėse. Kartu planuojama įrengti apšvietimą ir mažosios architektūros elementus, kurie turėtų didinti patogumą ir saugumą tamsiuoju paros metu.

    Skelbiama, kad įgyvendinus projektą bus sutvarkyta 2,034 kilometro bevarikliui susisiekimui skirtos infrastruktūros. Savivaldybė teigia, kad tai turėtų sumažinti kelionių kaštus, prisidėti prie taršos bei CO2 emisijų mažinimo ir sudaryti realesnę alternatyvą automobiliui trumpoms kasdienėms kelionėms.

    Bendra projekto vertė siekia 642 032 eurus. Iš jų 451 232,01 euro numatyta iš EGADP finansavimo lėšų, o 94 495,35 euro – iš valstybės biudžeto lėšų.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2022–2030 metų Susisiekimo plėtros programos pažangos priemonę 10-001-06-01-02 Skatinti darnų judumą. Planuojama projekto įgyvendinimo pabaiga – 2026 metų gegužės pabaiga.