Malva sugrįžta į gėlynus
Ilgus metus malva buvo vienas atpažįstamiausių kaimiškų sodybų augalų, dažniausiai augintas palei tvoras ir namų sienas. Vėliau ją nustūmė tvarkingesni, „modernūs“ gėlynai su žemais augalais, spygliuočiais ir dideliais vejos plotais.
Pastaraisiais metais malva vėl atsidūrė dėmesio centre, nes keičiasi skonis ir grįžta natūralistinių, bičių ir drugelių draugiškų sodų kryptis. Aukšti žiedynai suteikia gėlynui struktūrą, o spalvų įvairovė leidžia ją priderinti ir prie šiuolaikinių kiemų.
Kodėl ji vėl taip vertinama?
Dažniausiai auginama darželinė malva (Alcea rosea) išsiskiria įspūdingu aukščiu ir ilgai trunkančiu žydėjimu. Priklausomai nuo veislės, ji gali užaugti maždaug nuo 1,5 iki 2,5 metro, todėl tampa natūraliu fonu žemesniems augalams.
Dideli žiedai skleidžiasi vienas po kito ir kelias savaites išlaiko dekoratyvumą. Spalvų paletė plati: nuo baltos ir kreminės iki rožinės, lašišinės, raudonos ar purpurinės, todėl malva tinka tiek romantiniam, tiek griežtesniam gėlyno stiliui.
Kaip parinkti vietą ir prižiūrėti?
Geriausiai malva auga saulėtoje vietoje, kur per dieną gauna bent 6 valandas tiesioginės šviesos. Kadangi stiebai aukšti, verta rinktis nuo vėjo kiek apsaugotą kampą prie tvoros, mūro ar pastato sienos.
Žydėjimui palankiausia puri, pralaidi, humusinga dirva, kurios reakcija dažniausiai tinka nuo silpnai rūgščios iki neutralios, apie pH 6–7. Skurdžioje žemėje augalas augs, bet žiedų bus mažiau, o stiebai gali silpnėti.
Sėti galima nuo gegužės iki liepos, tiesiai į dirvą arba į daigyklas, o į nuolatinę vietą jauni augalai dažniausiai perkeliami rudenį. Tarp augalų patartina palikti apie 40–60 centimetrų, nes vėliau susiformuoja platesnės lapų skrotelės.
Pirmais metais svarbiausia reguliariai laistyti ir neleisti piktžolėms stelbti daigų. Vėliau malva ištveria trumpesnes sausras, tačiau gausiausiai žydi, kai dirva išlieka tolygiai šiek tiek drėgna.
Žydėjimą pastebimai sustiprina tręšimas: daugelyje sodų pakanka 2–3 kartų per sezoną, pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje. Tam tinka kompostas, perpuvęs mėšlas arba trąšos žydintiems augalams, kuriose daugiau fosforo ir kalio.
Aukštesnes veisles pravartu parišti, kad stiebų neišlaužytų vėjas ar smarkus lietus. Taip pat verta stebėti lapus, nes drėgnais sezonais malvas dažnai puola rūdys, todėl svarbu neužtankinti sodinimo ir užtikrinti oro judėjimą.
Su kuo derinti ir kuo ji naudinga?
Gėlyne malva geriausiai atrodo galinėje dalyje, kur neužstoja žemesnių augalų. Prie jos tinka daugiamečiai augalai, užpildantys apatines stiebų dalis, pavyzdžiui, ežiuolės, flioksai ar šalavijai, o natūralistiniuose gėlynuose gražiai kontrastuoja dekoratyvinės žolės.
Jei norite, kad gėlynas būtų palankus vabzdžiams, verta rinktis viengubus arba pusiau pilnavidurius žiedus, nes jie lengviau prieinami apdulkintojams. Įterpus kitais laikotarpiais žydinčių augalų, galima sukurti ilgai žydinčią, gyvybingą erdvę visam sezonui.