Tag: Daržininkystė namuose

  • Ne dėkite į arbatą: pasodinkite ant palangės ir užsiauginsite savo imbierą namuose

    Ne dėkite į arbatą: pasodinkite ant palangės ir užsiauginsite savo imbierą namuose

    Imbieras gali augti ir namuose

    Ne viskas, ką parsinešame iš daržovių skyriaus, turi iškart keliauti į puodą ar puodelį. Imbiero šakniastiebis, dažnai naudojamas arbatoms ir patiekalams, gali būti užauginamas vazonėlyje ant palangės, o šiltuoju sezonu perkeltas į balkoną ar terasą.

    Tinkamomis sąlygomis imbieras išleidžia aukštus stiebus ir siaurus, lancetiškus lapus, todėl atrodo kaip dekoratyvinė žolė. Namuose jis dažniausiai auginamas dėl šakniastiebių, nors palankiomis sąlygomis gali ir sukrauti žiedynus, tačiau tai pasitaiko retai.

    Kaip išsirinkti šakniastiebį sodinimui

    Sodinimui tinka ne kiekvienas parduotuvėje rastas imbieras. Vertėtų rinktis tvirtą, nesusiraukšlėjusį ir be pelėsio šakniastiebį su aiškiai matomomis akutėmis, iš kurių vėliau formuojasi ūgliai.

    Didesnį šakniastiebį galima padalinti į kelis gabalus, kad kiekviename būtų bent viena akutė. Nupjautas vietas pravartu 1–2 dienas palaikyti sausai, kad apdžiūtų ir sumažėtų puvimo rizika pasodinus į žemę.

    Sodinimas: svarbiausia šiluma ir laidus substratas

    Praktiškiausias laikas pradėti auginti imbierą yra žiemos pabaiga arba ankstyvas pavasaris, tačiau namuose tai įmanoma ir kitu metu, jei pakanka šviesos ir šilumos. Pradžiai dažnai pakanka maždaug 20 centimetrų skersmens vazono, tačiau ilgainiui gali prireikti platesnio, nes šakniastiebiai plečiasi į šonus.

    Vazonas turi turėti drenažo skyles, o žemė būti derlinga ir laidi vandeniui, kad neužmirktų. Šakniastiebį sodinkite horizontaliai, akutėmis į viršų, užberkite apie 2 centimetrų žemių sluoksniu ir lengvai palaistykite.

    Geriausiai imbieras dygsta esant maždaug 22–25 laipsnių šilumai. Vazoną laikykite šviesioje vietoje, bet saugokite nuo kaitrios tiesioginės saulės, o pirmųjų ūglių kartais tenka laukti kelias savaites ar net iki dviejų mėnesių.

    Priežiūra: dažniausia klaida yra perlaistymas

    Imbieras mėgsta lengvai drėgną, bet ne šlapią žemę, todėl laistyti reikėtų tik tada, kai viršutinis sluoksnis pradeda džiūti. Jei vanduo užsistovi vazone ar lėkštelėje, šakniastiebis gali pradėti pūti, todėl po laistymo būtina pašalinti vandens perteklių.

    Aktyvaus augimo laikotarpiu imbierą galima tręšti valgomiesiems augalams skirtomis trąšomis pagal gamintojo rekomendacijas. Gelstantys lapai pavasarį ar vasarą dažniausiai signalizuoja, kad augalui trūksta šviesos, per šalta, per sausa arba, priešingai, per daug drėgna.

    Vasarą imbierą galima išnešti į balkoną ar sodą, kai dienomis laikosi bent apie 20 laipsnių šiluma, o naktimis temperatūra nenukrenta žemiau 15 laipsnių. Prie lauko sąlygų augalą reikėtų pratinti pamažu, nes staigus saulės ir vėjo pokytis gali jį susilpninti.

    Kada galima imti derlių

    Jauną imbierą dažnai įmanoma pradėti kasti maždaug po 4–6 mėnesių, o didesniems šakniastiebiams paprastai prireikia 8–12 mėnesių. Jei namuose trūksta šviesos, augimas gali sulėtėti, todėl derliaus gali tekti laukti ilgiau.

    Sezono pabaigoje lapai gali pradėti gelsti ir džiūti, tai natūralus augalo perėjimas į ramybės laikotarpį. Tuomet šakniastiebius galima atsargiai išimti iš žemės, o dalį sveiko šakniastiebio pasilikti kitam sezonui ir laikyti sausoje, nuo šalčio apsaugotoje vietoje.

  • Nebepirkite imbiero parduotuvėje: taip jį lengvai užsiauginsite namuose ant palangės

    Nebepirkite imbiero parduotuvėje: taip jį lengvai užsiauginsite namuose ant palangės

    Imbierą galima užsiauginti namuose ir turėti jo po ranka visus metus, net neišeinant į parduotuvę. Tam pakanka vieno sveiko šakniastiebio gabalėlio, tinkamo vazono ir kantrybės, nes augalas auga lėčiau nei dauguma prieskoninių žolelių.

    Namų daržininkystė pastaraisiais metais vis dažniau persikelia į virtuves ir palanges, o kartu populiarėja ir egzotiškesni augalai. Imbieras tam tinka ypač gerai, nes jam nereikia sudėtingos įrangos, tačiau svarbu šiluma, saikingas laistymas ir laidus substratas.

    Kaip išsirinkti šakniastiebį?

    Sodinimui tinka ne bet koks imbieras: geriausia rinktis tvirtą, sultingą šakniastiebį su aiškiai matomais pumpurais, iš kurių vėliau formuosis ūgliai. Jei gabalas didesnis, jį galima padalyti į kelias dalis, kad kiekviena turėtų bent vieną pumpurą.

    Padalytas vietas verta palikti trumpam apdžiūti, kad pjūvis apsitrauktų plona plėvele ir sumažėtų puvimo rizika. Praktikoje tai viena dažniausių nesėkmės priežasčių, ypač kai augalas iškart pasodinamas į per šlapią žemę.

    Vazonas ir žemė lemia sėkmę

    Imbieras labiau plečiasi į šonus nei leidžiasi gilyn, todėl patogiau rinktis platesnį, o ne gilų vazoną. Dugne būtinas drenažas, kad vandens perteklius neužsistovėtų ir šakniastiebis nepradėtų pūti.

    Žemė turėtų būti lengva ir laidi, o šakniastiebį pakanka užberti plonu sluoksniu, jo giliai neįkasant. Per sunki ir drėgmę laikanti žemė dažnai sukelia problemų net ir tada, kai laistoma, atrodytų, saikingai.

    Šiluma, drėgmė ir kantrybė

    Imbieras nemėgsta šalčio ir lėčiau startuoja vėsioje patalpoje, todėl geriausiai jaučiasi šiltoje vietoje, kur temperatūra panaši į vasaros. Dygimo pradžioje svarbiausia neperlaistyti: žemė turi būti lengvai drėgna, bet ne šlapia.

    Pirmosiomis savaitėmis galima trumpam pridengti vazoną, kad išsilaikytų drėgmė, tačiau reikia vėdinti, kad nesikauptų kondensatas. Augalui pradėjus leisti ūglius, jam reikės šviesos ir tolygaus laistymo, o šiltuoju sezonu galima saikingai tręšti, kad sustiprėtų augimas.

    Imbieras gana aiškiai parodo klaidas: per didelė drėgmė ir per vėsi vieta dažnai atsispindi lapų išvaizdoje ir augimo tempuose. Stebėjimas čia svarbesnis už griežtas taisykles, nes skirtinguose namuose skiriasi šiluma, apšvietimas ir oro sausumas.