Tag: Daržo atliekos

  • Krieno lapai komposte: kodėl verta juos dėti ir kokios klaidos gali sugadinti visą trąšą

    Krieno lapai komposte: kodėl verta juos dėti ir kokios klaidos gali sugadinti visą trąšą

    Krienų lapai dažnai laikomi nereikalinga daržo atlieka, tačiau komposte jie gali tapti vertinga žaliąja medžiaga. Tinkamai naudojami jie pagreitina organinių atliekų irimą ir praturtina kompostą augalams svarbiais elementais.

    Krienų lapuose paprastai būna gana daug azoto, todėl jie maitina mikroorganizmus, kurie skaido organiką. Dėl to kompostas greičiau bręsta, o trąša tampa vientisesnė ir lengviau panaudojama dirvos struktūrai gerinti.

    Be azoto, krienų lapai turi ir kitų augalams reikalingų medžiagų, kurios kompostuojant grįžta į dirvožemio apytaką. Praktikoje tai reiškia, kad į kompostą patekę lapai gali prisidėti prie maistinių medžiagų įvairovės, o tai ypač svarbu intensyviai naudojamoms lysvėms.

    Kaip kompostuoti krienų lapus?

    Svarbiausia taisyklė – į kompostą nedėti sergančių, dėmėtų ar akivaizdžiai kenkėjų pažeistų lapų. Tokia žaliava gali pernešti ligų sukėlėjus į visą komposto masę, o vėliau ir į daržą, kai trąša bus išbarstyta.

    Kad lapai suirtų greičiau, juos verta susmulkinti ir maišyti su kitomis atliekomis. Krienų lapai gerai dera su virtuvės augalinėmis atliekomis, nupjauta žole, tačiau jiems būtina atsvara – sausesnės, anglingos medžiagos.

    Balansas ir kvapas išduoda klaidas

    Komposte svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą tarp žaliųjų ir rudųjų medžiagų. Dažniausiai rekomenduojama, kad dvi ar trys dalys rudųjų medžiagų, pavyzdžiui, sausų lapų, šiaudų, smulkintų šakelių ar kartono, būtų derinamos su viena dalimi žaliųjų atliekų.

    Jei azoto bus per daug, kompostas gali pradėti skleisti aitrų amoniako kvapą, o masė taps per šlapia ir sulips. Jei anglies per daug, skaidymas sulėtėja ir kompostas ilgai lieka beveik nepakitęs.

    Drėgmė turėtų būti panaši į gerai nuspaustą kempinę: drėgna, bet ne varvanti. Kompostą būtina periodiškai permaišyti, kad patektų deguonies, nes anaerobiniai procesai dažniausiai ir sukelia nemalonų kvapą.

    Į kompostą nereikėtų mesti mėsos, pieno produktų ir riebalų, nes jie pritraukia graužikus ir didina nepageidaujamų mikroorganizmų riziką. Jei norisi greitesnio rezultato, verta smulkinti stambesnes atliekas ir vengti storų vienos medžiagos sluoksnių, ypač šviežios žolės.