Tag: Daržo kenkėjai

  • Turkuciai puola daržus iš po žemių: požymiai ir naminis nuoviras, kuris juos atbaido

    Turkuciai puola daržus iš po žemių: požymiai ir naminis nuoviras, kuris juos atbaido

    Turkuciai – vieni klastingiausių daržo kenkėjų, nes didžiąją dienos dalį slepiasi po žeme. Jie rausia tunelius, pažeidžia šaknis ir augalai ima vysti net tada, kai laistymo netrūksta. Dažniausiai problema paaštrėja pavasarį ir vasarą, kai dirva ilgiau išlieka drėgna ir šilta.

    Pirmieji signalai paprastai matomi dirvos paviršiuje. Atsiranda ploni, vingiuoti, lengvai įdubę takeliai, kartais primenantys smulkius kurmiarausius, ypač po lietaus ar anksti ryte. Jei ištraukus daigą matyti apgraužtos šaknys ar staiga sustojęs augimas, verta įtarti būtent turkucius.

    Turkuciai mėgsta jaunus daigus ir sultingas šaknis, todėl dažnai nukenčia salotos, braškės, įvairūs daigai gėlynuose, taip pat šiltnamiuose auginamos kultūros. Šiltais vakarais galima išgirsti ir jų skleidžiamą garsą, panašų į svirplio čirškėjimą. Tai vienas požymių, kad kenkėjai aktyvūs ir netoliese gali būti jų urvai.

    Natūralus nuoviras nuo turkučių

    Vietoje cheminių priemonių dalis sodininkų renkasi stipraus kvapo augalus, kurie kenkėjams trukdo maitintis ir judėti dirvoje. Viena dažniausiai minimų priemonių yra bitkrėslės nuoviras, pasižymintis intensyviu aromatu. Jis labiausiai tinka naudoti ten, kur jau matomi tuneliai arba pradeda vysti konkretūs augalai.

    Naminiam nuovirui paprastai naudojamos kelios saujos šviežių bitkrėslės lapų ir apie 1,5 litro vandens. Mišinys verdamas ant silpnos ugnies maždaug 25 minutes, atvėsinamas ir nukošiamas, o prieš naudojimą praskiedžiamas vandeniu. Laistyti rekomenduojama vakare, kai turkuciai dažniausiai būna aktyvūs.

    Graikinio riešutmedžio lapai ir priežiūra

    Dar viena priemonė – graikinio riešutmedžio lapai, kuriuose esantys junginiai gali dirginti dalį dirvoje gyvenančių kenkėjų. Lapus galima paskleisti plonu sluoksniu aplink jautresnius augalus arba švelniai įmaišyti į viršutinį dirvos sluoksnį. Svarbu nepadaryti per storos dangos, kad dirva neprarastų oro.

    Turkucius ypač vilioja šilta, drėgna, humusinga žemė, todėl jie dažniau aptinkami prie kompostinių, po stora mulčio danga ar nuolat laistomose lysvėse. Reguliarus dirvos purenimas apsunkina tunelių kasimą ir gali sumažinti dėtų kiaušinėlių išgyvenamumą. Kuo anksčiau pastebimi požymiai, tuo lengviau suvaldyti problemą be stiprių cheminių priemonių.

  • Šliužai per naktį nuniokoja daržą? Šis virtuvės kvapų mišinys gali juos atbaidyti

    Šliužai per naktį nuniokoja daržą? Šis virtuvės kvapų mišinys gali juos atbaidyti

    Pavasarį ir vasarą šliužai gali per vieną naktį apgraužti jauniausius ūglius, salotas ar dekoratyvinių augalų lapus. Jei matote nelygius lapų kraštus ir ant žemės likusias gleivių žymes, tikėtina, kad kenkėjai jau įsisuko į lysves.

    Vietoje cheminių granulių dalis sodininkų renkasi kvapais paremtas priemones, kurios nepalieka ilgalaikių likučių dirvoje. Ypač dažnai minimi česnakas ir aštrūs prieskoniai, nes šliužai vengia dirginančių kvapų ir medžiagų, galinčių erzinti jų jautrų kūno paviršių.

    Kaip veikia aštrūs kvapai

    Šliužai orientuojasi pagal drėgmę ir kvapus, todėl stiprūs aromatai aplink augalus gali tapti savotiška barjera. Aštrūs prieskoniai ir česnakas kai kurioms rūšims sukuria nepalankią aplinką, tad jos dažniau ieško ramesnių vietų maitintis.

    Svarbu suprasti, kad tokios priemonės dažniausiai veikia kaip atbaidymas, o ne kaip greitas visų kenkėjų sunaikinimas. Dėl to geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai kvapų purškalas derinamas su tvarkinga aplinka ir reguliaria stebėsena.

    Mišinys iš virtuvės spintelės

    Naminiam purškalui galima naudoti 1 litrą šilto vandens, 1 arbatinį šaukštelį maltos čili paprikos, 2 sutraiškytas česnako skilteles ir 1 arbatinį šaukštelį džiovinto baziliko. Viską išmaišykite ir palikite pastovėti apie 2 valandas, kad kvapai sustiprėtų.

    Tuomet skystį perkoškite ir, priklausomai nuo to, kokio intensyvumo kvapo norite, praskieskite papildomai 1–2 litrais vandens. Gautu tirpalu apipurkškite augalų lapus ir žemę aplink juos, tačiau pirmiausia pabandykite ant vieno augalo, kad įsitikintumėte, jog lapai nereaguoja jautriai.

    Kada purkšti, kad būtų daugiau naudos

    Šliužai dažniausiai suaktyvėja sutemus, kai ilgiau laikosi drėgmė, todėl purškimas vakare paprastai būna efektyvesnis. Jei po lietaus kenkėjų padaugėja, purškimą gali tekti pakartoti, nes vanduo nuplauna kvapus nuo lapų ir dirvos paviršiaus.

    Ilgesnį efektą dažniau duoda ne vienkartinis panaudojimas, o reguliarumas. Po kelių dienų ar savaitės dalis augintojų pastebi mažiau naujų pažeidimų, tačiau, jei šliužų daug, vien šios priemonės gali nepakakti.

    Norint sumažinti šliužų spaudimą, verta pasirūpinti ir aplinkos higiena: nepalikti tankių, nuolat drėgnų slėptuvių, reguliariai rinkti nukritusius lapus, rečiau laistyti vakarais, jei įmanoma. Tokie įpročiai mažina vietų, kur kenkėjai gali slėptis dieną, ir padeda purškalui veikti efektyviau.