Porai laikomi viena reiklesnių daržovių darže, tačiau stambus derlius dažniausiai prasideda nuo teisingo sodinimo. Būtent sodinimo gylis ir vėlesnis žemių užpylimas lemia, ar baltoji stiebo dalis bus ilga, švelni ir stora.
Daržininkai porus į dirvą sodina gerokai giliau nei daugumą kitų daržovių, dažniausiai į 10–15 centimetrų gylio duobutes. Daigų iš karto pilnai neužverčia žemėmis: augalui augant dirva pamažu užpilama, taip stiebas geriau pabąla ir storėja.
Prieš sodinimą verta šiek tiek patrumpinti šaknis iki 2–3 centimetrų ir minimaliai apkarpyti lapų galus. Tai padeda daigui greičiau prigyti, sumažina vandens netekimą ir skatina stipresnės šaknų sistemos formavimąsi, nuo kurios priklauso maisto medžiagų įsisavinimas.
Sodinimo laikas priklauso nuo veislės ir planuojamo derliaus. Vasarinius porus į dirvą dažniausiai sodina balandį ar gegužę, o žieminius – gegužę arba birželį, nes jie atsparesni vėsesniems orams ir gali augti ilgiau, neretai derlius imamas iki vėlyvo rudens.
Ne mažiau svarbi sėjomaina: porų nereikėtų auginti po svogūnų, česnakų ar laiškinių česnakų, nes didėja ligų ir kenkėjų rizika. Geresni priešsėliai dažnai būna pupelės, žirniai, agurkai ar salotos, nes dirvožemis po jų paprastai būna palankesnis porams.
Porams reikia saulėtos vietos ir derlingos, humusingos, laidžios dirvos, kuri išlieka tolygiai drėgna. Per sausa dirva lėtina augimą ir stiebai lieka plonesni, o užmirkimas didina puvinio ir grybinio pažeidimo tikimybę.
Dažna klaida – per tankus sodinimas. Patikimas orientyras yra apie 15 centimetrų tarpai tarp augalų ir 30–40 centimetrų tarp eilių: tuomet porai turi daugiau šviesos, geriau vėdinasi ir lengviau formuoja stambesnį stiebą.
Augintojai taip pat stebi kenkėjus, ypač porų lapus pažeidžiančias muses, kurių lervos palieka šviesias juostas, deformuoja lapus ir silpnina augalą. Praktikoje dažnai padeda daržovių dengimas agroplėvele ar agrodanga aktyvaus skraidymo metu ir kruopštus augalinių liekanų pašalinimas po derliaus, kad kenkėjai neturėtų kur peržiemoti.
