Tag: Daržovių paruošimas

  • Šefai atskleidė mėgstamus Padėkos vakarienės „trumpinius“: kas sutaupo daugiausia laiko

    Padėkos dienos vakarienė daugeliui namų virėjų reiškia tikrą virtuvės maratoną: kalakutas užima orkaitę, garnyrai laukia savo eilės, o ant viryklės dar reikia padažo ir bulvių košės. Pridėkite netikėtai atsineštus svečių patiekalus – ir virtuvė ima priminti neįveikiamą „tetrį“.

    Vis dėlto penki profesionalūs šefai sako, kad šventinį stalą galima paruošti gerokai ramiau – svarbiausia protingai planuoti, dalį darbų padaryti iš anksto ir nebijoti kai kurių parduotuvinių sprendimų. Portalas „EatingWell“ surinko jų patikrintus būdus, kaip sutaupyti laiko, bet išlaikyti šventišką skonį.

    Pagrindinė taisyklė – energiją skirti tam, kas iš tiesų lemia rezultatą. O visa kita galima supaprastinti: nuo paruoštų ingredientų iki iš anksto pagaminto padažo pagrindo ar gudresnio kalakuto kepimo būdo.

    Šie patarimai praverčia ne tik Padėkos dienai JAV – daugelis jų lengvai pritaikomi ir bet kuriai didesnei šeimos šventei, kai vienu metu reikia pagaminti daug skirtingų patiekalų ir suvaldyti orkaitės laiką.

    Pradėkite nuo parduotuvinių ingredientų

    Beveik visi šefai kaip didžiausią pagalbininką mini gerą sultinį: jis sutrumpina padažo gamybą ir suteikia skonio gylio. Vieni renkasi mažai druskos turintį sultinį, kiti – šaldytą kalakutienos kaulų sultinį, kad nereikėtų valandų valandas virti nuo nulio.

    Laiką taupo ir jau supjaustytos daržovės. Viena šefė prisipažįsta nuolat perkantį iš anksto paruoštą sviestinį moliūgą – nes per gyvenimą jo jau esą pakako skusti pačiai.

    Įdarui (stuffingui) siūloma rinktis neskanintus duonos kubelius – taip lengviau kontroliuoti druską, žoleles ir bendrą skonį. O jei po ranka tik jau pagardinti kubeliai, šefai pataria pirmiausia paragauti ir tik tada spręsti, ar tikrai reikia dar druskos.

    Net dalį garnyrų galima patikėti parduotuvei: pavyzdžiui, paruoštas salotas ar salotų rinkinį, kurį vėliau galima papildyti keptomis daržovėmis, šiltais grūdais ar skrudintais riešutais.

    Daržoves pasiruoškite iš anksto

    Žalių daržovių pjaustymas – vienas tų darbų, kuriuos verta „išnešti“ į ankstesnes dienas. Šefai pasakoja, kad briuselinius kopūstus, pupeles, moliūgą, svogūnus, salierus ar morkas įdarui galima susipjaustyti likus trims dienoms ir laikyti atskiruose indeliuose ar maišeliuose.

    Kad daržovės šaldytuve mažiau drėktų, siūloma įdėti popierinį rankšluostį, kuris sugertų drėgmės perteklių. Bulves kai kas nulupa iš vakaro ir laiko apsemtas vandeniu šaldytuve, o produktus, kurie greitai paruduoja ar vysta (pavyzdžiui, obuolius ar salotų lapus), pataria tvarkyti tik tą pačią dieną.

    Kai kurias daržoves galima pasiruošti dar labiau: pavyzdžiui, žalias pupeles ar brokolius apvirti trumpai ir staigiai atvėsinti lediniame vandenyje likus iki dviejų dienų. Šventės dieną jas užtenka greitai pakepinti svieste ar alyvuogių aliejuje – taip greičiau nei orkaitėje ir mažesnė rizika perkepti.

    Vis dėlto kepant orkaitėje dalis šefų siūlo neskubėti: morkas, pastarnokus ar briuselinius kopūstus galima susipjaustyti iš vakaro, bet skrudinti geriau prieš pat patiekimą – dėl šviežiai karamelizuotų kraštelių.

    Gudresnis kalakutas ir greitesnis kepimas

    Populiariausias „trumpinys“ kalakutui – vadinamasis spatchcock metodas, kai pašalinamas stuburkaulis ir paukštis išskleidžiamas. Tuomet jis kepa greičiau ir tolygiau nei visas, o jei patiems tai atrodo nepatogu, šefai pataria paprašyti mėsininko padėti.

    Kitas triukas – sausas sūdymas (dry brine): kalakutas iš anksto pasūdomas ir kelias dienas laikomas šaldytuve neuždengtas. Taip oda geriau išdžiūsta ir kepant tampa traškesnė, o mėsa – prieskoniuota per visą storį.

    Kartu pabrėžiama svarbi detalė: prieš papildomai sūdant verta perskaityti etiketę. Kai kurie kalakutai parduodami jau įsūdyti arba apdoroti sūriu tirpalu, todėl papildoma druska gali lengvai „perlenkti lazdą“.

    Šefai ragina nespėlioti dėl iškepimo – tam geriausiai tinka maisto termometras. Teigiama, kad kalakutą saugu valgyti, kai storiausia krūtinėlės vieta ir vidinės šlaunies bei sparno dalys pasiekia 165 °F (apie 74 °C).

    Kaip supaprastinti padažą ir garnyrus

    Didelę dalį padažo darbų galima atlikti dar prieš šventę. Vienas siūlomų būdų – iš anksto paskrudinti kalakuto kaulus (stuburą, kaklą, kelis sparnus), tuomet išvirti su sultiniu, svogūnu ir žolelėmis bei perkošti. Toks padažo pagrindas šaldytuve gali išsilaikyti kelias dienas, o prieš pat vakarienę belieka jį sutirštinti.

    Kitas variantas – sutirštinimą pasiruošti iš anksto: išvirti sviesto ir miltų mišinį, įplakti šiltą sultinį, pavirti ir atšaldyti. Šventės dieną tereikia pašildyti ir įmaišyti kepimo skysčių, prieš sūdant būtinai paragaujant, nes jie gali būti sūrūs.

    Garnyrus šefai siūlo planuoti pagal tai, kaip jie laikosi ir persišildo. Kai kuriuos patiekalus galima suruošti dieną prieš, laikyti šaldytuve ir kepti šventės dieną, o bulvių košę – net pasiruošti gerokai anksčiau ir baigti „užbaigti“ kaitinant, tada įmaišant sviestą ir pieną.

    Dar vienas akcentas – orkaitės vieta. Siūloma dalį patiekalų perkelti ant viryklės, o kai kalakutas ilsisi, tuo metu orkaitėje pašildyti garnyrus. Kad maistas neatvėstų, pasitelkiamas ir paprastas catering‘o triukas: tuščias šaltkrepšis ar termo dėžė, išklota švariais rankšluosčiais, gali padėti patiekalus išlaikyti šiltus beveik valandą.

    Desertas iš kepyklos – ir kaip jį „pagražinti“

    Laiko taupymo klasika – desertą nupirkti arba paprašyti svečių jį atsinešti. Šefai sako, kad net ir parduotuvinį pyragą nesunku padaryti panašesnį į naminį: išplakti grietinėlę su trupučiu klevų sirupo ir šlakeliu burbono ar vanilės, pabarstyti dribsnių druska ar skrudintais riešutais.

    Dar vienas patarimas – prieš pateikiant desertą verta jį perkelti iš plastikinės pakuotės į dailią lėkštę. Smulkmena, bet ji akimirksniu pakeičia įspūdį ant šventinio stalo.

    Šefai apibendrina paprastai: nereikia visko daryti nuo nulio. Jei dalį pasiruošite iš anksto, kai ką nusipirksite paruošta ir įtrauksite pagalbininkus, vakarienė bus skani, o ne tapusi jėgų išbandymu.

  • Kopūstų salotos visada vandeningos? Virėjai atskleidė 5 minučių triuką, kuris gelbsti

    Naminės kopūstų salotos dažnai prasideda traškiai ir kremiškai, bet po keliolikos minučių dubens dugne atsiranda skysčio. Taip nutinka ne dėl prasto recepto, o dėl kopūstų sandaros ir natūralaus vandens kiekio juose.

    Virtuvėse šiai bėdai spręsti taikomas paprastas paruošimo žingsnis: prieš maišant su padažu kopūstai trumpai pasūdomi. Vos kelios minutės leidžia kontroliuoti, kur „išeina“ drėgmė, todėl padažas ilgiau išlieka tirštas, o salotos netampa suglebusios.

    Kodėl kopūstai praskiedžia padažą

    Sumaišius šviežiai pjaustytus kopūstus su padažu, druska ir kiti sūrūs ingredientai pradeda traukti vandenį iš daržovių. Šis procesas vyksta greitai, todėl net ir gerai subalansuotas padažas netrukus praranda kremiškumą.

    Išankstinis sūdymas leidžia didžiąją dalį skysčio „išleisti“ dar prieš dedant majonezą, jogurtą ar kitą pagrindą. Kartu kopūstai švelniai pasisūdo, o jų aitresnis žalumas tampa malonesnis.

    5 minučių žingsnis, kurio verta nepamiršti

    Pirmiausia kopūstus supjaustykite plonais šiaudeliais, nes taip drėgmė pasišalina greičiau ir tolygiau. Tuomet kopūstus pabarstykite druska ir palaikykite apie 5 minutes, kad pradėtų skirtis skystis.

    Po to kopūstus trumpai perplaukite, kad neliktų druskos pertekliaus, ir labai gerai nusausinkite. Nusausinimas yra kritinis: jei ant kopūstų liks vandens, net ir geriausias triukas neapsaugos padažo nuo praskiedimo.

    Kada šis triukas ypač praverčia?

    Šis būdas labiausiai pasiteisina, kai salotas planuojate ruošti iš anksto arba jos turi pastovėti ant stalo. Tai ypač aktualu iškyloms, šventėms ir situacijoms, kai patiekalas patiekiamas ne iš karto.

    Triukas tinka tiek kremiškoms kopūstų salotoms, tiek variantams su actu ar kitais rūgštesniais padažais. Jei šį žingsnį praleisite, salotos vis tiek bus skanios, tačiau traškumas ir padažo tirštumas laikysis gerokai trumpiau.

  • Kaip greitai nuvalyti jaunas bulves: šie triukai sutaupo laiką ir nervus virtuvėje

    Jaunos bulvės daugeliui siejasi su sezono pradžia: jos švelnesnio skonio, turi plonesnę odelę ir dažnai išverda greičiau nei ilgiau laikytos. Tačiau paruošimas neretai užtrunka, nes odelė lengvai tepasi, o skusti peiliu ne visada patogu.

    Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų jaunų bulvių apskritai nereikia skusti. Pakanka jas kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu ir nušveisti daržovių šepetėliu ar šiurkštesne šluoste, ypač jei ant paviršiaus liko žemių.

    Jaunų bulvių odelė yra plona ir valgoma, o po ja susitelkia dalis maistinių medžiagų, įskaitant skaidulas ir kalį. Dėl to namų virtuvėse vis dažniau renkamasi bulves ne skusti, o tik švariai nuvalyti, ypač kai jos mažos ir vienodos.

    Kaip nuvalyti be peilio?

    Vienas greičiausių būdų, tinkantis didesniam kiekiui, yra stiklainio metodas. Į didelį stiklainį suberkite bulves, įberkite rupios druskos, užsukite ir energingai pakratykite, o tada perplaukite vandeniu.

    Druska šiame metode veikia kaip švelnus šveitiklis ir padeda nubraukti ploną odelę bei nešvarumus. Svarbu nepadauginti druskos ir procedūrą atlikti trumpai, kad bulvės nepradėtų trupėti.

    Kitas seniai naudojamas triukas yra audinio maišelio arba švarios medvilninės šluostės metodas. Bulves suberkite į maišelį, įdėkite žiupsnį druskos ir patrinkite rankomis, kol paviršius taps švaresnis.

    Šilumos šokas: kai odelė atšoka pati

    Jei norisi, kad odelė lengviau nusiimtų, galima taikyti trumpą apvirimą ir atšaldymą. Bulves kelias minutes pavirkite pasūdytame vandenyje, tuomet iškart nupilkite ir perpilkite lediniu vandeniu.

    Staigus temperatūros pokytis atlaisvina odelę, todėl ją neretai galima nuimti tiesiog patrintant pirštais ar šluoste. Šis būdas ypač patogus, kai bulvės kiek didesnės arba jų paviršius nelygesnis.

    Kada vis dėlto verta skusti?

    Skusti verta tuomet, kai bulvės turi pažeidimų, tamsių dėmių, įpjovimų arba jau nebe tokios jaunos ir odelė pastebimai sukietėjusi. Tokiais atvejais nuvalymas gali nepašalinti visų nelygumų, o skonis gali būti kartesnis.

    Taip pat svarbu bulves laikyti tinkamai: vėsiai, tamsiai ir sausai, kad jos nežaliuotų. Pažaliavusias bulves reikėtų kruopščiai nuskusti, o jei pažaliavimas ryškus ir apima didelę dalį gumbų, geriau jų nevartoti.