CP v2

Tag: Dassault Aviation

  • Europos naikintuvo svajonė žlugo: Vokietija ir Prancūzija laidoja FCAS, kas toliau?

    Europos naikintuvo svajonė žlugo: Vokietija ir Prancūzija laidoja FCAS, kas toliau?

    FCAS naikintuvo projektas stabdomas

    Vokietija ir Prancūzija pripažino, kad bendras Future Combat Air System (FCAS) projektas, kuriuo turėjo gimti naujos kartos naikintuvas, faktiškai sustabdytas. Viešai įvardijama priežastis – pramonės partnerių nesugebėjimas susitarti dėl programos krypties ir darbų pasidalijimo.

    FCAS buvo sumanytas kaip plataus masto Europos oro galios projektas, kurio ambicija – apie 2040 metus į rikiuotę atvesti naują kovinę platformą ir ją sujungti su kitais oro, sausumos bei jūrų pajėgų sprendimais. Bendra programos vertė ir ilgalaikės išlaidos buvo siejamos maždaug su 100 mlrd. eurų.

    Kur įstrigo: „Dassault Aviation“ ir „Airbus“ ginčas

    Pagrindinė įtampa kilo tarp Prancūzijos „Dassault Aviation“ ir Vokietijos „Airbus“, laikytų kertiniais NGF (Next Generation Fighter) kūrėjais. Prancūzija siekė išlaikyti lyderystę, o Vokietija reikalavo lygesnio darbų ir įtakos pasiskirstymo.

    Problemas gilino skirtingi techniniai prioritetai. Prancūzijai svarbi naikintuvo versija, galinti veikti nuo lėktuvnešio ir integruoti branduolinio atgrasymo užduotis, o tai didina sudėtingumą, terminų rizikas ir kaštus, kurie ne visoms šalims atneštų vienodą naudą.

    Prie projekto buvo prisijungusi ir Ispanija, tačiau jos vaidmuo ne kartą tapo politinių bei pramoninių derybų įkaitu. Skirtingi lūkesčiai dėl užsakymų, technologijų perdavimo ir subrangos dalies ilgainiui dar labiau apsunkino susitarimus.

    Ne viskas baigta: liktų „kovinės debesijos“ kryptis

    Nors naujos kartos naikintuvo NGF dalis laikoma palaidota, FCAS idėjos fragmentai gali išlikti. Tarp svarstomų tęstinų darbų minimas vadinamosios kovinės debesijos architektūros vystymas – ryšių ir duomenų sluoksnis, jungiantis įvairias ginkluotės ir žvalgybos sistemas į vieną tinklą.

    Tokia kryptis atitinka NATO ir Europos gynybos planavimo tendencijas, kai vis didesnę reikšmę įgauna duomenų apdorojimas realiu laiku, saugūs ryšiai, elektroninė kova ir DI sprendimai, leidžiantys greičiau priimti sprendimus bei paskirstyti taikinius tarp platformų.

    „Nebuvo realių šansų pralaužti aklavietę tarp gynybos pramonės bendrovių, todėl naikintuvo kryptis sustabdoma“, – sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

    „Pramoniniai nesutarimai neleido judėti pirmyn taip, kaip reikalauja tokio masto programa“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

    Ką tai reiškia Europai ir F-35 pasirinkimams

    FCAS nesėkmė yra rimtas smūgis Europos siekiui turėti savarankišką aukščiausios klasės kovinės aviacijos sprendimą. Praktinis efektas gali būti dar didesnė priklausomybė nuo JAV platformų, ypač kai daug šalių jau pasirinko arba svarsto „Lockheed Martin“ F-35 dėl prieinamumo, interoperabilumo ir aiškesnio tiekimo grafiko.

    Prancūzija teoriškai galėtų rinktis savarankišką kelią, kaip kadaise pasirinko kurdama „Rafale“, tačiau tokia programa būtų brangi ir rizikinga net turint stiprią pramonę. Vokietija ir Ispanija galėtų ieškoti kito partnerio arba artėti prie Global Combat Air Programme (GCAP), kurį vysto Jungtinė Karalystė, Italija ir Japonija.

    Ilgesnėje perspektyvoje Europos gynybos pramonei tai signalas, kad vien politinio susitarimo nepakanka. Be tvirtos valdysenos, aiškaus darbų pasidalijimo, intelektinės nuosavybės taisyklių ir stabilaus finansavimo net ir ambicingiausi projektai gali įstrigti dar prieš realius bandymus ore.

  • Europa kuria savo kosminį lėktuvą VORTEX: prilygs NASA šatlams ir startuos jau 2027 metais?

    Europa kuria savo kosminį lėktuvą VORTEX: prilygs NASA šatlams ir startuos jau 2027 metais?

    Europa siekia daugiau savarankiškumo

    Prancūzija ir Vokietija vysto daugkartinio naudojimo kosminio lėktuvo projektą VORTEX, kuris iš pirmo žvilgsnio primena buvusius NASA daugkartinius šatlų tipo aparatus. Sumanymo tikslas – sustiprinti Europos savarankiškumą kosminio transporto srityje, ypač kai konkurencija su JAV ir Kinija sparčiai auga.

    VORTEX pavadinimas yra trumpinys iš prancūziško apibūdinimo, reiškiančio daugkartinio naudojimo orbitinę transporto ir tyrimų priemonę. Projektas siejamas su platesnėmis Europos pastangomis turėti ne tik paleidimo, bet ir grįžimo iš orbitos galimybes, reikalingas mokslui, pramonei ir saugumo užduotims.

    Kas kuria VORTEX ir kuo jis ypatingas

    Technologinę kryptį ir integratoriaus vaidmenį projekte prisiėmė „Dassault Aviation“, o prie darbų prisijungė ir Vokietijos įmonė OHB. Skelbiama, kad OHB planuoja prisidėti kuriant aptarnavimo modulį vienai iš VORTEX versijų, orientuotų į autonomines misijas.

    Viešai pateikiamose vizualizacijose matyti šatlui būdinga forma ir centrinė krovininė erdvė su atveriamu dangčiu. Pagal koncepciją VORTEX artimas ir JAV kuriamam „Dream Chaser“ tipo aparatui – tokie sprendimai patrauklūs, nes leidžia grąžinti krovinius į Žemę labiau kontroliuojamai ir su mažesnėmis apkrovomis nei tradicinės kapsulės.

    Pirmasis skrydis – su sumažintu demonstratoriumi

    Plėtra numatyta etapais, o pirmasis jų – VORTEX-D demonstratorius, kurį planuojama pagaminti maždaug 1:3 masteliu. Pagrindinis šio etapo tikslas – praktiškai patikrinti svarbiausias technologijas, susijusias su valdymu, šilumine apsauga ir sugrįžimu į atmosferą.

    Jeigu grafikas nesikeis, demonstratorius galėtų pakilti iki 2027 metų pabaigos. Kaip paleidimo platforma įvardijama „Rocket Lab“ raketa „Electron“, galinti į žemąją orbitą iškelti iki maždaug 300 kilogramų krovinį, todėl ir pats bandomasis aparatas būtų palyginti nedidelis.

    Projektu domisi ir Europos kosmoso agentūra, nes jis dera su strateginiu tikslu turėti nepriklausomą kosminio transporto sistemą Europai. 2023 metais agentūra paskelbė iniciatyvą, skirtą žemosios orbitos krovinių grąžinimo paslaugai sukurti, o VORTEX koncepcija siejama būtent su tokio tipo gebėjimais.

    Kosminės technologijos vis dažniau vertinamos ir kaip saugumo infrastruktūra, todėl daugkartinio naudojimo aparatai laikomi galimu sprendimu tiek civilinėms, tiek su gynyba susijusioms užduotims. JAV jau daugelį metų naudoja daugkartinį kosminį lėktuvą X-37B, o Kinija taip pat vysto savo programą, todėl Europa ieško būdų mažinti priklausomybę nuo užsienio pajėgumų.

  • Indija svarsto nutraukti 114 „Rafale“ naikintuvų sutartį: ginčas dėl programinės įrangos kontrolės

    Indijoje bręsta rimtas posūkis viename didžiausių pastarųjų metų karinės aviacijos planų: svarstoma atsitraukti nuo numatyto 114 prancūziškų „Rafale“ naikintuvų įsigijimo. Apie tai skelbia regiono gynybos tematikos leidiniai, remdamiesi aukšto rango gynybos ministerijos pareigūnais.

    Esminė konflikto priežastis nėra gamybos apimtys ar kaina, o prieiga prie kritinių skaitmeninių sistemų. New Delhi siekia didesnės kontrolės, kad naikintuvai nebūtų priklausomi nuo tiekėjo sprendimų atnaujinimų, integracijos ar krizės atveju.

    Kas kelia didžiausią įtampą?

    Indijos pusė akcentuoja vadinamąją skaitmeninę suverenitetą, kai valstybė pati gali valdyti platformos programinę įrangą, jos sąsajas ir integraciją su vietiniais ginklais bei ryšių sistemomis. Derybose minimi reikalavimai gauti daugiau techninės dokumentacijos ir prieigos prie borto programinės įrangos.

    „Jei negausime reikiamos dokumentacijos ir prieigos, susitarimo nebus“, – sakė gynybos ministerijos pareigūnas, kurio poziciją cituoja gynybos tematikos žiniasklaida.

    Prancūzijos pusė tradiciškai tokiose sutartyse itin saugo intelektinę nuosavybę ir jautrius sprendimus, susijusius su elektronine kova, misijų planavimu bei sistemos architektūra. Būtent čia dažniausiai kertasi pirkėjų noras turėti maksimalų savarankiškumą ir gamintojo siekis riboti prieigą prie kritinių technologijų.

    Kiek tai galėtų kainuoti ir ką reikštų rinkai?

    Programo vertė įvairiuose vertinimuose svyruoja plačiai, tačiau kalbama apie dešimtis milijardų eurų. Tokia sutartis reikšminga ne tik Indijos oro pajėgų modernizacijai, bet ir Prancūzijos gynybos pramonei, kuri „Rafale“ eksporto užsakymus laiko vienu svarbiausių portfelio ramsčių.

    Jei susitarimas žlugtų, Indijai atsivertų keli alternatyvūs scenarijai. Vienas jų būtų spartinti vietinius projektus ir didinti investicijas į nacionalinę naikintuvų programą, kad būtų mažinama priklausomybė nuo importo ne tik gamybos, bet ir programinės įrangos lygmenyje.

    Kokios galimos alternatyvos Indijai?

    Be nacionalinių projektų, New Delhi galėtų grįžti prie derybų su kitais tiekėjais. Pastaraisiais metais JAV aktyviai siūlo savo platformas įvairioms rinkoms, o Rusija taip pat tradiciškai bando išlaikyti pozicijas Indijoje, neretai žadėdama platesnį technologijų perdavimą.

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją: šiuolaikiniai naikintuvai vis labiau tampa programinės įrangos valdoma sistema, todėl pirkėjams vien „geležies“ nepakanka. Valstybės nori užtikrinti, kad modernizacijos, ginkluotės integravimas ir duomenų ryšiai būtų įmanomi be nuolatinio tiekėjo pritarimo, ypač esant įtampai su kaimyninėmis branduolinėmis valstybėmis.

    Kol kas sprendimas dėl 114 „Rafale“ nėra galutinis, tačiau derybų kryptis rodo, kad Indija vis griežčiau sieja pirkimus su realia skaitmenine kontrole. Artimiausi mėnesiai parodys, ar abi pusės ras kompromisą, ar rinkoje prasidės naujas konkurencinis etapas dėl vieno svarbiausių gynybos užsakymų pasaulyje.