Tag: Daugiabučių administravimas

  • „Supa“ pritraukė 21 mln. svarų: su DI automatizuos JK daugiabučių administravimą

    „Supa“ pritraukė 21 mln. svarų: su DI automatizuos JK daugiabučių administravimą

    JK proptech bendrovė „Supa“ pritraukė 21 mln. svarų pradinį finansavimą ir planuoja plėsti dirbtiniu intelektu paremtą daugiabučių administravimo platformą.

    Finansavimą sudaro nuosavybės investicijų etapas, kurį bendrai vadovavo fondai 2150 ir „OpenOcean“, taip pat prisidėjo KOMPAS VC, Actia Capital Partners ir HEARTFELT. Papildomai bendrovė gavo skolos finansavimo liniją iš vieno didžiųjų JK skolintojų.

    „Supa“ kuria „DI gimtą“ platformą, skirtą gyvenamųjų namų kvartalų ir daugiabučių administravimui: strategija remiasi vietinių, jau veikiančių administravimo įmonių įsigijimais ir jų procesų modernizavimu technologijomis.

    Bendrovė tikina, kad taip siekia spręsti sektoriaus problemas – augančius paslaugų mokesčius, didėjančius administracinius krūvius ir kylančius gyventojų lūkesčius, kai technologijų diegimas rinkoje vis dar nėra spartus, o mažesnėms įmonėms ypač sunku suvaldyti didėjantį darbo kiekį.

    Kaip veikia „Supa“ modelis

    Pasak „Supa“, ji perka vietines daugiabučių administravimo bendroves, išlaiko jų pavadinimus ir integruoja savo DI technologiją į kasdienę veiklą.

    Platforma automatizuoja tokius darbus kaip remonto darbų planavimas, paslaugų mokesčių suderinimas, saugos atitikties dokumentų tvarkymas ir rangovų koordinavimas.

    Bendrovės teigimu, tai gali sumažinti laiką, kurį turto valdytojai skiria administraciniams darbams, iki 90 proc. – daugiau dėmesio esą lieka priežiūrai ir bendravimui su gyventojais.

    Vadovas: gyventojai moka daugiau, bet ne visada gauna geresnes paslaugas

    „Supa“ bendraįkūrėjas ir vadovas Calumas Brannanas teigė, kad gyventojai susiduria su augančiais paslaugų mokesčiais, tačiau paslaugų kokybė ne visada gerėja, o didėjant valdomam būstų skaičiui ir naudojant pasenusias sistemas nukenčia komunikacija bei operatyvumas.

    „Mes darome priešingai. Paliekame vietines įmones, nuimame nuo jų pečių administracinę naštą ir grąžiname valdytojus į pastatus, o ne į telefoninių eilių galą. Visi turėtų žinoti, už ką moka paslaugų mokestį, ir sulaukti atsakymo, kai paskambina“, – sakė jis.

    Augimas po pirmųjų įsigijimų

    Po pirmųjų dviejų įsigijimų 2025 metų pabaigoje „Supa“ skelbia fiksavusi daugiau nei 700 proc. pajamų augimą.

    Šiuo metu bendrovė per septynias vietines administravimo įmones valdo apie 20 000 būstų, tarp jų – „Hunters“ Sasekse, „FW Block Management“ Hertfordšyre ir „Lamberts“ Londone.

    „Supa“ planuoja toliau plėstis per įsigijimus ir kartu vystyti DI platformą, kad ji geriau palaikytų turto valdymo operacijas ir, kaip teigiama, gerintų paslaugas gyventojams visame portfelyje.

  • Skandalas daugiabučiuose: paaiškėjo, kaip fiksuoti balsavimo raštu protokolai Krokuvos g. 65

    Krokuvos gatvės 65 ir Treniotos gatvės 36 daugiabučiuose fiksuojami butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai. Tokie dokumentai paprastai rengiami tuomet, kai sprendimai dėl namo valdymo, remonto ar lėšų kaupimo priimami ne susirinkime, o renkant parašus.

    Balsavimo raštu protokolas yra esminis įrodymas, kad sprendimas priimtas teisėtai: jame turi atsispindėti darbotvarkė, balsavimo rezultatai, skaičiavimo logika ir atsakingi asmenys. Praktikoje būtent protokolų pildymo tikslumas dažniausiai tampa ginčų tarp gyventojų, administratoriaus ar bendrijos valdymo priežastimi.

    Kas turi būti protokoluose

    Įprastai protokoluose nurodoma, kokiu klausimu balsuota, kada vyko balsų rinkimas, kiek savininkų turėjo teisę balsuoti ir koks kvorumas reikalingas sprendimui priimti. Taip pat fiksuojama, kiek balsų gauta už, prieš ar susilaikė, ir kaip nustatytas galutinis rezultatas.

    Tokiuose procesuose svarbu, kad gyventojams būtų aišku, kokie dokumentai pagrindžia sprendimą, ir kur su jais galima susipažinti. Skaidrumas ypač aktualus sprendžiant klausimus, kurie turi finansinių pasekmių, pavyzdžiui, dėl rangos darbų, kaupiamųjų lėšų dydžio ar administravimo išlaidų.

    Dažniausios problemos ir ginčai

    Daugiausia klausimų kyla, kai gyventojai negauna pilnos balsavimo medžiagos, nesupranta, kaip suskaičiuoti balsai, arba įtaria, kad dalis biuletenių užpildyta netinkamai. Ginčai taip pat dažnėja, kai protokoluose trūksta duomenų, nenurodyti skaičiavimo kriterijai ar nėra aišku, kas tikrino gautus balsus.

    Jei savininkams kyla pagrįstų abejonių, įprasta praktika yra prašyti pateikti protokolų kopijas ir susijusius dokumentus, kad būtų galima patikrinti, ar procedūros atitiko reikalavimus. Tokiais atvejais svarbu ir tai, kaip buvo informuoti savininkai, ar suteikta pakankamai laiko balsuoti ir ar sprendimas neprieštarauja teisės aktams.

    Ką tai reiškia gyventojams

    Gyventojams balsavimas raštu yra patogus būdas priimti sprendimus, tačiau jis reikalauja daugiau dokumentinės drausmės nei susirinkimas. Kuo daugiau aiškumo protokoluose, tuo mažesnė rizika, kad sprendimai bus ginčijami, o planuojami darbai įstrigs.

    Krokuvos gatvės 65 ir Treniotos gatvės 36 atvejais pagrindinis akcentas yra protokolų fiksavimas ir jų vaidmuo užtikrinant sprendimų teisėtumą. Gyventojams tai signalas atidžiai vertinti dokumentus, susijusius su namo valdymu, ir prireikus reikalauti procedūrų skaidrumo.

  • Gyventojų dėmesiui: Vilniuje sprendžiamas namų administratoriaus pasirinkimas keturiems adresams

    Vilniuje pradedama procedūra dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo keturiems daugiabučiams. Sprendimas svarbus gyventojams, nes nuo administratoriaus priklauso kasdienė namo priežiūra, remonto planavimas ir sąskaitų skaidrumas.

    Procedūra taikoma pastatams Polocko g. 48, Šilutės g. 13, Kalvarijų g. 42 ir Žirnių g. 86. Pastarasis objektas identifikuojamas ir unikaliu numeriu 1094-0488-0022, kuris naudojamas Nekilnojamojo turto registro duomenyse.

    Bendrojo naudojimo objektų administratorius organizuoja laiptinių, stogo, fasado, inžinerinių sistemų priežiūrą, avarinių situacijų šalinimą ir rangovų darbų kontrolę. Praktikoje tai reiškia, kad administratorius tampa pagrindiniu atsakingu subjektu už namo ūkį ir gyventojų sprendimų įgyvendinimą.

    Pastaraisiais metais gyventojai vis dažniau kelia reikalavimus didesniam skaidrumui: aiškioms darbų sąmatoms, detalioms ataskaitoms ir pagrįstoms administravimo sąnaudoms. Taip pat daug dėmesio skiriama energinio efektyvumo sprendimams, nes šilumos ir elektros kainų svyravimai didina spaudimą ieškoti ilgalaikių taupymo priemonių.

    Gyventojams aktualu įsitraukti į pasirinkimo procesą, nes sprendimas daro tiesioginę įtaką paslaugų kokybei ir galutinei mėnesio įmokų sumai. Paprastai vertinama administratoriaus patirtis, reagavimo greitis, komunikacija su gyventojais, rangovų parinkimo praktika ir finansinių ataskaitų aiškumas.

    Jeigu namo bendrija ar gyventojai turi pastabų dėl administravimo, svarbu jas teikti nustatyta tvarka ir aktyviai dalyvauti susirinkimuose ar balsavimuose. Tokiu būdu lengviau užtikrinti, kad sprendimai atitiktų daugumos interesą ir būtų įgyvendinami laiku.

  • Nočios g. 15A gyventojams svarbus sprendimas: keičiamas bendrojo naudojimo objektų administratorius

    Nočios g. 15A daugiabučio gyventojams pradedama procedūra dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo. Tokie sprendimai paprastai susiję su paslaugų kokybe, administravimo kaina, komunikacija su gyventojais ir darbų organizavimu.

    Administratoriaus funkcijos apima namo bendrojo naudojimo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų priežiūrą, gedimų šalinimo organizavimą, privalomų patikrų užsakymą, finansų apskaitą ir ataskaitų teikimą. Nuo administratoriaus darbo dažnai priklauso tiek kasdienė būklė, tiek ilgalaikiai sprendimai dėl remonto ar renovacijos.

    Gyventojams svarbu įvertinti, ar esamas administratorius laiku vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar aiškiai pagrindžia išlaidas ir pateikia skaidrias ataskaitas. Praktikoje dažniausi ginčai kyla dėl darbų įkainių, rangovų parinkimo, reakcijos į avarijas bei komunikacijos, kai informacija apie planuojamus darbus pasiekia per vėlai.

    Keičiant administratorių paprastai nustatomas sprendimo priėmimo ir įforminimo procesas, į kurį įeina gyventojų informavimas, balsavimas ir sprendimo fiksavimas nustatyta tvarka. Taip pat aktualu aiškiai apibrėžti dokumentų ir sukauptos informacijos perdavimą, kad pasikeitus administratoriui nenutrūktų paslaugų teikimas ir būtų užtikrintas nepertraukiamas gedimų registravimas.

    Prieš priimant galutinį sprendimą gyventojams verta palyginti kelių administratorių pasiūlymus, įvertinti ne tik mėnesinį administravimo tarifą, bet ir papildomų paslaugų kainodarą. Ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią įtaką sąskaitoms dažniausiai daro ne pats administravimo mokestis, o sprendimai dėl priežiūros darbų planavimo, rangos kainų ir energinį efektyvumą didinančių priemonių.

    Jeigu gyventojai nusprendžia administratorių keisti, svarbu iš anksto susitarti dėl aiškių paslaugų rodiklių ir atsakomybių, kad vėliau būtų galima objektyviai vertinti darbų kokybę. Tokia praktika padeda sumažinti konfliktų riziką ir užtikrina, kad bendrojo naudojimo objektų priežiūra vyktų sklandžiai.

  • Vilniaus daugiabučiai be administratoriaus: savivaldybė skubiai sprendžia, kas prižiūrės namus

    Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo procedūras dėl laikinojo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus parinkimo daugiabučiams A. P. Kavoliuko gatvėje 3 ir R. Jankausko gatvėje 13. Tokia priemonė paprastai taikoma tada, kai namas neturi galiojančio administratoriaus arba gyventojai per nustatytą laiką jo nepasirenka.

    Laikinasis administratorius reikalingas tam, kad nebūtų sustabdytas kasdienis namo ūkio valdymas: būtų organizuojamas avarinių gedimų šalinimas, užtikrinama inžinerinių sistemų priežiūra ir planuojami būtini remonto darbai. Praktikoje tai reiškia, kad namas turi turėti atsakingą subjektą, galintį priimti operatyvius sprendimus ir vykdyti privalomas priežiūros funkcijas.

    A. P. Kavoliuko gatvės 3 pastatui savivaldybės dokumentuose nurodomi keli unikalūs numeriai, siejami su pastato dalimis ir patalpomis. R. Jankausko gatvės 13 atveju taip pat pateikiami konkretūs unikalūs numeriai, kurie leidžia tiksliai identifikuoti objektus registruose ir administravimo sprendimą pritaikyti konkrečiam namui.

    Kodėl skiriamas laikinas administratorius?

    Laikinasis administratorius dažniausiai skiriamas siekiant užtikrinti nepertraukiamą pastato priežiūrą, kai pasikeičia ankstesnis administratorius, sutartys pasibaigia, kyla ginčai arba gyventojai nesurenka pakankamai balsų sprendimui priimti. Savivaldybės tikslas tokiu atveju yra apsaugoti gyventojų interesą, kad bendrojo naudojimo objektai nebūtų palikti be atsakingos priežiūros.

    Administravimo laikotarpiu paprastai tvarkoma techninė dokumentacija, organizuojami privalomieji patikrinimai, planuojami darbai ir užtikrinamas atsiskaitymų už bendrąsias paslaugas administravimas. Taip pat sprendžiami klausimai, susiję su kaupiamosiomis lėšomis ir būtiniausiais darbais, jei jie reikalingi saugai ar pastato būklei užtikrinti.

    Ką turėtų žinoti gyventojai?

    Gyventojams svarbu sekti savivaldybės skelbiamą informaciją apie parinkimo procedūrą, terminus ir sprendimo priėmimą, nes laikinasis administravimas nėra nuolatinis modelis. Įprastai laikinas administratorius veikia iki tol, kol savininkai priima sprendimą dėl administratoriaus pasirinkimo arba pasikeičia teisinės ir faktinės aplinkybės, leidžiančios skirti nuolatinį administratorių.

    Jei namo gyventojai turi klausimų dėl teikiamų paslaugų apimties, darbų prioritetų ar mokėjimų, praktikoje rekomenduojama kreiptis į paskirtą administratorių raštu ir prašyti aiškiai pagrįsti planuojamus veiksmus bei sąmatas. Kilus nesutarimams, gyventojai taip pat gali inicijuoti susirinkimą ir spręsti dėl administravimo modelio ateityje.

  • Karštos diskusijos Vilniuje: gyventojai spręs, kas administruos namus Gerovės ir Giedraičių gatvėse

    Vilniuje pradėtas procesas dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo keliems daugiabučiams: Gerovės g. 11, Giedraičių g. 23, Giedraičių g. 23C ir Liepkalnio g. 36. Tokie sprendimai gyventojams tiesiogiai lemia, kaip bus prižiūrimos laiptinės, stogai, šildymo ir kitos inžinerinės sistemos.

    Praktikoje administratoriaus pasirinkimas dažniausiai tampa esminiu klausimu dėl paslaugų kokybės, komunikacijos ir sąnaudų skaidrumo. Gyventojai paprastai tikisi aiškių ataskaitų už atliktus darbus, greitos reakcijos į avarijas ir nuoseklaus namo techninės būklės planavimo.

    Sprendžiant dėl administratoriaus, svarbu įvertinti ne tik mėnesinį administravimo mokestį, bet ir tai, kaip organizuojami rangos darbai, ar skelbiami kainų palyginimai, kaip kontroliuojamas darbų priėmimas. Ne mažiau reikšminga ir tai, ar gyventojams suteikiama patogi prieiga prie dokumentų, sąmatų, susirinkimų protokolų ir ilgalaikių planų.

    Pastaraisiais metais daugiabučių administravime ryškėja tendencija pereiti prie skaitmeninių sprendimų: gyventojų informavimo platformų, elektroninių balsavimų, gedimų registravimo sistemų. Tai padeda greičiau priimti sprendimus ir sumažina konfliktų riziką, kai visi mato tuos pačius skaičius ir terminus.

    Gyventojams, kurie svarsto dėl administratoriaus pasirinkimo ar keitimo, verta iš anksto susitarti dėl pagrindinių kriterijų: aiškių paslaugų standartų, komunikacijos terminų, periodinių ataskaitų bei darbų planavimo. Taip pat svarbu įsitikinti, kad sprendimai priimami laikantis nustatytos tvarkos, o informacija apie balsavimą ar susirinkimus pasiekia visus savininkus.

  • Gyventojams svarbus sprendimas: siūlo keisti namo administratorių Vytauto Vaitkaus g. 5 ir Antakalnio g. 39

    Daugiabučių gyventojams Vilniuje iškilo praktiškas klausimas – ar palikti esamą bendrojo naudojimo objektų administratorių, ar rinktis kitą. Sprendimas susijęs su dviem adresais: Vytauto Vaitkaus g. 5 ir Antakalnio g. 39.

    Administratoriaus keitimas paprastai svarstomas tada, kai gyventojai nori aiškesnės paslaugų kainodaros, greitesnio gedimų šalinimo ar geresnės komunikacijos. Tai taip pat siejama su skaidrumu, kai norima detalių ataskaitų apie atliktus darbus ir panaudotas lėšas.

    Pagal įprastą praktiką sprendimas dėl administratoriaus parinkimo ar keitimo priimamas gyventojų balsavimu, o procesą prižiūri savivaldybė ar jos įgaliota institucija. Dažniausiai vertinama, ar administratorius užtikrina namo techninę priežiūrą, organizuoja remonto darbus ir laiku pateikia finansines ataskaitas.

    Gyventojams, prieš priimant sprendimą, rekomenduojama palyginti administravimo mokesčius ir įkainius, pasitikslinti, kokie darbai į kainą įtraukti, o už ką teks mokėti papildomai. Taip pat svarbu įsivertinti, kaip bus planuojami didesni darbai, pavyzdžiui, stogo, šildymo sistemos ar vamzdynų remontas.

    Praktikoje vienas jautriausių klausimų yra kaupiamosios lėšos ir jų panaudojimas. Gyventojai paprastai tikisi, kad bus aiškiai nurodyta, kiek lėšų sukaupta, kokiems darbams jos numatytos ir kokia tvarka pasirenkami rangovai.

    Jei gyventojai nuspręstų keisti administratorių, svarbu pasirūpinti sklandžiu dokumentų ir informacijos perdavimu, kad nenutrūktų avarinių iškvietimų, einamosios priežiūros ir sąskaitų administravimas. Tokiais atvejais būtina atidžiai patikrinti sutarties sąlygas ir nutraukimo terminus.

  • „Visagino būstas“ nuo 2026 metų keičia tvarką: popierinių sąskaitų dalis gyventojų nebegaus

    „Visagino būstas“ nuo 2026 metų keičia tvarką: popierinių sąskaitų dalis gyventojų nebegaus

    UAB „Visagino būstas“ praneša, kad nuo 2026 metų spalio daliai gyventojų popierinės sąskaitos į pašto dėžutes nebebus pristatomos. Pokytis bus taikomas bendrovės administruojamų daugiabučių butų ir kitų patalpų savininkams, kurie yra pateikę elektroninio pašto adresą ir arba yra prisiregistravę Klientų savitarnos portale.

    Bendrovė nurodo, kad sprendimas priimtas siekiant įgyvendinti tvarumo ir ekologijos principus bei mažinti popieriaus naudojimą. Taip pat akcentuojama, kad tvarka grindžiama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatose numatytu reglamentavimu.

    Pasak UAB „Visagino būstas“, elektroninis sąskaitų pateikimas gyventojams gali būti ne tik greitesnis, bet ir saugesnis asmens duomenų požiūriu. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad popierinės sąskaitos, paliktos pašto dėžutėse, gali tapti sukčiavimo rizikos šaltiniu, jei jas perimtų pašaliniai asmenys.

    Gyventojai raginami aktyviau naudotis elektroniniais kanalais: pateikti administratoriui el. pašto adresą, jungtis prie savitarnos portalo, o esant poreikiui gauti pranešimus ir SMS žinutėmis. Savitarnos portale taip pat galima patogiai peržiūrėti ankstesnes sąskaitas, palyginti mokėjimus, teikti prašymus, registruoti gedimus ar sekti informaciją apie planuojamus ir vykdomus darbus name.

    UAB „Visagino būstas“ pabrėžia, kad portalas pasiekiamas visą parą, todėl aktuali informacija gyventojams gali būti pasiekiama bet kuriuo metu. Tokiu būdu gyventojai taip pat gali gauti administratoriaus organizuojamų balsavimų raštu biuletenius ir kitą su namo administravimu susijusią informaciją.

    Bendrovė primena, kad sąskaitas galima apmokėti kasose Statybininkų g. 24, taip pat bankiniu pavedimu, per „Paysera“, „Perlo“ terminaluose arba mobiliąja programėle „Perlas Go“, pasiekiama „App Store“ ir „Google Play“.

    Gyventojai, kurie yra savitarnos portalo naudotojai ir norės toliau gauti popierines sąskaitas, turės tai pasirinkti savo paskyros nustatymuose pažymėdami atitinkamą parinktį. Tuo metu gyventojai, nesinaudojantys savitarnos portalu, bet gaunantys sąskaitas el. paštu, dėl popierinių sąskaitų gavimo galės kreiptis į bendrovės buhalteriją arba susisiekti telefonu.

    UAB „Visagino būstas“ pažymi, kad perėjimas prie skaitmeninių sąskaitų atitinka platesnę viešųjų ir komunalinių paslaugų tendenciją Lietuvoje, kai daugiau paslaugų perkeliama į elektroninę erdvę. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su mažesnėmis administravimo sąnaudomis, spartesniu informacijos pateikimu ir didesniu duomenų saugumu, jei gyventojai laikosi pagrindinių paskyrų apsaugos principų.