CP v2

Tag: Daugiabučių renovacija

  • Renovuotas daugiabutis Telšiuose gali griūti: gyventojai prašo 500 000 eurų pamatams

    Telšiuose, Birutės gatvėje esančio daugiabučio Birutės g. 22 bendrija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama skubios pagalbos dėl avarinės pastato būklės. Pasak bendrijos, pamatų ir grunto stabilizavimui būtinas bent 500 000 eurų finansavimas, o delsimas esą didina griūties riziką.

    Bendrija prašo sukurti teisinį ir finansinį mechanizmą, kuris leistų taikyti tiesioginį avansinį avarinio finansavimo modelį. Gyventojai tikina, kad įprasti paramos ar kompensavimo keliai užtrunka per ilgai, o pastato būklė reikalauja neatidėliotinų sprendimų.

    Avarinė būklė siejama su renovacija

    Gyventojų teigimu, laikančiųjų konstrukcijų ir pamatų problemos išryškėjo po valstybės remtos modernizacijos darbų. Bendrija nurodo, kad avarinę situaciją lėmė netinkami sprendimai įrengiant geoterminę šildymo sistemą, kai gręžiniai galėjo pažeisti gruntą.

    Šiuo metu bendrija savo teises gina teisme: pateiktas civilinis ieškinys generaliniam rangovui UAB „Rainių statyba“. Bendrija siekia įrodyti, kad žala atsirado dėl neteisėtos ūkinės veiklos ir aplaidumo, o atsakomybė turi tekti darbų vykdytojams ir kitiems proceso dalyviams.

    Keliami klausimai dėl leidimų

    Bendrija taip pat kelia klausimus dėl projektavimo ir leidimų, susijusių su geoterminiais gręžiniais. Gyventojai tvirtina, kad renovacijos dokumentuose turėjo būti aiškiai įvertintos darbų rizikos, o sprendimai privalėjo atitikti reikalavimus, taikomus darbams žemės gelmėse.

    Kaip teigiama kreipimesi, savivaldybė, išduodama statybos leidimą modernizacijai, turėjo įsitikinti, ar visi rangovai ir projektuotojai turi reikalingas teises bei kompetencijas. Dėl to bendrija prašo ne tik finansinės pagalbos, bet ir aiškesnio institucijų vaidmens sprendžiant avarinių renovacijos pasekmių klausimus.

    Gyventojai sako nepajėgiantys sumokėti

    Gyventojai nurodo, kad deformacijų ir pažeidimų sutvarkymo kaina, pagal jų turimus skaičiavimus, yra apie 1,5 karto didesnė nei pirminė renovacijos kaina. Dėl to, pasak bendrijos, tokių sumų padengimas iš gyventojų lėšų yra praktiškai neįmanomas.

    Bendrija akcentuoja ir socialinį aspektą: vidutinis namo savininkų amžius siekia apie 62 metus, o reikšminga dalis gyventojų yra pensinio amžiaus. Bendrijos teigimu, jie neturi finansinių galimybių iš anksto apmokėti avarinių darbų ir tik po to tikėtis išieškojimo teisme.

    „Prašome skubiai rasti teisinį ir finansinį sprendimą avansiniam finansavimui, nes delsimas gali baigtis tragedija“, – sakė bendrijos pirmininkė Irena Sketrienė.

    Aplinkos ministerijai ir kitoms institucijoms gyventojai kelia klausimą, kaip praktikoje turėtų būti sprendžiamos situacijos, kai po valstybės remtų modernizacijos darbų atsiranda avarinė grėsmė. Bendrija tikisi, kad bus rastas modelis, leidžiantis užtikrinti gyventojų saugumą nelaukiant ilgų teisminių procesų pabaigos.

  • 884 mln. eurų iki 2032-ųjų: kas Lietuvoje gaus daugiausia ir kaip keisis renovacija bei transportas

    Lietuva pristatė Socialinį klimato planą, kuriuo iki 2032 metų pabaigos numatyta investuoti apie 884 mln. eurų į priemones, padedančias gyventojams ir verslui prisitaikyti prie žaliosios pertvarkos. Pagrindinis dėmesys skiriamas regionams ir socialiai pažeidžiamiems žmonėms, kuriems energijos kainų ir būsto išlaikymo našta dažniausiai yra didžiausia.

    Planą koordinuoja Aplinkos ministerija, o atskiras priemones įgyvendins ir Susisiekimo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat Aplinkos projektų valdymo agentūra. Pristatant planą dalyvavo ir Europos Komisijos atstovai, pabrėžę, kad socialinis teisingumas žaliąją politiką daro tvaresnę ir labiau priimtiną visuomenei.

    Investicijos, kurios turi matytis kasdien

    Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė akcentavo, kad svarbiausias kriterijus bus ne pati suma, o realus pokytis žmonių gyvenime. Tikimasi, kad investicijos virs mažesnėmis sąskaitomis už šildymą, šiltesniais namais ir geresnėmis galimybėmis patogiai pasiekti darbą, mokyklą ar gydymo įstaigas.

    „Žalioji pertvarka neturi būti privilegija tų, kurie gyvena didžiuosiuose miestuose ir turi daugiausia pasirinkimų. Klimato pertvarka turi būti ne tik ambicinga, bet ir socialiai teisinga“, – sakė Ieva Andriulaitytė.

    Europos Komisijos atstovė Andriana Sukova pažymėjo, kad Lietuva buvo tarp pirmųjų valstybių, kurių planą Europos Komisija patvirtino 2026 metais. Pasak jos, numatyta 16 priemonių, o reikšminga jų dalis turėtų startuoti 2027 metais, todėl artimiausi keleri metai bus lemiami planuojant įgyvendinimą savivaldybėse.

    Renovacija: daugiau lankstumo ir didesnė parama pažeidžiamiems

    Didelė plano dalis nukreipta į būsto energinį efektyvumą: renovacijai numatyta daugiau kaip 372 mln. eurų. Iš jų apie 269 mln. eurų planuojama skirti daugiabučių renovacijai, o apie 103 mln. eurų – vienbučių ir dvibučių namų atnaujinimui.

    Kompleksinės daugiabučių renovacijos tikslas – pasiekti ne žemesnę nei B energinio naudingumo klasę ir sumažinti energijos vartojimą bent 40 proc. Techninė parama, apimanti investicijų planus, projektavimą, administravimą ir techninę priežiūrą, numatoma finansuoti 100 proc.

    Pažeidžiamiems namų ūkiams paramos intensyvumas bus didžiausias, kad renovacija būtų pasiekiama ir tiems, kurie neturi sukaupę santaupų. Numatyta, kad parama priklausys ir nuo to, kokiu kuru šildomas būstas, o kitiems gyventojams finansavimas bus diferencijuojamas pagal savivaldybių renovacijos paramos indeksą.

    Iki 2032 metų liepos planuojama renovuoti 643 daugiabučius, suteikti paramą 7 851 pažeidžiamam namų ūkiui ir daugiau kaip 12 000 kitų namų ūkių. Tokie mastai reikš, kad savivaldybėms teks svarbus vaidmuo ne tik informuojant gyventojus, bet ir padedant jiems pereiti visą projektų rengimo kelią.

    Viena svarbiausių naujovių – dalinė daugiabučių renovacija, kuri turėtų pagreitinti procesus ten, kur visos apimties projektai stringa dėl kainos ar gyventojų nepritarimo. Gyventojai galės pasirinkti bent dvi priemones iš šešių, pavyzdžiui, stogo šiltinimą, langų ir lauko durų keitimą, šilumos punkto ar šildymo sistemos modernizavimą, taip pat saulės elektrinės įrengimą, siekiant sumažinti energijos vartojimą bent 15 proc.

    Pagal dalinės renovacijos kryptį planuojama atnaujinti daugiau kaip 2 300 daugiabučių namų. Analogiškos priemonės numatytos ir vienbučiams bei dvibučiams namams: iki 2032 metų planuojama kompleksiškai renovuoti 2 450 tokių namų, o dar 1 325 atnaujinti iš dalies.

    Transportas ir socialinis būstas: didžiausi pokyčiai regionuose

    Susisiekimo ministerija 2026–2032 metų laikotarpiu transporto sektoriaus pokyčiams numato apie 440 mln. eurų investicijų. Lėšos būtų nukreiptos į elektromobilių infrastruktūrą, dviračių transporto plėtrą ir viešojo transporto gerinimą, kad mažiau taršūs sprendimai taptų realia alternatyva ir mažesniuose miestuose.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė kryptį, susijusią su socialinio būsto trūkumu. Vienas pagrindinių tikslų – socialinio būsto fondo plėtra įsigyjant ar statant energetiškai efektyvius A++ klasės būstus, kad mažas pajamas gaunantys žmonės ateityje patirtų mažesnes šildymo ir priežiūros sąnaudas.

    Aplinkos projektų valdymo agentūra taip pat pristatė Energijos taupymo konsultacijų centrų idėją. Tokiuose centruose gyventojai galėtų gauti individualias konsultacijas dėl būsto modernizavimo ir darnaus judumo priemonių, taip pat praktinę pagalbą rengiant paraiškas ir įgyvendinant projektus.

    Diskusijose po pristatymo akcentuota, kad planui sėkmingai įsibėgėti būtinas skaidrus informavimas ir aiškiai paaiškinama renovacijos ekonominė nauda. Taip pat pabrėžtas savivaldybių ir socialinių partnerių vaidmuo, nes būtent vietoje geriausiai matyti, kurios grupės rizikuoja likti už borto ir kokių sprendimų joms reikia pirmiausia.

  • Ministrė skelbia būsto planą: savivaldybių nuoma, naujos paramos ir 850 renovacijos paraiškų

    Aplinkos ministerija rengia ilgalaikę būsto prieinamumo strategiją, kurią siekiama pateikti iki kitos Seimo pavasario sesijos. Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė sako, kad dokumente bus numatyti sprendimai dėl būsto pasiūlos, įperkamumo ir kokybės, nes skirtingose savivaldybėse problemos nevienodos.

    Ministerijos vertinimu, prieinamo būsto trūkumas jaučiamas, tačiau situacija šiuo metu neįvardijama kaip krizinė. Vis dėlto akcentuojama, kad didmiesčiuose ryškiausiai atsiskleidžia įperkamumo klausimas, o mažesnėse savivaldybėse dažniau trūksta pasiūlos arba esamas būstas būna prastesnės kokybės.

    „Atliktas Būsto prieinamumo Lietuvoje didinimo galimybių vertinimas parodė, kad situacija Lietuvos savivaldybėse skiriasi. Jeigu didmiesčiuose pagrindinė problema yra būsto įperkamumas, tai mažose savivaldybėse nėra būsto pasiūlos arba jis yra nekokybiškas“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Strategijoje numatomos trys pagrindinės grupės, kurioms būstas tampa sunkiai pasiekiamas. Tai vidutines ir mažas pajamas gaunantys gyventojai, kurie negauna socialinės paramos, pažeidžiami namų ūkiai, kuriems taikoma socialinė parama, ir žmonės, turintys nuosavą, bet pasenusį bei energetiškai neefektyvų būstą.

    Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė nutarimo projektą dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo. Ši grupė vertins studijoje pateiktus siūlymus ir jų įgyvendinimo galimybes, o iki šių metų pabaigos planuojama parengti strategijos projektą.

    Vienas iš akcentų – didesnis savivaldybių vaidmuo ir municipalinio būsto segmento kūrimas. Ministerija siekia, kad atsirastų papildoma nuomos pasiūla tarp socialinio būsto ir rinkos kainomis nuomojamo būsto, nes vien subsidijomis, anot ministrės, problemos iš esmės išspręsti nepavyks.

    „Planuojame pateikti keletą strategijos modelių, kuriuos būtų galima taikyti skirtingose savivaldybėse. Matome, kad situacija savivaldybėse skiriasi ir vieno modelio taikymas nebūtų tikslingas“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Strategijos dalimi išlieka ir daugiabučių atnaujinimas, kuris tiesiogiai susijęs su būsto kokybe, šildymo sąnaudomis ir energiniu efektyvumu. Ministerija atkreipia dėmesį, kad renovacija mažina energijos vartojimą ir gyventojų išlaidas, todėl ilgainiui stiprina būsto įperkamumą, ypač augant energijos kainų svyravimų rizikai.

    Pasak ministrės, 13-asis kvietimas daugiabučių renovacijai viršijo lūkesčius – pateikta 850 paraiškų. Šių metų spalio mėnesį planuojama skelbti 14-ąjį kvietimą, kuriame keisis finansavimo logika ir bus taikomas mišrus finansavimo modelis.

    „Šiemet spalio mėnesį planuojama skelbti 14-ąjį kvietimą, į kurį taip pat dedame daug vilčių, nes keisis finansavimo tvarka – bus taikomas mišrus finansavimo modelis“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Numatoma, kad pažeidžiami namų ūkiai bus finansuojami iš Socialinio klimato fondo. Jei daugiabutyje naudojamas iškastinis kuras, būtų taikoma 80 proc. parama, o jei iškastinis kuras nenaudojamas – 50 proc. parama, taip skatinant pereiti prie švaresnių šildymo sprendimų.

    Gyventojams, kurie nepatenka į socialinės paramos gavėjų grupes, planuojamas savivaldybių paramos renovacijai indeksas. Pagal jį ekonomiškai stipriausiose savivaldybėse parama siektų 15 proc., vidutinėse – 20 proc., o savivaldybėse, kurioms paramos reikia labiausiai, – 25 proc.

    Taip pat numatyti papildomi kriterijai, leidžiantys didinti paramos dalį, pavyzdžiui, atnaujinant šilumos ir karšto vandens sistemas būtų galima gauti papildomus 5 proc. Ministerija nurodo, kad savivaldybėse, kurioms paramos reikia labiausiai, bendra parama tam tikrais atvejais galėtų siekti iki 40 proc.

    Atskirai planuojama ir dalinės renovacijos kryptis: 2027 metų pirmąjį ketvirtį numatomas kvietimas projektams, kurie neapima viso pastato atnaujinimo. Tikimasi, kad tai padės greičiau pagerinti senesnių daugiabučių būklę ten, kur pilna renovacija stringa dėl finansinių ar organizacinių priežasčių.

    Ministerija tikisi, kad strategijos priemonės ir atnaujintos paramos schemos leis vienu metu spręsti kelias problemas: didinti būsto pasiūlą, gerinti nuomos alternatyvas ir spartinti energetiškai neefektyvaus būsto atnaujinimą. Galutinis tikslas – kad daugiau gyventojų galėtų gyventi kokybiškesniame ir mažiau išlaidų reikalaujančiame būste.

  • Vilniuje sprendžiamas daugiabučių administratorius: ką privalo žinoti Birutės ir Kalvarijų gatvių gyventojai

    Vilniuje svarstomas bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimas keliems daugiabučiams, esantiems Birutės g. 13, Polocko g. 48 ir Kalvarijų g. 38. Tai sprendimas, kuris tiesiogiai lemia namo priežiūros kokybę, planuojamus darbus ir gyventojų mėnesines išlaidas.

    Pagal galiojančią tvarką administratorius atsako už bendrojo naudojimo objektų valdymą ir priežiūrą: nuo avarijų šalinimo ir privalomų patikrų iki remonto darbų organizavimo bei sąmatų rengimo. Praktikoje tai apima stogo, laiptinių, vamzdynų, elektros ūkio, rūsio patalpų, bendrų konstrukcijų ir kitų namo elementų priežiūrą.

    Kas keičiasi pasirinkus administratorių?

    Gyventojams svarbu suprasti, kad administratoriaus pasirinkimas nėra vien formalumas. Nuo jo priklauso, kaip greitai reaguojama į gedimus, kaip skaidriai pateikiamos ataskaitos, kaip planuojami ilgalaikiai darbai ir ar sprendimai priimami realiai įtraukiant savininkus.

    Administratoriaus darbas taip pat siejasi su namo finansiniu planavimu: kaupiamosios lėšos, remonto prioritetai ir darbų pirkimai turi būti organizuojami taip, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir pagrįstos kainos. Gyventojams aktualu, ar bus pateikiamos aiškios sąmatos ir ar bus sudarytos galimybės palyginti rangovų pasiūlymus.

    Ko gyventojai turėtų paprašyti?

    Renkantis administratorių rekomenduojama įvertinti, kaip bus teikiama informacija gyventojams ir kokiu dažniu bus atsiskaitoma už atliktus darbus. Taip pat svarbu, ar siūlomas aiškus priežiūros planas, numatantis ne tik kasdienius darbus, bet ir ilgalaikę namo būklės gerinimo strategiją.

    Didžiausia praktinė rizika kyla tada, kai sprendimai priimami be pakankamo gyventojų įsitraukimo, o darbai organizuojami neatskleidžiant palyginamųjų kainų ar aiškių pasirinkimo kriterijų. Todėl gyventojams verta iš anksto sutarti dėl komunikacijos kanalų ir dokumentų prieinamumo.

    Tendencijos: daugiau dėmesio skaidrumui

    Pastaraisiais metais daugiabučių administravimo srityje vis daugiau dėmesio skiriama atskaitomybei ir duomenų prieinamumui. Gyventojai vis dažniau tikisi matyti aiškias ataskaitas, periodines namo apžiūras, argumentuotus darbų prioritetus ir iš anksto suplanuotus remonto grafikus.

    Gyventojams taip pat svarbu, kad administravimas būtų orientuotas į realią namo būklę, o ne vien į minimalų gedimų šalinimą. Tai ypač aktualu senesnės statybos pastatuose, kur didžiausią įtaką išlaidoms turi šilumos ūkis, vamzdynų nusidėvėjimas ir stogo bei fasado būklė.

    Jei name kyla klausimų dėl administratoriaus parinkimo ar jo pareigų apimties, savininkams verta prašyti pateikti aiškų administravimo paslaugų aprašą, veiklos ataskaitų pavyzdžius ir numatomų darbų planą. Tokia informacija leidžia sprendimą priimti pagrįstai ir sumažina konfliktų riziką ateityje.

  • Renovacija keičia ne tik namus: Vilniaus rajone rodo pirmuosius kvartalus – ką gaus gyventojai?

    Renovacija keičia ne tik namus: Vilniaus rajone rodo pirmuosius kvartalus – ką gaus gyventojai?

    Vilniaus rajone parengti pirmųjų trijų daugiabučių kvartalų atnaujinimo projektiniai pasiūlymai ir vizualizacijos. Nemenčinės ir Skaidiškių gyventojai kviečiami susipažinti su sprendiniais, o svarbiausia – išsakyti pastabas dar prieš priimant galutinius sprendimus.

    Pirmieji kompleksiniai aplinkos atnaujinimo darbai numatomi Nemenčinėje, Šv. Mykolo kvartale Nr. 1, taip pat Skaidiškėse – Sodų kvartale Nr. 1 ir Rudaminos kvartale Nr. 1. Šie projektai yra Vilniaus rajono daugiabučių kvartalinės renovacijos programos, patvirtintos 2024 metais, startas.

    Ką planuojama sutvarkyti?

    Skirtingai nei įprastoje renovacijoje, čia akcentuojama ne tik pastatų būklė, bet ir kasdienė aplinka. Projektuose numatoma atnaujinti kiemus, pėsčiųjų takus, privažiavimus, automobilių stovėjimo aikšteles ir apšvietimą, taip pat kitas bendro naudojimo erdves.

    Tokia praktika vis dažniau laikoma efektyvesne, nes investicijos į energinį efektyvumą ir infrastruktūrą duoda didžiausią naudą tada, kai sprendiniai derinami tarpusavyje. Gyventojams tai reiškia ne tik gražesnį vaizdą, bet ir saugesnį judėjimą, aiškesnį parkavimą bei patogesnius maršrutus pėstiesiems.

    „Sutvarkytas pastatas yra svarbus, tačiau ne mažiau svarbi ir aplinka, kurioje žmonės kasdien gyvena“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Pasak savivaldybės, aplinkos tvarkymo darbai šiame etape finansuojami savivaldybės lėšomis, todėl gyventojams tai neturėtų virsti papildomomis sąskaitomis. Praktikoje galutinės apimtys priklausys nuo patvirtintų projektinių sprendinių ir viešųjų pirkimų rezultatų.

    Gyventojams pristatys sprendinius

    Rugpjūčio 18 dieną, 25 dieną ir 26 dieną numatyti susitikimai su gyventojais, kuriuose projektuotojai ir savivaldybės atstovai pristatys numatomus pokyčius. Susitikimų metu bus galima užduoti klausimus ir pateikti pastabas dėl konkrečių vietų, pavyzdžiui, apšvietimo taškų, takų trasų ar parkavimo organizavimo.

    Nemenčinės Šv. Mykolo kvartalo Nr. 1 susitikimas vyks rugpjūčio 18 dieną 19.00 valandą Nemenčinės kultūros centre. Skaidiškių Sodų kvartalo Nr. 1 pristatymas numatytas rugpjūčio 25 dieną 18.30 valandą Skaidiškių mokykloje-darželyje, o Rudaminos kvartalo Nr. 1 – rugpjūčio 26 dieną 18.30 valandą toje pačioje įstaigoje.

    Programa bus plečiama

    Vilniaus rajono savivaldybė nurodo, kad pirmieji kvartalai nėra paskutiniai, o programa bus tęsiama ir kitose gyvenvietėse. Tarp minimų teritorijų – Kalveliai, Buivydiškės, Nemėžis ir kitos Vilniaus rajono vietovės.

    Kvartalinė renovacija savivaldybėms tampa būdu spręsti kelias problemas vienu metu: senėjančios infrastruktūros, eismo saugos, parkavimo chaoso ir prastai apšviestų erdvių. Gyventojams tai taip pat reiškia didesnę galimybę įtakoti sprendimus ankstyvoje stadijoje, kai pokyčius dar įmanoma koreguoti.

  • Vilniaus rajono renovacija įgauna pagreitį: kokią paramą gali gauti daugiabučio gyventojai dabar?

    Vilniaus rajono renovacija įgauna pagreitį: kokią paramą gali gauti daugiabučio gyventojai dabar?

    Daugiabučių renovacija Vilniaus rajone vis dažniau pristatoma ne kaip kosmetinis remontas, o kaip investicija į mažesnes šildymo sąskaitas, komfortą ir būsto vertę. Savivaldybė pabrėžia, kad vien kompensacijos už šildymą problemos neišsprendžia, o ilgalaikį efektą duoda tik energinį efektyvumą didinantys sprendimai.

    Gegužės pabaigoje surengtame seminare savivaldybės, renovacijos programos ir energetikos ekspertai aptarė, kaip realiai pajudinti namo atnaujinimą ir kokios priemonės šiuo metu gyventojams palankiausios. Akcentuota, kad procesas tampa sklandesnis, kai kartu veikia gyventojai, administratorius, projektuotojai ir finansavimo institucijos.

    „Savivaldybė kasmet skiria kompensacijas už suvartotą šilumos energiją, tačiau tai tik laikina pagalba. Renovacija leidžia iš esmės sumažinti energijos sąnaudas, o kvartalinės renovacijos atveju galime finansuoti ir aplinkos sutvarkymą“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Pasak savivaldybės atstovų, Vilniaus rajone iki šiol renovuoti 26 daugiabučiai, o įgyvendintų projektų rezultatai išsiskiria energijos sutaupymu. Nurodoma, kad vidutinis skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimas siekia 70,3 proc., kai Lietuvos vidurkis sudaro 63 proc., tad skirtumas siekia 7,3 procentinio punkto.

    Svarbus argumentas gyventojams yra ir tai, kad savivaldybė finansuoja dalį parengiamųjų darbų. Pabrėžiama, kad Vilniaus rajono savivaldybė yra viena iš nedaugelio, kuri savo lėšomis pilnai apmoka investicijų planų ir energinio naudingumo sertifikatų parengimą, o pagal paskutinį kvietimą šia galimybe pasinaudojo 43 daugiabučiai.

    Gyventojams siūlomi keli atnaujinimo keliai, priklausomai nuo namo būklės ir norimo rezultato. Kompleksinė renovacija paprastai apima fasadą, stogą, šildymo sistemų pertvarką ir kitus sprendimus, o tikslas išlieka pasiekti ne žemesnę nei B energinio naudingumo klasę ir sutaupyti reikšmingą dalį energijos.

    Kartais gyventojai renkasi mažesnės apimties darbus, kai siekiama greitesnio efekto su mažesnėmis investicijomis. Tokiomis priemonėmis gali būti šilumos punkto atnaujinimas ar kiti inžineriniai sprendimai, kurie leidžia tiksliau reguliuoti šildymą ir mažinti nuostolius, ypač jei namo sistemos seniai modernizuotos.

    Didžiausiu papildomu paskatinimu savivaldybė įvardija kvartalinę renovaciją, kai atsinaujina keli gretimi namai. Tokiu atveju savivaldybė gali prisidėti ne tik prie projekto parengimo, bet ir prie kiemų, aplinkos bei požeminių inžinerinių tinklų sutvarkymo, todėl gyventojams lengviau matyti viso rajono, o ne vien laiptinės pokytį.

    Seminare daug dėmesio skirta ir pastatų senėjimo temai. Energetikos ekspertai priminė, kad nemaža dalis daugiabučių Lietuvoje yra perkopę pusės amžiaus ribą, o net ir ankstyvos nepriklausomybės laikotarpiu statyti namai artėja prie amžiaus, kai būtinas nuoseklus atnaujinimas.

    Akcentuota, kad delsti dažnai reiškia didesnę kainą vėliau, nes brangsta statybos darbai ir medžiagos, o paramos sąlygos laikui bėgant gali kisti. Dėl to gyventojams rekomenduojama pradėti nuo aiškaus žingsnio: užsisakyti investicijų planą, įsivertinti galimus energijos sutaupymus ir tuomet priimti sprendimą dėl projekto apimties.

    Praktinė renovacijos pusė dažnai atsiremia į gyventojų susitarimą. Pabrėžiama, kad sprendimų priėmimas daugiabutyje reikalauja aktyvios komunikacijos, aiškaus darbų plano ir atsakymų į dažniausius klausimus apie kainą, terminus bei laikinus nepatogumus.

    „Jau po pirmo šildymo sezono renovuotame name šildymo kaštai sumažėjo daugiau nei perpus. Renovacija yra mūsų gyvenimo kokybė, vaikų sveikata ir žmonių komfortas“, – sakė Vilniaus rajono vicemerė dr. Danuta Narbut.

    Kalbant apie naujausias tendencijas, renovacijos projektuose vis dažniau svarstoma atsinaujinančios energetikos integracija, kuri padeda mažinti priklausomybę nuo šilumos kainų svyravimų. Praktikoje tai gali reikšti šilumos siurblių sprendimus, hibridines sistemas, šilumos kaupimą ar kitus technologinius pasirinkimus, kurie derinami su pastato apšiltinimu ir modernizuotomis šildymo sistemomis.

    Ekspertai pabrėžė, kad didžiausią efektą duoda ne viena priemonė, o suderintas sprendinių paketas: mažesni šilumos nuostoliai per atitvaras, tikslesnis šildymo valdymas ir, kur įmanoma, dalies energijos pasigaminimas vietoje. Tokie projektai ne tik mažina sąskaitas, bet ir prisideda prie mažesnių emisijų bei komfortiškesnio mikroklimato butuose.

    Gyventojams, kurie svarsto pradėti procesą, rekomenduojama įsivertinti namo techninę būklę ir pasirinkti kelią, atitinkantį realius poreikius: nuo skubių bendrojo naudojimo objektų remontų iki kompleksinės ar kvartalinės renovacijos. Savivaldybė ragina nedelsti ir aktyviai domėtis galiojančiomis paramos priemonėmis, nes būtent parengiamasis etapas dažnai tampa riba, kurią peržengus renovacija pradeda judėti greičiau.

  • Trakų r. savivaldybė vėl priima paraiškas: kokiems daugiabučių remonto darbams skiriama parama

    Trakų r. savivaldybė vėl priima paraiškas: kokiems daugiabučių remonto darbams skiriama parama

    Trakų rajono savivaldybė pakartotinai kviečia daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkus teikti paraiškas dėl bendrojo naudojimo objektų remonto, rekonstravimo ir atnaujinimo finansavimo. Parama skiriama pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tvarkos aprašą, numatantį, kokiems darbams ir kokia apimtimi gali būti naudojamos biudžeto lėšos.

    Finansavimas gali būti taikomas tokiems bendrojo naudojimo objektams kaip stogas, pastato konstrukcijos, laiptinės, bendrojo naudojimo elektros instaliacija ir inžinerinės sistemos. Taip pat remiami šildymo ir karšto vandens sistemos modernizavimo darbai bei vandentiekio ir nuotekų tinklų atnaujinimas, įskaitant atvejus, kai būtina įrengti centralizuotus tinklus iki daugiabučių namų.

    Savivaldybė pabrėžia, kad darbai finansuojami mišriu principu: dalį dengia butų ir kitų patalpų savininkai, dalį gali kompensuoti savivaldybė. Pateiktas paraiškas vertins administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, kuri teiks išvadas dėl finansavimo skyrimo, o pareiškėjai bus informuojami apie prašymo įtraukimą į bendrą eilę.

    Tvarkoje numatyta, kad projektavimo darbams, kai rengiamas projektas, gali būti kompensuojama iki 50 proc. vertės. Avarinės būklės bendrojo naudojimo objektų remonto, rekonstravimo ar atnaujinimo darbams gali būti skiriama iki 50 proc. darbų vertės, tačiau ne daugiau kaip 10 000 eurų vienam objektui.

    Šildymo ir karšto vandens sistemos modernizavimui savivaldybė gali prisidėti iki 30 proc. darbų vertės. Tokia pat maksimali dalis gali būti taikoma vandentiekio ir buitinių bei paviršinių nuotekų tinklų remonto, statybos ar centralizuotų tinklų įrengimo iki daugiabučių namų darbams, jei jie pagrįsti sąmatine verte.

    Atskira tvarka nustatomi prioritetai, kai finansuojami bendrojo naudojimo objektų remonto, rekonstravimo ir atnaujinimo darbai, kurie nėra privalomi pagal statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą. Tokiu atveju didžiausias savivaldybės prisidėjimas gali siekti iki 30 proc. bendrųjų konstrukcijų remonto ar bendrojo naudojimo elektros instaliacijos atnaujinimo darbams.

    Iki 20 proc. gali būti skiriama vidaus vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų sistemų remonto darbams, taip pat iki 20 proc. laiptinės remontui, įskaitant laiptinės langų ir durų keitimą. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad konkrečios sumos ir sprendimai priklausys nuo pateiktų dokumentų, darbų pagrįstumo ir nustatytų prioritetų.

    Norint gauti paramą, pareiškėjams būtina pateikti nustatytos formos prašymą, atstovavimo teisę patvirtinančius dokumentus, darbų ir paslaugų sąmatas, o kai privaloma, ir statybą leidžiantį dokumentą. Taip pat reikalingas namo techninės priežiūros apžiūros aktas bei savininkų susirinkimo protokolas su sprendimu dėl planuojamų darbų.

    Prie paraiškos turi būti pridėtas ir nuosavų lėšų turėjimą patvirtinantis dokumentas, pavyzdžiui, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pažyma arba banko sąskaitos išrašas. Savivaldybė ragina dokumentus parengti atsakingai, nes būtent pateikta informacija tampa pagrindu komisijai vertinti projekto brandą ir finansavimo tikslingumą.

    Paraiškos priimamos savivaldybėje per interesantų aptarnavimo langelį arba teikiamos elektroniniu paštu. Dėl papildomos informacijos gyventojai kviečiami kreiptis į Trakų rajono savivaldybės administracijos Statybos, ūkio plėtros ir turto valdymo skyriaus specialistę.

  • Marijampolės tarybos komitetas svarstys atliekų taisykles, renovaciją ir sklypų pardavimus

    Marijampolės tarybos komitetas svarstys atliekų taisykles, renovaciją ir sklypų pardavimus

    Gegužės 28 dieną 13.00 valandą vyks Marijampolės savivaldybės tarybos Aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų komiteto posėdis. Darbotvarkėje numatyti sprendimai, susiję su atliekų tvarkymo taisyklėmis, daugiabučių renovacijos programos atnaujinimu ir investicijų pritraukimu.

    Vienas svarbiausių klausimų – savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimas. Tokie dokumentai paprastai apibrėžia gyventojų ir įmonių pareigas, rūšiavimo bei išvežimo tvarką, taip pat atsakomybę už pažeidimus, todėl pokyčiai gali tiesiogiai paliesti kasdienę rutiną.

    Komitetas taip pat nagrinės sprendimo pakeitimą dėl Marijampolės savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos. Tokie pakeitimai dažniausiai susiję su programos administravimo tvarka ar sąlygomis, nuo kurių priklauso renovacijos proceso greitis ir aiškumas gyventojams.

    Į darbotvarkę įtrauktas ir projektas dėl investicinio sklypo Gamyklų gatvėje parengimo, siekiant pritraukti naujas investicijas ir kurti darbo vietas. Savivaldybėms tai įprastai reiškia infrastruktūros paruošimą, kad teritorija būtų patraukli verslui ir galėtų greičiau virsti realiomis investicijomis.

    Aplinkosaugos kryptyje planuojama svarstyti ir finansavimą projektui, kuriuo numatoma sukurti bei įdiegti vietoje veikiančią žaliųjų atliekų kompostavimo technologiją savivaldybės teritorijoje. Sprendimai šioje srityje paprastai siejami su žaliųjų atliekų srautų mažinimu ir patogesniu jų sutvarkymu.

    Komiteto nariai svarstys ir tvarkos aprašą, kuriuo būtų nustatoma, kaip identifikuojami nenaudojami ar apleisti žemės sklypai Marijampolės savivaldybėje. Tokia tvarka dažniausiai reikalinga aiškiems kriterijams įtvirtinti ir vėlesniems savivaldybės veiksmams pagrįsti.

    Posėdyje numatyti keli klausimai dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo atviro aukciono būdu. Tarp svarstomų vietų – sklypai Šunskuose, taip pat Marijampolėje esančiose Suvalkiečių, Mokolų, Gumbinės, Medelyno ir Stalupėnų gatvėse, todėl sprendimai gali būti aktualūs ir planuojantiems įsigyti žemę plėtrai.

    Darbotvarkėje – ir projektas dėl Marijampolės II tvenkinio užtvankos hidrotechnikos statinių rekonstravimo finansavimo. Tokie projektai paprastai siejami su infrastruktūros sauga ir eksploatacijos patikimumu, ypač kai kalbama apie vandens telkinių reguliavimo statinius.

    Komitetas taip pat svarstys dviejų savivaldybės sprendimų pakeitimus, susijusius su laidojimo organizavimu ir kapinių priežiūros tvarka. Šie klausimai dažniausiai apima procedūrų tikslinimą, kad jos būtų aiškesnės gyventojams ir atsakingoms tarnyboms.

    Komiteto darbotvarkės projektą pasirašė komiteto pirmininkas Albinas Mitrulevičius. Galutiniai sprendimai dėl svarstomų projektų priimami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, o komitetų išvados dažnai nulemia, kokie klausimai toliau juda link balsavimo.

  • Zarasų vadovų susirinkimas: nauji autobusai, atsiskaitymas kortele ir pokyčiai globos įstaigoms

    Zarasų vadovų susirinkimas: nauji autobusai, atsiskaitymas kortele ir pokyčiai globos įstaigoms

    Zarasų rajono savivaldybėje gegužės 18 dieną vykusiame įstaigų ir įmonių vadovų susirinkime aptarti gyventojams svarbūs klausimai: socialinės ir sveikatos paslaugos, viešasis transportas, vandentvarka, renovacija, kultūros renginiai ir turizmo sezonas. Savivaldybė pabrėžė, kad daugumoje sričių darbai vyksta įprastu ritmu, tačiau kai kur ryškėja nauji iššūkiai.

    Vadovai pristatė einamuosius darbus ir artimiausius planus, o didžiausias dėmesys skirtas paslaugų prieinamumui ir kokybei. Susitikime taip pat aptarta, kaip rajono įstaigos ruošiasi vasarai, kai didėja tiek gyventojų aktyvumas, tiek atvykstančių turistų srautai.

    Socialinė globa: poreikis nemažėja

    Antazavės socialinių paslaugų centre „Kartų namai“ informuota, kad atsiradusi laisva vieta netrukus bus užpildyta, nes socialinės globos poreikis rajone išlieka didelis. Aptariant laukiančiųjų eilę akcentuota žmogaus teisė pasirinkti globos įstaigą ir tai, kad visoje šalyje globos vietų paklausa nemažėja.

    Susirinkime skambėjo ir nerimas dėl galimų teisės aktų pokyčių, kurie didesnes globos įstaigas galėtų priskirti ilgalaikės priežiūros įstaigoms. Tokiu atveju atsirastų papildomi reikalavimai slaugos personalui, medicininei įrangai ir kvalifikacijos kėlimui, todėl vadovai ragino aiškiai susieti pokyčius su finansavimo modeliu.

    Zarasų socialinių paslaugų centre pažymėta, kad pagalbos namuose paslaugų poreikis šiuo metu labai didelis, o turimi darbuotojų etatai užpildyti. Tuo metu Salako socialinės globos namai pranešė atnaujinę vidaus dokumentus ir parengę infekcijų kontrolės vadovą, o laisvos vietos čia taip pat nuolat užpildomos.

    Transportas: parkas atnaujinamas

    UAB „Zarasų būstas“ susitikime aptarė iššūkius, kilusius po eismo įvykio, kai buvo apgadintas vienas maršrutinis autobusas, taip pat dėl kito autobuso gedimo. Įmonė nurodė, kad situacija valdoma, tačiau laikini trikdžiai privertė operatyviau planuoti reisų organizavimą.

    Kartu paskelbta apie autobusų parko atnaujinimą: įsigytas 54 vietų autobusas, siekiama įsigyti ir dar vieną didesnį, apie 50 vietų, autobusą. Gyventojams aktuali naujiena ta, kad tolimųjų maršrutų autobusuose atsirado galimybė atsiskaityti banko kortele, pirmiausia Vilniaus ir Klaipėdos kryptimis.

    Vadovams pristatyta ir autobusų važiavimo sekimo sistema, kuri bendrovėms leidžia stebėti transporto judėjimą, matyti vėlavimus ir ateityje tikslinti tvarkaraščius. Tikimasi, kad tokie sprendimai prisidės prie patikimesnio informavimo keleiviams ir sklandesnio maršrutų planavimo.

    Vanduo, renovacija, saugumas ir vasaros ritmas

    Vandentvarkos srityje Dusetose pradėti suplanuoti darbai, dalinai finansuojami Europos Sąjungos lėšomis, šiuo metu vykdomi prakalimo darbai. Taip pat ruošiami sprendimai vandenviečių fizinei saugai stiprinti: laukiama specialistų vertinimo, po kurio bus rengiamas saugumo planas ir ieškoma finansavimo priemonėms įgyvendinti.

    Daugiabučių renovacijoje daugiausia dėmesio skiriama defektų šalinimui: apžiūros atliktos kartu su rangovais, defektai užfiksuoti, suderinta darbų eiga. Savivaldybė pabrėžė, kad gyventojų lūkesčiai dėl kokybės yra pagrįsti, todėl įsipareigojimų vykdymas bus nuolat stebimas.

    Zarasų priešgaisrinės apsaugos tarnyba pranešė apie įtemptą laikotarpį: ugniagesiai vyko gesinti degančios žolės, Turmante degė du gyvenamieji namai, buvo išgelbėti trys žmonės. Taip pat pranešta, kad Suvieko ugniagesių komandai nupirktas gaisrinis automobilis, kuris po komplektavimo ir suderinimo darbų bus pradėtas naudoti.

    Kultūros ir turizmo srityse pristatyta, kad rajonas įžengia į aktyvų vasaros sezoną: vyko festivaliai, parodos, chorų ir šokių renginiai, planuojami kurortinio sezono atidarymo renginiai bei vasaros festivaliai. Turizmo informacijos centras pažymėjo, kad ekskursijų poreikis auga, autobusai greitai užsipildo, o tarp atvykstančių svečių daugėja užsieniečių, ypač iš Vokietijos.

    Susirinkime išskirtas ir infrastruktūros klausimas: rajone vis dar trūksta pilnai veikiančios infrastruktūros keliautojams su kemperiais, todėl tema išlieka aktuali prieš įsibėgėjant vasaros srautams. Sveikatos centre tuo metu laukiama specialistų pastiprinimo: birželį darbą planuoja pradėti naujas šeimos gydytojas, o nuo rugsėjo numatomas ginekologės ir dar vieno šeimos gydytojo atėjimas.

    Susitikimo pabaigoje akcentuota, kad savivaldybės įstaigų veikla apima platų kasdieniams poreikiams svarbių paslaugų spektrą, todėl tarpžinybinis koordinavimas ir aiškūs sprendimai dėl finansavimo bei žmogiškųjų išteklių išlieka esminiai. Vadovams padėkota už bendradarbiavimą ir darbą, užtikrinant paslaugų tęstinumą rajono gyventojams.

  • Renovacija Šiauliuose parodė skirtumą: 60 kv. m buto šildymas kainavo 213 ir 727 eurus

    Renovacija Šiauliuose parodė skirtumą: 60 kv. m buto šildymas kainavo 213 ir 727 eurus

    Daugiabučių gyventojus apie renovaciją dažniausiai priverčia galvoti dvi priežastys: didelės sąskaitos už šildymą ir nevienoda temperatūra skirtinguose kambariuose. Šiauliuose centralizuotą šilumą tiekianti bendrovė „Šiaulių energija“ palygino dviejų panašaus ploto butų išlaidas renovuotame ir nerenovuotame name.

    Skaičiavimai atlikti 60 kvadratinių metrų butams per šaltąjį laikotarpį nuo 2025 metų spalio iki 2026 metų kovo. Remiantis pateiktais duomenimis, renovuotame name mokėjimai už šildymą siekė 213 eurų, o nerenovuotame name – 727 eurus.

    Lyginant įmokas vienam kvadratiniam metrui, renovuotame name suma sudarė 3,55 euro, nerenovuotame – 12,12 euro. Tai reiškia, kad nerenovuoto daugiabučio gyventojams šildymas kainavo daugiau nei tris kartus brangiau nei renovuoto pastato gyventojams.

    Kodėl renovacija sumažina sąnaudas?

    „Šiaulių energija“ atstovai pabrėžia, kad didžiausią efektą duoda kompleksiniai sprendimai, o ne pavieniai remontai. Renovacijos metu dažniausiai modernizuojama šildymo sistema, keičiami radiatoriai, įrengiami temperatūros reguliatoriai, leidžiantys atskirai valdyti šilumą kiekviename kambaryje.

    Praktikoje tai reiškia ne tik mažesnį šilumos suvartojimą, bet ir tikslesnį atsiskaitymą už realiai sunaudotą energiją. Kai kuriuose atnaujintuose namuose įrengiami šilumos davikliai, o rodmenys surenkami nuotoliniu būdu, todėl mokesčiai gali būti skaičiuojami individualiau.

    Renovacija paprastai apima ir pastato atitvarų atnaujinimą: apšiltinamas stogas bei sienos, keičiami langai ir lauko durys, sutvarkomos siūlės, šalčio tiltai ir kitos vietos, per kurias prarandama šiluma. Dėl to pastatas tampa šiltesnis žiemą ir mažiau linkęs perkaisti šiltuoju metų laiku.

    Senų daugiabučių silpnos vietos

    Pasak specialistų, ypač sovietinės statybos daugiabučiuose dideli šilumos nuostoliai susidaro ne tik per nusidėvėjusius langus ar duris. Šiluma gali „išeiti“ per įtrūkimus, ertmes, nesandarias jungtis, taip pat per mūro siūles, todėl vien šildymo sistemos reguliavimas be apšiltinimo dažnai neduoda tokio paties rezultato.

    Prieš rengiant investicijų planą vertinama konkretaus namo būklė ir pasirenkamos priemonės, kurios geriausiai atitinka siekiamus sutaupymus. Silpnos vietos dažnai nustatomos apžiūrų metu, įskaitant patikras termovizoriumi, leidžiančias pamatyti, kur pastatas labiausiai praranda šilumą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nepasirinkus renovacijos ilgainiui tenka vis daugiau investuoti į avarinį remontą ir nuolatinę senstančių sistemų priežiūrą. Kompleksinis atnaujinimas leidžia problemas spręsti iš esmės ir užtikrinti stabilesnes išlaidas per visą šildymo sezoną.

    Šiaulių miesto savivaldybė ir „Šiaulių energija“ pabrėžia, kad renovacija gyventojams suteikia ne tik mažesnes sąskaitas, bet ir didesnį komfortą bei turto vertės augimo potencialą. Skaičiai iš 2025–2026 metų šildymo sezono rodo, kad sprendimas atnaujinti daugiabutį gali atsipirkti per realiai jaučiamą mėnesinių išlaidų skirtumą.