CP v2

Tag: Daugiabučių renovacija

  • Vilniaus rajono renovacija įgauna pagreitį: kokią paramą gali gauti daugiabučio gyventojai dabar?

    Vilniaus rajono renovacija įgauna pagreitį: kokią paramą gali gauti daugiabučio gyventojai dabar?

    Daugiabučių renovacija Vilniaus rajone vis dažniau pristatoma ne kaip kosmetinis remontas, o kaip investicija į mažesnes šildymo sąskaitas, komfortą ir būsto vertę. Savivaldybė pabrėžia, kad vien kompensacijos už šildymą problemos neišsprendžia, o ilgalaikį efektą duoda tik energinį efektyvumą didinantys sprendimai.

    Gegužės pabaigoje surengtame seminare savivaldybės, renovacijos programos ir energetikos ekspertai aptarė, kaip realiai pajudinti namo atnaujinimą ir kokios priemonės šiuo metu gyventojams palankiausios. Akcentuota, kad procesas tampa sklandesnis, kai kartu veikia gyventojai, administratorius, projektuotojai ir finansavimo institucijos.

    „Savivaldybė kasmet skiria kompensacijas už suvartotą šilumos energiją, tačiau tai tik laikina pagalba. Renovacija leidžia iš esmės sumažinti energijos sąnaudas, o kvartalinės renovacijos atveju galime finansuoti ir aplinkos sutvarkymą“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Pasak savivaldybės atstovų, Vilniaus rajone iki šiol renovuoti 26 daugiabučiai, o įgyvendintų projektų rezultatai išsiskiria energijos sutaupymu. Nurodoma, kad vidutinis skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimas siekia 70,3 proc., kai Lietuvos vidurkis sudaro 63 proc., tad skirtumas siekia 7,3 procentinio punkto.

    Svarbus argumentas gyventojams yra ir tai, kad savivaldybė finansuoja dalį parengiamųjų darbų. Pabrėžiama, kad Vilniaus rajono savivaldybė yra viena iš nedaugelio, kuri savo lėšomis pilnai apmoka investicijų planų ir energinio naudingumo sertifikatų parengimą, o pagal paskutinį kvietimą šia galimybe pasinaudojo 43 daugiabučiai.

    Gyventojams siūlomi keli atnaujinimo keliai, priklausomai nuo namo būklės ir norimo rezultato. Kompleksinė renovacija paprastai apima fasadą, stogą, šildymo sistemų pertvarką ir kitus sprendimus, o tikslas išlieka pasiekti ne žemesnę nei B energinio naudingumo klasę ir sutaupyti reikšmingą dalį energijos.

    Kartais gyventojai renkasi mažesnės apimties darbus, kai siekiama greitesnio efekto su mažesnėmis investicijomis. Tokiomis priemonėmis gali būti šilumos punkto atnaujinimas ar kiti inžineriniai sprendimai, kurie leidžia tiksliau reguliuoti šildymą ir mažinti nuostolius, ypač jei namo sistemos seniai modernizuotos.

    Didžiausiu papildomu paskatinimu savivaldybė įvardija kvartalinę renovaciją, kai atsinaujina keli gretimi namai. Tokiu atveju savivaldybė gali prisidėti ne tik prie projekto parengimo, bet ir prie kiemų, aplinkos bei požeminių inžinerinių tinklų sutvarkymo, todėl gyventojams lengviau matyti viso rajono, o ne vien laiptinės pokytį.

    Seminare daug dėmesio skirta ir pastatų senėjimo temai. Energetikos ekspertai priminė, kad nemaža dalis daugiabučių Lietuvoje yra perkopę pusės amžiaus ribą, o net ir ankstyvos nepriklausomybės laikotarpiu statyti namai artėja prie amžiaus, kai būtinas nuoseklus atnaujinimas.

    Akcentuota, kad delsti dažnai reiškia didesnę kainą vėliau, nes brangsta statybos darbai ir medžiagos, o paramos sąlygos laikui bėgant gali kisti. Dėl to gyventojams rekomenduojama pradėti nuo aiškaus žingsnio: užsisakyti investicijų planą, įsivertinti galimus energijos sutaupymus ir tuomet priimti sprendimą dėl projekto apimties.

    Praktinė renovacijos pusė dažnai atsiremia į gyventojų susitarimą. Pabrėžiama, kad sprendimų priėmimas daugiabutyje reikalauja aktyvios komunikacijos, aiškaus darbų plano ir atsakymų į dažniausius klausimus apie kainą, terminus bei laikinus nepatogumus.

    „Jau po pirmo šildymo sezono renovuotame name šildymo kaštai sumažėjo daugiau nei perpus. Renovacija yra mūsų gyvenimo kokybė, vaikų sveikata ir žmonių komfortas“, – sakė Vilniaus rajono vicemerė dr. Danuta Narbut.

    Kalbant apie naujausias tendencijas, renovacijos projektuose vis dažniau svarstoma atsinaujinančios energetikos integracija, kuri padeda mažinti priklausomybę nuo šilumos kainų svyravimų. Praktikoje tai gali reikšti šilumos siurblių sprendimus, hibridines sistemas, šilumos kaupimą ar kitus technologinius pasirinkimus, kurie derinami su pastato apšiltinimu ir modernizuotomis šildymo sistemomis.

    Ekspertai pabrėžė, kad didžiausią efektą duoda ne viena priemonė, o suderintas sprendinių paketas: mažesni šilumos nuostoliai per atitvaras, tikslesnis šildymo valdymas ir, kur įmanoma, dalies energijos pasigaminimas vietoje. Tokie projektai ne tik mažina sąskaitas, bet ir prisideda prie mažesnių emisijų bei komfortiškesnio mikroklimato butuose.

    Gyventojams, kurie svarsto pradėti procesą, rekomenduojama įsivertinti namo techninę būklę ir pasirinkti kelią, atitinkantį realius poreikius: nuo skubių bendrojo naudojimo objektų remontų iki kompleksinės ar kvartalinės renovacijos. Savivaldybė ragina nedelsti ir aktyviai domėtis galiojančiomis paramos priemonėmis, nes būtent parengiamasis etapas dažnai tampa riba, kurią peržengus renovacija pradeda judėti greičiau.

  • Trakų r. savivaldybė vėl priima paraiškas: kokiems daugiabučių remonto darbams skiriama parama

    Trakų r. savivaldybė vėl priima paraiškas: kokiems daugiabučių remonto darbams skiriama parama

    Trakų rajono savivaldybė pakartotinai kviečia daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkus teikti paraiškas dėl bendrojo naudojimo objektų remonto, rekonstravimo ir atnaujinimo finansavimo. Parama skiriama pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tvarkos aprašą, numatantį, kokiems darbams ir kokia apimtimi gali būti naudojamos biudžeto lėšos.

    Finansavimas gali būti taikomas tokiems bendrojo naudojimo objektams kaip stogas, pastato konstrukcijos, laiptinės, bendrojo naudojimo elektros instaliacija ir inžinerinės sistemos. Taip pat remiami šildymo ir karšto vandens sistemos modernizavimo darbai bei vandentiekio ir nuotekų tinklų atnaujinimas, įskaitant atvejus, kai būtina įrengti centralizuotus tinklus iki daugiabučių namų.

    Savivaldybė pabrėžia, kad darbai finansuojami mišriu principu: dalį dengia butų ir kitų patalpų savininkai, dalį gali kompensuoti savivaldybė. Pateiktas paraiškas vertins administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, kuri teiks išvadas dėl finansavimo skyrimo, o pareiškėjai bus informuojami apie prašymo įtraukimą į bendrą eilę.

    Tvarkoje numatyta, kad projektavimo darbams, kai rengiamas projektas, gali būti kompensuojama iki 50 proc. vertės. Avarinės būklės bendrojo naudojimo objektų remonto, rekonstravimo ar atnaujinimo darbams gali būti skiriama iki 50 proc. darbų vertės, tačiau ne daugiau kaip 10 000 eurų vienam objektui.

    Šildymo ir karšto vandens sistemos modernizavimui savivaldybė gali prisidėti iki 30 proc. darbų vertės. Tokia pat maksimali dalis gali būti taikoma vandentiekio ir buitinių bei paviršinių nuotekų tinklų remonto, statybos ar centralizuotų tinklų įrengimo iki daugiabučių namų darbams, jei jie pagrįsti sąmatine verte.

    Atskira tvarka nustatomi prioritetai, kai finansuojami bendrojo naudojimo objektų remonto, rekonstravimo ir atnaujinimo darbai, kurie nėra privalomi pagal statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą. Tokiu atveju didžiausias savivaldybės prisidėjimas gali siekti iki 30 proc. bendrųjų konstrukcijų remonto ar bendrojo naudojimo elektros instaliacijos atnaujinimo darbams.

    Iki 20 proc. gali būti skiriama vidaus vandentiekio, nuotekų ir lietaus nuotekų sistemų remonto darbams, taip pat iki 20 proc. laiptinės remontui, įskaitant laiptinės langų ir durų keitimą. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad konkrečios sumos ir sprendimai priklausys nuo pateiktų dokumentų, darbų pagrįstumo ir nustatytų prioritetų.

    Norint gauti paramą, pareiškėjams būtina pateikti nustatytos formos prašymą, atstovavimo teisę patvirtinančius dokumentus, darbų ir paslaugų sąmatas, o kai privaloma, ir statybą leidžiantį dokumentą. Taip pat reikalingas namo techninės priežiūros apžiūros aktas bei savininkų susirinkimo protokolas su sprendimu dėl planuojamų darbų.

    Prie paraiškos turi būti pridėtas ir nuosavų lėšų turėjimą patvirtinantis dokumentas, pavyzdžiui, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pažyma arba banko sąskaitos išrašas. Savivaldybė ragina dokumentus parengti atsakingai, nes būtent pateikta informacija tampa pagrindu komisijai vertinti projekto brandą ir finansavimo tikslingumą.

    Paraiškos priimamos savivaldybėje per interesantų aptarnavimo langelį arba teikiamos elektroniniu paštu. Dėl papildomos informacijos gyventojai kviečiami kreiptis į Trakų rajono savivaldybės administracijos Statybos, ūkio plėtros ir turto valdymo skyriaus specialistę.

  • Marijampolės tarybos komitetas svarstys atliekų taisykles, renovaciją ir sklypų pardavimus

    Marijampolės tarybos komitetas svarstys atliekų taisykles, renovaciją ir sklypų pardavimus

    Gegužės 28 dieną 13.00 valandą vyks Marijampolės savivaldybės tarybos Aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų komiteto posėdis. Darbotvarkėje numatyti sprendimai, susiję su atliekų tvarkymo taisyklėmis, daugiabučių renovacijos programos atnaujinimu ir investicijų pritraukimu.

    Vienas svarbiausių klausimų – savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimas. Tokie dokumentai paprastai apibrėžia gyventojų ir įmonių pareigas, rūšiavimo bei išvežimo tvarką, taip pat atsakomybę už pažeidimus, todėl pokyčiai gali tiesiogiai paliesti kasdienę rutiną.

    Komitetas taip pat nagrinės sprendimo pakeitimą dėl Marijampolės savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos. Tokie pakeitimai dažniausiai susiję su programos administravimo tvarka ar sąlygomis, nuo kurių priklauso renovacijos proceso greitis ir aiškumas gyventojams.

    Į darbotvarkę įtrauktas ir projektas dėl investicinio sklypo Gamyklų gatvėje parengimo, siekiant pritraukti naujas investicijas ir kurti darbo vietas. Savivaldybėms tai įprastai reiškia infrastruktūros paruošimą, kad teritorija būtų patraukli verslui ir galėtų greičiau virsti realiomis investicijomis.

    Aplinkosaugos kryptyje planuojama svarstyti ir finansavimą projektui, kuriuo numatoma sukurti bei įdiegti vietoje veikiančią žaliųjų atliekų kompostavimo technologiją savivaldybės teritorijoje. Sprendimai šioje srityje paprastai siejami su žaliųjų atliekų srautų mažinimu ir patogesniu jų sutvarkymu.

    Komiteto nariai svarstys ir tvarkos aprašą, kuriuo būtų nustatoma, kaip identifikuojami nenaudojami ar apleisti žemės sklypai Marijampolės savivaldybėje. Tokia tvarka dažniausiai reikalinga aiškiems kriterijams įtvirtinti ir vėlesniems savivaldybės veiksmams pagrįsti.

    Posėdyje numatyti keli klausimai dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo atviro aukciono būdu. Tarp svarstomų vietų – sklypai Šunskuose, taip pat Marijampolėje esančiose Suvalkiečių, Mokolų, Gumbinės, Medelyno ir Stalupėnų gatvėse, todėl sprendimai gali būti aktualūs ir planuojantiems įsigyti žemę plėtrai.

    Darbotvarkėje – ir projektas dėl Marijampolės II tvenkinio užtvankos hidrotechnikos statinių rekonstravimo finansavimo. Tokie projektai paprastai siejami su infrastruktūros sauga ir eksploatacijos patikimumu, ypač kai kalbama apie vandens telkinių reguliavimo statinius.

    Komitetas taip pat svarstys dviejų savivaldybės sprendimų pakeitimus, susijusius su laidojimo organizavimu ir kapinių priežiūros tvarka. Šie klausimai dažniausiai apima procedūrų tikslinimą, kad jos būtų aiškesnės gyventojams ir atsakingoms tarnyboms.

    Komiteto darbotvarkės projektą pasirašė komiteto pirmininkas Albinas Mitrulevičius. Galutiniai sprendimai dėl svarstomų projektų priimami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, o komitetų išvados dažnai nulemia, kokie klausimai toliau juda link balsavimo.

  • Zarasų vadovų susirinkimas: nauji autobusai, atsiskaitymas kortele ir pokyčiai globos įstaigoms

    Zarasų vadovų susirinkimas: nauji autobusai, atsiskaitymas kortele ir pokyčiai globos įstaigoms

    Zarasų rajono savivaldybėje gegužės 18 dieną vykusiame įstaigų ir įmonių vadovų susirinkime aptarti gyventojams svarbūs klausimai: socialinės ir sveikatos paslaugos, viešasis transportas, vandentvarka, renovacija, kultūros renginiai ir turizmo sezonas. Savivaldybė pabrėžė, kad daugumoje sričių darbai vyksta įprastu ritmu, tačiau kai kur ryškėja nauji iššūkiai.

    Vadovai pristatė einamuosius darbus ir artimiausius planus, o didžiausias dėmesys skirtas paslaugų prieinamumui ir kokybei. Susitikime taip pat aptarta, kaip rajono įstaigos ruošiasi vasarai, kai didėja tiek gyventojų aktyvumas, tiek atvykstančių turistų srautai.

    Socialinė globa: poreikis nemažėja

    Antazavės socialinių paslaugų centre „Kartų namai“ informuota, kad atsiradusi laisva vieta netrukus bus užpildyta, nes socialinės globos poreikis rajone išlieka didelis. Aptariant laukiančiųjų eilę akcentuota žmogaus teisė pasirinkti globos įstaigą ir tai, kad visoje šalyje globos vietų paklausa nemažėja.

    Susirinkime skambėjo ir nerimas dėl galimų teisės aktų pokyčių, kurie didesnes globos įstaigas galėtų priskirti ilgalaikės priežiūros įstaigoms. Tokiu atveju atsirastų papildomi reikalavimai slaugos personalui, medicininei įrangai ir kvalifikacijos kėlimui, todėl vadovai ragino aiškiai susieti pokyčius su finansavimo modeliu.

    Zarasų socialinių paslaugų centre pažymėta, kad pagalbos namuose paslaugų poreikis šiuo metu labai didelis, o turimi darbuotojų etatai užpildyti. Tuo metu Salako socialinės globos namai pranešė atnaujinę vidaus dokumentus ir parengę infekcijų kontrolės vadovą, o laisvos vietos čia taip pat nuolat užpildomos.

    Transportas: parkas atnaujinamas

    UAB „Zarasų būstas“ susitikime aptarė iššūkius, kilusius po eismo įvykio, kai buvo apgadintas vienas maršrutinis autobusas, taip pat dėl kito autobuso gedimo. Įmonė nurodė, kad situacija valdoma, tačiau laikini trikdžiai privertė operatyviau planuoti reisų organizavimą.

    Kartu paskelbta apie autobusų parko atnaujinimą: įsigytas 54 vietų autobusas, siekiama įsigyti ir dar vieną didesnį, apie 50 vietų, autobusą. Gyventojams aktuali naujiena ta, kad tolimųjų maršrutų autobusuose atsirado galimybė atsiskaityti banko kortele, pirmiausia Vilniaus ir Klaipėdos kryptimis.

    Vadovams pristatyta ir autobusų važiavimo sekimo sistema, kuri bendrovėms leidžia stebėti transporto judėjimą, matyti vėlavimus ir ateityje tikslinti tvarkaraščius. Tikimasi, kad tokie sprendimai prisidės prie patikimesnio informavimo keleiviams ir sklandesnio maršrutų planavimo.

    Vanduo, renovacija, saugumas ir vasaros ritmas

    Vandentvarkos srityje Dusetose pradėti suplanuoti darbai, dalinai finansuojami Europos Sąjungos lėšomis, šiuo metu vykdomi prakalimo darbai. Taip pat ruošiami sprendimai vandenviečių fizinei saugai stiprinti: laukiama specialistų vertinimo, po kurio bus rengiamas saugumo planas ir ieškoma finansavimo priemonėms įgyvendinti.

    Daugiabučių renovacijoje daugiausia dėmesio skiriama defektų šalinimui: apžiūros atliktos kartu su rangovais, defektai užfiksuoti, suderinta darbų eiga. Savivaldybė pabrėžė, kad gyventojų lūkesčiai dėl kokybės yra pagrįsti, todėl įsipareigojimų vykdymas bus nuolat stebimas.

    Zarasų priešgaisrinės apsaugos tarnyba pranešė apie įtemptą laikotarpį: ugniagesiai vyko gesinti degančios žolės, Turmante degė du gyvenamieji namai, buvo išgelbėti trys žmonės. Taip pat pranešta, kad Suvieko ugniagesių komandai nupirktas gaisrinis automobilis, kuris po komplektavimo ir suderinimo darbų bus pradėtas naudoti.

    Kultūros ir turizmo srityse pristatyta, kad rajonas įžengia į aktyvų vasaros sezoną: vyko festivaliai, parodos, chorų ir šokių renginiai, planuojami kurortinio sezono atidarymo renginiai bei vasaros festivaliai. Turizmo informacijos centras pažymėjo, kad ekskursijų poreikis auga, autobusai greitai užsipildo, o tarp atvykstančių svečių daugėja užsieniečių, ypač iš Vokietijos.

    Susirinkime išskirtas ir infrastruktūros klausimas: rajone vis dar trūksta pilnai veikiančios infrastruktūros keliautojams su kemperiais, todėl tema išlieka aktuali prieš įsibėgėjant vasaros srautams. Sveikatos centre tuo metu laukiama specialistų pastiprinimo: birželį darbą planuoja pradėti naujas šeimos gydytojas, o nuo rugsėjo numatomas ginekologės ir dar vieno šeimos gydytojo atėjimas.

    Susitikimo pabaigoje akcentuota, kad savivaldybės įstaigų veikla apima platų kasdieniams poreikiams svarbių paslaugų spektrą, todėl tarpžinybinis koordinavimas ir aiškūs sprendimai dėl finansavimo bei žmogiškųjų išteklių išlieka esminiai. Vadovams padėkota už bendradarbiavimą ir darbą, užtikrinant paslaugų tęstinumą rajono gyventojams.

  • Renovacija Šiauliuose parodė skirtumą: 60 kv. m buto šildymas kainavo 213 ir 727 eurus

    Renovacija Šiauliuose parodė skirtumą: 60 kv. m buto šildymas kainavo 213 ir 727 eurus

    Daugiabučių gyventojus apie renovaciją dažniausiai priverčia galvoti dvi priežastys: didelės sąskaitos už šildymą ir nevienoda temperatūra skirtinguose kambariuose. Šiauliuose centralizuotą šilumą tiekianti bendrovė „Šiaulių energija“ palygino dviejų panašaus ploto butų išlaidas renovuotame ir nerenovuotame name.

    Skaičiavimai atlikti 60 kvadratinių metrų butams per šaltąjį laikotarpį nuo 2025 metų spalio iki 2026 metų kovo. Remiantis pateiktais duomenimis, renovuotame name mokėjimai už šildymą siekė 213 eurų, o nerenovuotame name – 727 eurus.

    Lyginant įmokas vienam kvadratiniam metrui, renovuotame name suma sudarė 3,55 euro, nerenovuotame – 12,12 euro. Tai reiškia, kad nerenovuoto daugiabučio gyventojams šildymas kainavo daugiau nei tris kartus brangiau nei renovuoto pastato gyventojams.

    Kodėl renovacija sumažina sąnaudas?

    „Šiaulių energija“ atstovai pabrėžia, kad didžiausią efektą duoda kompleksiniai sprendimai, o ne pavieniai remontai. Renovacijos metu dažniausiai modernizuojama šildymo sistema, keičiami radiatoriai, įrengiami temperatūros reguliatoriai, leidžiantys atskirai valdyti šilumą kiekviename kambaryje.

    Praktikoje tai reiškia ne tik mažesnį šilumos suvartojimą, bet ir tikslesnį atsiskaitymą už realiai sunaudotą energiją. Kai kuriuose atnaujintuose namuose įrengiami šilumos davikliai, o rodmenys surenkami nuotoliniu būdu, todėl mokesčiai gali būti skaičiuojami individualiau.

    Renovacija paprastai apima ir pastato atitvarų atnaujinimą: apšiltinamas stogas bei sienos, keičiami langai ir lauko durys, sutvarkomos siūlės, šalčio tiltai ir kitos vietos, per kurias prarandama šiluma. Dėl to pastatas tampa šiltesnis žiemą ir mažiau linkęs perkaisti šiltuoju metų laiku.

    Senų daugiabučių silpnos vietos

    Pasak specialistų, ypač sovietinės statybos daugiabučiuose dideli šilumos nuostoliai susidaro ne tik per nusidėvėjusius langus ar duris. Šiluma gali „išeiti“ per įtrūkimus, ertmes, nesandarias jungtis, taip pat per mūro siūles, todėl vien šildymo sistemos reguliavimas be apšiltinimo dažnai neduoda tokio paties rezultato.

    Prieš rengiant investicijų planą vertinama konkretaus namo būklė ir pasirenkamos priemonės, kurios geriausiai atitinka siekiamus sutaupymus. Silpnos vietos dažnai nustatomos apžiūrų metu, įskaitant patikras termovizoriumi, leidžiančias pamatyti, kur pastatas labiausiai praranda šilumą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nepasirinkus renovacijos ilgainiui tenka vis daugiau investuoti į avarinį remontą ir nuolatinę senstančių sistemų priežiūrą. Kompleksinis atnaujinimas leidžia problemas spręsti iš esmės ir užtikrinti stabilesnes išlaidas per visą šildymo sezoną.

    Šiaulių miesto savivaldybė ir „Šiaulių energija“ pabrėžia, kad renovacija gyventojams suteikia ne tik mažesnes sąskaitas, bet ir didesnį komfortą bei turto vertės augimo potencialą. Skaičiai iš 2025–2026 metų šildymo sezono rodo, kad sprendimas atnaujinti daugiabutį gali atsipirkti per realiai jaučiamą mėnesinių išlaidų skirtumą.

  • 2025–2026 šildymo sezono pamokos: šalta žiema ir 21 proc. PVM sąskaitas kilstelėjo labiausiai

    Kas labiausiai didino sąskaitas

    2025–2026 metų šildymo sezonas Lietuvoje išsiskyrė dviem veiksniais, kurie tiesiogiai atsispindėjo gyventojų mokėjimuose: gerokai šaltesniais sausio ir vasario orais bei nuo 2026 metų sausio centralizuotai tiekiamai šilumai pradėtu taikyti 21 proc. PVM tarifu.

    Šilumos suvartojimą pastatuose pirmiausia lemia lauko oro temperatūra, o šį sezoną ji buvo žemesnė nei pastaraisiais metais. Dėl to šilumos poreikis šildomam ploto vienetui vidutiniškai augo, o šalčiausiais mėnesiais kai kuriuose pastatuose šuolis buvo itin ryškus.

    Palyginus su ankstesniu sezonu, santykinis šilumos suvartojimas šildomam ploto vienetui buvo vidutiniškai apie 21 proc. didesnis. Sausio ir vasario mėnesiais atskirais atvejais šilumos energijos suvartota net 60–80 proc. daugiau nei įprastai, todėl net ir nepasikeitus kainai už kilovatvalandę bendra sąskaita augtų vien dėl didesnio vartojimo.

    Kartu prisidėjo ir mokesčių pokytis: PVM yra proporcingas galutinei sąskaitai, todėl jo padidinimas labiausiai „įkando“ būtent tada, kai dėl šalčių šilumos reikėjo daugiausia. Tai sustiprino sezono „piko“ efektą, ypač didesniuose ir prasčiau apšiltintuose butuose.

    Kainų pokytis ir PVM įtaka

    Vidutinė galutinė šilumos kaina gyventojams 2025–2026 metų sezono lapkričio–kovo laikotarpiu buvo apie 12 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pagrindinė priežastis įvardijama PVM lengvatos panaikinimas, kai vietoje 9 proc. tarifo pradėtas taikyti 21 proc. tarifas.

    Nors sezoną lydėjo ir bendras energijos išteklių brangimas, apžvalgose pabrėžiama, kad be PVM pokyčio vidutinė šilumos kaina centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje galėjo išlikti panaši į ankstesnių metų. Tam įtakos turėjo technologinis efektyvumas ir didesnės parduodamos šilumos apimtys šaltesnę žiemą.

    Šalčiai turėjo įtakos ne tik centralizuotam šildymui: išaugus šilumos poreikiui brango biokuro grandinės elementai, o individualiuose ūkiuose suintensyvėjo malkų ir granulių paklausa. Taip pat daliai gyventojų išryškėjo šilumos siurblių ribos esant ekstremalesnei temperatūrai, kai elektros sąnaudos išauga, o kai kuriuose sprendimuose gali prireikti papildomo šildymo šaltinio.

    Skirtinguose miestuose galutinė šilumos kaina išlieka nevienoda, nes ją lemia vietinis kuro krepšelis, tinklų būklė, gamybos technologijos ir reguliuojamos sąnaudos. Dėl to vienos savivaldybės gyventojams sezono „smūgis“ gali būti juntamas labiau nei kitur net ir esant panašiam butų energiniam efektyvumui.

    Kiek mokėjo skirtingų būstų gyventojai

    Preliminariais skaičiavimais, tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose šildymas per 2025–2026 metų sezoną vidutiniškai kainavo apie 2,18 euro už kvadratinį metrą. Prieš metus analogiškas vidurkis siekė apie 1,56 euro už kvadratinį metrą.

    Energiškai efektyviuose daugiabučiuose mokėjimai buvo mažesni: šį sezoną jie siekė apie 0,91 euro už kvadratinį metrą, kai prieš metus buvo apie 0,55 euro už kvadratinį metrą. Skirtumas rodo, kad pastato būklė ir energinis efektyvumas tampa dar svarbesni, kai kartu veikia ir šalčio, ir mokesčių veiksniai.

    Didžiausias papildomas krūvis teko prastos kokybės didesniems butams, kuriuose šilumos suvartojimas išlieka aukštas net ir įprastomis žiemomis. Skaičiuojama, kad PVM padidėjimas vien sausio ir vasario mėnesiais kai kuriais atvejais galėjo pridėti papildomus 20–30 eurų prie šildymo sąskaitos.

    Renovuotuose ar gerai apšiltintuose pastatuose PVM lengvatos panaikinimo efektas net ir šalčiausiais mėnesiais dažniausiai buvo gerokai mažesnis, nes pati apmokestinama bazė yra mažesnė. Tai reiškia, kad energinis efektyvumas tampa ne tik komforto, bet ir mokestinės rizikos mažinimo priemone.

    Jei 21 proc. PVM tarifas centralizuotai tiekiamai šilumai išliks ir toliau, sąskaitų skirtumas tarp taupių ir neefektyvių pastatų, tikėtina, išliks ryškus ir ateinančiais sezonais. Praktikoje tai reiškia, kad renovacijos, šildymo sistemų balansavimo ir šilumos punktų modernizavimo nauda gyventojams bus lengviau pamatuojama sąskaitose.

    Gyventojams rekomenduojama aktyviau domėtis savo pastato šilumos suvartojimo priežastimis ir prašyti administratoriaus ar šildymo sistemos prižiūrėtojo aiškiai įvardyti, kur slypi didžiausios netektys. Net ir be didelių investicijų dažnai įmanoma sumažinti sąnaudas sureguliavus vidaus sistemą, sutvarkius rūsio ir laiptinių šilumos ūkį bei aiškiau kontroliuojant temperatūrinius režimus.

  • Ignalinos renovacijos pamokos Moldovai: kaip 2012 metais startavęs modelis išjudino daugiabučius

    Ignalinos renovacijos pamokos Moldovai: kaip 2012 metais startavęs modelis išjudino daugiabučius

    Ignalinos rajono savivaldybėje balandžio 29 dieną lankėsi Moldovos Nacionalinio darnaus energijos centro (CNED) specialistai, besidomintys daugiabučių renovacijos organizavimu. Kartu atvyko Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Aplinkos ministerijos atstovai, o vizito tikslas buvo praktiškai susipažinti su sprendimais, kurie Lietuvoje pasiteisino.

    Svečiai domėjosi, kaip savivaldybė sugebėjo įveikti gyventojų skepticizmą, užtikrinti projektų finansavimą ir suvaldyti rangos darbų kokybę. Moldovoje modernizavimo programa tik įsibėgėja, todėl didžiausias dėmesys skirtas ne teorijai, o realiai įgyvendintų projektų patirčiai ir klaidų prevencijai.

    Modelis, tapęs pavyzdžiu

    Ignalina minima kaip viena pirmųjų savivaldybių, kur 2012 metais pradėta energinio efektyvumo didinimo programa „Ignalinos enervizija“. Būtent jos pagrindu vėliau buvo parengtas ir pristatytas daugiabučių atnaujinimo įgyvendinimo modelis, kuris padėjo pagreitinti renovacijos procesus visoje šalyje.

    Ignalinos savivaldybė pabrėžia, kad jau 2018 metais didžioji dalis miesto daugiabučių buvo atnaujinta. Praktikoje tai reiškė ne tik mažesnes šildymo sąnaudas, bet ir aiškesnį komforto bei būsto vertės pokytį, kuris ilgainiui tapo svarbiausiu argumentu gyventojams.

    Kas labiausiai įtikina gyventojus?

    Savivaldybės vadovai susitikime akcentavo, kad renovacijos pradžioje gyventojų pasitikėjimą teko užsidirbti nuoseklia komunikacija ir daug kartų kartojamais atsakymais į praktinius klausimus. Vis dėlto, kaip rodo Ignalinos patirtis, didžiausią lūžį dažniausiai sukuria ne pristatymai, o pirmi aiškiai matomi rezultatai: šilumos sąskaitos, estetika ir realus gyvenimo patogumas.

    Vienas svarbiausių modelio bruožų, kuris aptartas su svečiais, yra tai, kad daugiabučių gyventojams nereikia tiesiogiai prisiimti kreditinių įsipareigojimų bankui. Finansavimo ir proceso organizavimo našta tenka savivaldybės paskirtam programos administratoriui, kuris rūpinasi lėšomis, konkursais, sutartimis ir atsakomybe už darbų kokybę.

    Kokybė ir kainos: temos, kurios grįžta po kelerių metų

    Ignalinos atstovai atkreipė dėmesį, kad renovacijoje itin svarbus medžiagų ir rangos darbų kokybės klausimas, nes dalis problemų paaiškėja tik praėjus keleriems metams po atnaujinimo. Todėl svečiams rekomenduota iš anksto įsivertinti kontrolės mechanizmus ir atsakomybių pasidalijimą, kad sprendimai nebūtų trumpalaikiai.

    Susitikime aptartos ir platesnės tendencijos: energijos išteklių kainų svyravimai, jų įtaka gyventojų išlaidoms bei savivaldybių biudžetams, ypač kai didėja kompensacijų poreikis mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Taip pat pabrėžta, kad energinis efektyvumas ir mažesnis energijos vartojimas tiesiogiai siejasi su valstybės energetiniu atsparumu.

    Vizito pabaigoje dalyviai apsikeitė suvenyrais ir tęsė pažintį su miestu. Moldovos specialistai dėkojo už priėmimą ir praktinius atsakymus, o jų viešnagė Lietuvoje, kaip nurodyta susitikimo metu, organizuota įgyvendinant LIFE integruotą projektą, skirtą energijos efektyvumo didinimui.