Tag: Daugiabučių renovacija

  • Renovacija virto košmaru Telšiuose: Birutės g. daugiabutis pripažintas avariniu, prašo premjero

    Telšiuose, Birutės gatvėje esančio daugiabučio gyventojai sako atsidūrę aklavietėje: po valstybės remtos modernizacijos pastatas pripažintas avariniu, o konstrukcijų deformacijos, anot jų, fiksuojamos beveik kasdien. Bendrija teigia, kad dėl užsitęsusio institucijų sprendimų derinimo didėja reali grėsmė gyventojų saugumui.

    Gyventojų teigimu, 2026 metų spalio 28 dieną bendrija raštu kreipėsi į Ministrą Pirmininką, prašydama skubios finansinės pagalbos iš valstybės rezervo. Nurodoma, kad pirmajam pamatų ir grunto stabilizavimo etapui reikia apie 500 000 eurų, o delsimas gali baigtis dar didesniais konstrukcijų pažeidimais.

    Kas, gyventojų teigimu, nutiko

    Bendrija tikina, kad problemų grandinę sukėlė modernizacijos metu įrengta geoterminio šildymo sistema ir su ja susiję gręžiniai. Gyventojų vertinimu, darbai galėjo būti atlikti netinkamai įvertinus grunto sąlygas, todėl pradėjo kisti pamatų laikomosios savybės ir atsirado deformacijos.

    Tekste taip pat keliami klausimai dėl projekto parengimo ir rangos kompetencijų: minimos bendrovės UAB „Banduva“ ir UAB „Lineta“, o gyventojai teigia, kad turėjo būti patikrinta, ar planuojamiems darbams buvo visos būtinos teisės ir leidimai. Jie akcentuoja, kad tokios rizikos esą turėjo būti suvaldytos dar projektavimo ir leidimų išdavimo etape.

    Teismai vyksta, o sprendimų reikia dabar

    Gyventojai nurodo, kad su generaliniu rangovu UAB „Rainių statyba“ teisiniai ginčai vyksta nuo 2024 metų lapkričio, tačiau procesai gali užtrukti ilgai. Tuo metu avarinės būklės šalinimas, pasak bendrijos, negali laukti, nes kiekviena savaitė didina remonto apimtį ir kainą.

    Bendrija teigia, kad savivaldybėje prašyta pagalba nebuvo suteikta, o gyventojams esą buvo pasiūlytas modelis, kai pirmiausia jie patys turėtų padengti didžiąją darbų dalį, o kompensacijos būtų svarstomos vėliau. Gyventojai pabrėžia, kad tokia schema avarinėje situacijoje jiems yra sunkiai įgyvendinama.

    Kaina viršija renovacijos mastą

    Gyventojų skaičiavimu, deformacijų ir pažeidimų šalinimas gali kainuoti apie 1,5 karto daugiau nei visa pirminė namo renovacija. Dėl to bendrija prašo sprendimo, kuris leistų skubiai finansuoti būtiniausius stabilizavimo darbus ir tik vėliau spręsti atsakomybės bei žalos atlyginimo klausimus.

    Pasak bendrijos, name gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių, todėl finansinė našta ir neapibrėžtumas yra ypač skausmingi. Gyventojai tikina, kad rizika kasdienė, o aiškaus veiksmų plano iš atsakingų institucijų jie iki šiol negauna.

    „Valstybė turi prisiimti atsakomybę už tai, kas nutiko valstybės remtos renovacijos metu, ir skubiai užtikrinti avansinį finansavimą pamatų gelbėjimui“, – sakė bendrijos pirmininkė Irena Sketrienė.

    Gyventojai tikisi, kad skubus Vyriausybės įsikišimas padėtų greičiau sutelkti techninę ekspertizę, finansavimą ir aiškią atsakomybės schemą. Jie pabrėžia, kad svarbiausias prioritetas šiuo metu yra žmonių saugumas ir pastato stabilumas.

  • Gargžduose pagaliau pradedamas 2,8 mln. eurų kvartalo atnaujinimas: per 400 vietų automobiliams

    Klaipėdos rajono savivaldybė pasirašė sutartį dėl daugiabučių kvartalo Gargžduose, tarp Klaipėdos, J. Janonio, Žemaitės ir Kvietinių gatvių, atnaujinimo. Projektui numatyta daugiau nei 2 800 000 eurų, o darbus planuojama vykdyti etapais.

    Pasak savivaldybės, teritorija buvo formuojama prieš maždaug 60 metų, todėl šiandienos gyventojų poreikių ji nebeatitinka. Pagrindinis tikslas – iš esmės pagerinti kiemų infrastruktūrą ir judumo sprendimus, kartu sutvarkant viešąsias erdves.

    Kas pasikeis kiemuose?

    Numatyta sutvarkyti 14 kiemų: įrengti per 400 automobilių stovėjimo vietų, atnaujinti privažiavimus ir kelio dangas. Taip pat suplanuoti nauji pėsčiųjų ir dviračių takai, kad judėjimas kvartale būtų patogesnis ir saugesnis.

    Projekte numatyta įrengti vaikų žaidimų aikštelę, pastatyti suoliukus, šiukšliadėžes ir kitus mažosios architektūros elementus. Kiemuose ir prie takų planuojamas apšvietimas, kuris turėtų pagerinti saugumo jausmą tamsiuoju paros metu.

    „Šio kvartalo atnaujinimą aptarinėjome ne vienus metus, o dabar pagaliau galime pradėti realius darbus, kurie iš esmės pagerins sąlygas čia gyvenantiems žmonėms. Prašau gyventojų kantrybės, nes pokyčiai neišvengiami be laikinų nepatogumų“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Darbai iki 2029 metų

    Sutartis pasirašyta su UAB „Telšių hidrostatyba“. Įmonė įsipareigojo sutvarkyti kvartalą iki 2029 metų rugpjūčio, darbus vykdant etapais, kad teritorija būtų atnaujinama nuosekliai.

    Tokio masto projektams dažnai didžiausias iššūkis yra darbų organizavimas gyvenamojoje aplinkoje: būtina užtikrinti privažiavimus, gyventojų saugumą ir aiškią laikinų eismo sprendimų komunikaciją. Savivaldybė nurodo, kad apie darbų eigą ir etapų seką gyventojai bus informuojami atskirai.

    Želdynai: dalis medžių bus šalinama

    Atskiras dėmesys skiriamas teritorijos apželdinimui. Rangovas artimiausiu metu planuoja pradėti dalies medžių šalinimą, nes planuojamai infrastruktūrai įrengti kai kurių želdinių šaknynas būtų pažeistas, o tai ilgainiui galėtų kelti rizikų.

    Specialistų vertinimu, dalis medžių kvartale auga per tankiai, kai kurie yra išaugę savaime, pasitaiko ligų ir kenkėjų pažeidimų, taip pat konstrukciškai silpnesnių medžių. Vietoje pašalintų želdinių numatyta sodinti jaunus, miesto aplinkai pritaikytus medžius, kurie ateityje kurtų žalesnę ir jaukesnę erdvę.

  • Skandalas daugiabučiuose: paaiškėjo, kaip fiksuoti balsavimo raštu protokolai Krokuvos g. 65

    Krokuvos gatvės 65 ir Treniotos gatvės 36 daugiabučiuose fiksuojami butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai. Tokie dokumentai paprastai rengiami tuomet, kai sprendimai dėl namo valdymo, remonto ar lėšų kaupimo priimami ne susirinkime, o renkant parašus.

    Balsavimo raštu protokolas yra esminis įrodymas, kad sprendimas priimtas teisėtai: jame turi atsispindėti darbotvarkė, balsavimo rezultatai, skaičiavimo logika ir atsakingi asmenys. Praktikoje būtent protokolų pildymo tikslumas dažniausiai tampa ginčų tarp gyventojų, administratoriaus ar bendrijos valdymo priežastimi.

    Kas turi būti protokoluose

    Įprastai protokoluose nurodoma, kokiu klausimu balsuota, kada vyko balsų rinkimas, kiek savininkų turėjo teisę balsuoti ir koks kvorumas reikalingas sprendimui priimti. Taip pat fiksuojama, kiek balsų gauta už, prieš ar susilaikė, ir kaip nustatytas galutinis rezultatas.

    Tokiuose procesuose svarbu, kad gyventojams būtų aišku, kokie dokumentai pagrindžia sprendimą, ir kur su jais galima susipažinti. Skaidrumas ypač aktualus sprendžiant klausimus, kurie turi finansinių pasekmių, pavyzdžiui, dėl rangos darbų, kaupiamųjų lėšų dydžio ar administravimo išlaidų.

    Dažniausios problemos ir ginčai

    Daugiausia klausimų kyla, kai gyventojai negauna pilnos balsavimo medžiagos, nesupranta, kaip suskaičiuoti balsai, arba įtaria, kad dalis biuletenių užpildyta netinkamai. Ginčai taip pat dažnėja, kai protokoluose trūksta duomenų, nenurodyti skaičiavimo kriterijai ar nėra aišku, kas tikrino gautus balsus.

    Jei savininkams kyla pagrįstų abejonių, įprasta praktika yra prašyti pateikti protokolų kopijas ir susijusius dokumentus, kad būtų galima patikrinti, ar procedūros atitiko reikalavimus. Tokiais atvejais svarbu ir tai, kaip buvo informuoti savininkai, ar suteikta pakankamai laiko balsuoti ir ar sprendimas neprieštarauja teisės aktams.

    Ką tai reiškia gyventojams

    Gyventojams balsavimas raštu yra patogus būdas priimti sprendimus, tačiau jis reikalauja daugiau dokumentinės drausmės nei susirinkimas. Kuo daugiau aiškumo protokoluose, tuo mažesnė rizika, kad sprendimai bus ginčijami, o planuojami darbai įstrigs.

    Krokuvos gatvės 65 ir Treniotos gatvės 36 atvejais pagrindinis akcentas yra protokolų fiksavimas ir jų vaidmuo užtikrinant sprendimų teisėtumą. Gyventojams tai signalas atidžiai vertinti dokumentus, susijusius su namo valdymu, ir prireikus reikalauti procedūrų skaidrumo.

  • Vilniaus Pašilaičiuose atrado unikalų mikrorajoną: kuo jis ypatingas ir kas dabar kelia grėsmę

    Pašilaičių IV mikrorajonas Vilniuje išsiskiria visos Lietuvos mastu: tai vienintelis toks rajonas, kuriame visi gyvenamieji pastatai pastatyti naudojant monolitinio gelžbetonio technologiją. Miesto planuotojai ir architektūros tyrėjai pabrėžia, kad šis statybos būdas lėmė ne tik pastatų formą, bet ir viso kvartalo erdvinę logiką.

    Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu parengtas Pašilaičių IV urbanistinių ir architektūrinių verčių tyrimas įvardija, kas kuria rajono tapatybę ir kodėl tai svarbu planuojant atnaujinimą. Dokumente analizuojami ne vien daugiabučiai, bet ir kvartalinis užstatymas, pusiau uždari kiemai, pėsčiųjų jungtys, želdynai, skverai bei mažosios architektūros elementai.

    Tyrimo autorės, architektės dr. Indrė Ruseckaitė ir dr. Aušra Černiauskienė, akcentuoja, kad renovacija neturėtų apsiriboti vien šilumos taupymu ar fasadų kosmetika. Pagrindinis iššūkis, anot jų, yra suderinti energinį efektyvumą su architektūrine kokybe, kad modernizacija neištrintų rajono savitumo.

    Pastaraisiais metais Vilniuje daugėja atnaujinimo projektų, kuriuose vis svarbesnės tampa viešosios erdvės, pėsčiųjų patogumas ir aiškios taisyklės, kaip tvarkyti kiemus bei želdynus. Pašilaičių IV atvejis išskirtinis tuo, kad jo urbanistinė struktūra yra nuosekli, todėl net nedideli pakeitimai, pavyzdžiui, chaotiškas automobilių statymas ar atsitiktiniai kiemų pertvarkymai, gali greitai pakeisti viso mikrorajono charakterį.

    Gyventojams tyrimo išvados bus pristatytos spalio 12 dieną 18.00 valandą Vilniaus Gabijos gimnazijos konferencijų salėje Pašilaičių gatvėje 13. Susitikime planuojama aptarti, kokie rajono bruožai laikomi vertingais ir kaip šias įžvalgas pritaikyti sprendžiant dėl renovacijos, viešųjų erdvių tvarkymo ir ateities pokyčių.

  • Renovuotas daugiabutis Telšiuose gali griūti: gyventojai prašo 500 000 eurų pamatams

    Telšiuose, Birutės gatvėje esančio daugiabučio Birutės g. 22 bendrija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama skubios pagalbos dėl avarinės pastato būklės. Pasak bendrijos, pamatų ir grunto stabilizavimui būtinas bent 500 000 eurų finansavimas, o delsimas esą didina griūties riziką.

    Bendrija prašo sukurti teisinį ir finansinį mechanizmą, kuris leistų taikyti tiesioginį avansinį avarinio finansavimo modelį. Gyventojai tikina, kad įprasti paramos ar kompensavimo keliai užtrunka per ilgai, o pastato būklė reikalauja neatidėliotinų sprendimų.

    Avarinė būklė siejama su renovacija

    Gyventojų teigimu, laikančiųjų konstrukcijų ir pamatų problemos išryškėjo po valstybės remtos modernizacijos darbų. Bendrija nurodo, kad avarinę situaciją lėmė netinkami sprendimai įrengiant geoterminę šildymo sistemą, kai gręžiniai galėjo pažeisti gruntą.

    Šiuo metu bendrija savo teises gina teisme: pateiktas civilinis ieškinys generaliniam rangovui UAB „Rainių statyba“. Bendrija siekia įrodyti, kad žala atsirado dėl neteisėtos ūkinės veiklos ir aplaidumo, o atsakomybė turi tekti darbų vykdytojams ir kitiems proceso dalyviams.

    Keliami klausimai dėl leidimų

    Bendrija taip pat kelia klausimus dėl projektavimo ir leidimų, susijusių su geoterminiais gręžiniais. Gyventojai tvirtina, kad renovacijos dokumentuose turėjo būti aiškiai įvertintos darbų rizikos, o sprendimai privalėjo atitikti reikalavimus, taikomus darbams žemės gelmėse.

    Kaip teigiama kreipimesi, savivaldybė, išduodama statybos leidimą modernizacijai, turėjo įsitikinti, ar visi rangovai ir projektuotojai turi reikalingas teises bei kompetencijas. Dėl to bendrija prašo ne tik finansinės pagalbos, bet ir aiškesnio institucijų vaidmens sprendžiant avarinių renovacijos pasekmių klausimus.

    Gyventojai sako nepajėgiantys sumokėti

    Gyventojai nurodo, kad deformacijų ir pažeidimų sutvarkymo kaina, pagal jų turimus skaičiavimus, yra apie 1,5 karto didesnė nei pirminė renovacijos kaina. Dėl to, pasak bendrijos, tokių sumų padengimas iš gyventojų lėšų yra praktiškai neįmanomas.

    Bendrija akcentuoja ir socialinį aspektą: vidutinis namo savininkų amžius siekia apie 62 metus, o reikšminga dalis gyventojų yra pensinio amžiaus. Bendrijos teigimu, jie neturi finansinių galimybių iš anksto apmokėti avarinių darbų ir tik po to tikėtis išieškojimo teisme.

    „Prašome skubiai rasti teisinį ir finansinį sprendimą avansiniam finansavimui, nes delsimas gali baigtis tragedija“, – sakė bendrijos pirmininkė Irena Sketrienė.

    Aplinkos ministerijai ir kitoms institucijoms gyventojai kelia klausimą, kaip praktikoje turėtų būti sprendžiamos situacijos, kai po valstybės remtų modernizacijos darbų atsiranda avarinė grėsmė. Bendrija tikisi, kad bus rastas modelis, leidžiantis užtikrinti gyventojų saugumą nelaukiant ilgų teisminių procesų pabaigos.

  • 884 mln. eurų iki 2032-ųjų: kas Lietuvoje gaus daugiausia ir kaip keisis renovacija bei transportas

    Lietuva pristatė Socialinį klimato planą, kuriuo iki 2032 metų pabaigos numatyta investuoti apie 884 mln. eurų į priemones, padedančias gyventojams ir verslui prisitaikyti prie žaliosios pertvarkos. Pagrindinis dėmesys skiriamas regionams ir socialiai pažeidžiamiems žmonėms, kuriems energijos kainų ir būsto išlaikymo našta dažniausiai yra didžiausia.

    Planą koordinuoja Aplinkos ministerija, o atskiras priemones įgyvendins ir Susisiekimo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat Aplinkos projektų valdymo agentūra. Pristatant planą dalyvavo ir Europos Komisijos atstovai, pabrėžę, kad socialinis teisingumas žaliąją politiką daro tvaresnę ir labiau priimtiną visuomenei.

    Investicijos, kurios turi matytis kasdien

    Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė akcentavo, kad svarbiausias kriterijus bus ne pati suma, o realus pokytis žmonių gyvenime. Tikimasi, kad investicijos virs mažesnėmis sąskaitomis už šildymą, šiltesniais namais ir geresnėmis galimybėmis patogiai pasiekti darbą, mokyklą ar gydymo įstaigas.

    „Žalioji pertvarka neturi būti privilegija tų, kurie gyvena didžiuosiuose miestuose ir turi daugiausia pasirinkimų. Klimato pertvarka turi būti ne tik ambicinga, bet ir socialiai teisinga“, – sakė Ieva Andriulaitytė.

    Europos Komisijos atstovė Andriana Sukova pažymėjo, kad Lietuva buvo tarp pirmųjų valstybių, kurių planą Europos Komisija patvirtino 2026 metais. Pasak jos, numatyta 16 priemonių, o reikšminga jų dalis turėtų startuoti 2027 metais, todėl artimiausi keleri metai bus lemiami planuojant įgyvendinimą savivaldybėse.

    Renovacija: daugiau lankstumo ir didesnė parama pažeidžiamiems

    Didelė plano dalis nukreipta į būsto energinį efektyvumą: renovacijai numatyta daugiau kaip 372 mln. eurų. Iš jų apie 269 mln. eurų planuojama skirti daugiabučių renovacijai, o apie 103 mln. eurų – vienbučių ir dvibučių namų atnaujinimui.

    Kompleksinės daugiabučių renovacijos tikslas – pasiekti ne žemesnę nei B energinio naudingumo klasę ir sumažinti energijos vartojimą bent 40 proc. Techninė parama, apimanti investicijų planus, projektavimą, administravimą ir techninę priežiūrą, numatoma finansuoti 100 proc.

    Pažeidžiamiems namų ūkiams paramos intensyvumas bus didžiausias, kad renovacija būtų pasiekiama ir tiems, kurie neturi sukaupę santaupų. Numatyta, kad parama priklausys ir nuo to, kokiu kuru šildomas būstas, o kitiems gyventojams finansavimas bus diferencijuojamas pagal savivaldybių renovacijos paramos indeksą.

    Iki 2032 metų liepos planuojama renovuoti 643 daugiabučius, suteikti paramą 7 851 pažeidžiamam namų ūkiui ir daugiau kaip 12 000 kitų namų ūkių. Tokie mastai reikš, kad savivaldybėms teks svarbus vaidmuo ne tik informuojant gyventojus, bet ir padedant jiems pereiti visą projektų rengimo kelią.

    Viena svarbiausių naujovių – dalinė daugiabučių renovacija, kuri turėtų pagreitinti procesus ten, kur visos apimties projektai stringa dėl kainos ar gyventojų nepritarimo. Gyventojai galės pasirinkti bent dvi priemones iš šešių, pavyzdžiui, stogo šiltinimą, langų ir lauko durų keitimą, šilumos punkto ar šildymo sistemos modernizavimą, taip pat saulės elektrinės įrengimą, siekiant sumažinti energijos vartojimą bent 15 proc.

    Pagal dalinės renovacijos kryptį planuojama atnaujinti daugiau kaip 2 300 daugiabučių namų. Analogiškos priemonės numatytos ir vienbučiams bei dvibučiams namams: iki 2032 metų planuojama kompleksiškai renovuoti 2 450 tokių namų, o dar 1 325 atnaujinti iš dalies.

    Transportas ir socialinis būstas: didžiausi pokyčiai regionuose

    Susisiekimo ministerija 2026–2032 metų laikotarpiu transporto sektoriaus pokyčiams numato apie 440 mln. eurų investicijų. Lėšos būtų nukreiptos į elektromobilių infrastruktūrą, dviračių transporto plėtrą ir viešojo transporto gerinimą, kad mažiau taršūs sprendimai taptų realia alternatyva ir mažesniuose miestuose.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė kryptį, susijusią su socialinio būsto trūkumu. Vienas pagrindinių tikslų – socialinio būsto fondo plėtra įsigyjant ar statant energetiškai efektyvius A++ klasės būstus, kad mažas pajamas gaunantys žmonės ateityje patirtų mažesnes šildymo ir priežiūros sąnaudas.

    Aplinkos projektų valdymo agentūra taip pat pristatė Energijos taupymo konsultacijų centrų idėją. Tokiuose centruose gyventojai galėtų gauti individualias konsultacijas dėl būsto modernizavimo ir darnaus judumo priemonių, taip pat praktinę pagalbą rengiant paraiškas ir įgyvendinant projektus.

    Diskusijose po pristatymo akcentuota, kad planui sėkmingai įsibėgėti būtinas skaidrus informavimas ir aiškiai paaiškinama renovacijos ekonominė nauda. Taip pat pabrėžtas savivaldybių ir socialinių partnerių vaidmuo, nes būtent vietoje geriausiai matyti, kurios grupės rizikuoja likti už borto ir kokių sprendimų joms reikia pirmiausia.

  • Ministrė skelbia būsto planą: savivaldybių nuoma, naujos paramos ir 850 renovacijos paraiškų

    Aplinkos ministerija rengia ilgalaikę būsto prieinamumo strategiją, kurią siekiama pateikti iki kitos Seimo pavasario sesijos. Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė sako, kad dokumente bus numatyti sprendimai dėl būsto pasiūlos, įperkamumo ir kokybės, nes skirtingose savivaldybėse problemos nevienodos.

    Ministerijos vertinimu, prieinamo būsto trūkumas jaučiamas, tačiau situacija šiuo metu neįvardijama kaip krizinė. Vis dėlto akcentuojama, kad didmiesčiuose ryškiausiai atsiskleidžia įperkamumo klausimas, o mažesnėse savivaldybėse dažniau trūksta pasiūlos arba esamas būstas būna prastesnės kokybės.

    „Atliktas Būsto prieinamumo Lietuvoje didinimo galimybių vertinimas parodė, kad situacija Lietuvos savivaldybėse skiriasi. Jeigu didmiesčiuose pagrindinė problema yra būsto įperkamumas, tai mažose savivaldybėse nėra būsto pasiūlos arba jis yra nekokybiškas“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Strategijoje numatomos trys pagrindinės grupės, kurioms būstas tampa sunkiai pasiekiamas. Tai vidutines ir mažas pajamas gaunantys gyventojai, kurie negauna socialinės paramos, pažeidžiami namų ūkiai, kuriems taikoma socialinė parama, ir žmonės, turintys nuosavą, bet pasenusį bei energetiškai neefektyvų būstą.

    Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė nutarimo projektą dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo. Ši grupė vertins studijoje pateiktus siūlymus ir jų įgyvendinimo galimybes, o iki šių metų pabaigos planuojama parengti strategijos projektą.

    Vienas iš akcentų – didesnis savivaldybių vaidmuo ir municipalinio būsto segmento kūrimas. Ministerija siekia, kad atsirastų papildoma nuomos pasiūla tarp socialinio būsto ir rinkos kainomis nuomojamo būsto, nes vien subsidijomis, anot ministrės, problemos iš esmės išspręsti nepavyks.

    „Planuojame pateikti keletą strategijos modelių, kuriuos būtų galima taikyti skirtingose savivaldybėse. Matome, kad situacija savivaldybėse skiriasi ir vieno modelio taikymas nebūtų tikslingas“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Strategijos dalimi išlieka ir daugiabučių atnaujinimas, kuris tiesiogiai susijęs su būsto kokybe, šildymo sąnaudomis ir energiniu efektyvumu. Ministerija atkreipia dėmesį, kad renovacija mažina energijos vartojimą ir gyventojų išlaidas, todėl ilgainiui stiprina būsto įperkamumą, ypač augant energijos kainų svyravimų rizikai.

    Pasak ministrės, 13-asis kvietimas daugiabučių renovacijai viršijo lūkesčius – pateikta 850 paraiškų. Šių metų spalio mėnesį planuojama skelbti 14-ąjį kvietimą, kuriame keisis finansavimo logika ir bus taikomas mišrus finansavimo modelis.

    „Šiemet spalio mėnesį planuojama skelbti 14-ąjį kvietimą, į kurį taip pat dedame daug vilčių, nes keisis finansavimo tvarka – bus taikomas mišrus finansavimo modelis“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Numatoma, kad pažeidžiami namų ūkiai bus finansuojami iš Socialinio klimato fondo. Jei daugiabutyje naudojamas iškastinis kuras, būtų taikoma 80 proc. parama, o jei iškastinis kuras nenaudojamas – 50 proc. parama, taip skatinant pereiti prie švaresnių šildymo sprendimų.

    Gyventojams, kurie nepatenka į socialinės paramos gavėjų grupes, planuojamas savivaldybių paramos renovacijai indeksas. Pagal jį ekonomiškai stipriausiose savivaldybėse parama siektų 15 proc., vidutinėse – 20 proc., o savivaldybėse, kurioms paramos reikia labiausiai, – 25 proc.

    Taip pat numatyti papildomi kriterijai, leidžiantys didinti paramos dalį, pavyzdžiui, atnaujinant šilumos ir karšto vandens sistemas būtų galima gauti papildomus 5 proc. Ministerija nurodo, kad savivaldybėse, kurioms paramos reikia labiausiai, bendra parama tam tikrais atvejais galėtų siekti iki 40 proc.

    Atskirai planuojama ir dalinės renovacijos kryptis: 2027 metų pirmąjį ketvirtį numatomas kvietimas projektams, kurie neapima viso pastato atnaujinimo. Tikimasi, kad tai padės greičiau pagerinti senesnių daugiabučių būklę ten, kur pilna renovacija stringa dėl finansinių ar organizacinių priežasčių.

    Ministerija tikisi, kad strategijos priemonės ir atnaujintos paramos schemos leis vienu metu spręsti kelias problemas: didinti būsto pasiūlą, gerinti nuomos alternatyvas ir spartinti energetiškai neefektyvaus būsto atnaujinimą. Galutinis tikslas – kad daugiau gyventojų galėtų gyventi kokybiškesniame ir mažiau išlaidų reikalaujančiame būste.

  • Vilniuje sprendžiamas daugiabučių administratorius: ką privalo žinoti Birutės ir Kalvarijų gatvių gyventojai

    Vilniuje svarstomas bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimas keliems daugiabučiams, esantiems Birutės g. 13, Polocko g. 48 ir Kalvarijų g. 38. Tai sprendimas, kuris tiesiogiai lemia namo priežiūros kokybę, planuojamus darbus ir gyventojų mėnesines išlaidas.

    Pagal galiojančią tvarką administratorius atsako už bendrojo naudojimo objektų valdymą ir priežiūrą: nuo avarijų šalinimo ir privalomų patikrų iki remonto darbų organizavimo bei sąmatų rengimo. Praktikoje tai apima stogo, laiptinių, vamzdynų, elektros ūkio, rūsio patalpų, bendrų konstrukcijų ir kitų namo elementų priežiūrą.

    Kas keičiasi pasirinkus administratorių?

    Gyventojams svarbu suprasti, kad administratoriaus pasirinkimas nėra vien formalumas. Nuo jo priklauso, kaip greitai reaguojama į gedimus, kaip skaidriai pateikiamos ataskaitos, kaip planuojami ilgalaikiai darbai ir ar sprendimai priimami realiai įtraukiant savininkus.

    Administratoriaus darbas taip pat siejasi su namo finansiniu planavimu: kaupiamosios lėšos, remonto prioritetai ir darbų pirkimai turi būti organizuojami taip, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir pagrįstos kainos. Gyventojams aktualu, ar bus pateikiamos aiškios sąmatos ir ar bus sudarytos galimybės palyginti rangovų pasiūlymus.

    Ko gyventojai turėtų paprašyti?

    Renkantis administratorių rekomenduojama įvertinti, kaip bus teikiama informacija gyventojams ir kokiu dažniu bus atsiskaitoma už atliktus darbus. Taip pat svarbu, ar siūlomas aiškus priežiūros planas, numatantis ne tik kasdienius darbus, bet ir ilgalaikę namo būklės gerinimo strategiją.

    Didžiausia praktinė rizika kyla tada, kai sprendimai priimami be pakankamo gyventojų įsitraukimo, o darbai organizuojami neatskleidžiant palyginamųjų kainų ar aiškių pasirinkimo kriterijų. Todėl gyventojams verta iš anksto sutarti dėl komunikacijos kanalų ir dokumentų prieinamumo.

    Tendencijos: daugiau dėmesio skaidrumui

    Pastaraisiais metais daugiabučių administravimo srityje vis daugiau dėmesio skiriama atskaitomybei ir duomenų prieinamumui. Gyventojai vis dažniau tikisi matyti aiškias ataskaitas, periodines namo apžiūras, argumentuotus darbų prioritetus ir iš anksto suplanuotus remonto grafikus.

    Gyventojams taip pat svarbu, kad administravimas būtų orientuotas į realią namo būklę, o ne vien į minimalų gedimų šalinimą. Tai ypač aktualu senesnės statybos pastatuose, kur didžiausią įtaką išlaidoms turi šilumos ūkis, vamzdynų nusidėvėjimas ir stogo bei fasado būklė.

    Jei name kyla klausimų dėl administratoriaus parinkimo ar jo pareigų apimties, savininkams verta prašyti pateikti aiškų administravimo paslaugų aprašą, veiklos ataskaitų pavyzdžius ir numatomų darbų planą. Tokia informacija leidžia sprendimą priimti pagrįstai ir sumažina konfliktų riziką ateityje.

  • Renovacija keičia ne tik namus: Vilniaus rajone rodo pirmuosius kvartalus – ką gaus gyventojai?

    Renovacija keičia ne tik namus: Vilniaus rajone rodo pirmuosius kvartalus – ką gaus gyventojai?

    Vilniaus rajone parengti pirmųjų trijų daugiabučių kvartalų atnaujinimo projektiniai pasiūlymai ir vizualizacijos. Nemenčinės ir Skaidiškių gyventojai kviečiami susipažinti su sprendiniais, o svarbiausia – išsakyti pastabas dar prieš priimant galutinius sprendimus.

    Pirmieji kompleksiniai aplinkos atnaujinimo darbai numatomi Nemenčinėje, Šv. Mykolo kvartale Nr. 1, taip pat Skaidiškėse – Sodų kvartale Nr. 1 ir Rudaminos kvartale Nr. 1. Šie projektai yra Vilniaus rajono daugiabučių kvartalinės renovacijos programos, patvirtintos 2024 metais, startas.

    Ką planuojama sutvarkyti?

    Skirtingai nei įprastoje renovacijoje, čia akcentuojama ne tik pastatų būklė, bet ir kasdienė aplinka. Projektuose numatoma atnaujinti kiemus, pėsčiųjų takus, privažiavimus, automobilių stovėjimo aikšteles ir apšvietimą, taip pat kitas bendro naudojimo erdves.

    Tokia praktika vis dažniau laikoma efektyvesne, nes investicijos į energinį efektyvumą ir infrastruktūrą duoda didžiausią naudą tada, kai sprendiniai derinami tarpusavyje. Gyventojams tai reiškia ne tik gražesnį vaizdą, bet ir saugesnį judėjimą, aiškesnį parkavimą bei patogesnius maršrutus pėstiesiems.

    „Sutvarkytas pastatas yra svarbus, tačiau ne mažiau svarbi ir aplinka, kurioje žmonės kasdien gyvena“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Pasak savivaldybės, aplinkos tvarkymo darbai šiame etape finansuojami savivaldybės lėšomis, todėl gyventojams tai neturėtų virsti papildomomis sąskaitomis. Praktikoje galutinės apimtys priklausys nuo patvirtintų projektinių sprendinių ir viešųjų pirkimų rezultatų.

    Gyventojams pristatys sprendinius

    Rugpjūčio 18 dieną, 25 dieną ir 26 dieną numatyti susitikimai su gyventojais, kuriuose projektuotojai ir savivaldybės atstovai pristatys numatomus pokyčius. Susitikimų metu bus galima užduoti klausimus ir pateikti pastabas dėl konkrečių vietų, pavyzdžiui, apšvietimo taškų, takų trasų ar parkavimo organizavimo.

    Nemenčinės Šv. Mykolo kvartalo Nr. 1 susitikimas vyks rugpjūčio 18 dieną 19.00 valandą Nemenčinės kultūros centre. Skaidiškių Sodų kvartalo Nr. 1 pristatymas numatytas rugpjūčio 25 dieną 18.30 valandą Skaidiškių mokykloje-darželyje, o Rudaminos kvartalo Nr. 1 – rugpjūčio 26 dieną 18.30 valandą toje pačioje įstaigoje.

    Programa bus plečiama

    Vilniaus rajono savivaldybė nurodo, kad pirmieji kvartalai nėra paskutiniai, o programa bus tęsiama ir kitose gyvenvietėse. Tarp minimų teritorijų – Kalveliai, Buivydiškės, Nemėžis ir kitos Vilniaus rajono vietovės.

    Kvartalinė renovacija savivaldybėms tampa būdu spręsti kelias problemas vienu metu: senėjančios infrastruktūros, eismo saugos, parkavimo chaoso ir prastai apšviestų erdvių. Gyventojams tai taip pat reiškia didesnę galimybę įtakoti sprendimus ankstyvoje stadijoje, kai pokyčius dar įmanoma koreguoti.

  • Vilniaus rajono renovacija įgauna pagreitį: kokią paramą gali gauti daugiabučio gyventojai dabar?

    Vilniaus rajono renovacija įgauna pagreitį: kokią paramą gali gauti daugiabučio gyventojai dabar?

    Daugiabučių renovacija Vilniaus rajone vis dažniau pristatoma ne kaip kosmetinis remontas, o kaip investicija į mažesnes šildymo sąskaitas, komfortą ir būsto vertę. Savivaldybė pabrėžia, kad vien kompensacijos už šildymą problemos neišsprendžia, o ilgalaikį efektą duoda tik energinį efektyvumą didinantys sprendimai.

    Gegužės pabaigoje surengtame seminare savivaldybės, renovacijos programos ir energetikos ekspertai aptarė, kaip realiai pajudinti namo atnaujinimą ir kokios priemonės šiuo metu gyventojams palankiausios. Akcentuota, kad procesas tampa sklandesnis, kai kartu veikia gyventojai, administratorius, projektuotojai ir finansavimo institucijos.

    „Savivaldybė kasmet skiria kompensacijas už suvartotą šilumos energiją, tačiau tai tik laikina pagalba. Renovacija leidžia iš esmės sumažinti energijos sąnaudas, o kvartalinės renovacijos atveju galime finansuoti ir aplinkos sutvarkymą“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Pasak savivaldybės atstovų, Vilniaus rajone iki šiol renovuoti 26 daugiabučiai, o įgyvendintų projektų rezultatai išsiskiria energijos sutaupymu. Nurodoma, kad vidutinis skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimas siekia 70,3 proc., kai Lietuvos vidurkis sudaro 63 proc., tad skirtumas siekia 7,3 procentinio punkto.

    Svarbus argumentas gyventojams yra ir tai, kad savivaldybė finansuoja dalį parengiamųjų darbų. Pabrėžiama, kad Vilniaus rajono savivaldybė yra viena iš nedaugelio, kuri savo lėšomis pilnai apmoka investicijų planų ir energinio naudingumo sertifikatų parengimą, o pagal paskutinį kvietimą šia galimybe pasinaudojo 43 daugiabučiai.

    Gyventojams siūlomi keli atnaujinimo keliai, priklausomai nuo namo būklės ir norimo rezultato. Kompleksinė renovacija paprastai apima fasadą, stogą, šildymo sistemų pertvarką ir kitus sprendimus, o tikslas išlieka pasiekti ne žemesnę nei B energinio naudingumo klasę ir sutaupyti reikšmingą dalį energijos.

    Kartais gyventojai renkasi mažesnės apimties darbus, kai siekiama greitesnio efekto su mažesnėmis investicijomis. Tokiomis priemonėmis gali būti šilumos punkto atnaujinimas ar kiti inžineriniai sprendimai, kurie leidžia tiksliau reguliuoti šildymą ir mažinti nuostolius, ypač jei namo sistemos seniai modernizuotos.

    Didžiausiu papildomu paskatinimu savivaldybė įvardija kvartalinę renovaciją, kai atsinaujina keli gretimi namai. Tokiu atveju savivaldybė gali prisidėti ne tik prie projekto parengimo, bet ir prie kiemų, aplinkos bei požeminių inžinerinių tinklų sutvarkymo, todėl gyventojams lengviau matyti viso rajono, o ne vien laiptinės pokytį.

    Seminare daug dėmesio skirta ir pastatų senėjimo temai. Energetikos ekspertai priminė, kad nemaža dalis daugiabučių Lietuvoje yra perkopę pusės amžiaus ribą, o net ir ankstyvos nepriklausomybės laikotarpiu statyti namai artėja prie amžiaus, kai būtinas nuoseklus atnaujinimas.

    Akcentuota, kad delsti dažnai reiškia didesnę kainą vėliau, nes brangsta statybos darbai ir medžiagos, o paramos sąlygos laikui bėgant gali kisti. Dėl to gyventojams rekomenduojama pradėti nuo aiškaus žingsnio: užsisakyti investicijų planą, įsivertinti galimus energijos sutaupymus ir tuomet priimti sprendimą dėl projekto apimties.

    Praktinė renovacijos pusė dažnai atsiremia į gyventojų susitarimą. Pabrėžiama, kad sprendimų priėmimas daugiabutyje reikalauja aktyvios komunikacijos, aiškaus darbų plano ir atsakymų į dažniausius klausimus apie kainą, terminus bei laikinus nepatogumus.

    „Jau po pirmo šildymo sezono renovuotame name šildymo kaštai sumažėjo daugiau nei perpus. Renovacija yra mūsų gyvenimo kokybė, vaikų sveikata ir žmonių komfortas“, – sakė Vilniaus rajono vicemerė dr. Danuta Narbut.

    Kalbant apie naujausias tendencijas, renovacijos projektuose vis dažniau svarstoma atsinaujinančios energetikos integracija, kuri padeda mažinti priklausomybę nuo šilumos kainų svyravimų. Praktikoje tai gali reikšti šilumos siurblių sprendimus, hibridines sistemas, šilumos kaupimą ar kitus technologinius pasirinkimus, kurie derinami su pastato apšiltinimu ir modernizuotomis šildymo sistemomis.

    Ekspertai pabrėžė, kad didžiausią efektą duoda ne viena priemonė, o suderintas sprendinių paketas: mažesni šilumos nuostoliai per atitvaras, tikslesnis šildymo valdymas ir, kur įmanoma, dalies energijos pasigaminimas vietoje. Tokie projektai ne tik mažina sąskaitas, bet ir prisideda prie mažesnių emisijų bei komfortiškesnio mikroklimato butuose.

    Gyventojams, kurie svarsto pradėti procesą, rekomenduojama įsivertinti namo techninę būklę ir pasirinkti kelią, atitinkantį realius poreikius: nuo skubių bendrojo naudojimo objektų remontų iki kompleksinės ar kvartalinės renovacijos. Savivaldybė ragina nedelsti ir aktyviai domėtis galiojančiomis paramos priemonėmis, nes būtent parengiamasis etapas dažnai tampa riba, kurią peržengus renovacija pradeda judėti greičiau.