Europos Komisijos planas paspartinti prekybos susitarimų ratifikavimą, institucijoms ir valstybėms narėms pateikiant tik angliškas sutarčių versijas, gali įstrigti dėl Prancūzijos pasipriešinimo. Paryžius signalizuoja, kad tokia tvarka kelia ne tik politinių, bet ir teisinių bei demokratinių rizikų.
Idėjos esmė paprasta: deryboms pasibaigus, ratifikavimo etape būtų naudojama viena kalba, o vertimai į 24 oficialiąsias ES kalbas būtų parengti vėliau, jau po patvirtinimo ir paskelbimo ES oficialiajame leidinyje. Komisija argumentuoja, kad vertimo ir teisinio suderinimo procesai dabar gali užtrukti mėnesius ir taip atitolina realų susitarimų įsigaliojimą.
Už prekybą atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius yra viešai pabrėžęs, kad ES dėl užsitęsusio ginčytino ES ir „Mercosur“ susitarimo įgyvendinimo praranda reikšmingas ekonomines galimybes. Jo teigimu, nuo derybų pabaigos iki to momento, kai verslas gali pilnavertiškai pasinaudoti naujomis taisyklėmis partnerių rinkose, kartais praeina iki 2,5 metų.
Komisijos sumanymui papildomą svorį suteikia geopolitinė situacija: didėjant prekybos įtampoms ir konkurencijai dėl rinkų, ES siekia greičiau atverti naujas eksporto kryptis. Kaip bandomasis atvejis buvo minimas susitarimas su Indija, kuris, Komisijos vertinimu, galėtų parodyti, ar ratifikavimas viena kalba leistų sutrumpinti procedūras neprarandant teisinio aiškumo.
Kalba kaip politinis klausimas
Prancūzijos pareigūnai laikosi nuostatos, kad visų ES kalbų vartojimas nėra vien formalumas, o institucinis įsipareigojimas. Prancūzų kalba istoriškai yra viena svarbiausių ES darbo kalbų, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais kasdienėje institucijų veikloje vis labiau dominuoja anglų kalba.
„Iš principo giname visų Sąjungos kalbų vartojimą, ypač prancūzų, kuri yra viena ES darbo kalbų“, – sakė Prancūzijos pareigūnas.
Šis argumentas tiesiogiai susijęs su ratifikavimo turiniu: prekybos susitarimai yra teisiškai sudėtingi dokumentai, kuriuose net ir nedidelės formuluotės interpretacijos gali turėti pasekmių teisėkūrai, reguliavimui ir teismų praktikai. Kritikai baiminasi, kad jei nacionaliniai parlamentai ar net Europos Parlamentas vertintų tekstus ne gimtąja kalba, didėtų klaidų rizika ir mažėtų politinė atskaitomybė.
Skaidrumas ir teisinis tikslumas
Prancūzijos pusė taip pat pabrėžia demokratinę dimensiją: ratifikavimo procesas turi būti suprantamas ne tik ekspertams, bet ir visuomenei, o skaidrumas remiasi galimybe susipažinti su dokumentais oficialiosiomis kalbomis. ES institucijos savo komunikacijoje nuolat akcentuoja kalbinę įvairovę ir daugiakalbystę kaip vieną pamatinių principų.
„Pereiti vien tik prie anglų kalbos reiškia ir teisinį, ir demokratinį klausimą, ir Komisija tai puikiai supranta“, – sakė kitas Prancūzijos pareigūnas.
Kalbos politikos ekspertai perspėja, kad praktika ratifikuoti pagal vieną kalbinę versiją gali sukurti dviejų greičių sistemą, kai realią galią įgytų viena kalba, o kitos taptų tik vėliau parengiama administracine priemone. Toks pokytis galėtų komplikuoti ir nacionalinių parlamentų darbą, jei konkrečiam susitarimui būtų reikalinga platesnė ratifikacija valstybėse narėse.
„Tai skaidrumo, tikslumo ir supratimo klausimas“, – sakė kalbos politikos ekspertė Michele Gazzola.
Kol kas Komisija viešai tvirtina, kad vertimai į visas oficialiąsias kalbas būtų užtikrinti paskelbimo etape, tačiau ginčas dėl to, ar ratifikavimas gali vykti remiantis vien anglišku tekstu, akivaizdžiai įgauna politinį pagreitį. Jei Prancūzija imsis blokuoti tokį sprendimą, ES siekis greitinti prekybos susitarimų įsigaliojimą gali susidurti su nauja kliūtimi pačios Sąjungos viduje.
