CP v2

Tag: Daugų Vlado Mirono gimnazija

  • Daugų Vlado Mirono gimnazijos septintokė iš „Sidabro vainikėlis XI“ parsivežė I vietą ir segę

    Daugų Vlado Mirono gimnazijos septintokė iš „Sidabro vainikėlis XI“ parsivežė I vietą ir segę

    Daugų Vlado Mirono gimnazijos 7 klasės mokinė Orinta Baležentytė tapo Lietuvos mokinių tautodailės konkurso „Sidabro vainikėlis XI“ laureate. Telšiuose vykusiame nacionaliniame finale ji pelnė I vietos diplomą ir pagrindinį apdovanojimą – „Sidabro vainikėlio“ segę.

    Apdovanojimas Orintą įrašė tarp šešių geriausiai įvertintų jaunųjų tradicinės liaudies dailės kūrėjų Lietuvoje. Konkurso organizatoriai pabrėžia, kad į nacionalinį turą patenka tik regioniniuose etapuose atrinkti darbai, todėl finalas laikomas aukščiausio lygmens atranka.

    Finalas Telšiuose ir 50 dalyvių

    Finalinės parodos uždarymo renginys ir laureatų apdovanojimas Telšių kultūros centre vyko birželio 2 dieną. Šiais metais nacionaliniame etape dalyvavo 50 jaunųjų kūrėjų, pristatę tradicinės liaudies dailės darbus ir taikomosios kūrybos projektus.

    Konkurso formatas paremtas etapais: pirmiausia darbai vertinami regioniniuose turuose, o vėliau geriausi kūriniai keliauja į nacionalinę parodą. Vertinant akcentuojama meistrystė, tradicijų laikymasis, medžiagų ir technikų išmanymas bei meninė raiška.

    Segė su istorine kilme

    „Sidabro vainikėlio“ segė nėra vien simbolinis prizas. Ji sukurta pagal archeologinį radinį, aptiktą Velikuškių piliakalnyje, o originalas datuojamas IV amžiumi.

    Konkurso apdovanojimui segę atgaivino ir pagamino juvelyrai „Lietis“, pritaikę istorinę formą šiuolaikiniam apdovanojimui. Taip pabrėžiamas ryšys tarp šiandienos jaunosios kartos kūrybos ir Lietuvos kultūros paveldo.

    Kodėl konkursas svarbus mokiniams?

    „Sidabro vainikėlis“ siekia skatinti vaikus ir jaunuolius domėtis tautodaile, pažinti tradicinius amatus ir kūrybiškai pritaikyti paveldėtas technikas. Praktinis darbas su medžiagomis ir įrankiais čia laikomas ne mažiau svarbiu nei galutinis rezultatas.

    Nors konkursas pradėtas rengti 2013 metais kasmet, nuo 2023 metais jis organizuojamas kas dvejus metus. Organizatoriai teigia, kad laureatai tampa tarsi jaunaisiais tautodailės ambasadoriais, o jų pasiekimai įkvepia bendraamžius rinktis kūrybą, paremtą tradicija.

    „Daugų Vlado Mirono gimnazijos neformalaus ugdymo programos Pynimas iš vytelių mokytoja Rasa Aleksandravičienė“, – sakė konkurso dalyvės bendruomenę pristatanti pedagogė.

  • Tūkstantmečio mokyklos Alytaus rajone: kaip keturios gimnazijos atsinaujino ir ką laimėjo mokiniai

    Tūkstantmečio mokyklos Alytaus rajone: kaip keturios gimnazijos atsinaujino ir ką laimėjo mokiniai

    Pokyčiai keturiose gimnazijose

    Alytaus rajono gimnazijos, įsitraukusios į švietimo pažangos programą Tūkstantmečio mokyklos, per pastaruosius metus įgijo realų postūmį atnaujinti ugdymą ir aplinką. Simno, Miroslavo, Butrimonių ir Daugų Vlado Mirono gimnazijose pokyčiai matomi ne tik kabinetuose, bet ir kasdienėse pamokose.

    Programos kryptys buvo orientuotos į lyderystę veikiant, įtraukųjį ugdymą, kultūrinį ugdymą ir STEAM. Šios sritys pasirinktos ne atsitiktinai, nes būtent jos siejamos su mokinių pasiekimų gerinimu, didesniu įsitraukimu ir geresnėmis galimybėmis skirtingų poreikių vaikams.

    „Tai ne tik naujos erdvės ar moderni įranga. Tai galimybė mokytis kitaip – kūrybiškiau, įdomiau ir šiuolaikiškiau“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Kas pasikeitė mokiniams ir mokytojams

    Daugų Vlado Mirono gimnazijoje surengta baigiamoji konferencija tapo proga apžvelgti rezultatus ir pasidalinti patirtimis tarp mokyklų bendruomenių. Joje dalyvavo savivaldybės vadovai ir programos koordinatoriai, aptarę, kaip investicijos į aplinką persikelia į ugdymo turinį.

    Praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama mokytojų kompetencijų stiprinimui, bendradarbiavimui tarp įstaigų ir pagalbos mokiniui sistemai. Ši kryptis svarbi todėl, kad vien įranga savaime nekuria pokyčio, jei ji neatsiremia į metodiką, mokytojų pasirengimą ir aiškiai suplanuotą ugdymo procesą.

    „Šiandien Tūkstantmečio mokyklos jau nėra tik veiklų sąrašas. Tai rezultatas – vaikai, kurie drąsiau klausia, mokytojai, kurie drąsiau keičia pamoką“, – sakė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė.

    Nuo robotikos iki sensorinių erdvių

    Butrimonių gimnazijoje daugiau dėmesio skirta įtraukčiai ir praktiniam ugdymui, plečiant galimybes tiriamiesiems darbams, meninėms bei scenos veikloms. Taip pat diegtos priemonės, skirtos mokymosi sunkumams mažinti ir individualiai pagalbai užtikrinti.

    Miroslavo gimnazijoje akcentuotas patyriminis mokymasis ir mokymosi erdvių įvairovė, įskaitant netradicines veiklas lauke. Kartu stiprintas bendruomenės susitelkimas per mokymus, stažuotes ir projektines veiklas, kurios padeda vienodinti ugdymo kokybę skirtingose rajono vietose.

    Simno gimnazijoje vienu ryškiausių pokyčių tapo Robotikos ir interaktyviųjų veiklų centro įkūrimas. Mokiniai čia gali ne tik susipažinti su technologijomis, bet ir patys kurti, eksperimentuoti bei ruoštis varžyboms, kurios dažnai tampa papildoma motyvacija gilintis į tiksliuosius mokslus.

    Daugų Vlado Mirono gimnazijoje atnaujintos technologijų ir muzikos erdvės, papildytos šiuolaikiška įranga, o mokinių emocinei gerovei įrengtas sensorinis kambarys. Taip pat vyksta stadiono teritorijos atnaujinimas, kuriuo siekiama gerinti fizinio ugdymo sąlygas ir aktyvaus laisvalaikio galimybes.

    Švietimo bendruomenė pabrėžia, kad didžiausia programos vertė yra ne pavieniai pirkiniai, o nuosekli kryptis: šiuolaikiškesnės pamokos, daugiau praktikos, didesnė įtrauktis ir stipresnė mokyklų partnerystė. Toks modelis atitinka bendrą Lietuvos švietimo kryptį, kai siekiama mažinti pasiekimų atotrūkį ir kurti vienodesnes galimybes skirtinguose regionuose.

  • Daugų Vlado Mirono gimnazijos septintokė laimėjo „Sidabro vainikėlį“: darbai keliauja į nacionalinį turą

    Daugų Vlado Mirono gimnazijos septintokė laimėjo „Sidabro vainikėlį“: darbai keliauja į nacionalinį turą

    Dzūkijos regiono baigiamajame Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ renginyje paaiškėjo geriausių darbų autoriai. Tarp laureatų – Daugų Vlado Mirono gimnazijos 7 klasės mokinė Orinta Baležentytė, pelniusi pirmąją vietą.

    Mokinės kūryba įvertinta už tradicinės liaudies dailės puoselėjimą ir kruopštų atlikimą – tai viena svarbiausių konkurso krypčių, skatinančių jaunimą tęsti amatų tradicijas. „Sidabro vainikėlis“ laikomas vienu ryškiausių šalies konkursų, suburiančių talentingus mokinius iš skirtingų regionų.

    Darbus bus galima pamatyti Telšiuose

    Per pastaruosius dvejus metus sukurti ir geriausiai įvertinti Orintos tautodailės darbai šiuo metu eksponuojami respublikinėje parodoje Telšių kultūros centre. Paroda pristato atrinktus moksleivių darbus iš regioninių etapų ir yra svarbi nacionalinio turo dalis.

    Nacionalinio turo apdovanojimai Telšių kultūros centre vyks birželio 2 dieną. Šiame etape paaiškėja stipriausi jaunieji kūrėjai visos Lietuvos mastu, o jų darbai dažnai tampa pavyzdžiu mokykloms bei neformaliojo ugdymo būreliams.

    Orinta kūrybai ruošėsi neformaliojo ugdymo veiklose – pynimo iš vytelių užsiėmimuose. Mokinę konkursui lydėjo ir konsultavo neformalaus ugdymo „Pynimo iš vytelių“ mokytoja Rasa Aleksandravičienė.

    Gimnazijos bendruomenė mokinę sveikina su laimėjimu ir linki sėkmės nacionaliniame etape. Konkurso organizatoriai ir pedagogai pabrėžia, kad tokie pasiekimai prisideda prie gyvų amatų tradicijų tęstinumo ir jaunųjų kūrėjų motyvacijos.

  • Erasmus+ Alytaus rajone: kaip menas padeda įtraukti SUP mokinius ir ką parsivežė partneriai

    Erasmus+ Alytaus rajone: kaip menas padeda įtraukti SUP mokinius ir ką parsivežė partneriai

    Alytaus rajono savivaldybėje surengtas tarptautinio Erasmus+ projekto Inclusion of Special Education Students through Art dalyvių susitikimas. Į Daugų Vlado Mirono gimnazijos vykdomą iniciatyvą atvyko partneriai iš Ispanijos ir Turkijos.

    Projekto kryptis aiški: didinti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įsitraukimą per menines veiklas. Praktikoje tai reiškia šokio, muzikos ir teatro užsiėmimus, kurie padeda mokiniams lengviau išreikšti emocijas ir įsitraukti į bendras veiklas klasėje.

    „Mums svarbu, kad mokyklose būtų kuriama aplinka, kurioje kiekvienas mokinys galėtų augti, mokytis ir būti savimi. Ypač džiugu, kad šiame projekte įtrauktis stiprinama per meną“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės vicemeras Aurimas Truncė.

    Ko siekiama mokyklose

    Projekto komandos teigimu, menas pasirenkamas ne atsitiktinai: kūrybinės veiklos dažnai sumažina baimę suklysti, o tai ypač svarbu mokiniams, kuriems reikia daugiau laiko ar kitokių mokymo metodų. Tokios veiklos ugdo tarpasmeninio bendravimo kompetencijas ir stiprina savivertę, nes mokinys gali atsiskleisti per judesį, garsą ar vaidmenį.

    Lygiagrečiai daug dėmesio skiriama pedagogų kompetencijoms, ypač dirbant su įtraukiojo ugdymo metodais. Susitikime aptarti praktiniai būdai, kaip pritaikyti veiklas skirtingų poreikių mokiniams, kad dalyvavimas būtų realus, o ne formalus.

    Patirtys iš Ispanijos ir Turkijos

    Vizito metu svečiai supažindinti su Alytaus rajono švietimo sistema, gimnazijos ugdymo organizavimu ir pagalbos mokiniui priemonėmis. Partneriai dalijosi savo šalių patirtimis, kurios dažniausiai remiasi komandiniu darbu tarp mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir tėvų.

    Tokiuose Erasmus+ vizituose svarbus ir metodų palyginimas: kas veikia didesnėse mokyklose, kas geriau tinka mažesnėms bendruomenėms, kaip užtikrinamas mokinių saugumas ir emocinė gerovė. Susitikimuose taip pat aptariama, kaip vertinti pažangą, kai tikslas yra ne tik akademinis rezultatas, bet ir socialiniai įgūdžiai.

    „Erasmus+ programa yra kur kas daugiau nei sukurtos ir įgyvendintos veiklos. Tai galimybė mokytis vieniems iš kitų ir kartu ieškoti atsakymų į šiandienos švietimo iššūkius“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė.

    Kas bus sukurta projekto pabaigoje

    Vienas svarbiausių planuojamų rezultatų – skaitmeninis inovatyvių ugdymo priemonių rinkinys pedagogams, dirbantiems su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Numatyta, kad priemonės apims pritaikomas užduotis ir veiklų scenarijus, kuriuos galima taikyti tiek pamokose, tiek neformaliojo ugdymo metu.

    Tikimasi, kad projekto poveikį pajus visa gimnazijos bendruomenė: mokiniai turės daugiau būdų įsitraukti, mokytojai gaus praktiškų metodinių sprendimų, o tarptautinis bendradarbiavimas taps paskata tęsti įtraukiojo ugdymo stiprinimą ir po projekto pabaigos.