CP v2

Tag: Davosas

  • Trumpo ultimatumas Prancūzijai: grasina 200 proc. tarifu vynui, Europa ragina veikti vieningai

    Trumpo ultimatumas Prancūzijai: grasina 200 proc. tarifu vynui, Europa ragina veikti vieningai

    Europos vyno ir stipriųjų gėrimų sektorius vėl atsidūrė JAV ir Europos Sąjungos prekybinių ginčų centre. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė svarstantis įvesti 200 proc. muitą Prancūzijos vynui ir šampanui, jei Paryžius nepritars jo siūlomai Gazos „Taikos tarybai“.

    Europos gamintojai pabrėžia, kad tokie pareiškimai yra ne vien apie gėrimų pramonę. Pasak jų, tai geopolitinis spaudimas, galintis sukelti grandininį poveikį eksportui, investicijoms ir kainoms tiek JAV, tiek Europoje.

    „Tai geopolitiniai klausimai, kurie peržengia vyno ir stipriųjų gėrimų sektoriaus interesus“, – teigiama Prancūzijos vyno ir stipriųjų gėrimų eksportuotojų federacijos FEVS pareiškime.

    FEVS taip pat akcentuoja, kad prekybos politika yra išimtinė Europos Sąjungos kompetencija, todėl reakcija turėtų būti koordinuota Briuselyje. Pramonės atstovai ragina ES kalbėti vienu balsu ir derėtis dėl sprendimų, kurie apsaugotų eksportuotojus nuo staigių tarifų šuolių.

    JAV išlieka svarbiausia Europos vyno ir stipriųjų gėrimų eksporto rinka, todėl bet koks papildomas muito didinimas smogtų ne tik didiesiems gamintojams, bet ir mažesniems ūkiams. Ekspertai primena, kad tarifai dažniausiai didina kainas vartotojams, o verslui reiškia neapibrėžtumą dėl užsakymų ir logistikos.

    Viltis dėl proveržio Davose

    Prancūzijos gamintojai šią savaitę daug vilčių sieja su Pasaulio ekonomikos forumu Davose, kur planuojami JAV, Prancūzijos ir Europos politikų pokalbiai. Sektorius tikisi, kad aukšto lygio kontaktai padės sumažinti įtampą ir užkirsti kelią naujam tarifų etapui.

    „Šiuos JAV prezidento pareiškimus reikia vertinti rimtai, bet su ramybe“, – sakė FEVS prezidentas Gabrielis Picardas.

    Europos vyno kompanijų komiteto generalinis sekretorius Ignacio Sánchez Recarte pabrėžia, kad vynas yra išskirtinis, su regionais ir kilmės nuorodomis siejamas produktas, todėl dažnai tampa simboliniu taikiniu politiniuose ginčuose. Jo teigimu, vyno tema JAV ir ES santykiuose kartojasi todėl, kad tai lengvai atpažįstama ir ekonomiškai reikšminga kategorija.

    Kas jau padaryta ir ką rodo statistika

    Pastaraisiais metais ES ir JAV buvo pasiekusios susitarimų, kurie įtvirtino 15 proc. JAV tarifą daliai Europos prekių, o vynui ir stipriesiems gėrimams išimčių užsitikrinti nepavyko. Europos Komisija siekė specialaus režimo, tačiau sektorius liko bendrojo tarifo rėmuose.

    Pramonės atstovai atkreipia dėmesį, kad eksporto dinamika tapo nepastovi: dalis JAV įmonių didino atsargas prieš galimus papildomus muitus, tačiau vėliau rodikliai ėmė prastėti. Eurostato duomenys rodo, kad ES stipriųjų gėrimų eksportas 2025 metų rugpjūčio–lapkričio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais, sumažėjo 25 proc.

    Įmonės perspėja, kad 200 proc. tarifas būtų išskirtinai agresyvus žingsnis, galintis praktiškai sustabdyti dalies produktų konkurencingumą JAV rinkoje. Tokiu atveju nuostoliai tikėtini ne tik gamintojams, bet ir importuotojams bei restoranų sektoriui, o vartotojams tai reikštų ryškiai didesnes kainas arba siauresnį pasirinkimą.

    Kaip gali reaguoti Europos Sąjunga

    Europos vyno ir stipriųjų gėrimų asociacijos ragina sprendimus priimti europiniu lygiu, nes pavienės valstybės narės tarifų politikoje turi ribotas galimybes. Tikėtina, kad diskusijose bus svarstomi tiek diplomatiniai kanalai, tiek galimi atsakomieji prekybos instrumentai, jei grasinimai virstų realiais sprendimais.

    Tuo pat metu sektorius siekia išvengti eskalacijos, nes ilgalaikė tarifų spiralė paprastai baigiasi prekybos mažėjimu abiejose Atlanto pusėse. Gamintojai tikisi, kad artimiausios savaitės parodys, ar įtampą pavyks suvaldyti derybomis, ar Europa turės ruoštis naujam spaudimo etapui.

  • Lagarde ruošiasi naujam postui: gali perimti Pasaulio ekonomikos forumo vairą 2027-aisiais

    Lagarde ruošiasi naujam postui: gali perimti Pasaulio ekonomikos forumo vairą 2027-aisiais

    Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde gali būti svarstoma kaip kandidatė vadovauti Pasaulio ekonomikos forumui (WEF) nuo 2027 metų. Apie tai pranešė Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher Zeitung“, remdamasis su diskusijomis susipažinusiais šaltiniais.

    Leidinys nurodė, kad šią savaitę netoli Ženevos vykusiame WEF patikėtinių tarybos posėdyje Lagarde buvo įvardyta kaip tikėtina kandidatė perimti organizacijos prezidentės pareigas. Pasak publikacijos, ji padėkojo tarybos nariams už pasitikėjimą ir signalizavo, kad būtų pasirengusi imtis naujos atsakomybės.

    „Esu pasirengusi tarnauti“, – sakė Christine Lagarde.

    WEF vadovų kaitos klausimą, anot pranešimo, posėdyje aktyviai aptarė Singapūro prezidentas Tharmanas Shanmugaratnamas, pabrėžęs, kad sprendimas dėl įpėdinystės turėtų būti priimtas organizacijos viduje. Tai reikštų, kad prieš viešus pranešimus pirmiausia bus siekiama konsensuso tarp patikėtinių tarybos ir pagrindinių rėmėjų.

    Šiuo metu WEF veiklai bendrai pirmininkauja „BlackRock“ vadovas Larry Finkas ir farmacijos bendrovės „Roche“ vicepirmininkas André Hoffmannas. „Neue Zürcher Zeitung“ teigimu, galutinio sprendimo, kada tiksliai galėtų įvykti vadovų pasikeitimas, dar nėra, o artimiausiam Davoso susitikimui, numatytam sausį, tikėtina, toliau vadovautų dabartiniai pirmininkaujantys asmenys.

    Christine Lagarde Europos Centrinio Banko prezidente dirba nuo 2019 metų, o jos aštuonerių metų kadencija baigsis 2027 metų spalį. Dėl šios datos rinkoje ir politiniuose sluoksniuose jau kurį laiką sklando spėlionės, ar ji liks poste iki kadencijos pabaigos, ar pasirinks kitą tarptautinį vaidmenį.

    Papildomo dėmesio jos ateičiai suteikė ir ankstesni pasisakymai apie galimą įsitraukimą į Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijos procesus, nors pati Lagarde yra sakiusi neketinanti kandidatuoti į prezidentes. Tokie signalai paprastai sustiprina diskusijas, nes ECB vadovo pareigoms taikomi itin aukšti nepriklausomumo ir politinio neutralumo standartai.

    WEF vadovo vaidmuo laikomas viena įtakingiausių tarptautinių platformų pozicijų, nes organizacija kasmet Davose suburia valstybių lyderius, centrinių bankų vadovus, tarptautinių organizacijų atstovus ir didžiųjų korporacijų vadovus. Pastaraisiais metais WEF darbotvarkėje ypač ryškios temos apie geopolitinės rizikos augimą, pasaulinės prekybos fragmentaciją, energetinį saugumą ir dirbtinio intelekto poveikį ekonomikai.

    Nei Europos Centrinis Bankas, nei Pasaulio ekonomikos forumas kol kas viešai nekomentavo šio pranešimo. Kol nėra oficialaus patvirtinimo, informacija vertinama kaip ankstyvas signalas apie galimą įpėdinystės scenarijų, kurį dar gali koreguoti tiek ECB vidaus procedūros, tiek WEF patikėtinių tarybos sprendimai.

  • Trumpo 200 proc. muito grasinimai prancūziškam vynui: Europa perspėja dėl didesnės krizės

    Trumpo 200 proc. muito grasinimai prancūziškam vynui: Europa perspėja dėl didesnės krizės

    Europos vyno ir stipriųjų gėrimų sektorius ragina reaguoti ramiai po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad Prancūzijos vynui ir šampanui gali būti įvestas 200 proc. muitas. Pramonės atstovai pabrėžia, kad tokie signalai yra ne vien apie gėrimus, o apie platesnę geopolitiką ir ES bei JAV prekybos santykius.

    Grasinimas nuskambėjo tęsiantis transatlantinei įtampai, kuri paaštrėjo po D. Trumpo sugrįžimo į valdžią 2025 metais. JAV išlieka didžiausia Europos vyno ir stipriųjų gėrimų eksporto rinka, todėl net ir retoriniai muitų pažadai kelia riziką tiek užsakymams, tiek kainoms, tiek investicijoms į sektorių.

    Prancūzijos vyno ir stipriųjų gėrimų eksportuotojų federacija (FEVS) pareiškė, kad situacija turi būti sprendžiama Europos lygiu, vieningai ir koordinuotai. Organizacija priminė, kad prekybos politika yra išimtinė Europos Sąjungos kompetencija, todėl dvišaliai spaudimo signalai iš esmės paliečia visos ES interesus.

    „Tai geopolitiniai klausimai, kurie peržengia vyno ir stipriųjų gėrimų sektoriaus ribas“, – sakė FEVS atstovai.

    Įtampą sustiprino ir tai, kad pagal praėjusią vasarą pasiektą ES ir JAV prekybos susitarimą vynui ir stipriesiems gėrimams nebuvo suteikta išimtis nuo 15 proc. JAV muitų. Europos Komisija siekė palankesnio režimo, tačiau derybos dėl specifinių lengvatų užsitęsė, o politinis fonas, kaip rodo pastarųjų mėnesių pareiškimai, tapo dar labiau nenuspėjamas.

    Europos vyno bendrovių komiteto generalinis sekretorius Ignacio Sánchez Recarte aiškino, kad vynas dažnai tampa taikiniu dėl savo simbolinės reikšmės ir žinomų prekių ženklų. Pasak jo, būtent todėl sektorius ne kartą atsidūrė kaip šalutinė žala platesniuose ES ir JAV ginčuose.

    „Kai kalbame apie vyną, kalbame apie terroir produktus, gerai žinomus prekės ženklus; tai ikoniškas produktas Prancūzijoje ir Europoje“, – sakė Ignacio Sánchez Recarte.

    Pramonės atstovai viliasi, kad šią savaitę Davose vykstantys aukšto lygio politiniai susitikimai padės sumažinti įtampą ir sugrąžinti derybas į pragmatišką kelią. Vis dėlto sektorius pripažįsta, kad rizika išlieka, nes net ir laikini muitų signalai gali paskatinti JAV importuotojus keisti pirkimo planus arba atidėti užsakymus.

    Duomenys rodo, kad tarifų grėsmė jau daro apčiuopiamą įtaką prekybai. Eurostato skaičiavimais, ES stipriųjų gėrimų eksporto apimtys 2025 metų rugpjūčio–lapkričio laikotarpiu buvo 25 proc. mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais, o tai siejama su paklausos svyravimais ir rinkos prisitaikymu prie naujų muitų.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į vadinamąjį išankstinį apsirūpinimą atsargomis, kai importuotojai prieš galimus tarifų pokyčius padidina pirkimus, o vėliau seka ryškesnis nuosmukis. Dėl šios priežasties trumpalaikiai eksporto šuoliai gali klaidinti, o tikrieji padariniai dažniau matomi vėlesniais mėnesiais, kai sandėliai jau užpildyti ir nauji užsakymai pristabdomi.

    Rinkai svarbus ir kainų aspektas: 200 proc. muitas JAV vartotojams reikštų radikalų europietiško vyno ir šampano pabrangimą, o daliai produktų tai praktiškai užvertų kelią į lentynas. Europos gamintojams tai reikštų spaudimą ieškoti alternatyvių rinkų, didinti pardavimus ES viduje arba peržiūrėti kainodarą, tačiau tokie pokyčiai paprastai užtrunka ir reikalauja papildomų kaštų.