Kibernetinių atakų mastas auga „laviniškai“, o vien naujausių technologijų įsigijimas organizacijoms nebepadeda apsisaugoti. Ekspertai pabrėžia, kad tikra atsparumo sistema remiasi ir darbuotojų kompetencijomis, ir aiškiomis procedūromis, ir iš anksto išbandyta krizių komunikacija.
Apie tai diskutuota Forumo „Nowego Przemysłu“ debatuose, skirtuose kibernetiniam saugumui ir organizacijų atsparumui. Dalyviai aptarė dabartines grėsmes, kintančias užpuolikų motyvacijas ir tai, kaip įmonėms veikti, kai incidentas jau įvyko.
Tarp didžiausių rizikų įvardyti išpirkos reikalaujantys išpuoliai (ransomware), DDoS atakos, kritinės programinės įrangos spragos bei smūgiai tiekimo grandinėms. Tokios atakos gali sutrikdyti paslaugų veikimą ar net paralyžiuoti įmonės darbą, ypač jei taikosi į sistemas, valdančias gamybą ar kitus svarbius procesus.
Pasak specialistų, kibernetinė gynyba turi būti vertinama plačiau – ne tik kaip techninių priemonių rinkinys. Lemia ir tai, kaip organizacija parengta priimti sprendimus, komunikuoti su klientais bei darbuotojais ir išlaikyti veiklos tęstinumą, kai spaudimas didžiausias.
Dažniausios grėsmės ir kintantys motyvai
Diskusijoje akcentuota, kad kritinės spragos kelia ypatingą pavojų, nes jų išnaudojimas gali leisti perimti visos sistemos kontrolę. Ne mažiau aktualios išlieka DDoS atakos, kurios kai kuriais atvejais sukelia paslaugų nepasiekiamumą ir trukdo veiklai.
Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį, kad ne visi išpuoliai motyvuojami tik pinigais. Greta „klasikinių“ atakų, kuriomis siekiama išpirkų ar finansinės naudos, vis didesnę reikšmę įgauna sabotažo, politinių interesų ar žvalgybinės veiklos elementai.
Skirtinga motyvacija reiškia ir skirtingą rizikos pobūdį: kai tikslas yra pelnas, užpuolikai linkę vertinti, ar „apsimoka“ įsilaužti. Tuo metu destrukciniai ar politiniai tikslai gali būti ilgalaikiai, o „kainos ir naudos“ logika – mažiau svarbi.
Dirbtinis intelektas – ir įrankis, ir rizika
Forume pabrėžta, kad dirbtinis intelektas stiprina abi puses: jis gali padėti ir gynybai, ir nusikaltėliams. Tarp rizikų minėta galimybė DI įrankiais efektyviau kurti duomenų viliojimo (phishing) kampanijas ir įtikinamai generuoti turinį, kuris atrodo patikimas.
Kita grėsmė – vadinamasis „shadow AI“, kai organizacijoje atsiranda nekontroliuojama vidinė DI infrastruktūra ar neprižiūrėtas DI įrankių naudojimas. Tokiais atvejais, pasak ekspertų, problema gali kilti ne tik organizacijos viduje, bet ir paliesti jos klientus ar paslaugų gavėjus.
Taip pat akcentuota, kad pasitikėjimo kriterijus „atrodo tikra“ nebeužtenka: vis svarbesnės tampa turinio patikros ir kritinio mąstymo praktikos. Šis iššūkis siejamas ir su platesne dezinformacijos aplinka.
Silpniausia grandis gali tapti stipriausia
Diskusijoje daug dėmesio skirta žmogaus vaidmeniui. Nors kibernetinio saugumo srityje dažnai kartojama, kad žmogus – silpniausia grandis, ekspertai pabrėžė: investuojant į žinias ir įgūdžius, darbuotojai gali tapti stipriausiu organizacijos saugumo elementu.
Tačiau kartu atkreiptas dėmesys į vidines rizikas, kai grėsmė kyla iš pačios organizacijos – pavyzdžiui, kai asmuo, turintis prieigas prie svarbių sistemų ar duomenų, ima veikti prieš įmonę. Tai reiškia, kad vien formalios teisės ar pareigos nėra pakankamas pagrindas visiškam pasitikėjimui – būtini aiškūs kontrolės mechanizmai.
Ekspertai ragino neapsigauti ir „atsijungimo“ iliuzija: sistemos, kurios nedirba tiesiogiai su internetu arba turi ribotą ryšį, taip pat gali tapti atakų taikiniu. Ribota jungtis keičia atakos kelią, bet pati rizika nedingsta.
Procedūros ir krizių komunikacija – būtinos
Akcentuota, kad technologijos savaime neatleidžia nuo atsakomybės: būtina turėti patikrintas procedūras, įskaitant komunikacijos planą krizei. Vienas iš pavyzdžių – situacija, kai incidento metu organizacija nebuvo pasirengusi bendrauti, todėl kilo chaosas, o už incidento valdymą atsakingi žmonės buvo nuolat blaškomi skirtingais kanalais.
Pasak diskusijos dalyvių, pasirengimas apima ir nuolatinį mokymąsi: nuo darbuotojų ugdymo iki kritinio mąstymo įgūdžių lavinimo. Tokie gebėjimai, jų vertinimu, padeda sumažinti incidento žalą ir greičiau atkurti kontrolę.