Europos gynybos technologijų startuolių sektorius 2026 metais fiksuoja rekordinį rizikos kapitalo aktyvumą: iki spalio pritraukta apie 6,9 mlrd. eurų, kai per visus 2025 metus suma siekė maždaug 2,4 mlrd. eurų. Tokią dinamiką apžvelgia „Dealroom“ ir „Resilience Media“ ataskaita, kuri rodo beveik trigubą šuolį per metus.
Didžiausią metų dalį sudaro vadinamieji mega etapai: septyni sandoriai, kurių kiekvienas viršijo apie 930 mln. eurų, generavo daugiau kaip 85 proc. viso pritraukto kapitalo. Tarp minimų bendrovių yra „Anduril“, „Helsing“, „Saronic“, „Shield AI“, „Quantum Systems“, „ICEYE“ ir „Castelion“.
Ataskaitoje pažymima, kad gynybos technologijos tapo sparčiausiai augančiu didžiuoju Europos rizikos kapitalo segmentu. 2026 metais jis sudaro apie 11,1 proc. visų Europos rizikos kapitalo investicijų, o Europos Sąjungos 27 šalyse dalis siekia apie 15 proc.
Investuotojų ratas plečiasi
Vienas ryškiausių pokyčių yra investuotojų bazės augimas. „Dealroom“ skaičiuoja, kad 2026 metais iki šiol bent viename Europos gynybos technologijų sandoryje dalyvavo 310 investuotojų, o visų metų skaičius gali pasiekti apie 620.
Palyginimui, 2020 metais fiksuota 99 investuotojai, o 2025 metais jų buvo 387. Tai rodo, kad sektorius iš nišinio tampa įprasta rizikos kapitalo darbotvarkės dalimi, ypač esant didesniam dėmesiui Europos gynybiniam pasirengimui ir tiekimo grandinių atsparumui.
Specializuoti gynybos fondai 2025 metais dalyvavo 34 proc. Europos gynybos technologijų investicinių etapų, beveik dvigubai dažniau nei metais anksčiau. Be rizikos kapitalo, 2025 metais NATO ir sąjungininkų gynybos bendrovėms papildomai tekėjo ir apie 2,2 mlrd. eurų per privataus kapitalo, projektinio finansavimo, skolos instrumentų bei dotacijų kanalus.
Vokietija ir Miunchenas išsiveržė į priekį
Pagal pritrauktą finansavimą Europoje 2026 metais pirmauja Vokietija, o augimą ypač traukia „Helsing“, „Quantum Systems“ ir „Stark“. Vokietijos startuoliai 2026 metais pritraukė apie 3,3 mlrd. eurų, o nuo 2020 metų suma siekia apie 5,5 mlrd. eurų.
Miunchenas įvardijamas kaip ryškiausias gynybos technologijų traukos taškas: nors mieste veikia apie 4,1 proc. Europos rizikos kapitalo remiamų gynybos startuolių, jam priskiriama apie 39 proc. jų bendros įmonių vertės ir apie 40 proc. 2026 metų Europos gynybos rizikos kapitalo.
Vien „Helsing“ ir „Quantum Systems“ bendra vertė ataskaitoje vertinama maždaug 23,9 mlrd. eurų. Kartu pabrėžiama, kad augimas neapsiriboja vien antraštiniais sandoriais: 14–93 mln. eurų dydžio augimo etapo investicijos 2026 metais jau padvigubėjo, palyginti su 2025 metais, ir pasiekė rekordą.
Kur keliauja pinigai ir kokios spragos išlieka
Didžiausi pinigų srautai krypsta į autonomines sistemas. Europos dronų startuoliai 2026 metais pritraukė apie 4,4 mlrd. eurų per 40 investicinių etapų, o kovos su dronais bendrovės sulaukė apie 1,1 mlrd. eurų.
Jūrinės autonominės sistemos pritraukė apie 740 mln. eurų, ir abiejose pastarosiose kategorijose tai viršija visų ankstesnių metų sumą kartu sudėjus. Tai signalizuoja, kad rinka sparčiai pereina nuo eksperimentinių prototipų prie sprendimų, kuriems ieškoma realaus diegimo kariuomenėse ir kritinėje infrastruktūroje.
Vis dėlto ataskaita piešia nevienodą Europos paveikslą: žemynas laikomas stipriu kvantinių technologijų, fotonikos, kosmoso ir dronų srityse, tačiau atsilieka nuo pasaulinių lyderių dirbtinio intelekto lustų ir procesorių, ryšių palydovų, paleidimo raketų bei kai kurių pažangių robotikos krypčių segmentuose. Šios sritys siejamos su technologiniu suverenitetu ir gebėjimu kurti sistemas, kurios nepriklauso nuo išorinių tiekėjų.
Nors Europos gynybos technologijų finansavime auga JAV kapitalo dalis, ataskaitoje pažymima ir kita tendencija: sektoriuje daugėja sandorių, orientuotų į kibernetinį saugumą bei programiškai valdomas gynybos sistemas. Tai ypač aktualu, nes didėjant autonomijai ir DI sprendimų vaidmeniui, saugumas turi veikti greičiau nei žmogaus reakcija.
„Nacionalinis saugumas, gynyba ir technologinės inovacijos dabar yra neatskiriami dalykai“, – sakė „Resilience Media“ bendraįkūrėja Leslie Hitchcock.
„Gynyba vis labiau tampa programiškai valdoma, autonomiška ir sujungta, o tai sukuria visiškai kitokį kibernetinio saugumo iššūkį“, – sakė „Exein“ vadovas Gianni Cuozzo.
„Jei norime Europoje kurti ir išlaikyti kritinius gynybos pajėgumus, mums reikia ir suverenios europinės finansavimo bazės“, – sakė „Lakestar“ įkūrėjas Klaus Hommels.
Ataskaitoje taip pat išskiriamas talentų aspektas: 17 proc. Europos gynybos technologijų startuolių įkūrėjų turi karinės ar gynybos ministerijų patirties, o tarp vadovų grandies šis rodiklis siekia 14,7 proc. Tuo metu specializuotuose fonduose su tokia patirtimi siejami 26 proc. investuotojų, kai bendro profilio fonduose jų yra apie 12 proc.
Galiausiai, didėjant investicijoms, ryškėja ir lūkestis dėl realaus diegimo: rinka vis dažniau vertina ne vien inovacijos pažadą, bet ir gebėjimą greitai integruotis į viešuosius pirkimus, atitikti saugumo reikalavimus ir veikti sąjungininkų standartų aplinkoje. Tai gali tapti pagrindiniu filtru, skiriančiu vien finansavimo rekordus nuo tvaraus sektoriaus augimo.