CP v2

Tag: Debesijos infrastruktūra

  • „DIG Ventures“ pritraukė 106 mln. eurų: fondas taikysis į Europos DI ir debesijos infrastruktūros startuolius

    „DIG Ventures“ pritraukė 106 mln. eurų: fondas taikysis į Europos DI ir debesijos infrastruktūros startuolius

    Trečiasis fondas – 106 mln. eurų

    Londone įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „DIG Ventures“ uždarė trečiąjį fondą, kurio dydis siekia 106 mln. eurų. Fondas orientuotas į ankstyvos stadijos Europos startuolius, kuriančius DI ir debesijos infrastruktūros sprendimus.

    Bendrovė skelbia, kad naują fondą remia instituciniai investuotojai ir dalis verslininkų, kurie patys yra kūrę technologijų įmones. Tokia sudėtis, anot rinkos dalyvių, dažnai suteikia ne tik kapitalo, bet ir praktinės plėtros patirties.

    Nuo „MuleSoft“ iki investicijų į infrastruktūrą

    „DIG Ventures“ 2018 metais įkūrė Rossas Masonas, geriausiai žinomas kaip įmonių integracijos bendrovės „MuleSoft“ steigėjas. „MuleSoft“ vėliau buvo įsigyta „Salesforce“ už maždaug 4,9 mlrd. eurų, perskaičiavus pagal tuo metu skelbtą sandorio vertę doleriais.

    Iš pradžių fondas veikė kaip asmeninis šeimos biuras, tačiau ilgainiui perėjo prie klasikinio rizikos kapitalo modelio ir pradėjo investuoti į techninius steigėjus dar formuojant produktą. Pagrindinis dėmesys skiriamas tam, kas laikoma DI eros pamatais: duomenų sluoksniui, tapatybei, atitikčiai ir DI darbo eigų orkestravimui.

    Portfelis, rezultatai ir strategija

    Pasak bendrovės, ankstesnis institucinės struktūros fondas pasižymėjo aukštais rezultatais lyginant su panašaus laikotarpio fondais, remiantis „Carta“ lyginamąja statistika. Portfelyje minimos tokios įmonės kaip Dash0, Taktile, CUBE, „Jack & Jill“ ir Nexos.ai.

    „Nemanau, kad Europoje yra kitas rizikos kapitalo fondas, siūlantis tokią partnerystę kaip „DIG“. Jie mąsto kaip steigėjai ir yra giliai susiję su pasauline įmonių klientų ekosistema“, – sakė Dash0 vadovas Mirko Novakovic.

    „DIG Ventures“ teigimu, didelė dalis ankstesnio fondo portfelio įmonių per dvejus metus pritraukė papildomą institucinį kapitalą, o nemaža jų dalis per maždaug metus pradėjo komercinę plėtrą JAV. Tokia kryptis atspindi platesnę Europos startuolių tendenciją: technologijos kuriamos Europoje, tačiau didžiausia pajamų rinka ir įmonių klientų koncentracija dažnai yra JAV.

    „Mūsų įsitikinimas aiškus: kai programinės įrangos kūrimas spartėja, o išskirtinumas nyksta, labiausiai ginamos ir mastelį pasiekiančios įmonės bus tos, kurios kuria pamatus, nuo kurių priklauso kitos sistemos“, – sakė „DIG Ventures“ įkūrėjas Rossas Masonas.

    Partnerių komandoje, be R. Masono, minimos Melissa Klinger ir Rytis Vitkauskas. Skelbiama, kad trečiasis fondas turėtų investuoti maždaug į 30 ankstyvos stadijos įmonių, o „DIG Ventures“ planuoja dažnai vesti investicinius raundus ir jau pradėjo diegti kapitalą.

    Rinkoje tai signalizuoja tęstinį investuotojų dėmesį ne vien DI programėlėms, bet ir infrastruktūrai, kuri leidžia jas kurti, valdyti ir saugiai taikyti versle. Būtent šioje grandyje daugėja sprendimų, susijusių su duomenų valdymu, tapatybės sauga ir reguliacinės atitikties automatizavimu.

  • Italijos „Clastix“ pritraukė 2,9 mln. eurų: kurs europinę suverenią „Kubernetes“ infrastruktūrą

    Italijos „Clastix“ pritraukė 2,9 mln. eurų: kurs europinę suverenią „Kubernetes“ infrastruktūrą

    Investicija į europinę debesijos kryptį

    Neapolyje įsikūrusi infrastruktūros programinės įrangos bendrovė „Clastix“ pritraukė 2,9 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Tai pirmasis įmonės išorinis finansavimo etapas, skirtas spartinti produktų plėtrą ir augimą Europoje.

    Raundui vadovavo CDP Venture Capital, dalyvavo „Mistral“ ir „Vertis SGR“ fondas „Vertis Venture 6 Digital Sud“, iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos NextGenerationEU programos lėšomis. Tokia investuotojų sudėtis signalizuoja ambiciją kurti kritinę infrastruktūrą, mažiau priklausomą nuo didžiųjų pasaulinių debesijos tiekėjų.

    Ką daro „Clastix“ ir kodėl tai aktualu?

    „Clastix“ kuria sprendimus, kurie padeda organizacijoms efektyviau valdyti „Kubernetes“ aplinkas dideliu mastu. Įmonės tikslas yra sumažinti kasdienę operacinę naštą, kuri kyla plečiant konteinerių infrastruktūrą per daugybę komandų, sistemų ir paslaugų.

    Bendrovę 2020 metais įkūrė inžinieriai Adriano Pezzuto ir Dario Tranchitella, anksčiau dirbę su „Kubernetes“ diegimais stambiose organizacijose. Jų patirtis iš praktikos atsispindi produktuose, orientuotuose ne į demonstracijas, o į realų patikimumą ir kaštų kontrolę.

    „Didžiuojamės galėdami paremti komandą, kuri sujungia inžinerinį meistriškumą, rinkos viziją ir globalias ambicijas. Ši investicija atspindi mūsų įsipareigojimą remti strategines technologijas, kuriamos Italijoje, kurios gali stiprinti Europos technologinį suverenumą ir ilgalaikį konkurencingumą“, – sakė Alessandro Scortecci.

    Nuo atvirojo kodo iki komercinės platformos

    „Clastix“ kelias prasidėjo nuo „Capsule“ – atvirojo kodo projekto, skirto „Kubernetes“ daugianuomai (multi-tenancy) diegti natyviai ir saugiai. Vėliau komanda sukūrė „Kamaji“, leidžiantį valdymo plokštumos (control plane) komponentus vykdyti kaip podus bendroje infrastruktūroje, o ne skirti atskirus serverius kiekvienam klasteriui.

    Šias technologijas bendrovė sujungė į komercinį pasiūlymą „kMetal“, skirtą didelio masto „Kubernetes“ parkų (fleet-scale) valdymui. „Clastix“ teigia, kad sprendimas jau naudojamas įvairiose srityse, tarp jų DI laboratorijose, telekomunikacijose, debesijos paslaugose ir viešajame sektoriuje, o tarp klientų minimi „Fastweb“, „NVIDIA“ ir „Mistral“.

    „Kitas DI etapas bus nulemtas ne vien modelių, o to, kas kontroliuoja infrastruktūros sluoksnį po jais. Šis finansavimas skirtas tam sluoksniui kurti: plėsime mokslinius tyrimus ir plėtrą, kad geriau palaikytume DI masto apkrovas, ir auginsime komandą, kad galėtume įžengti į naujas rinkas“, – sakė Adriano Pezzuto.

    „Clastix“ pozicionuoja save kaip europinę alternatyvą infrastruktūrai, kuri stipriai priklausoma nuo hiperskalerių. Praktinis pažadas įmonėms yra paprastas: pasiekti hiperskaleriams būdingą „Kubernetes“ veiklos brandą, bet išlaikyti kontrolę savo aparatinės įrangos ir duomenų atžvilgiu.

    „„Clastix“ yra mūsų „Kubernetes“ infrastruktūros pagrindas: jų darbas daugianuomos ir valdomos valdymo plokštumos srityje leidžia mums efektyviai plėsti mokymo ir inferencijos klasterius tokiu mastu, kokio reikalauja pažangus DI“, – sakė Timothée Lacroix.

    Gautos lėšos bus nukreiptos produkto vystymui, klientų sėkmės komandai, sprendimų inžinerijai ir plėtrai į rinką. Įmonė taip pat planuoja toliau investuoti į „Kamaji“ atvirojo kodo variklį, kuris ir toliau turėtų likti nemokamas bei platinamas pagal „Apache 2.0“ licenciją.

  • Prahos „Zerops“ pritraukė 1,7 mln. eurų: žada sumažinti atotrūkį tarp kūrimo ir realios debesijos

    Prahos „Zerops“ pritraukė 1,7 mln. eurų: žada sumažinti atotrūkį tarp kūrimo ir realios debesijos

    Prahoje įsikūręs platformos kaip paslaugos startuolis „Zerops“ pritraukė 1,7 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Raundui vadovavo „Gi21 Capital“, o lėšas bendrovė ketina skirti produkto plėtrai, komandos augimui ir infrastruktūros stiprinimui už Europos ribų.

    Didžiausias dėmesys numatytas plėtrai Šiaurės Amerikoje ir Azijoje: planuojama didinti pajėgumus JAV ir atidaryti naują duomenų centrą Singapūre. Bendrovė tikisi, kad geografinis artumas vartotojams pagerins paslaugų spartą ir patikimumą, o kartu leis konkuruoti pasaulinėje rinkoje.

    Kur, pasak „Zerops“, slypi problema

    „Zerops“ taikosi į seną debesijos galvosūkį: skirtingas kūrimo ir gamybinės aplinkas, dėl kurių tai, kas veikia programuotojo testuose, kartais sugriūva realiame diegime. Įmonės teigimu, šis atotrūkis kainuoja laiką, didina klaidų riziką ir verčia komandas per daug energijos skirti infrastruktūros derinimui.

    Tokia problema ypač paaštrėja didėjant sistemų sudėtingumui ir augant diegimų dažniui. Organizacijos ieško būdų, kaip sumažinti operacinę naštą, tačiau dalis supaprastintų sprendimų mainais pasiūlo mažiau matomumo ir kontrolės, o pažangesni dažnai reikalauja brangios kompetencijos.

    DI įrankiai keičia kūrimą

    Startuolis pabrėžia, kad programavimo rinką keičia DI: vis daugiau kodo kuriama su agentais ir pagalbininkais, tačiau jų sugeneruotas kodas neretai atsiduria aplinkose, kurios neatitinka realios infrastruktūros. Dėl to išauga derinimo ir klaidų paieškos apimtys, o diegimo procesas tampa mažiau nuspėjamas.

    „Rinka artėja prie lūžio taško: augančios debesijos kainos verčia persiorientuoti, o DI keičia ne tik tai, kaip rašomas kodas, bet ir kas jį kuria bei eksploatuoja“, – sakė „Gi21 Capital“ įkūrėjas Damir Špoljarič.

    Vienoda aplinka nuo pradžios iki gamybos

    „Zerops“ teigia kurianti vieningą aplinką, kurioje aplikacijos elgiasi taip pat nuo kūrimo iki gamybos. Vietoj kelių skirtingų lygių ar „tier“ modelio bendrovė siūlo vieną projektinę erdvę, kurioje tie patys nustatymai ir prielaidos išlieka ir mažoje, ir išaugusioje sistemoje.

    Pasak įmonės, tai sumažina diegimo nesėkmių klasę, kai klaidos atsiranda tik dėl aplinkų neatitikimų. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas yra ne vien greitis, bet nuspėjamumas: kad diegimai būtų patikimi iš anksto, o ne „sutaisomi“ po fakto.

    „Daugelis platformų prašo tikėti, kad kūrimo ir gamybos aplinkos yra pakankamai panašios. Mes šį atotrūkį pašalinome iš esmės, pergalvodami debesijos architektūrą nuo pamatų“, – sakė vienas iš „Zerops“ įkūrėjų ir vadovas Aleš Rechtorík.

    Įmonė nurodo, kad platforma veikia nuosavoje infrastruktūroje, o aplikacijos paleidžiamos pilnuose „Linux“ konteineriuose, suteikiant didesnį priėjimą prie sistemos procesų ir jų stebėsenos. Taip pat integruojamos kelios dešimtys dažniausiai reikalingų paslaugų, pavyzdžiui, duomenų bazės, paieškos ir pranešimų sistemos.

    Be to, „Zerops“ pristato „Zerops Control Panel“, skirtą DI valdomam kūrimui: idėja tokia, kad DI agentai galėtų kurti, diegti ir derinti kodą realioje debesijos aplinkoje, o ne izoliuotuose testuose. Bendrovė tikisi, jog tai sumažins atotrūkį tarp to, ką DI sugeneruoja, ir to, kas iš tiesų patikimai veikia gamyboje.