CP v2

Tag: Debesijos paslaugos

  • Europos duomenų centrų rinka auga 20 proc.: investicijos traukiasi iš didžiųjų miestų, šansas Lenkijai

    Augantis skaičiavimo galios poreikis, kurį skatina dirbtinis intelektas ir debesijos paslaugos, keičia Europos duomenų centrų rinką. Konsultacijų bendrovės CBRE apžvalgoje „Europe Data Centres Q2 2026“ prognozuojama, kad iki 2026 metų pabaigos bendra sektoriaus galia Europoje gali pasiekti apie 13 GW, arba augti maždaug 20 proc. per metus.

    Rinkoje ryškėja dvi kryptys: didieji debesijos operatoriai vis dažniau stato objektus savo reikmėms, o colocation segmentas, kai galia nuomojama kitoms įmonėms, išlieka didžiausias pagal apimtį. CBRE skaičiuoja, kad colocation iki 2026 metų pabaigos gali siekti apie 8,7 GW, nors sparčiausiai augti turėtų vadinamieji hyperscalerių „self-build“ projektai.

    Naujos galios daugėja už FLAPD ribų

    CBRE duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį Europoje įjungta apie 685 MW naujos duomenų centrų galios, beveik tris kartus daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Svarbiausia tendencija ta, kad didesnė dalis plėtros vis dažniau vyksta ne pagrindiniuose FLAPD regionuose (Frankfurte, Londone, Amsterdame, Paryžiuje ir Dubline), o mažesnėse bei „antrojo ešelono“ rinkose.

    Paklausa 2026 metų antrąjį ketvirtį, CBRE vertinimu, siekė apie 260 MW ir išliko panaši kaip ketvirtį prieš tai. Vis dėlto pirmą kartą daugiau nei pusė paklausos, apie 55 proc., teko rinkoms už FLAPD ribų, o tai signalizuoja struktūrinį poslinkį investuotojų sprendimuose.

    „Tai geras momentas stiprinti Lenkijos poziciją duomenų centrų sektoriuje. Šalis gali išlošti, jei investuotojams pasiūlys vietas su pakankama prijungimo galia, nes energijos prieinamumas yra vienas svarbiausių kriterijų renkantis lokaciją“, – sakė CBRE atstovė Agnieszka Jankowska.

    Lenkijai svarbiausia – elektra ir tinklas

    CBRE vertinimu, Lenkijos duomenų centrų rinka šiuo metu gali siekti apie 200 MW, o iki 2030 metų bendra galia galėtų augti iki maždaug 500 MW. Didžiausia objektų koncentracija išliktų Varšuvos regione, tačiau investuotojai vis dažniau žvalgosi ir į kitus miestus, ypač jei galima greitai gauti reikiamą elektros įvadą.

    Bendrovė pabrėžia, kad patrauklios gali būti net 5–10 MW galios projektų vietos didžiųjų regioninių miestų centruose, o tolstant nuo didžiųjų aglomeracijų investuotojų lūkesčiai dėl galios paprastai didėja. Praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik sklypui ar pastatui, bet ir realiam tinklo pajėgumui bei prijungimo terminams.

    Vienu iš svarbiausių techninių kriterijų CBRE įvardija galimybę gauti maitinimą iš dviejų nepriklausomų šaltinių. Toks dubliavimas mažina riziką, didina patikimumą ir yra itin svarbus tiek debesijos, tiek DI skaičiavimams, kai net trumpi sutrikimai gali sukelti didelius nuostolius.

    DI stumia rinką į šiaurę

    CBRE atkreipia dėmesį, kad duomenų centrų paklausą vis labiau lemia DI darbo krūviai, kuriems reikia didelės galios ir efektyvaus aušinimo. Dėl to auga vadinamųjų neocloud tiekėjų vaidmuo, t. y. infrastruktūros žaidėjų, kurie orientuojasi būtent į DI skaičiavimus.

    CBRE skaičiuoja, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį neocloud operatorių užsakyta galia Europoje galėjo išaugti iki maždaug 420 MW, kai 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu siekė apie 89 MW. Šuolis rodo, kad rinka pereina nuo eksperimentų prie didesnių, ilgalaikių kontraktų, o duomenų centrų operatoriai vis dažniau pritaiko sutartis prie specifinių DI poreikių.

    Dalis suplanuotos ar jau užsakytos galios, pasak CBRE, koncentruojasi Šiaurės šalyse, kur atsinaujinančios energijos pasiūla dažnai didesnė, o kaina konkurencingesnė nei kitose Europos dalyse. Tai stiprina geografines permainas: investicijos juda ten, kur greičiau užtikrinamas stabilus ir didelis elektros tiekimas.

    Lenkijai tai reiškia aiškią kryptį: norint pasinaudoti iš FLAPD besitraukiančių investicijų banga, būtina spartinti tinklo plėtrą, trumpinti prijungimo procesus ir užtikrinti patikimą, dubliuotą maitinimą. Kuo greičiau šie veiksniai bus sutvarkyti, tuo realiau, kad nauji duomenų centrų projektai rinksis regioną kaip alternatyvą perkrautoms Vakarų Europos lokacijoms.

  • Vokietijos DI startuolis „Langdock“ traukiasi iš JAV: kas privertė perkelti pagrindinę būstinę?

    Vokietijos DI startuolis „Langdock“ traukiasi iš JAV: kas privertė perkelti pagrindinę būstinę?

    Kodėl tai neįprastas žingsnis?

    Berlyne įkurtas sparčiai augantis dirbtinio intelekto startuolis „Langdock“ pasirinko netipišką kryptį: vietoj įprasto ėjimo į JAV jis perkėlė patronuojančią bendrovę iš Jungtinių Valstijų į Vokietiją. Europoje daug jaunų technologijų įmonių steigia JAV holdingus, nes taip dažnai lengviau pritraukti rizikos kapitalą ir plėstis globaliai.

    „Langdock“ teigia šį modelį apsukusi atgal dėl aiškumo klientams ir teisinės rizikos mažinimo. Įmonė pertvarkė struktūrą į europinę bendrovę Societas Europaea, registruotą Vokietijoje, o procesas, anot atstovų, prasidėjo 2026 metų pradžioje ir kainavo kelis milijonus eurų.

    Duomenys, teisė ir geopolitika

    Startuolio sprendimas priimtas augant diskusijoms, kaip Europa galėtų kurti savo DI infrastruktūrą ir mažinti priklausomybę nuo JAV debesijos bei DI tiekėjų. Ši tema pastaraisiais metais ypač sustiprėjo dėl tiekimo grandinių, lustų ir skaičiavimo galios trūkumo, taip pat dėl duomenų suvereniteto ir reguliavimo.

    Įmonė nurodo, kad ankstesnė JAV patronuojanti struktūra klientų teisininkams keldavo papildomų klausimų, ar nėra duomenų apsaugos ir prieigos rizikų. Rinkoje dažnai minima JAV teisė, įskaitant Cloud Act, kuri gali sudaryti prielaidas JAV institucijoms siekti prieigos prie duomenų, net jei paslaugos teikiamos už JAV ribų.

    „Manome, kad Europa yra stipri vieta kurti pasaulinę technologijų įmonę, ir norime prisidėti prie jos suvereniteto bei konkurencingumo“, – sakė „Langdock“ atstovas.

    Kas yra „Langdock“ ir kaip jis auga?

    „Langdock“ įkurtas 2023 metais Berlyne ir vysto įmonėms skirtą DI platformą. Ji suteikia darbuotojams prieigą prie kelių DI modelių, leidžia prijungti juos prie vidinių duomenų ir darbo programų, kurti DI agentus bei automatizuoti užduotis.

    Įmonė skelbia aptarnaujanti apie 13 000 organizacijų. Taip pat nurodoma, kad metinių prenumeratų pajamų tempas 2026 metų rugpjūtį pasiekė apie 43 milijonus eurų, kai 2024 metų spalį jis siekė apie 870 000 eurų.

    Ambicija tapti europiniu hyperskaleriu

    „Langdock“ kalba apie ilgalaikį tikslą kurti suverenią, pilno technologinio ciklo DI platformą, kuri ilgainiui galėtų konkuruoti su JAV hyperskaleriais. Įmonė planuoja iki metų pabaigos pristatyti tris naujas paslaugas ir naudoti savo duomenų centrą Vokietijoje atvirojo kodo DI modeliams vykdyti bei skaičiavimo resursams teikti.

    Vis dėlto mastelio skirtumas išlieka didžiulis: vien pajamų palyginimas rodo, kad „Langdock“ dar toli iki rinkos gigantų. Pavyzdžiui, „Amazon“ padalinio Amazon Web Services pajamos 2025 metais, kaip skelbiama viešai, siekė apie 108 milijardus eurų.

    Šis žingsnis tampa savotišku testu, ar Europos reguliavimas ir duomenų suvereniteto argumentai gali tapti konkurenciniu pranašumu, o ne papildoma našta. „Langdock“ pabrėžia, kad apie 80 proc. įmonės priklauso steigėjams ir darbuotojams, gyvenantiems Europos Sąjungoje, o planai aptarnauti klientus visame pasaulyje ir pritraukti tarptautinių investuotojų nesikeičia.

  • DI bendrovė „Anthropic“ rengia IPO „Nasdaq“: tikslas pritraukti apie 93 mlrd. eurų

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ pateikė dokumentus pirmajam viešam akcijų siūlymui ir planuoja debiutą „Nasdaq“ biržoje 2026 metų spalio pabaigoje. Iš pateiktos informacijos matyti, kad įmonė siekia pritraukti apie 93 mlrd. eurų iš investuotojų.

    Pagal prospekte nurodomus tikslus, „Anthropic“ vertė galėtų siekti maždaug 1 860 mlrd. eurų. Tokia suma DI sektoriuje iškart iškeltų bendrovę į didžiausių pasaulio technologijų žaidėjų gretas, tačiau galutinė vertė priklausys nuo rinkos sąlygų ir investuotojų paklausos siūlymo metu.

    Kalbos apie „Nvidia“ dalyvavimą

    Skelbiama, kad „Anthropic“ veda derybas su „Nvidia“, kuri galėtų tapti vienu stambiausių investuotojų. Aptariamas scenarijus, pagal kurį „Nvidia“ per IPO įsigytų akcijų už mažiausiai apie 9,3 mlrd. eurų, taip sustiprindama savo pozicijas DI ekosistemoje.

    Tokio tipo sandoriai DI rinkoje tampa vis dažnesni, nes lustų gamintojai ir debesijos infrastruktūros tiekėjai siekia užsitikrinti ilgalaikius klientus bei partnerystes. DI modelių mokymas ir diegimas reikalauja didelių skaičiavimo pajėgumų, todėl kapitalo ir infrastruktūros ryšiai tampa strategiškai svarbūs.

    Kas augina „Anthropic“ pajamas?

    Įmonė veikia sparčiai augančiame debesijos paslaugų segmente, orientuotame į dideles įmones. Be to, reikšmingą dalį sudaro B2B sprendimai, kai kuriamos vidinės informacinės sistemos konkretiems klientams, pritaikant DI įrankius jų procesams.

    Prospekte nurodoma, kad „Anthropic“ pajamos per maždaug dvejus metus šoktelėjo nuo 0,93 mlrd. eurų 2024 metų gruodį iki apie 60,5 mlrd. eurų 2026 metais. Toks augimo tempas rodo išskirtinę paklausą, tačiau kartu didina investuotojų dėmesį tvarumui: ar pajamos išlaikomos pelningai, kokia klientų koncentracija ir kokios išlaidos infrastruktūrai.

    Kodėl IPO gali tapti sektoriaus lakmuso popierėliu?

    „Anthropic“ IPO laikas sutampa su DI rinkos branda, kai investuotojai vis labiau skiria dėmesį ne tik technologiniams pažadams, bet ir komercinei grąžai. Viešas siūlymas gali tapti signalu, kaip rinka vertina DI bendroves, kurių verslo modelis remiasi tiek debesijos paslaugomis, tiek įmonių vidinių sprendimų diegimu.

    Jei planuojama emisija bus sėkminga, tai gali paskatinti ir kitas DI įmones rinktis „Nasdaq“ bei spartinti kapitalo pritraukimą infrastruktūrai, modelių kūrimui ir tarptautinei plėtrai. Nesėkmės atveju sektoriuje gali sustiprėti spaudimas mažinti sąnaudas ir aiškiau įrodyti ilgalaikį pelningumą.

  • „Anthropic“ planuoja IPO „Nasdaq“: nori pritraukti apie 93 mlrd. eurų ir taikosi į 1,9 trln. eurų vertę

    Planuojamas debiutas „Nasdaq“

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ paskelbė ruošianti pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) ir jau pateikė dokumentus „Nasdaq“ biržai. Bendrovės planuose numatoma prekybos akcijomis pradžia 2026 metų spalio pabaigoje.

    Prospekte nurodoma, kad „Anthropic“ siekia pritraukti iš investuotojų apie 93 mlrd. eurų. Tokia suma reikštų vieną didžiausių viešų platinimų technologijų sektoriuje ir dar labiau išryškintų įsibėgėjusias investuotojų lenktynes dėl DI lyderių.

    Pagal skelbiamus planus „Anthropic“ vertė gali siekti apie 1,9 trln. eurų. Toks vertinimas reikštų, kad rinka bendrovės ateities pajamas ir technologinę poziciją DI ekosistemoje vertina kaip strategiškai itin svarbią.

    Galimas „Nvidia“ vaidmuo

    Skelbiama, kad „Anthropic“ derasi su „Nvidia Corp.“ dėl reikšmingo dalyvavimo emisijoje. Aptariama galimybė, jog „Nvidia“ taptų vienu iš pagrindinių investuotojų ir įsigytų akcijų už mažiausiai apie 9,3 mlrd. eurų.

    Tokia investicija būtų logiška ir dėl praktinių priežasčių: DI modelių kūrimui bei paslaugų teikimui reikalinga didžiulė skaičiavimo galia, o „Nvidia“ yra vienas svarbiausių šios infrastruktūros tiekėjų. Viešai neatskleidžiama, kokiomis sąlygomis būtų struktūruojamas toks dalyvavimas ir ar jis apimtų papildomas partnerystes.

    Verslo modelis ir augimo tempas

    „Anthropic“ veikia sparčiai augančiame debesijos ir DI paslaugų segmente, orientuotame į stambias įmones. Nurodoma, kad vienas svarbiausių pajamų šaltinių yra DI paslaugos, diegiamos per debesijos infrastruktūrą.

    Kita reikšminga kryptis – B2B sprendimai, kai kuriamos vidinės informacinės sistemos konkretiems klientams. Ši rinka pastaraisiais metais auga dėl įmonių poreikio automatizuoti procesus, gerinti klientų aptarnavimą ir taikyti DI analitikoje, saugume bei programinės įrangos kūrime.

    Bendrovė taip pat akcentuoja itin spartų finansinį šuolį: per maždaug dvejus metus pajamos, kaip nurodoma, išaugo nuo maždaug 930 mln. eurų 2024 metų gruodį iki apie 60,5 mlrd. eurų 2026 metais. Tokie skaičiai rodo rinkos lūkesčius, tačiau investuotojams jie kartu kelia klausimų dėl pelningumo, sąnaudų DI infrastruktūrai ir augimo tvarumo.

    Analitikų vertinimu, dideli DI sektoriaus IPO pastaraisiais metais tapo lakmuso popierėliu visai technologijų rinkai. „Anthropic“ atvejis bus svarbus ne tik dėl sumos, bet ir dėl to, kaip rinka įvertins DI paslaugų maržas, konkurenciją bei priklausomybę nuo brangių skaičiavimo resursų.

  • Ar baigsis „big tech“ dominavimas debesijoje? Europos Komisijos CADA planas kelia ginčus Lenkijoje

    Europos Komisija siūlo naują reguliavimą, kuriuo siekiama sustiprinti Europos Sąjungos skaitmeninę suverenitetą debesijos ir dirbtinio intelekto srityse. Iniciatyva vadinama CADA ir pristatoma kaip dalis platesnio ES technologinės nepriklausomybės paketo, orientuoto į kritinių technologijų pajėgumus ir investicijų spartinimą.

    Pagrindinė siūlomo akto kryptis – mažinti priklausomybę nuo kelių pasaulinių hiperskalerų ir stiprinti Europos tiekėjų galimybes konkuruoti. Komisija argumentuoja, kad debesija, duomenų centrai ir skaičiavimo galia tampa strategine infrastruktūra, nuo kurios priklauso viešojo sektoriaus paslaugų tęstinumas ir ekonomikos atsparumas.

    Keturi patikimumo lygiai

    Vienas ryškiausių CADA elementų – keturių lygių debesijos paslaugų tiekėjų sertifikavimo ir patikimumo vertinimo sistema. Numatyta, kad konkretaus lygio reikalavimai viešuosiuose pirkimuose būtų taikomi pagal rizikos vertinimą, susijusį su suverenitetu ir galimomis pasekmėmis praradus kontrolę.

    Pirmajame lygyje akcentuojama, kad duomenys turi būti apdorojami ir saugomi ES teritorijoje, o pats lygis remtųsi tiekėjo savicertifikacija ir taptų minimaliu standartu viešajam sektoriui. Aukštesniuose lygiuose atsirastų reikalavimai dėl nepriklausomumo nuo trečiųjų šalių, tiekimo grandinės skaidrumo, o trečiajame ir ketvirtajame lygiuose būtų keliami griežčiausi kontrolės, nuosavybės ir nesikišimo kriterijai.

    Lenkijos verslas suskilo

    Lenkijoje CADA vertinimas atskleidė aiškią takoskyrą tarp skirtingų interesų grupių. Vieni ragina griežtinti projektą, kad suverenitetas nebūtų redukuotas į formalų sertifikatą ir kad būtų aiškiai apibrėžta, kas yra suvereni debesija bei suverenus Europos tiekėjas.

    Kita pusė perspėja, kad pernelyg protekcionistinė logika gali apriboti prieigą prie pažangiausių technologijų ir mažinti konkurenciją, o tai ilgainiui reikštų didesnes sąnaudas viešajam sektoriui bei silpnesnį inovacijų tempą. Ši stovykla pabrėžia technines priemones, tokias kaip šifravimas ar izoliuotos skaičiavimo aplinkos, ir ragina suverenitetą grįsti patikrinamais techniniais bei operaciniais kriterijais, o ne kapitalo kilme.

    Vis dėlto abi pusės sutaria dėl strateginio tikslo – ES turi didinti atsparumą, skatinti interoperabilumą ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Diskusijos ašis iš esmės sukasi apie tai, ar tikslą geriausiai pasiekti griežtais rinkos apribojimais, ar technologiniais reikalavimais, leidžiančiais bendradarbiauti su patikimais pasauliniais partneriais.

  • Taline įsikūrusi „Instarc“ pritraukė 1 250 000 eurų: plečia debesijos atitikties platformą Pietų Afrikoje

    Taline įsikūrusi „Instarc“ pritraukė 1 250 000 eurų: plečia debesijos atitikties platformą Pietų Afrikoje

    Taline įsikūrusi regtech bendrovė „Instarc“ pritraukė 1 250 000 eurų strateginę investiciją, kuri turėtų paspartinti jos debesijos pagrindu veikiančios atitikties platformos komercinį diegimą Pietų Afrikoje. Investicijai vadovavo HFO Investments, o sandorį konsultavo Athena Capital ir Option 3 Capital.

    Bendrovė kuria atitikties infrastruktūrą reguliuojamoms finansų įstaigoms ir kitoms organizacijoms, kurioms taikomi griežti pinigų plovimo ir klientų pažinimo reikalavimai. Pirmasis taikinys pasirinktas Pietų Afrikoje, kur įmonės privalo laikytis Financial Intelligence Centre Act, dažniau vadinamo FICA.

    „Instarc“ platforma apima skaitmeninį klientų priėmimą, tapatybės ir nuosavybės struktūros patikrą, kliento deramo patikrinimo procedūras, atitikties patikras ir dokumentų valdymą. Taip pat siūlomi bylų nagrinėjimo darbo srautai, reguliacinės ataskaitos ir audito įrašai.

    Svarbi dalis yra programavimo sąsajos, leidžiančios šias funkcijas integruoti su esamomis bankų ar kitų institucijų sistemomis. Tokia architektūra dažnai laikoma praktiškesne nei atskira, nuo kasdienių procesų atskirta atitikties sistema.

    Bendrovė pabrėžia, kad sprendimas kuriamas taip, jog atitikties procesai būtų įpinami į organizacijos veiklos modelį ir galėtų keistis kartu su reguliavimu. Įstaigos gali konfigūruoti klientų keliones ir darbo eigą pagal produktus, rizikos lygius ir vidines kontrolės taisykles.

    „Įkūrėme „Instarc“ tikėdami, kad atitiktis neturi tapti siaurąja vieta. Suderinę pažangias technologijas su išmania duomenų architektūra, sukūrėme platformą, kuri padeda reguliuojamoms organizacijoms greičiau priimti klientus, anksčiau pasiekti pajamas, sumažinti operacinę trintį ir augti užtikrintai“, – sakė „Instarc“ vadovas Jonathan Revell.

    Naujas finansavimas bus skirtas spartinti komercinį platformos diegimą Pietų Afrikos finansų įstaigose ir kitose organizacijose, kurioms taikomi atitikties reikalavimai. „Instarc“ teigia, kad pagrindinė sistema sukurta taip, kad būtų plečiama ir pritaikoma skirtingiems reguliavimo režimams, todėl ateityje tai gali tapti pagrindu plėtrai į kitas rinkas.

  • „Anthropic“ derasi dėl 30 mlrd. eurų debesijos sandorio: ką tai sako apie DI centrų duomenų bumą

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ tariasi dėl didelės apimties debesijos paslaugų sutarties su įmone Lambda, kurios vertė, kaip skelbia tarptautinė žiniasklaida, siektų apie 30 mlrd. eurų. Sandoris dar nėra oficialiai patvirtintas, tačiau jis atspindi sparčiai augantį skaičiavimo galios poreikį, kurį kursto generatyvinio DI plėtra.

    Šios derybos vyksta tuo metu, kai technologijų rinkoje vis labiau dominuoja investicijos į duomenų centrus ir specializuotą įrangą. DI modeliams mokyti ir paleisti reikia itin daug elektros bei aukštos klasės lustų, todėl debesijos tiekėjai ir jų partneriai skuba plėsti infrastruktūrą, kad spėtų su paklausa.

    Duomenų centrai tampa strategine rinka

    Projektas, siejamas su naujais pajėgumais, turi būti įgyvendinamas Teksase, Nueces apygardoje, o jo vystymu rūpinasi bendrovė Hut 8. Pastaraisiais metais ji keitė veiklos kryptį ir iš kriptovaliutų kasimo verslo vis labiau persiorientavo į duomenų centrų operatoriaus vaidmenį, aptarnaujantį DI darbo krūvius.

    Skelbiama, kad planuojamos infrastruktūros galia gali siekti apie 350 megavatų. Tokios apimties projektai tampa vis dažnesni, nes generatyvinio DI paslaugoms reikalingi duomenų centrai veikia ne tik kaip IT, bet ir kaip energetikos planavimo objektai, kur svarbios tiek elektros įvado galimybės, tiek tinklo patikimumas.

    „Anthropic“ plečia skaičiavimo resursus

    „Anthropic“, kuri, pasak pranešimų, ruošiasi viešam akcijų platinimui, aktyviai didina skaičiavimo resursus, kad galėtų aptarnauti augantį produktų naudojimą. Tarp jų minimas ir programavimo įrankis „Claude Code“, kuris didina poreikį nuolatiniam, stabiliai pasiekiamam skaičiavimo pajėgumui.

    Įmonė anksčiau yra pranešusi apie kitą didelės apimties skaičiavimo galios nuomos planą JAV, Vakarų Virdžinijoje. Tokie sprendimai rodo rinkos kryptį: DI kūrėjams vis dažniau svarbiau ne nuosavi duomenų centrai, o ilgalaikės sutartys, garantuojančios prieigą prie reikalingų pajėgumų.

    „Nvidia“ vaidmuo ir ilgalaikės sutartys

    Pasak pranešimų, ši sutartis Lambda leistų įjungti resursus, paremtus „Nvidia“ technologijomis, kurios šiuo metu yra de facto standartas didžiajai daliai generatyvinio DI darbo krūvių. Taip pat viešai buvo minima, kad atskiruose projektuose nuomininku gali būti pati „Nvidia“, kas pabrėžia, jog tiekėjas kartais dalyvauja ne tik kaip aparatūros gamintojas, bet ir kaip tiesioginis infrastruktūros pajėgumų pirkėjas.

    Rinkoje daugėja 10–15 metų trukmės susitarimų, kurie užtikrina pastovias pajamas duomenų centrų vystytojams ir stabilų pajėgumų rezervą didiesiems klientams. Toks modelis mažina riziką, bet kartu dar labiau didina konkurenciją dėl elektros, sklypų ir tinklų prijungimo galimybių regionuose, kur statomi nauji kampusai.

    Nors derybų detalės kol kas nepatvirtintos oficialiai, pati sandorio apimtis signalizuoja apie dar vieną DI infrastruktūros ciklo etapą, kai skaičiavimo galia tampa panaši į strateginį išteklių. Tai ypač svarbu įmonėms, kurios kuria ir komercializuoja didelius modelius, nes jų sėkmė vis dažniau priklauso ne tik nuo algoritmų, bet ir nuo prieigos prie patikimų, ilgalaikių debesijos pajėgumų.

  • Pietų Korėjos eksporto šuolį tempia puslaidininkiai: DI bumas kelia rekordus ir keičia prekybą

    Pietų Korėjos Prekybos, pramonės ir energetikos ministerija paskelbė preliminarius rugpjūčio eksporto duomenis. Bendra eksporto vertė siekė apie 91 milijardą eurų, tai yra maždaug 68,7 proc. daugiau nei prieš metus.

    Didžiausią impulsą suteikė puslaidininkiai: jų eksportas per mėnesį sudarė apie 43 milijardus eurų. Metinis augimas buvo ypač spartus ir viršijo 200 proc., todėl būtent šis sektorius tapo pagrindiniu bendro šuolio varikliu.

    Puslaidininkių paklausą didina DI

    Puslaidininkių pardavimai augo penkioliktą mėnesį iš eilės, o mėnesio rezultatas dar kartą peržengė 37 milijardų eurų ribą. Tai rodo, kad atsigavimas nėra vienkartinis, o paremtas struktūrine paklausa.

    Rinką labiausiai augina lustai, naudojami DI infrastruktūrai, ypač dideliuose duomenų centruose. Sparčiai plečiasi vadinamųjų hiperskalerų, t. y. didžiųjų debesijos paslaugų tiekėjų, investicijos į skaičiavimo pajėgumus.

    „Eksportą ypač skatino milžiniška paklausa lustams, reikalingiems DI infrastruktūrai, ir praktiškai neriboti didžiųjų debesijos tiekėjų poreikiai“, – teigiama ministerijos pranešime.

    Kartu augo ir su duomenų centrais susijusių prekių eksportas, įskaitant kompiuterinę įrangą bei infrastruktūros komponentus. Šių gaminių mėnesio eksportas siekė apie 5,8 milijardo eurų ir buvo daugiau nei keturis kartus didesnis nei prieš metus.

    Be to, didėjo belaidžio ryšio įrangos ir išmaniųjų telefonų tiekimas: eksportas ūgtelėjo iki maždaug 1,7 milijardo eurų, metinis prieaugis sudarė apie 21,9 proc. Tai rodo, kad augimą palaiko ne vien lustai, bet ir platesnė elektronikos ekosistema.

    Kas keičiasi prekyboje su Kinija ir JAV

    Pagal ministerijos pateiktą statistiką, Pietų Korėja stiprina pozicijas kaip technologiškai pajėgi ir tiekimo grandinėms svarbi partnerė tiek JAV, tiek Kinijos įmonėms. Tokį vaidmenį lemia didelė gamybinė bazė, aukštos kompetencijos ir gebėjimas greitai įvykdyti didelės apimties užsakymus.

    Rugpjūtį eksportas į Kiniją didėjo apie 119,5 proc., o į Jungtines Amerikos Valstijas – apie 89,3 proc. Panašios krypties augimas fiksuotas ir prekyboje su Europos Sąjunga bei Japonija, signalizuojant, kad technologijų paklausos banga persiskirsto per pagrindines pasaulio rinkas.

    Analitikų vertinimu, ši dinamika glaudžiai susijusi su investicijomis į duomenų centrus, didėjančiu lustų poreikiu ir konkurencija dėl skaičiavimo resursų. Jei DI plėtra išliks tokio tempo, puslaidininkių eksporto rekordai gali tapti ne išimtimi, o nauja norma.

  • IREN planuojamos 23–28 mlrd. eurų DI investicijos išgąsdino rinką: analitikai mato kitą vaizdą

    IREN planuojamos 23–28 mlrd. eurų DI investicijos išgąsdino rinką: analitikai mato kitą vaizdą

    Bitkoinų kasėja ir skaičiavimo infrastruktūros plėtotoja IREN paskelbė, kad 2027 finansiniais metais planuoja reikšmingai didinti DI debesijos verslo mastą, o investicijų apimtis gali siekti apie 23–28 mlrd. eurų. Tyrimų ir tarpininkavimo bendrovės „Bernstein“ analitikai teigia, kad būtent šis didelis kapitalo išlaidų skaičius galėjo išgąsdinti investuotojus.

    Pasak „Bernstein“, rinkos reakcija gali neatskleisti viso paveikslo, nes kartu gerėja vieneto ekonomika ir trumpėja investicijų atsipirkimo laikas. Analitikai skaičiuoja, kad GPU infrastruktūros investicijos dabar gali atsipirkti maždaug per dvejus metus, kai anksčiau atsipirkimas buvo arčiau trejų metų.

    Rezultatai: augančios pajamos, bet didelis nuostolis

    IREN 2026 finansinių metų ataskaitoje nurodė, kad DI debesijos paslaugų pajamos išaugo beveik aštuonis kartus ir pasiekė apie 110 mln. eurų. Tuo metu bitkoinų kasimo pajamos sudarė apie 493 mln. eurų ir buvo maždaug 19 proc. didesnės nei prieš metus.

    Bendros įmonės pajamos per metus pakilo iki maždaug 604 mln. eurų, tačiau bendrovė patyrė apie 600 mln. eurų grynąjį nuostolį. IREN tai siejo su maždaug 546 mln. eurų vertės turto nurašymais, kai dalis kasimo įrangos buvo išmontuota ir atlaisvinta infrastruktūra DI debesijos plėtrai.

    Kontraktai ir kainodara: kiek uždirbama iš megavato

    „Bernstein“ vertinimu, pagal ankstesnius susitarimus IREN iš vieno IT megavato generuodavo apie 9 mln. eurų metinių pajamų, tačiau naujesni trejų metų kontraktai jau gali viršyti 18 mln. eurų. Analitikai taip pat teigia, kad bendrovė derasi dėl 3–5 metų trukmės sutarčių, kuriose kainodara galėtų artėti prie 23 mln. eurų už IT megavatą.

    „Bernstein“ nurodo, kad IREN turi didelę dalį pajėgumų jau užpildytą sutartimis, o derybos dėl vėlesnių laikotarpių tęsiasi. Pasak analitikų, įmonės kontraktų portfelis ir planuojami susitarimai gali reikšmingai padėti finansuoti plėtrą, tačiau investuotojams vis dar svarbiausia išlieka aiškumas dėl kapitalo poreikio ir grąžos.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    DI infrastruktūros bumas didina skaičiavimo resursų paklausą, o kartu auga ir energijos bei tinklo prijungimo svarba. Dėl ilgų elektros tinklų prijungimo terminų ir lėto naujų duomenų centrų įvedimo į rinką kai kurios įmonės, jau turinčios parengtą energetinę infrastruktūrą, gali įgyti pranašumą, nes pajėgumus galima greičiau perorientuoti į DI apkrovas.

    IREN atvejis atskleidžia ir platesnę tendenciją: kriptovaliutų kasėjai vis dažniau ieško alternatyvių pajamų šaltinių, o dalį infrastruktūros bando pritaikyti didelės galios skaičiavimams. Vis dėlto didelės apimties plėtra reiškia ir didesnę finansavimo, vykdymo bei ciklo riziką, todėl rinkos reakcija į dešimčių milijardų eurų planus išlieka jautri.

    „Didelis kapitalo išlaidų skaičius galėjo išgąsdinti rinką, tačiau investuotojai gali nepakankamai įvertinti gerėjančią vieneto ekonomiką ir greitesnį papildomų investicijų atsipirkimą“, – teigė „Bernstein“ analitikai.

  • 72 valandos be JAV technologijų Briuselyje: kas sustojo pirmiausia ir ko Europa dar neturi

    72 valandos be JAV technologijų Briuselyje: kas sustojo pirmiausia ir ko Europa dar neturi

    Europos Sąjunga vis garsiau kalba apie skaitmeninę suverenitetą ir norą mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų. Tačiau kas nutiktų kasdienybei, jei populiariausios amerikietiškos paslaugos staiga taptų nepasiekiamos?

    Tai 72 valandų eksperimentu Briuselyje pabandė patikrinti žurnalistas, laikinai atsisakęs įprasto technologijų rinkinio. Užduotis atrodė paprasta: trys dienos be JAV įrenginių, programų ir paslaugų, kuriomis paremta tiek darbo rutina, tiek laisvalaikis.

    Pirmasis pokytis buvo netikėtas tylos jausmas. Įprastai telefonas, pranešimai, kalendoriai ir socialinių tinklų įspėjimai sukuria nuolatinį informacinį foną, o jam dingus atsiranda keistas tuštumos ir atsilikimo nuo įvykių pojūtis.

    Vietoje išmaniojo telefono buvo pasirinktas paprastas mygtukinis aparatas, tačiau tai iš karto atskleidė šiandienos komunikacijos realybę: daugelis žmonių nebeskambina ir nerašo SMS taip dažnai kaip anksčiau. Dalis kasdienio bendravimo persikėlė į susirašinėjimo programėles, o be jų ryšys tapo ne tik lėtesnis, bet ir socialiai nepatogus.

    Didžiausių praktinių kliūčių kilo ne dėl pramogų, o dėl mokėjimų. Didelė dalis atsiskaitymų Europoje vyksta per JAV valdomus kortelių tinklus, todėl atsisakius įprastų kortelių ir skaitmeninių piniginių teko grįžti prie grynųjų.

    Tai išryškino dar vieną priklausomybę: net paprastas maršruto radimas mieste dažnai remiasi „Google“ žemėlapiais ar panašiomis JAV paslaugomis. Net ir ten, kur egzistuoja alternatyvos, įprotis bei integracija su kitomis sistemomis lemia, kad realiame gyvenime jos pasirenkamos rečiau.

    Laisvalaikio dalyje praradimų buvo dar daugiau. Atsisakius didžiųjų transliacijų platformų ir „Youtube“, paaiškėjo, kad dalies turinio išvis neįmanoma pasiekti, o kai kurie įrenginiai patys veikia su JAV sukurta programine įranga.

    Darbo dieną eksperimentas parodė, kad alternatyvos egzistuoja ir kai kurios jų visai brandžios: galima naudotis „Linux“, rašyti dokumentus „LibreOffice“, naršyti su „Vivaldi“ ar ieškoti per „Qwant“, o susirašinėjimui rinktis „Proton“. Tačiau didžiausia problema pasirodė ne funkcijos, o bendradarbiavimas.

    Komandos darbe svarbiausia yra bendras įrankių pasirinkimas, nes visa organizacija gyvena susitikimų, grupinių pokalbių, bendrų failų ir greitų sprendimų ritmu. Kai dauguma kolegų lieka prie įprastų platformų, žmogus, pasirinkęs kitą ekosistemą, tampa tarsi nematomas.

    „Atrodė, kad tiesiog dingai“, – sakė kolega po to, kai kelioms dienoms nepavyko susisiekti įprastais kanalais.

    Šis momentas tiksliai parodo, kodėl skaitmeninė suverenitetas nėra individualus projektas. Net geros alternatyvos veikia pilnai tik tuomet, kai jas renkasi kritinė masė vartotojų, o skirtingos sistemos geba tarpusavyje susikalbėti.

    Europos institucijos jau kurį laiką bando spręsti būtent šią problemą, didindamos tarpusavio sąveikos reikalavimus ir siekdamos konkurencijos skaitmeninėse rinkose. Kita kryptis yra infrastruktūra, nes debesijos paslaugos, duomenų centrai ir pagrindiniai interneto sprendimai vis dar dažnai priklauso „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ ekosistemoms.

    Eksperimentas taip pat priminė, kiek daug skaitmeninio gyvenimo telpa vienoje ekosistemoje: nuo autentifikavimo ir kontaktų iki nuotraukų, darbo failų ir įpročių. Rizika čia ne vien įsilaužimai, bet ir tai, kad prieiga gali būti apribota geopolitiniais sprendimais, sankcijomis ar reguliaciniais konfliktais.

    Galiausiai trys dienos be JAV technologijų baigėsi grįžimu prie įprastų įrankių. Tai nebuvo kapituliacija, veikiau realybės patikrinimas: kol kas daugeliui europiečių atsijungimas nuo JAV technologijų reiškia ne patogų perėjimą prie vietinių alternatyvų, o ryškų kasdienio efektyvumo sumažėjimą.

    Vis dėlto eksperimentas paliko aiškią išvadą: Europa turi sprendimų, bet dar neturi pakankamai vientisos ekosistemos, kuri veiktų masiškai ir be trinties. Skaitmeninė nepriklausomybė greičiausiai prasidės ne nuo vieno žmogaus telefono, o nuo bendrų standartų, viešojo sektoriaus sprendimų ir verslo pasirengimo.