CP v2

Tag: Debesijos paslaugos

  • Uzbekistanas užsimojo iki 2030-ųjų DI eksportui: kaip 4,3 mlrd. eurų planas keičia regioną

    Uzbekistanas užsimojo iki 2030-ųjų DI eksportui: kaip 4,3 mlrd. eurų planas keičia regioną

    Uzbekistanas iki 2030 metų siekia pasiekti ne mažiau kaip 4,3 mlrd. eurų informacinių technologijų ir dirbtinio intelekto paslaugų eksporto. Šis tikslas žymi ambiciją DI paversti ne vien skaitmeninės politikos prioritetu, bet ir atskiru ekonomikos sektoriumi, orientuotu į užsienio rinkas.

    Šalies skaitmeninių technologijų ministras Sherzodas Shermatovas teigia, kad IT eksporto šuolis per kelerius metus buvo itin ryškus: nuo mažiau nei 850 000 eurų 2017 metais iki maždaug 850 mln. eurų per metus. Pasak jo, tolesnį augimą lems kvalifikacija, investicijos ir tai, kaip greitai DI sprendimai bus pritaikomi versle bei viešajame sektoriuje.

    Nuo užsakomosios veiklos į aukštesnę vertę

    Uzbekistanas bando peržengti tradicinės užsakomosios IT veiklos ribas ir kurti daugiau pridėtinės vertės paslaugų, susijusių su DI sprendimais, duomenų infrastruktūra ir debesijos paslaugomis. Šalies pareigūnai pabrėžia, kad svarbus veiksnys yra jauna ir vis labiau prisijungianti visuomenė, kuri leidžia greičiau plėsti skaitmeninius įgūdžius vidaus rinkoje.

    Oficiali statistika rodo, kad 2025 metų pradžioje Uzbekistanas turėjo apie 9,6 mln. 14–30 metų žmonių, o interneto skvarba 2025 metų pabaigoje siekė apie 89 proc. Tai sudaro prielaidas masiškesniam skaitmeniniam švietimui, tačiau eksporto tikslas iš esmės reiškia konkurenciją globalioje talentų ir paslaugų rinkoje.

    2026 metų pirmąjį ketvirtį IT Park dalyvių paslaugų eksportas pasiekė apie 169 mln. eurų. Vyriausybė nurodo, kad siekia pritraukti įmones, kurios ieško talentų, pristatymo centrų ir daugiakalbių komandų aptarnauti užsienio klientus iš Uzbekistano.

    Energija kaip kelias į duomenų centrus

    Duomenų centrai įvardijami kaip kertinė grandis, būtina DI paslaugoms ir skaitmeniniam eksportui didinti, tačiau pabrėžiama, kad tai nėra galutinis tikslas. Strategija grindžiama tuo, kad DI sprendimams reikia skaičiavimo galios, o skaičiavimo galia priklauso nuo stabilios ir konkurencingos energijos pasiūlos.

    „Naudojant dirbtinį intelektą reikia skaičiavimo galios, o jai reikia energijos. Norime energiją parduoti ne vien kaip žaliavą, o kaip DI duomenų centrų paslaugas“, – sakė Sherzodas Shermatovas.

    Ministras taip pat nurodė, kad duomenų centrų investuotojams siūlomos paskatos, tarp jų mažesnės elektros kainos, IT Park rezidento režimas, neapmokestinama aplinka ir muitų lengvatos DI įrangai. Tokie instrumentai pastaraisiais metais tapo plačiai taikomu būdu konkuruojant dėl didžiųjų technologijų projektų, tačiau kartu kelia klausimų dėl ilgalaikio tvarumo ir energetikos sistemos pajėgumų.

    DI įgūdžiai ne vien programuotojams

    Uzbekistanas pradėjo programą 5 Million AI Leaders, kuria siekiama DI raštingumą plėsti mokyklose, universitetuose, tarp mokytojų ir valstybės tarnautojų. Pasak ministro, programą jau baigė daugiau nei 1 mln. žmonių, o tai rodo orientaciją į masinį, o ne tik elitinį technologinį pasirengimą.

    Centrinės Azijos dirbtinio intelekto asociacijos vadovas Vladimiras Norovas pabrėžė, kad regionui svarbu ugdyti ne tik inžinierius, bet ir bazinį gebėjimą taikyti DI kasdienėse srityse. Jo vertinimu, didžiausia grąža gali atsirasti ten, kur DI padeda didinti našumą ir paslaugų kokybę, pavyzdžiui, švietime, sveikatos apsaugoje, žemės ūkyje ir logistikoje.

    Ekspertai taip pat akcentuoja praktinio įgyvendinimo barjerą: DI diegimas dažnai stringa ne dėl idėjų stokos, o dėl duomenų kokybės, procesų, atsakomybių ir institucinio gebėjimo sprendimus paversti veikiančiomis paslaugomis. Viešajame sektoriuje greičiausią naudą gali duoti rutininės, bet didelės apimties sritys, tokios kaip dokumentų tvarkymas, atitikties tikrinimas, mokesčių administravimas ar sukčiavimo prevencija.

    Kita kritinė sąlyga – pasitikėjimas. Kuo plačiau diegiami DI sprendimai, tuo didesnė reikšmė tenka kibernetiniam saugumui, duomenų apsaugai ir atsparumui sukčiavimui, nes incidentai gali greitai paveikti tiek visuomenės požiūrį, tiek užsienio klientų norą pirkti paslaugas iš regiono.

  • Europa nori mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų: 4 kryptys, kurias siūlo Europos Komisija

    Europa nori mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų: 4 kryptys, kurias siūlo Europos Komisija

    The European Commission is finalizing a package that aims to reduce the bloc’s reliance on American data centers, artificial intelligence, microchips and software.

    BRUSSELS — The European Union wants to move away from foreign technology over concerns that overreliance has become a risk in shaky trade ties with Washington.

    The European Commission is finalizing a package of measures to boost its so-called technological sovereignty, set to be published on June 3. The package includes proposals to crack down on the bloc’s deep-rooted exposure to foreign technology in areas including cloud, artificial intelligence, microchips, software and data centers.

    “As geopolitical fragmentation deepens and supply chains are increasingly weaponized, technological dependencies are becoming strategic liabilities,” the EU executive warned in a draft of the strategy obtained by POLITICO.

    POLITICO also obtained an annex to the draft strategy, as well as a draft of the EU’s plan to revise its chips law. It previously obtained a document on energy use of data centers and AI that is also part of the package.

    While the plans are subject to change before they are published — and will be accompanied by a separate law governing use of cloud — they so far signal limited ambition in addressing the dominance of American technology head on, instead passing the buck to EU capitals to decide what to do. The plans also rely heavily on funding, both from the private sector and the EU budget, that is yet to be secured.

    We break down the four fixes Brussels has in mind to make the bloc less dependent on foreign technology.

    EU countries would have to force public administrations to assess whether they are too reliant on foreign cloud, testing digital services against EU sovereignty criteria.

    That would seek to make governments across the EU more resilient against a “kill switch” scenario that has dominated concerns over U.S. tech dominance.

    While EU capitals won’t be told how to mitigate risks, it would empower governments to check where the vulnerabilities are and procure safer alternatives — potentially sidelining U.S. giants from sensitive public procurement in Europe.

    But the Commission would leave it to EU capitals to decide which changes, if any, need to be made, according to two people briefed on the plan — meaning governments can choose to do nothing.

    “Strengthening Europe’s technological base and independence in key digital supply chains —especially where other technology powerhouses exist — creates strategic counterweights that enhance Europe’s capacity to remain open to the world, without compromising its interests and values,” the Commission writes in the draft strategy.

    Brussels is eyeing new, large-scale microchip projects through its proposed revision of the chips law, obtained by POLITICO. Such projects would get easier access to public support, faster permitting and preferential access to pilot lines.

    The law will build on the original Chips Act, adopted in 2023, but shifts the focus toward scaling up industrial capacity, improving crisis preparedness and stimulating demand amid warnings that it doesn’t make economic sense to build new chip factories without generating demand first.

    “The recent semiconductor shortages are a stark demonstration of the extent to which supply disruptions tangibly impact Europeans’ lives, affecting the industrial production of cars, healthcare equipment, energy infrastructure and consumer goods across the Union,” the Commission writes.

    In its effort to break the U.S.’s dominance, the EU executive also wants to leverage open-source technology — software for which the code is publicly available, making it easier to stay in control of data and systems, switch between providers and avoid being locked into a single vendor.

    The Commission would bring more visibility to top European companies, support collaboration between countries to develop and adopt open-source tech and set up a new “maintenance instrument” to beef up the bloc’s capacity to support the upkeep of homegrown solutions — one of the bottlenecks the open-source community is facing.

    “This ecosystem is key to boosting Europe’s competitiveness by accelerating innovation, lowering technology costs, reducing dependence on foreign vendors and enabling local companies, researchers and governments to build secure, customizable and globally competitive digital solutions,” the draft strategy document says, stressing that the EU currently spends €264 billion annually mostly on U.S. proprietary solutions.

    Boosting the EU’s digital capabilities will come with a price tag. About €200 billion is needed to expand the bloc’s data center capacity by 2036, the Commission estimates in the strategy. Another €2 billion is needed for research and innovation in that space, while €20 billion in public and private funds will be needed to make the plans for digitalization and AI in energy happen.

    Brussels is mostly counting on private investors, as well as proposals to make Europe’s digital infrastructure a more attractive place to pour money into.

    “The Commission will develop an EU-level promotion initiative targeting streamlined access to information regarding investment needs and readiness, which will be accessible to investors from the EU and third countries alike,” the draft strategy says, citing “semiconductor regions of excellence” and “data center acceleration zones” that the legislative proposal will introduce.

    Pieter Haeck contributed reporting.

    The bloc’s executive is pushing back on U.S. ownership of a critical space asset.

    “If we’re not making big changes, we will never catch up,” European Space Agency boss tells POLITICO.

    The continent needs to change rapidly in a world where the U.S. has become “more adversarial and unpredictable” and “may no longer guarantee our security,” says European grandee.

    “At this moment, political jealousy and narrow party interests have taken precedence over responsibility,” says exiting Evika Siliņa.

  • Iranas užsimojo apmokestinti Hormuzo interneto kabelius: kas gresia Europos ryšiui ir kainoms?

    Iranas užsimojo apmokestinti Hormuzo interneto kabelius: kas gresia Europos ryšiui ir kainoms?

    Hormuzo sąsiauris – naujas spaudimo svertas

    Iranas svarsto įvesti vadinamuosius prieigos mokesčius povandeniniams interneto kabeliams, kertantiems Hormuzo sąsiaurį. Šis signalas vertinamas kaip dar vienas ekonominio spaudimo Vakarams įrankis po išaugusios įtampos regione.

    Apie planą pirmiausia pranešė su Irano valdžios struktūromis siejama naujienų agentūra. Neaišku, kam tiksliai būtų taikomi mokesčiai – kabelių operatoriams, skaitmeninių paslaugų teikėjams ar abiem grandims.

    Kaip tai paliestų Europą?

    Keli svarbūs kabeliai, jungiantys Aziją ir Europą, maršrutais eina per Persijos įlankos regioną ir Hormuzo prieigas, o jų konsorciumuose dalyvauja ir Europos bendrovės. Tarp maršrutų minimi AAE-1 bei PEARLS/2Africa sistemos segmentai, turintys išsišakojimus į Pietų Europos pakrantes.

    Tokie kabeliai yra kritinė infrastruktūra: jais keliauja didelė dalis tarpžemyninio duomenų srauto, naudojamo debesijos paslaugoms, finansinėms operacijoms, turinio transliavimui ir verslo ryšiams. Net nedideli trikdžiai dažnai reiškia brangesnį srautų maršrutizavimą ir didesnę delsą.

    Grėsmė ar labiau derybinė taktika?

    Rizikos vertinimai išsiskiria: vieni ekspertai teigia, kad vien mokesčių įvedimo grėsmė gali didinti politinę riziką, stabdyti infrastruktūros projektus ir branginti ryšio paslaugas. Kiti pažymi, kad per Hormuzo sąsiaurį einantis tarptautinis pralaidumas sudaro labai mažą pasaulinio srauto dalį, todėl Europa turi pakankamai alternatyvų.

    „Bet koks politinės rizikos augimas Hormuzo sąsiauryje gali didinti ryšio kaštus ir pažeidžiamumą, kai Europa siekia technologinio atsparumo“, – sakė geopolitikos ir saugumo ekspertė Meredith Primrose Jones.

    Tarptautinės kabelių apsaugos organizacijos atkreipia dėmesį, kad kabelių gedimai pasaulyje nėra reti ir dažniausiai kyla ne dėl sabotažo, o dėl žmogiškos veiklos, pavyzdžiui, žvejybos ar laivų inkarų. Todėl didžiausia rizika šiuo atveju gali būti ne fizinis nutraukimas, o teisinis ir komercinis neapibrėžtumas.

    Ar Iranas iš viso turi teisinį pagrindą?

    Pagrindinis klausimas – jurisdikcija: nemaža dalis kabelių, einančių per Hormuzo sąsiaurio prieigas, tiesiogiai neįžengia į Irano teritoriją, todėl vienašališkai taikyti prieigos mokesčius būtų sudėtinga. Tarptautinės jūrų teisės principai paprastai saugo navigacijos ir infrastruktūros laisvę tarptautiniuose vandenyse.

    Vis dėlto precedento elementas egzistuoja: kai kurios valstybės, ypač strategiškai svarbiose vietose, taiko įvairius leidimų, aptarnavimo ar nusileidimo teisių mokesčius kabelių operatoriams. Skirtumas tas, kad tokie mokesčiai dažniausiai susiję su kabelių išvedimu į krantą ir infrastruktūra valstybės teritorijoje.

    Ką tai reikštų vartotojams ir verslui?

    Jei mokesčiai virstų realiais įpareigojimais, jie labiausiai smogtų tarptautinių ryšio maršrutų savikainai ir rizikos premijoms draudime bei finansavime. Tai galėtų pasireikšti didesnėmis išlaidomis kabelių konsorciumams, o vėliau – ir daliai debesijos, turinio platinimo bei telekomunikacijų paslaugų kainodaros.

    Trumpuoju laikotarpiu didesnė tikimybė – ne momentinis ryšio sutrikimas Europoje, o brangesnė ir labiau komplikuota infrastruktūros plėtra regione, taip pat augantis spaudimas diversifikuoti maršrutus. Pastaraisiais metais ši tendencija jau matoma: operatoriai ir technologijų gigantai investuoja į naujus kabelius, atsarginius kelius ir didesnį tinklų atsparumą.

  • Suomijos žvalgybos vadovas perspėja: Europa gali taip ir neišsivaduoti nuo JAV ir Kinijos technologijų

    Suomijos žvalgybos vadovas perspėja: Europa gali taip ir neišsivaduoti nuo JAV ir Kinijos technologijų

    Europos priklausomybė nuo užsienio technologijų artimiausioje ateityje greičiausiai nesibaigs, perspėja Suomijos Saugumo ir žvalgybos tarnybos vadovas Juha Martelius. Jo teigimu, žemynas pernelyg remiasi JAV kuriama programine įranga ir Kinijoje gaminama aparatine įranga, todėl visiškas savarankiškumas gali būti nepasiekiamas.

    Kalbėdamas Taline vykusios Lennarto Meri saugumo konferencijos užkulisiuose, J. Martelius technologinę priklausomybę prilygino dviem skirtingoms ilgalaikėms grėsmėms. Tokia situacija, anot jo, gali būti valdoma, tačiau ji riboja valstybių galimybes savarankiškai užtikrinti saugumą ir atsparumą krizėms.

    Kur slypi didžiausia rizika?

    Suomijos žvalgybos vadovas išskyrė jautrių valstybės duomenų tvarkymą, ypač kai kalbama apie rinkimų procesus ir nacionalinį saugumą. Jo vertinimu, kritinė informacija neturėtų būti patikima užsienio bendrovėms, net jei jų paslaugos yra patogios ir plačiai naudojamos.

    „Tokia informacija, kuri yra kritinė nacionaliniam saugumui, pavyzdžiui, su rinkimais susiję duomenys, tikrai neturėtų būti tvarkoma jokios užsienio įmonės“, – sakė J. Martelius.

    Jis pateikė ir konkretų pavyzdį: Suomijoje buvo svarstoma dalį rinkimų informacijos perkelti į debesijos paslaugas, tačiau idėjos galiausiai atsisakyta. Argumentas paprastas: esama sistema veikia patikimai, todėl papildoma priklausomybė nuo išorinių tiekėjų tik didintų rizikas.

    Europos siekis sukurti technologinį suverenitetą

    Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje vis dažniau kalbama apie strateginę autonomiją: norą daugiau kontroliuoti kritines technologijas, gynybos pajėgumus ir skaitmeninę infrastruktūrą. Europos Komisija artimiausiu metu turėtų pristatyti technologinio suvereniteto priemonių paketą, kuriuo siekiama griežčiau apibrėžti, kada ir kaip viešasis sektorius gali naudotis užsienio debesijos tiekėjais dirbdamas su jautriais duomenimis.

    Tokios iniciatyvos siejamos ne tik su kibernetiniu saugumu, bet ir su teisinėmis rizikomis, kai duomenų prieiga gali priklausyti nuo kitų valstybių įstatymų ar geopolitinių santykių. Praktikoje tai reiškia, kad valstybės ieško būdų mažinti priklausomybę nuo užsienio infrastruktūros, ypač ten, kur svarbi kontrolė ir atsekamumas.

    Vis dėlto J. Martelius kelia klausimą, ar Europa pajėgi sukurti tokią pat efektyvią, mastelį ir patikimumą turinčią debesijos ekosistemą, kokią siūlo didieji JAV tiekėjai. Jo vertinimu, problema čia ne vien technologinė, bet ir finansinė: Europoje yra stiprių mokslinių tyrimų krypčių, įskaitant kvantines technologijas ir kosmoso sprendimus, tačiau dažnai trūksta kapitalo, kad inovacijos greitai taptų konkurencingais produktais.

    Dar viena įtampa atsiranda gynybos kontekste: siekis didinti savarankiškumą susiduria su realybe, kad moderni gynyba ir kibernetinis atsparumas neišvengiamai remiasi tarptautinėmis technologijų tiekimo grandinėmis. Tai ypač aktualu, kai Europa vienu metu stiprina atsparumą Rusijos grėsmėms ir bando mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

    Kas keistųsi valstybėms ir verslui?

    Jei Europos Sąjunga imtųsi griežtesnių ribojimų dėl užsienio debesijos paslaugų naudojimo, poveikį pajustų ne tik institucijos, bet ir jų rangovai bei IT paslaugų teikėjai. Valstybėms tektų aiškiau apibrėžti, kokie duomenys gali būti tvarkomi tik nacionalinėje ar europinėje infrastruktūroje, o viešieji pirkimai labiau akcentuotų tiekimo grandinės saugumą.

    Toks kursas galėtų paskatinti europinių sprendimų plėtrą, bet kartu didintų pereinamojo laikotarpio kaštus ir sudėtingumą. J. Marteliaus perspėjimas iš esmės primena, kad technologinis suverenitetas nėra vien politinis šūkis: tai ilgas procesas, kuriam reikia investicijų, rinkos masto ir realistiško požiūrio į tai, kur Europa gali būti nepriklausoma, o kur neišvengiamai liks tarpusavio priklausomybė su sąjungininkais ir pasauliniais tiekėjais.

  • „Cerebras“ šokiravo „Nasdaq“: akcijos pašoko 68 proc., DI lustų gamintoją įvertino 88 mlrd.

    „Cerebras“ šokiravo „Nasdaq“: akcijos pašoko 68 proc., DI lustų gamintoją įvertino 88 mlrd.

    Silicio slėnyje įsikūrusi DI lustų kūrėja „Cerebras Systems“ įspūdingai debiutavo „Nasdaq“ biržoje: pirmą prekybos dieną akcijų kaina pakilo 68 proc. ir sesiją baigė ties 311,07 JAV dolerio lygiu. Tai reikštų maždaug 88 milijardų eurų rinkos vertę pagal tuo metu buvusį kursą.

    Bendrovė akcijas investuotojams pardavė po 185 JAV dolerius, o prekybos pradžioje jos atsidarė ties 350 JAV dolerių ir trumpam pasiekė 386 JAV dolerius. Vėliau kaina nusileido, tačiau išliko gerokai aukščiau pirminio siūlymo lygio.

    Per pirminį viešą akcijų siūlymą „Cerebras“ pardavė 30 milijonų akcijų ir pritraukė apie 5,1 milijardo eurų. Jei platintojai pasinaudos galimybe įsigyti papildomą paketą, bendra pritraukta suma galėtų išaugti iki maždaug 5,9 milijardo eurų.

    DI bumas grąžina apetitą IPO

    „Cerebras“ debiutas laikomas vienu ryškiausių technologijų IPO per pastaruosius metus, kai JAV rinkoje naujų technologijų bendrovių listinguota gerokai mažiau nei ankstesnio ciklo pike. Tokį atsargumą pastaraisiais metais lėmė aukštesnės palūkanos ir 2022 metais prasidėjęs rizikos turto nuosmukis.

    Pastaruoju metu investuotojų nuotaikas keičia DI plėtra: didėja skaičiavimo resursų poreikis, o kartu kyla paklausa specializuotiems lustams ir duomenų centrų infrastruktūrai. Šią tendenciją atspindi ir platesnis puslaidininkių sektoriaus brangimas, kai dalis didžiųjų rinkos žaidėjų per metus fiksavo itin reikšmingą kainos augimą.

    Įmonė savo technologijas pristato kaip alternatyvą rinkoje dominuojantiems grafiniams procesoriams, pabrėždama architektūrinius skirtumus ir potencialiai palankesnį greičio bei kainos santykį tam tikrose užduotyse. Vis dėlto konkurencija DI aparatinės įrangos segmente išlieka ypač intensyvi, o rinkos lyderiai agresyviai investuoja tiek į produktus, tiek į ekosistemas.

    Augimas ir priklausomybės nuo klientų klausimas

    „Cerebras“ skelbė, kad jos pajamos pernai šoktelėjo 76 proc. iki 510 milijonų JAV dolerių, tai yra apie 470 milijonų eurų. Bendrovė taip pat fiksavo 88 milijonų JAV dolerių grynąjį pelną, arba apie 81 milijoną eurų, kai metais anksčiau patyrė reikšmingą nuostolį.

    Vienas svarbiausių investuotojų vertintų aspektų buvo pajamų koncentracija. Bendrovė anksčiau sulaukė klausimų dėl didelės priklausomybės nuo vieno kliento, tačiau atnaujintuose dokumentuose nurodė mažinanti šią riziką, nors reikšminga dalis pajamų vis dar buvo susijusi su vienu akademiniu klientu Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

    „Šioje rinkoje yra tikrai labai didelių klientų, ir tai yra viena iš jos savybių“, – sakė „Cerebras“ vadovas Andrew Feldman.

    Įmonė taip pat keičia strategiją: vis daugiau dėmesio skiria ne vien aparatūros pardavimui, bet ir debesijos paslaugoms, kai skaičiavimo galia siūloma kaip paslauga. Tokiu atveju ji tiesiogiai konkuruoja su didžiaisiais debesijos tiekėjais, tokiais kaip „Google“, „Microsoft“, „Oracle“ ir „Amazon“.

    Sandoriai su „OpenAI“ ir AWS

    Siekiant pritraukti daugiau klientų ir diversifikuoti pajamų šaltinius, „Cerebras“ viešai minėjo debesijos sutartį su „OpenAI“, kurios vertė įvardyta kaip viršijanti 20 milijardų JAV dolerių, arba apie 18 milijardų eurų, ir kuri galioja iki 2028 metų. Bendrovė taip pat skelbė, kad „Amazon“ debesijos padalinys AWS planuoja diegti „Cerebras“ lustus savo duomenų centruose, kad kūrėjai galėtų greičiau vykdyti DI modelių užduotis.

    Rinkoje šie žingsniai vertinami kaip bandymas įsitvirtinti ne tik kaip nišinis aparatinės įrangos gamintojas, bet ir kaip infrastruktūros tiekėjas, galintis pasiūlyti alternatyvų kelią DI skaičiavimams. Tuo pat metu investuotojai paprastai atidžiai stebi, ar augimas išlieka tvarus ir ar bendrovė sugeba išlaikyti maržas plečiantis konkurencijai.

    IPO organizavo „Morgan Stanley“, „Citigroup“, „Barclays“ ir „UBS“.

  • „Tencent“ pajamos kilo, bet nuvylė rinką: žaidimai lėtėja, DI įsibėgėja ir keičia planus

    „Tencent“ pajamos kilo, bet nuvylė rinką: žaidimai lėtėja, DI įsibėgėja ir keičia planus

    Kinijos technologijų milžinė „Tencent“ paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus: pajamos augo 9 proc., tačiau buvo kiek mažesnės, nei tikėjosi analitikai. Bendrovė pranešė gavusi apie 24,9 mlrd. eurų pajamų, kai rinkos prognozės siekė maždaug 25,2 mlrd. eurų.

    Nors bendras augimas išliko solidus, investuotojų dėmesys krypo į tai, kas vyksta pagrindinėse veiklose. „Tencent“ vadovybė pabrėžė, kad įmonė plečia naujus DI produktus ir DI sprendimais stiprina esamus verslus, siekdama spartesnės grąžos ir didesnio efektyvumo.

    Kas labiausiai tempė pajamas

    Vidaus žaidimų pajamos siekė apie 5,8 mlrd. eurų ir per metus paaugo 6 proc., tačiau augimo tempas sulėtėjo, palyginti su ankstesniais laikotarpiais. Rinkoje tai vertinama jautriai, nes žaidimai yra viena svarbiausių „Tencent“ pinigų srautų ir pelningumo atramų.

    Tuo pat metu finansinių technologijų ir verslo paslaugų segmentas, į kurį įeina ir debesijos sprendimai, pasiekė apie 7,6 mlrd. eurų pajamų. „Tencent“ nurodė, kad šį augimą palaikė didėjanti paklausa tiek Kinijos rinkoje, tiek užsienyje, įskaitant DI susijusias paslaugas.

    DI investicijos jau duoda grąžą

    „Tencent“ teigimu, DI diegimas padeda ne tik kurti naujus produktus, bet ir kelti efektyvumą jau veikiančiuose versluose. Bendrovė išskyrė, kad DI sprendimai pritaikomi reklamos rekomendacijų modeliams, o tai gali tiesiogiai veikti reklamos pardavimus ir jų augimo tempą.

    „2026 metus pradėjome padarę reikšmingą pirminę pažangą kurdami naujus DI produktus ir toliau naudodami DI, kad augintume esamus pagrindinius verslus“, – sakė „Tencent“ valdybos pirmininkas ir vadovas Ma Huateng.

    Analitikų vertinimu, būtent DI gali tapti kertiniu konkurenciniu veiksniu Kinijos technologijų rinkoje, kur svarbios tiek reklamos technologijos, tiek debesijos pajėgumai, tiek įmonėms skirti produktyvumo įrankiai. Tokios investicijos paprastai spaudžia sąnaudas trumpuoju laikotarpiu, tačiau gali didinti maržas, kai sprendimai pradedami plačiai naudoti.

    Kodėl rinką nuvylė žaidimų tempas

    Nors žaidimų pajamos augo, sulėtėjimas išryškino riziką, kad šioje srityje rezultatų dinamika gali tapti mažiau stabili. Dalis rinkos dalyvių atkreipia dėmesį į sezoniškumą ir pajamų pripažinimo laiko svyravimus, kurie gali iškraipyti ketvirčio palyginimus.

    „Tencent“ atveju žaidimų rezultatai itin svarbūs todėl, kad jie finansuoja platesnę plėtrą, įskaitant DI ir debesijos investicijas. Kuo tvirtesni pinigų srautai iš brandžių veiklų, tuo lengviau bendrovei agresyviau konkuruoti DI lenktynėse ir išlaikyti pelningumą.

    Rinkos reakciją lemia ir lūkesčiai: net ir augant pajamoms, nedidelis atsilikimas nuo prognozių dažnai vertinamas kaip signalas, kad konkurencija aštrėja, o naujų augimo variklių, ypač DI, monetizacija turi paspartėti.

  • „Akamai“ akcijos šovė 20 proc.: įvardijo 1,7 mlrd. eurų DI sandorį ir augimo planą

    „Akamai“ akcijos šovė 20 proc.: įvardijo 1,7 mlrd. eurų DI sandorį ir augimo planą

    JAV kibernetinio saugumo ir debesijos paslaugų bendrovės „Akamai“ akcijos per vieną prekybos sesiją pabrango apie 20 proc., investuotojams įvertinus pirmojo ketvirčio rezultatus ir naują daugiametį susitarimą dėl DI infrastruktūros. Rinkos dalyviai tai vertino kaip signalą, kad bendrovės posūkis į debesijos skaičiavimus gali atsipirkti greičiau nei tikėtasi.

    „Akamai“ pranešė pasirašiusi septynerių metų sandorį, pagal kurį neįvardytas pažangių DI modelių tiekėjas įsipareigojo bendrovei skirti apie 1,7 mlrd. eurų debesijos infrastruktūros paslaugoms. Toks įsipareigojimas rinkoje laikomas svarbia nuoroda, kad DI skaičiavimams ieškoma alternatyvų tradiciniams didiesiems debesijos tiekėjams.

    Bendrovė taip pat paskelbė, kad pirmojo ketvirčio pajamos augo maždaug 6 proc. ir viršijo 1 mlrd. eurų ribą. Sparčiausiai augo debesijos infrastruktūros paslaugos, kurių pajamos šoktelėjo apie 40 proc. ir siekė apie 88 mln. eurų, o saugumo segmentas didėjo apie 11 proc. iki maždaug 547 mln. eurų.

    Tuo metu turinio pristatymo ir kitų debesijos aplikacijų pajamos, kurios ilgą laiką buvo pagrindinė „Akamai“ veikla, traukėsi apie 7 proc. iki maždaug 361 mln. eurų. Rinkoje tai vertinama kaip natūrali transformacijos dalis, kai tradicinį turinio pristatymo verslą keičia didesnės maržos saugumo ir skaičiavimo paslaugos.

    DI skaičiavimai arčiau vartotojo

    „Akamai“ vadovai pabrėžia, kad bendrovės pranašumas yra itin plačiai išskaidyta infrastruktūra, leidžianti DI aplikacijas vykdyti arčiau galutinio vartotojo. Toks modelis dažnai siejamas su vadinamuoju kraštiniu skaičiavimu, kai mažinama delsa ir didinamas paslaugų stabilumas.

    „Mes naudojame savo itin išskaidytą platformą tam, kad DI aplikacijos veiktų kuo arčiau vartotojų ir būtų greitesnės“, – sakė „Akamai“ vadovas Tomas Leightonas.

    Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje ryškėja tendencija DI našumą užtikrinti ne tik didžiuliuose duomenų centruose, bet ir tinklo pakraščiuose, ypač kai svarbi realaus laiko reakcija. Tokia kryptis aktuali klientų aptarnavimo agentams, personalizuotoms rekomendacijoms, saugumo analitikai ir pramonės sprendimams, kur duomenys turi būti apdorojami kuo greičiau.

    Ką rodo skaičiai investuotojams

    „Akamai“ prognozuoja, kad antrojo ketvirčio pajamos gali siekti apie 993 mln. iki 1,01 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat pateikė pakoreguoto pelno vienai akcijai rėžį, tačiau investuotojams didžiausią įspūdį paliko būtent ilgalaikis DI infrastruktūros užsakymas ir augantis užsakymų portfelis.

    Rinkos analitikai tokio tipo sandorius dažnai vertina kaip validaciją, kad įmonės investicijos į naują kryptį pradeda generuoti stambius klientus ir ilgalaikes pajamas. Vis dėlto investuotojai paprastai stebi, ar debesijos infrastruktūros augimas gali kompensuoti lėtesnį tradicinio turinio pristatymo segmento tempą ir kaip tai atsilieps bendroms maržoms.

    DI ekonomikai plečiantis, įmonės vis aktyviau ieško tiekėjų, galinčių pasiūlyti ne tik skaičiavimo galią, bet ir saugumo sluoksnį, patikimą ryšį bei duomenų apdorojimą arčiau vartotojo. „Akamai“ šį derinį pateikia kaip savo strateginį argumentą, o rinka kol kas rodo, kad tokia kryptis gali tapti vienu svarbiausių bendrovės augimo variklių.

  • „CoreWeave“ akcijos smuko 10 proc.: pajamos augo, bet prognozės ir išlaidos išgąsdino rinką

    „CoreWeave“ akcijos smuko 10 proc.: pajamos augo, bet prognozės ir išlaidos išgąsdino rinką

    DI infrastruktūros tiekėjos „CoreWeave“ akcijos po prekybos sesijos smuko iki 10 proc., kai bendrovė paskelbė atsargesnes artimiausio ketvirčio pajamų gaires ir pranešė didinanti 2026 metų kapitalo išlaidų planą. Investuotojams nerimą sukėlė ne tik prognozės, bet ir sparčiai auganti sąnaudų bazė.

    Per ketvirtį „CoreWeave“ pajamos siekė apie 2,08 mlrd. eurų ir viršijo analitikų lūkesčius, tačiau nuostolis buvo didesnis, nei tikėtasi. Bendrovė nurodė, kad grynasis nuostolis išaugo iki maždaug 740 mln. eurų, kai prieš metus sudarė apie 315 mln. eurų.

    Antrojo ketvirčio pajamoms „CoreWeave“ numatė maždaug 2,45–2,6 mlrd. eurų intervalą, o vidurinis scenarijus atsiliko nuo rinkos konsensuso. Metinių 2026 metų pajamų gairių bendrovė nepakeitė ir toliau kalba apie 12–13 mlrd. eurų pardavimų.

    Augimas kainuoja vis brangiau

    Nors pajamos auga, išlaidos kyla dar sparčiau. Technologijų ir infrastruktūros sąnaudos per ketvirtį šoktelėjo 127 proc. ir pasiekė apie 1,27 mlrd. eurų, o pardavimų ir rinkodaros kaštai išaugo daugiau nei šešis kartus iki maždaug 69 mln. eurų.

    Bendrovė didina duomenų centrų apimtis ir konkuruoja su didžiaisiais debesijos rinkos žaidėjais, kurie turi gerokai didesnį pelningumą ir finansinius resursus. „CoreWeave“ verslo modelio esmė yra dideliais mastais nuomoti skaičiavimo išteklius su „Nvidia“ grafikos procesoriais DI modelių mokymui ir veikimui.

    „Mes pasiekėme hipermastą“, – sakė „CoreWeave“ vadovas Mike’as Intrator.

    Pasak jo, klientų portfelis išsiplėtė: 10 klientų yra įsipareigoję išleisti bent po 1 mlrd. eurų bendrovės paslaugoms. Tai mažina priklausomybę nuo vieno užsakovo, nors ankstesniais laikotarpiais reikšmingą pajamų dalį sudarė „Microsoft“ užsakymai.

    Milžiniškos investicijos ir skolos rizika

    „CoreWeave“ paskelbė didinanti 2026 metų kapitalo išlaidų prognozę iki 31–35 mlrd. eurų. Bendrovė aiškino, kad korekciją lėmė komponentų kainos ir tiekimo grandinių realijos, o DI infrastruktūros paklausa verčia plėtrą vykdyti labai sparčiai.

    Per ketvirtį „CoreWeave“ pritraukė apie 8,5 mlrd. eurų naujos skolos, o bendra skola ketvirčio pabaigoje siekė beveik 25 mlrd. eurų. Būtent skolos ir investicijų tempas tampa vienu svarbiausių klausimų rinkai, vertinančiai, ar pajamų šuolis laiku pavirs tvariu pinigų srautu.

    „Tai problema, bet mes turime išskirtinius pajėgumus suvaldyti tiekimo grandinę“, – teigė M. Intrator.

    Bendrovė taip pat pranešė ketvirtį užbaigusi su maždaug 3,5 gigavato bendra sutartine elektros galia ir apie 99,4 mlrd. eurų pajamų portfeliu. „CoreWeave“ kartoja tikslą, kad metinės pajamos iki 2027 metų pabaigos viršytų 30 mlrd. eurų, o iki metų pabaigos planuoja turėti veikiančius 1,7 gigavato galios pajėgumus.

    Ką signalizuoja rinka?

    Ši reakcija parodo, kad DI infrastruktūros bumo kontekste investuotojai vis griežčiau vertina ne tik augimo tempą, bet ir jo kainą. Net ir sparčiai didėjant paklausai, rinkai svarbu, ar bendrovės sugebės kontroliuoti kapitalo išlaidas, skolos naštą ir maržas, ypač konkuruodamos su „Amazon“ ir kitais debesijos gigantais.

    Iki šios korekcijos „CoreWeave“ akcijos 2026 metais buvo pabrangusios beveik 80 proc., kai S&P 500 indeksas kilo apie 7 proc. Bendrovė nurodė, kad S&P jos kredito reitingo perspektyvą pakėlė iš stabilios į teigiamą, tačiau trumpuoju laikotarpiu rinkos nuotaikas labiausiai lemia pajamų gairės ir investicijų apetitas.

  • ES debesis griežtins įstatymu: Europos Komisija nori, kad Europa netaptų technologijų kolonija

    ES debesis griežtins įstatymu: Europos Komisija nori, kad Europa netaptų technologijų kolonija

    Europos Komisija ruošia naują teisės aktų paketą, skirtą stiprinti Europos debesijos sektorių ir mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų. Vienas iš tikslų, apie kurį viešai kalba Komisijos pareigūnai, – neleisti Europai tapti technologijų kolonija, kai kritinės skaitmeninės paslaugos ir duomenys priklauso nuo ne Europoje valdomos infrastruktūros.

    Europos Komisijos Ateities tinklų direktorato vadovas Thibaut Kleineris pabrėžė, kad be kryptingų sprendimų Europa rizikuoja likti vartotoja, o ne kūrėja. Pasak jo, jei žemynas nesusitelks, ilgainiui gali nebesugebėti kurti nuosavų produktų ir sprendimų, o tai keltų grėsmių konkurencingumui, inovacijoms ir strateginiam savarankiškumui.

    Kas numatoma debesijos įstatyme

    Planuojamas Debesijos ir DI plėtros aktas yra siejamas su platesniu ES technologinio suverenumo paketu. Komisija šiuo keliu siekia skatinti europinę debesijos pasiūlą, duomenų saugumo standartus ir infrastruktūrą, kuri leistų verslui bei viešajam sektoriui patikimiau veikti Europos jurisdikcijoje.

    Pagal viešai aptariamą kryptį, vienas svarbiausių svertų gali būti viešieji pirkimai, nes būtent valstybės institucijos ir jų valdoma kritinė infrastruktūra generuoja didelę paklausą. Komisijoje svarstoma, kad viešasis sektorius turėtų atsakingiau vertinti, ar pasirenkami sprendimai užtikrina suverenumo, duomenų apsaugos ir tiekimo grandinės atsparumo tikslus.

    Kodėl akcentuojama priklausomybė nuo užsienio tiekėjų

    Diskusijose dėl debesijos vis dažniau keliami klausimai, ką reiškia priklausyti nuo ne Europos tiekėjų, kai kalbama apie valstybės duomenis, sveikatos sistemas, energetiką ar gynybos grandinę. Rizikos apima tiek geopolitinius scenarijus, tiek praktinius klausimus: nuo paslaugų tęstinumo iki galimybių audituoti sudėtingas technologijas ir tiekėjus.

    T. Kleinerio teigimu, dalis įmonių jau įvardija, kad jų išlikimas gali priklausyti nuo to, ar jos remiasi technologijomis, kurias pačios kontroliuoja. Tokia nuostata skatina poreikį didinti debesijos pajėgumus Europoje ir užtikrinti, kad svarbiausi sprendimai būtų kuriami bei prižiūrimi arčiau vartotojo, laikantis ES taisyklių.

    Kada sprendimai gali būti pristatyti

    Komisijos pareigūnai yra nurodę, kad pasiūlymas turėtų būti teikiamas kaip technologinio suverenumo paketo dalis, tačiau terminai jau buvo ne kartą koreguoti. Pabrėžiama, kad dokumentai parengti, tačiau galutinį politinį sprendimą dėl pateikimo laiko priima Europos Komisijos vadovybė.

    Viešojoje erdvėje taip pat minima, kad procesui įtakos gali turėti intensyvus lobizmas ir argumentai, jog atsitraukti nuo JAV technologijų būtų sudėtinga arba brangu. Vis dėlto Komisijos signalai rodo, kad siekis mažinti priklausomybes išlieka, o debesijos politika tampa viena centrinių temų, kai kalbama apie ES atsparumą ir konkurencingumą.