Tag: Debesijos paslaugos

  • Estija ruošiasi blogiausiam scenarijui: valdžią okupacijos atveju valdytų iš „debesies“

    Estija ruošiasi blogiausiam scenarijui: valdžią okupacijos atveju valdytų iš „debesies“

    Estija kuria planą, kaip užsienyje išlaikyti veikiančią valstybės skaitmeninę sistemą net ir tuo atveju, jei jos teritorija būtų okupuota. Strategijos esmė – kritines viešąsias paslaugas ir valdžios darbą perkelti taip, kad jos galėtų būti valdomos nuotoliniu būdu „iš debesies“.

    Apie šį pasirengimą Taline rašo „POLITICO“: Estijos pareigūnai kuria vadinamąją „dienos X“ atsparumo strategiją, kuri leistų tęsti valstybės funkcijas, jei vietiniai duomenų centrai būtų sunaikinti arba jei šalyje atsirastų priešiškos pajėgos ir įprastai dirbti nebeliktų galimybių.

    Estija, turinti apie 1,3 mln. gyventojų ir 294 kilometrų sieną su Rusija, jau ne vienerius metus viešai kalba apie saugumo rizikas regione. Šalies saugumo tarnybos yra įspėjusios dėl Rusijos vykdomo hibridinio karo Europoje, o Talinas Maskvai priskyrė įvairius incidentus – nuo kibernetinių atakų iki diversijų.

    Tokia skaitmeninės valstybės koncepcija estams nėra vien teorija: 2007 metais šalis patyrė 22 dienas trukusią kibernetinių atakų bangą, sutrikdžiusią dalį valstybės ir komercinių paslaugų. Būtent po šio sukrėtimo Estija nuosekliai stiprino infrastruktūrą ir tapo viena labiausiai skaitmenizuotų valstybių pasaulyje.

    „Skaitmeninė ambasada“ ir valstybės kopija

    Estija jau dabar turi atsarginę valstybės duomenų kopiją vadinamojoje „skaitmeninėje ambasadoje“ Liuksemburge. Joje saugoma esminė informacija – nuo gyventojų registrų iki žemės registrų ir teisinės bazės.

    Tačiau naujasis etapas – ne vien duomenų išsaugojimas. Estijos tikslas – užtikrinti, kad krizės metu valstybė galėtų ne tik „atkurti“ informaciją, bet ir realiai tęsti darbą, teikti paslaugas, priimti sprendimus ir išlaikyti veikiančias pagrindines sistemas.

    Strategijos architektas Tõnu Grünberg teigė, kad siekiama būti „prisijungus“ bet kokiomis aplinkybėmis: kritinės paslaugos turi likti pasiekiamos, o valstybė neturėtų būti priversta pradėti iš naujo „nuo nulio“.

    Kaip tai būtų įgyvendinama

    Pasak Estijos pareigūnų, kuriamos saugios programos ir aplinkos, kurios galėtų veikti pasitelkiant kelis skirtingus sprendimus: „Microsoft Azure“, „Amazon Web Services“ ir pačios Estijos valstybinę debesijos platformą. Sistema būtų „išsiunčiama“ į „skaitmeninę ambasadą“ ir kitas vietas Europoje.

    Teisingumo ir skaitmeninių reikalų ministerijos patarėjas IT architektūros ir infrastruktūros klausimais Allan Allmere pabrėžė, kad nė viena šalis negali numatyti ar panaikinti visų rizikų. Todėl, anot jo, svarbu išsaugoti patikimą pagrindą, nuo kurio būtų galima atkurti Estijos skaitmeninę valstybę net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis.

    Šis požiūris rodo platesnę tendenciją Europoje: iki šiol diskusijos apie skaitmeninį saugumą dažnai sukosi apie duomenų laikymą šalies viduje, tačiau didėjant konfliktų ir sabotažo rizikai vis daugiau valstybių svarsto rizikų „išskaidymą“ – dalį infrastruktūros ir kritinių sistemų laikant saugiose trečiosiose šalyse.

    Rizikos debesijai ir pamokos iš sutrikimų

    Svarbus šio modelio aspektas – priklausomybės nuo tiekėjų valdymas. Pastaruoju metu pasaulyje įvykę dideli debesijos ir technologijų sutrikimai, įskaitant globalų „Microsoft“ paslaugų sutrikimą, vėl priminė, kad valstybės ir institucijos turi diversifikuoti tiekėjus ir numatyti atsarginius scenarijus.

    Estija savo plane akcentuoja ne tik veikimą krizės metu, bet ir ilgesnę perspektyvą: Allmere teigimu, būtina užtikrinti, kad tie patys duomenys ir sistemos išliktų suprantami bei naudojami ir po dešimtmečių.

    Talino žinia paprasta: skaitmeninė valstybė turi būti atspari ne tik kasdieniams trikdžiams, bet ir ekstremaliems scenarijams, kai sprendimus gali tekti priimti ir paslaugas teikti nebe iš šalies teritorijos.

  • „Microsoft“ pašalino pasaulinį sutrikimą: neveikė „Outlook“ ir „Office“, kaltas serverių perkrovimas

    Miliony użytkowników na całym świecie odetchnęły z ulgą. Globalna awaria Microsoftu, która w piątek, 13 listopada, na wiele godzin sparaliżowała dostęp do kluczowych usług takich jak Outlook czy pakiet Office, została ostatecznie usunięta. Technologiczny gigant zaskoczył, ujawniając, że przyczyną problemów nie był cyberatak, lecz banalne przeciążenie serwerów.

  • Norvegija stabdo naujų duomenų centrų plėtrą: baiminasi elektros deficito ir kainų šuolio

    Norvegijos valdžia nusprendė pristabdyti sparčiai augančią daug energijos vartojančių duomenų centrų plėtrą. Pagrindinė priežastis – itin didėjanti elektros paklausa, kuri, prognozuojama, gali sukelti elektros deficitą ir branginti elektrą.

    Kaip skelbia Norvegijos vyriausybė, laikinas ribojimas susijęs su nauju licencijavimo mechanizmu, kuris turėtų leisti valstybei geriau kontroliuoti, kokie projektai gauna prieigą prie tinklo ir energijos išteklių. Skaitmeninimo ir viešojo valdymo ministras Torgeir Micaelsen akcentavo, kad šalis nori statyti tik tuos duomenų centrus, kurių iš tiesų reikia.

    Nors Norvegija pagamina daugiau elektros, nei suvartoja, ir yra grynoji elektros eksportuotoja, naujausios prognozės rodo, kad vien duomenų centrų poreikis gali pakeisti situaciją artimiausiais metais. Dėl to valdžia siekia užkirsti kelią scenarijui, kai išaugusi paklausa spaustų kainas į viršų.

    Duomenų centrų plėtra daugelyje šalių kelia vis daugiau diskusijų: kritikai pabrėžia, kad tokie projektai ne visada sukuria daug darbo vietų, tačiau gali didinti energijos kainas ir apkrauti infrastruktūrą. Norvegija šįkart renkasi griežtesnę kontrolę būtent energetikos pusėje.

    Statnett laikinai stabdo naujus prijungimus

    Norvegijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Statnett“ laikinai sustabdė naujų duomenų centrų prijungimo rezervacijas. Šis sprendimas galios, kol bus įdiegta valstybinė licencijavimo sistema, skirta valdyti tokių objektų plėtrą.

    Energetikos ministras Terje Aasland nurodė, kad šiemet „Statnett“ gavo paraiškų prijungti 26 gigavatus naujų pajėgumų – tai daugiau, nei šiuo metu sudaro visos Norvegijos galios. Pasak jo, 75 proc. šių prašymų sudaro būtent duomenų centrai.

    Licencijose pirmenybė – kritinei infrastruktūrai

    Numatoma, kad licencijavimo sistema teiks prioritetą tiems duomenų centrams, kurie aptarnauja gynybą, policiją ir gelbėjimo tarnybas, sveikatos apsaugą bei kitą kritinę infrastruktūrą. Tarp prioritetinių sričių įvardijami ir mobiliojo ryšio tinklai bei finansų sistema.

    Tuo pat metu Norvegija signalizuoja, kad ketina riboti žemės ir elektros prieinamumą globalioms debesijos bendrovėms bei kriptovaliutų įmonėms. Nors šalis nori remti vietinius DI poreikius, pabrėžiama, kad ištekliai turi būti skiriami racionaliai.

    Gali tekti pasirūpinti ir nuosava generacija

    Vyriausybė taip pat nurodė, kad nauji duomenų centrai turėtų padengti tinklui tenkančias sąnaudas. Be to, kai kuriais atvejais jie gali būti paprašyti statyti dujines elektrines, įskaitant sprendimus su anglies dioksido surinkimo ir saugojimo sistemomis, kad dalį elektros pasigamintų patys.

    Tokie reikalavimai rodo kryptį, kuria gali judėti dalis Europos: plečiantis skaitmeninei infrastruktūrai, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kas ir kokiomis sąlygomis gauna prieigą prie elektros tinklų ir energijos išteklių.

  • Ukrainos dronai smogė „Yandex“ ir „Sber“ duomenų centrams: sutrikimai ir smūgis DI

    Ukrainos dronai smogė „Yandex“ ir „Sber“ duomenų centrams: sutrikimai ir smūgis DI

    Spalį Ukrainos dronai atakavo kelis Rusijos didžiųjų technologijų bendrovių duomenų centrus, po kurių šalyje fiksuoti plataus masto skaitmeninių paslaugų sutrikimai. Pranešama apie nesklandumus debesijos, mokėjimų apdorojimo, navigacijos ir kitose kasdienėse paslaugose.

    Pasak viešai skelbiamų duomenų, smūgiai suduoti objektams, siejamiems su „Yandex“, „Sber“ ir „VKontakte“ infrastruktūra skirtinguose Rusijos regionuose. Šios įmonės valdo reikšmingą vartotojų interneto ekosistemų dalį, todėl net laikini gedimai gali paveikti milijonus naudotojų ir verslų.

    Bendrovės oficialiai neatskleidė nei tikslaus žalos masto, nei atkūrimo terminų. Vis dėlto gyventojai ir verslo klientai skundėsi pasikartojančiomis problemomis atsiskaitant už pirkinius, kviečiant pavežėjus, naudojant žemėlapius ir pasiekiant debesijos saugyklas.

    Ekspertai pabrėžia, kad duomenų centrai yra itin jautrūs net ribotam fiziniam poveikiui: serverių salėse svarbiausi yra elektros tiekimas, aušinimas ir ryšio kanalai, o gaisras ar dūmai gali sugadinti brangią elektroniką. Dėl to infrastruktūros atstatymas dažnai priklauso ne tik nuo pastatų remonto, bet ir nuo specifinės įrangos, kurią greitai pakeisti sudėtinga.

    Smūgis Rusijos DI ambicijoms

    Analitikų vertinimu, atakos galėjo paliesti ir skaičiavimo išteklius, reikalingus dirbtinis intelektas modeliams kurti ir apmokyti. Šiuolaikiniai DI sprendimai remiasi didžiuliais duomenų srautais ir specializuotais procesoriais, todėl net kelių centrų prastovos gali sulėtinti vystymą bei padidinti kaštus.

    Papildoma rizika siejama su sankcijų aplinka: ribojamas pažangios įrangos ir komponentų tiekimas, o alternatyvų paieška gali užtrukti. Jei pažeidimai palietė serverių aparatinę dalį ar tinklo infrastruktūrą, atkūrimas gali trukti mėnesius, ypač kai reikalingos nestandartinės dalys ir kvalifikuotos komandos.

    Kartu ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI plėtrai būtina ne tik įranga, bet ir stabilus debesijos bei duomenų platformų veikimas. Ilgiau trunkantys sutrikimai mažina konkurencingumą, nes DI produktai kuriami nuolatiniu iteracijų principu, o pauzės tiesiogiai stabdo eksperimentus ir diegimus.

    Abipusė atakų dinamika IT sektoriuje

    Šios atakos vyksta platesniame kontekste, kai Rusija taip pat taikosi į Ukrainos skaitmeninę infrastruktūrą. Pastaraisiais metais Ukrainai teko perkelti dalį kritinių duomenų ir paslaugų į užsienio serverius, kad būtų sumažintas poveikis smūgiams šalies viduje.

    Tuo metu Rusijoje reikšminga dalis duomenų privalo būti laikoma šalies teritorijoje, todėl infrastruktūra tampa labiau koncentruota ir pažeidžiama. Tokia centralizacija padidina riziką, kad atskirų objektų veiklos sutrikdymas gali sukelti grandininį efektą kelioms paslaugoms vienu metu.

    Analitikai taip pat primena, kad duomenų centrai nėra vien komerciniai objektai: jie gali aptarnauti ir valstybei svarbias sistemas, ryšio bei duomenų apdorojimo pajėgumus. Dėl to kibernetinė ir fizinė infrastruktūra kare vis dažniau vertinama kaip strateginis taikinys.

    Kodėl duomenų centrai taip greitai sutrikdo kasdienybę

    Duomenų centrai yra skaitmeninės ekonomikos stuburas, nes per juos keliauja mokėjimų autorizacijos, programėlių užklausos, žemėlapių skaičiavimai ir debesijos failų pasiekimas. Kai sutrinka elektros tiekimas ar ryšio kanalai, paslaugos dažnai pradeda strigti ne lokaliai, o visoje šalyje.

    Prie to prisideda ir tai, kad didelės platformos dažnai naudoja bendras vidines paslaugas: identifikavimą, pranešimų sistemas, duomenų bazes. Todėl vienos grandies gedimas gali paveikti kelias skirtingas vartotojams matomas funkcijas, net jei jos atrodo nesusijusios.

    Kol nėra nepriklausomai patvirtintų duomenų apie realią žalą ir atkūrimo eigą, tikslus poveikis Rusijos technologijų sektoriui išlieka neaiškus. Tačiau pats sutrikimų mastas rodo, kad fiziniai smūgiai duomenų centrams gali turėti ilgalaikių pasekmių tiek vartotojų paslaugoms, tiek DI plėtrai.

  • Lenkijos duomenų centrų rinka auga, bet Varšuvoje statoma tik 5 MW: ką stabdo plėtrą?

    Lenkija turi tvirtus pagrindus auginti duomenų centrų sektorių, tačiau investicijų tempą vis dažniau riboja ne paklausa, o elektros prieinamumas. Tokią išvadą pateikia „Cushman & Wakefield“ apžvalga apie EMEA regiono duomenų centrų rinką 2026 metų pirmąjį pusmetį.

    Ataskaitoje akcentuojama, kad debesijos paslaugų plėtra ir spartėjantis DI sprendimų diegimas kelia vis didesnį skaičiavimo galios poreikį. Dėl to daugelyje Europos šalių paklausa toliau lenkia pasiūlą, o naujų projektų sėkmę lemia reali galimybė gauti elektros galią ir prisijungti prie tinklo.

    Skaičiuojama, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį EMEA regione duomenų centrų eksploatuojama galia viršijo 12,1 GW. Tai yra daugiau nei 36 proc. augimas, palyginti su 2024 metų antruoju ketvirčiu.

    Kartu matomas didelis statybų ir planų mastas: statomų objektų galia siekia apie 3,8 GW, o planuojamų projektų portfelis sudaro 14,5 GW. Iš viso tai 18,3 GW, arba daugiau nei 34 proc. augimas per metus.

    Varšuva dominuoja, bet statybų mažai

    Lenkijoje ryškiausias duomenų centrų taškas išlieka Varšuva, kuri įvardijama kaip labiausiai susiformavusi šalies rinka. 2026 metų antrojo ketvirčio pabaigoje sostinėje veikiančių duomenų centrų galia siekė 159 MW ir per metus ūgtelėjo 2 MW.

    Mieste veikė 28 objektai, priklausantys 17 rinkos dalyvių, tačiau naujų projektų „vamzdyne“ matyti aiški įtampa. Statybų stadijoje yra tik 5 MW galios, kai metais anksčiau buvo 11 MW, o dar 156 MW išlieka planavimo etape.

    Be to, 68 MW projektai įvardijami kaip esantys ankstyvoje parengiamojoje stadijoje, kai iki realių statybų dar reikia įveikti finansavimo, nuomininkų pritraukimo ir infrastruktūros klausimus. Tai rodo, kad vien deklaruoto potencialo nepakanka, jei nėra aiškaus kelio iki prijungimo prie tinklo.

    Varšuvoje dominuoja colocation tipo duomenų centrai, kai infrastruktūra nuomojama keliems klientams. Šis segmentas sudaro 84 proc. veikiančios galios, o neišnuomotos galios rodiklis colocation segmente siekė 11,49 proc.

    Elektra ir leidimai tampa lemiamu faktoriumi

    Ataskaita pabrėžia, kad tiek Lenkijoje, tiek visame EMEA regione vis didesnę įtaką naujų investicijų tempui daro elektros tiekimo užtikrinimas, prisijungimo prie tinklo galimybės ir administracinių procedūrų efektyvumas. Kitaip tariant, klausimas vis dažniau būna ne kur statyti, o ar išvis įmanoma laiku gauti reikiamą galią.

    „Duomenų centrų pasiūla EMEA regione išlieka nepakankama. Paklausa daugelyje šalių toliau viršija turimą galią, o tolesnę plėtrą lemia galimybė užsitikrinti elektrą, gauti leidimus ir suplanuoti pajėgumų įvedimą komerciškai realiais terminais“, – sakė „Cushman & Wakefield“ EMEA duomenų centrų tyrimų vadovas Matyas Fazekas.

    Varšuvos pavyzdys atskleidžia ir pagrindinę Lenkijos dilemos dalį: didelis vidaus vartojimas, augantis debesijos poreikis ir stiprėjanti technologijų ekosistema kuria prielaidas plėtrai. Vis dėlto ribota elektros tinklo pralaida, prijungimo sąlygos ir kaštai gali reikšmingai pailginti projektų įgyvendinimą.

    „Lenkija turi tvirtus pagrindus auginti duomenų centrų sektorių, tačiau Varšuvos duomenys parodo didžiausią iššūkį: nepaisant planuojamų projektų skaičiaus, šiuo metu statoma tik 5 MW. Tai reiškia, kad vien investicinis potencialas negarantuoja realios plėtros“, – sakė „Cushman & Wakefield“ partneris Kamil Žach.

    Pasak jo, klientų užklausose vis dažniau svarbiausia tampa ne vien lokacija, o tai, ar operatorius gali užtikrinti dideles elektros galias iki aiškios datos, pavyzdžiui, iki 2028 metų. Dėl to rinkoje daugėja projektų, kurie ieško vietų su aiškesnėmis prijungimo perspektyvomis.

    DI projektai skatina plėtrą už sostinės

    Ataskaitoje taip pat išskiriama tendencija, kad didelės apimties duomenų centrai, orientuoti į DI apkrovas, vis dažniau svarstomi už Varšuvos ribų. Tokie objektai reikalauja itin didelės ir stabilios elektros galios, o jų poreikiai vis dažniau skaičiuojami ne megavatais, o gigavatais.

    Šie projektai kol kas dažnai lieka ankstyvoje fazėje, nes jų sėkmė priklauso nuo ilgalaikių sutarčių su klientais, finansavimo ir realių galimybių gauti infrastruktūrą. Tačiau kryptis aiški: konkurencingumą lems ne vien duomenų perdavimo ryšiai ar nekilnojamojo turto pasiūla, bet ir energetikos sistemos parengtis.

    Europos rinkoje tuo pat metu matomi pokyčiai tradicinėse lokacijose. Frankfurtas, Londonas, Amsterdamas, Paryžius ir Dublinas vis dar sudaro apie 43 proc. EMEA duomenų centrų galios, tačiau jų dalis būsimoje pasiūloje palaipsniui mažėja, nes investicijos juda į naujas teritorijas su geresniu elektros prieinamumu.

    Stiprėja ir Šiaurės šalių pozicija, ypač dėl galimybės naudoti žemesnės taršos elektrą ir rasti didelius sklypus didelės apimties projektams. Toks fonas siunčia signalą ir Lenkijai: jei tinklo plėtra ir prisijungimo terminai nepasivys paklausos, dalis investicijų gali krypti į alternatyvias Europos lokacijas.

  • Lenkija turi tvirtą centrų duomenims pagrindą, bet Varšuvoje ryškėja kritinė spraga: energija

    Lenkijos duomenų centrų rinka turi aiškų augimo potencialą, kurį stiprina didėjanti debesijos paslaugų paklausa ir spartėjantis DI sprendimų diegimas. Tačiau pagrindinis stabdis, lemiantis projektų tempą, vis dažniau yra ne sklypų ar klientų trūkumas, o prieiga prie elektros galios ir prisijungimo prie tinklo sąlygos.

    Tarptautinės nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Cushman & Wakefield“ apžvalgoje pažymima, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį EMEA regione (Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje) duomenų centrų operacinė galia perkopė 12,1 gigavato. Tai daugiau nei 36 proc. augimas, palyginti su 2024 metų antruoju ketvirčiu, o kartu ryškėja ir nauja realybė: investuotojai vis dažniau renkasi vietas, kur lengviau užsitikrinti energiją.

    Varšuva išlieka traukos centru

    Lenkijoje didžiausias ir labiausiai išvystytas duomenų centrų taškas tebėra Varšuva, kuri laikoma svarbiu skaitmeninės infrastruktūros mazgu Vidurio ir Rytų Europoje. Vertinama, kad 2026 metų antrojo ketvirčio pabaigoje veikiančių objektų bendra galia sostinėje siekė 159 megavatus, o rinkoje veikė 28 objektai, priklausantys 17 operatorių.

    Vis dėlto naujų pajėgumų „vamzdis“ šiuo metu atrodo kukliai: statybose buvo tik apie 5 megavatai, kai metais anksčiau šis skaičius siekė 11 megavatų. Tuo pat metu dar apie 156 megavatai projektų yra planavimo stadijoje, o ankstyvo parengimo fazėje minimi ir papildomi 68 megavatų sumanymai.

    „Pasiūla EMEA regione išlieka nepakankama, o paklausa daugelyje šalių viršija prieinamą galią. Lemiamu veiksniu tampa gebėjimas užsitikrinti energijos tiekimą, leidimus ir realistiškus prijungimo terminus“, – sakė „Cushman & Wakefield“ EMEA duomenų centrų tyrimų vadovas Matyas Fazekas.

    Kodėl statybose taip mažai?

    Varšuvos pavyzdys parodo, kad vien planų ir rinkos dydžio neužtenka. Didžiausia kliūtis, kuri šiandien stabdo projektus, yra elektros energijos prieinamumas, tinklo pralaidumas ir prisijungimo procesų trukmė, o taip pat ir bendras energijos kainų lygis, galintis smarkiai pakeisti projekto ekonomiką.

    Rinkos struktūroje dominuoja colocation tipo duomenų centrai, kai infrastruktūra nuomojama daugeliui klientų. Tokie objektai sudarė apie 84 proc. veikiančios galios, o neužimtos galios rodiklis šiame segmente siekė 11,49 proc., kas rodo, kad rinka dar turi vietos augti, jei atsiranda naujų pajėgumų.

    „Lenkija turi tvirtą pagrindą duomenų centrų sektoriaus plėtrai: didelę vidaus rinką, augančią debesijos paklausą ir stiprėjantį technologijų ekosistemą. Tačiau Varšuvos duomenys aiškiai rodo pagrindinį iššūkį – statybose tėra 5 megavatai, tad vien investicinis potencialas problemos neišsprendžia“, – sakė „Cushman & Wakefield“ partneris Kamil Żach.

    DI projektai ieško galios už sostinės

    Augant DI skaičiavimo poreikiams, investuotojų dėmesys vis dažniau krypsta ir už Varšuvos ribų. Dideliems DI krūviams pritaikyti duomenų centrai reikalauja gerokai didesnės elektros galios, todėl ieškoma teritorijų su pramoniniais sklypais ir galimybe užtikrinti reikšmingus energijos srautus.

    Kartu pabrėžiama, kad dalis ambicingų projektų vis dar yra ankstyvoje stadijoje. Jų likimą lems tai, ar pavyks pritraukti klientus, užsitikrinti finansavimą ir, svarbiausia, gauti realias prisijungimo prie elektros tinklų galimybes su aiškiais terminais.

    EMEA regione matomas ir platesnis poslinkis: tradiciniai didieji mazgai vis dar dominuoja, tačiau dalis augimo keliasi į šalis, kurios gali pasiūlyti daugiau elektros, greitesnius prijungimus ir didesnius sklypus. Šis kontekstas Lenkijai yra ir galimybė, ir įspėjimas – konkurencija dėl energijos ir infrastruktūros tampa svarbesnė už pačią geografinę vietą.

  • Ukrainos dronai smogė Rusijos duomenų centrams: kodėl tai trikdo ekonomiką ir kelia teisės klausimų

    Ukrainos dronų smūgiai Rusijos duomenų centrams išryškino naują karo frontą – skaitmeninę infrastruktūrą, kuri maitina ne tik kariuomenės, bet ir civilinį gyvenimą. Po atakų kai kuriuose regionuose fiksuoti debesijos paslaugų sutrikimai, o jų poveikį pajuto tiek įmonės, tiek gyventojai.

    Pranešama, kad buvo taikytasi į „Yandex“ duomenų centrus skirtinguose Rusijos miestuose, o tai galėjo sukelti vėlavimus ir trikdžius paslaugoms, kurios priklauso nuo šios bendrovės debesijos. Tokiose situacijose nukenčia e. prekybos, skaitmeninių atsiskaitymų ir pristatymo programėlių veikla, nes vienas infrastruktūros mazgas aptarnauja tūkstančius klientų.

    Taip pat skelbta apie smūgį į „Sberbank“ duomenų centrą Saratovo srityje, nors banko atstovai viešai teigė, kad veikla nebuvo sutrikdyta. Vis dėlto net ir be visiško veiklos sustabdymo tokie incidentai didina riziką, kad įmonės turės perskirstyti apkrovas, aktyvuoti atsarginius pajėgumus ir trumpuoju laikotarpiu patirti papildomų kaštų.

    Kas pasikeičia, kai taikinys – serveriai?

    Duomenų centrai šiandien atlieka panašų vaidmenį kaip elektros pastotės ar ryšių mazgai: juose sutelkti skaičiavimo resursai, duomenų saugyklos ir tinklo įranga, kuri palaiko kasdienes paslaugas. Smūgis tokiai infrastruktūrai gali apsunkinti priešininko karinį planavimą ir ryšius, tačiau kartu paralyžiuoti civilines paslaugas – nuo mokėjimų iki logistikos.

    Ekspertai atkreipia dėmesį ir į atstatymo sudėtingumą. Duomenų centrams reikalinga specializuota įranga – serveriai, tinklo komutatoriai, aušinimo sistemos, atsarginiai generatoriai – o dalis komponentų yra importuojami ir gali būti sunkiau prieinami dėl sankcijų bei pasaulinės paklausos.

    Tarptautinė teisė: kada objektas laikomas kariniu?

    Pagrindinė diskusija sukasi apie tai, ar duomenų centrai gali būti laikomi teisėtais kariniais taikiniais. Pagal tarptautinės humanitarinės teisės principus objektas paprastai turi realiai prisidėti prie karinių veiksmų, o jo sunaikinimas turi suteikti aiškų karinį pranašumą.

    Problema ta, kad duomenų centrai dažnai yra dvejopo naudojimo: jie vienu metu aptarnauja ir valstybines, ir privačias sistemas, o taip pat – kasdienes civilines paslaugas. Dėl to kiekvienu atveju kyla klausimas, ar smūgis yra proporcingas ir ar galima patikimai atskirti karinę funkciją nuo civilinės.

    „Tai signalas, kad skaitmeninė infrastruktūra tapo tokia pat svarbi kaip energetika ar transportas, todėl jos pažeidžiamumas bus vertinamas iš naujo“, – sakė vienas saugumo politikos tyrėjas.

    Platesnės pasekmės: nuo NATO planavimo iki informacinės erdvės

    Vakarų saugumo struktūros vis dažniau vertina duomenų centrus kaip kritinę infrastruktūrą, kurios sutrikdymas galėtų turėti grandininį poveikį ekonomikai. Didėjant priklausomybei nuo debesijos, incidentai su serverių ūkių veikla gali paveikti viešąsias paslaugas, verslo procesus ir finansinius atsiskaitymus.

    Kartu daugėja diskusijų, ar tokie smūgiai gali netiesiogiai paveikti informacinę erdvę – pavyzdžiui, sumažinti automatizuotų paskyrų aktyvumą, jei jos valdomos iš paveiktų pajėgumų. Vis dėlto nepriklausomi tyrėjai pabrėžia, kad tokį ryšį įrodyti sunku, o išvados dažnai būna spekuliatyvios.

    Šis atakų etapas rodo, kad karas persikelia į infrastruktūrą, kuri anksčiau buvo laikoma „už fronto“. Kuo labiau ekonomika remiasi debesija, tuo didesnė tikimybė, kad duomenų centrai bus vertinami kaip strategiškai svarbūs objektai – ir tuo aštresni bus klausimai, kur baigiasi karinis tikslas ir prasideda civilinės visuomenės žala.

  • Lenkijoje „PGE“ ir NASK planuoja duomenų centrus: siekia stiprinti valstybės skaitmeninį suverenitetą

    Lenkijos energetikos grupė „PGE“ ir valstybinis kibernetinio saugumo bei skaitmeninių sprendimų institutas NASK pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo numatomos investicijos į duomenų centrus šalyje. Apie sprendimą paskelbta Europos naujų idėjų forume Sopote, dalyvaujant Lenkijos vyriausybės atstovams.

    Iniciatyvos tikslas – kurti nacionalinę skaičiavimo infrastruktūrą, kuri būtų valdoma ir vystoma remiantis valstybės institucijomis iš energetikos ir skaitmenizavimo sektorių. Toks modelis siejamas su sparčiai augančiu poreikiu kompiuteriniams ištekliams, ypač vystant debesijos paslaugas, didžiųjų duomenų analizę ir DI sprendimus.

    Akcentas – technologinis savarankiškumas

    Lenkijos skaitmenizavimo sritį kuruojantys pareigūnai teigia, kad projektas turėtų sustiprinti technologinį savarankiškumą ir sumažinti kritinės infrastruktūros priklausomybę nuo išorės tiekėjų. Duomenų centrai vis dažniau laikomi strategine infrastruktūra, nes nuo jų priklauso valstybės institucijų skaitmeninės paslaugos, ryšio ir kibernetinio saugumo pajėgumai.

    „Norime, kad skaitmeninimo suverenitetas būtų Lenkijos institucijų rankose“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir skaitmenizavimo ministras Krzysztofas Gawkowskis.

    Renkamos vietos ir vertinamas potencialas

    Lenkijos valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas pranešė, kad artimiausiu metu bus atliekamas auditas, kuris turėtų parodyti galimas duomenų centrų vietas. Konkrečios lokacijos kol kas neįvardijamos, tačiau teigiama, kad jų yra ne viena.

    „Tokių centrų statybos rezultatas – ir šiluma, kuri gali būti panaudota vietos bendruomenėms“, – sakė Wojciechas Balczunas.

    „PGE“ vadovybė pažymi, kad įmonės valdomose teritorijose būtų pradedami parengiamieji darbai ir vertinamas projektų mastelis. Taip pat nurodoma, kad tai yra startinis susitarimas, o realios investicijos turės pereiti planavimo ir pasirengimo etapus.

    Energetika ir duomenų centrai: auganti sąsaja

    Duomenų centrų plėtra Europoje vis dažniau siejama su energetikos sektoriumi, nes didelės skaičiavimo galios infrastruktūrai reikia patikimo elektros tiekimo ir aiškaus kainodaros bei tinklų pajėgumų planavimo. Be to, daugelyje šalių ieškoma būdų, kaip duomenų centrų skleidžiamą šilumą panaudoti centralizuotam šildymui, taip didinant bendrą energijos efektyvumą.

    „PGE“ nurodo esanti pasirengusi į projektus įsitraukti kapitalu, tačiau neatmeta galimybės pasirinkti ir išorinių partnerių. Toks sprendimas dažnai taikomas siekiant suderinti finansavimą, technologines kompetencijas ir eksploatavimo patirtį.

    „PGE“ yra didžiausia Lenkijos elektroenergetikos įmonė, o didžioji jos akcijų dalis priklauso valstybei. NASK yra valstybinis tyrimų institutas, prižiūrimas Skaitmenizavimo ministerijos, veikiantis kibernetinio saugumo, tinklų patikimumo ir vartotojų apsaugos srityse.

  • Britų superprogramėlė įklimpo: privatumo politikoje išniro „Tencent“ ir JAV juodasis sąrašas

    Britų superprogramėlė įklimpo: privatumo politikoje išniro „Tencent“ ir JAV juodasis sąrašas

    Jungtinėje Karalystėje kuriama „ZyMix“ save pristato kaip pirmąją kartos Z superprogramėlę, vienoje vietoje žadančią žinutes, mokėjimus ir bendruomenes. Tačiau dėl jos duomenų tvarkymo kilo klausimų, kai paviešinta, kad ankstesnėje privatumo politikoje minėtas turinio ir žinučių saugojimas per „Tencent“ infrastruktūrą Frankfurte.

    Kaip skelbta, privatumo politika buvo pakeista po žurnalistų užklausos, o joje neliko nuorodos į Kinijos technologijų grupę. Atnaujintame dokumente nurodoma, kad asmens duomenys daugiausia saugomi ir tvarkomi Jungtinėje Karalystėje bei Europos Sąjungoje, taip pat minimi paslaugų teikėjai iš kitų valstybių.

    Kur iš tiesų keliauja duomenys?

    „ZyMix“ atstovas aiškino, kad sutartis susijusi su „Tencent Cloud Europe BV“ ir naudojama pagalbinėms paslaugoms, o ne pagrindiniam vartotojų duomenų saugojimui. Pasak įmonės, tokie tiekėjai kaip „Twilio“ ir kiti esą reikalingi našumo bandymams, o pagalbinė infrastruktūra gauna šifruotas žinutes ir ribotus techninius duomenis.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien tiekėjo naudojimas savaime neįrodo, jog studentų duomenys pasiekia užsienio valdžios institucijas ar kad įvyko saugumo pažeidimas. Tačiau tai kelia esminį klausimą, kokią prieigą prie informacijos turi trečiosios šalys ir kaip aiškiai atskiriamas bazinis duomenų tvarkymas nuo pagalbinių paslaugų.

    JAV sąrašas ir reputacinė rizika

    „Tencent“ yra viena didžiausių Kinijos technologijų grupių, veikianti žaidimų, socialinių tinklų ir debesijos paslaugų srityse. 2026 metais JAV Gynybos departamentas įtraukė „Tencent“ į sąrašą Kinijos įmonių, kurios, anot JAV, yra susijusios su šalies kariuomene.

    Šis įrašymas nereiškia automatiško visų sankcijų pritaikymo, tačiau sukelia praktinių apribojimų JAV institucijoms, kurios negali sudaryti, pratęsti ar atnaujinti tam tikrų sutarčių su sąraše esančiais subjektais. „Tencent“ viešai tvirtino, kad įtraukimas esą yra klaida.

    Beta stadija, studentų reklama ir klausimai dėl komandos

    „ZyMix“ pabrėžia, kad programėlė vis dar yra beta stadijoje ir kuriama laikantis Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos, privatumo ir finansinių paslaugų reikalavimų. Buvęs Londono metropoliteno policijos komisaro pavaduotojas Tarique Ghaffur, pristatomas kaip įmonės saugumo konsultantas, teigė, kad leidėjas „Flicknmix“ neturi padalinių ar dukterinių įmonių Kinijoje.

    Vis dėlto papildomų klausimų kelia projekto užkulisiuose matyti ryšiai su Kinija ir agresyvi plėtra universitetuose. Skelbta, kad „ZyMix“ siūlė studentams nuo maždaug 230 iki 460 eurų per mėnesį už prekės ženklo reklamavimą, o darbo skelbimuose buvo ieškoma mandarinų kalbą mokančių darbuotojų, numatant kasdienę komunikaciją su komanda Kinijoje.

    Duomenų apsaugos specialistai primena, kad tokiais atvejais svarbiausia yra ne vien bendros formuluotės privatumo politikoje, o konkretūs duomenų srautai, prieigos teisės, šifravimo praktikos ir aiškus trečiųjų šalių vaidmenų apibrėžimas. Vartotojams, ypač jauniems žmonėms, tai tampa kritiška, kai vienoje programėlėje sujungiami pokalbiai, mokėjimai ir socialiniai ryšiai.

  • Europos duomenų centrų rinka auga 20 proc.: investicijos traukiasi iš didžiųjų miestų, šansas Lenkijai

    Augantis skaičiavimo galios poreikis, kurį skatina dirbtinis intelektas ir debesijos paslaugos, keičia Europos duomenų centrų rinką. Konsultacijų bendrovės CBRE apžvalgoje „Europe Data Centres Q2 2026“ prognozuojama, kad iki 2026 metų pabaigos bendra sektoriaus galia Europoje gali pasiekti apie 13 GW, arba augti maždaug 20 proc. per metus.

    Rinkoje ryškėja dvi kryptys: didieji debesijos operatoriai vis dažniau stato objektus savo reikmėms, o colocation segmentas, kai galia nuomojama kitoms įmonėms, išlieka didžiausias pagal apimtį. CBRE skaičiuoja, kad colocation iki 2026 metų pabaigos gali siekti apie 8,7 GW, nors sparčiausiai augti turėtų vadinamieji hyperscalerių „self-build“ projektai.

    Naujos galios daugėja už FLAPD ribų

    CBRE duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį Europoje įjungta apie 685 MW naujos duomenų centrų galios, beveik tris kartus daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Svarbiausia tendencija ta, kad didesnė dalis plėtros vis dažniau vyksta ne pagrindiniuose FLAPD regionuose (Frankfurte, Londone, Amsterdame, Paryžiuje ir Dubline), o mažesnėse bei „antrojo ešelono“ rinkose.

    Paklausa 2026 metų antrąjį ketvirtį, CBRE vertinimu, siekė apie 260 MW ir išliko panaši kaip ketvirtį prieš tai. Vis dėlto pirmą kartą daugiau nei pusė paklausos, apie 55 proc., teko rinkoms už FLAPD ribų, o tai signalizuoja struktūrinį poslinkį investuotojų sprendimuose.

    „Tai geras momentas stiprinti Lenkijos poziciją duomenų centrų sektoriuje. Šalis gali išlošti, jei investuotojams pasiūlys vietas su pakankama prijungimo galia, nes energijos prieinamumas yra vienas svarbiausių kriterijų renkantis lokaciją“, – sakė CBRE atstovė Agnieszka Jankowska.

    Lenkijai svarbiausia – elektra ir tinklas

    CBRE vertinimu, Lenkijos duomenų centrų rinka šiuo metu gali siekti apie 200 MW, o iki 2030 metų bendra galia galėtų augti iki maždaug 500 MW. Didžiausia objektų koncentracija išliktų Varšuvos regione, tačiau investuotojai vis dažniau žvalgosi ir į kitus miestus, ypač jei galima greitai gauti reikiamą elektros įvadą.

    Bendrovė pabrėžia, kad patrauklios gali būti net 5–10 MW galios projektų vietos didžiųjų regioninių miestų centruose, o tolstant nuo didžiųjų aglomeracijų investuotojų lūkesčiai dėl galios paprastai didėja. Praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik sklypui ar pastatui, bet ir realiam tinklo pajėgumui bei prijungimo terminams.

    Vienu iš svarbiausių techninių kriterijų CBRE įvardija galimybę gauti maitinimą iš dviejų nepriklausomų šaltinių. Toks dubliavimas mažina riziką, didina patikimumą ir yra itin svarbus tiek debesijos, tiek DI skaičiavimams, kai net trumpi sutrikimai gali sukelti didelius nuostolius.

    DI stumia rinką į šiaurę

    CBRE atkreipia dėmesį, kad duomenų centrų paklausą vis labiau lemia DI darbo krūviai, kuriems reikia didelės galios ir efektyvaus aušinimo. Dėl to auga vadinamųjų neocloud tiekėjų vaidmuo, t. y. infrastruktūros žaidėjų, kurie orientuojasi būtent į DI skaičiavimus.

    CBRE skaičiuoja, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį neocloud operatorių užsakyta galia Europoje galėjo išaugti iki maždaug 420 MW, kai 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu siekė apie 89 MW. Šuolis rodo, kad rinka pereina nuo eksperimentų prie didesnių, ilgalaikių kontraktų, o duomenų centrų operatoriai vis dažniau pritaiko sutartis prie specifinių DI poreikių.

    Dalis suplanuotos ar jau užsakytos galios, pasak CBRE, koncentruojasi Šiaurės šalyse, kur atsinaujinančios energijos pasiūla dažnai didesnė, o kaina konkurencingesnė nei kitose Europos dalyse. Tai stiprina geografines permainas: investicijos juda ten, kur greičiau užtikrinamas stabilus ir didelis elektros tiekimas.

    Lenkijai tai reiškia aiškią kryptį: norint pasinaudoti iš FLAPD besitraukiančių investicijų banga, būtina spartinti tinklo plėtrą, trumpinti prijungimo procesus ir užtikrinti patikimą, dubliuotą maitinimą. Kuo greičiau šie veiksniai bus sutvarkyti, tuo realiau, kad nauji duomenų centrų projektai rinksis regioną kaip alternatyvą perkrautoms Vakarų Europos lokacijoms.