Tag: Debesų kompiuterija

  • Pasaulinis „Microsoft“ sutrikimas sustabdė „Outlook“ ir kitas paslaugas: kas žinoma ir ko tikėtis

    Pasaulyje fiksuotas didelio masto „Microsoft“ sutrikimas, dėl kurio daliai vartotojų tapo nepasiekiamos įmonės paslaugos – nuo el. pašto iki debesijos įrankių.

    Kaip rašoma „ZME Science“, pagal gedimų stebėsenos svetainės „DownDetector“ duomenis ketvirtadienio popietę JAV Rytų pakrantės laiku apie problemas prisijungiant prie „Microsoft Outlook“ pranešė maždaug 130 000 žmonių.

    Pati bendrovė nurodė, kad siekia kuo greičiau sumažinti poveikį ir iš naujo paleidinėja paveiktus serverius, kad paslaugos grįžtų į įprastą veikimą.

    Incidentas parodė, kaip priklausomybė nuo bendros skaitmeninės infrastruktūros gali vienu metu išbalansuoti daugybę, iš pažiūros atskirų, kasdien naudojamų įrankių.

    Kurios paslaugos galėjo būti paveiktos

    „Microsoft“ skelbė, kad galimai sutrikimas palietė ilgą sąrašą plačiai naudojamų „Microsoft 365“ paslaugų: „Outlook“, „Microsoft Teams“, „SharePoint Online“, „Microsoft Copilot 365“, „Microsoft Planner“ ir „Microsoft Exchange Online“.

    Tarp minimų paslaugų buvo ir „Microsoft Defender“ – debesijos pagrindu veikiantis kibernetinio saugumo sprendimas.

    Tokie sutrikimai reiškia ne tik nepatogumus dėl neatsidarančio pašto ar atšauktų nuotolinių susitikimų. Tekste minimi pavyzdžiai rodo, kad dalis organizacijų negalėjo pasiekti duomenų bazių, kai kur strigo nuotolinis mokymas, telemedicinos konsultacijos ar užsakymų apdorojimas.

    Be to, nurodoma, kad trikdžiai persimetė ir į paslaugas už „Microsoft“ ribų: „OpenAI“ bei „Anthropic“ pranešė apie problemas su įrankiais, jungiančiais jų dirbtinio intelekto paslaugas su „Microsoft 365“.

    Kas galėjo nutikti ir ko kol kas trūksta

    Penktadienį, Sidnėjaus laiku, „Microsoft“ dar nebuvo įvardijusi galutinės pagrindinės sutrikimo priežasties, o bendrovės aiškinimas, kas nutiko, laikui bėgant keitėsi.

    Iš pradžių minėta, kad keliuose regionuose fiksuota padidėjusi apkrova, tačiau vėliau patikslinta, jog ją lėmė ne išaugęs srautas, o netikėtai tapęs nepasiekiamas didelis skaičius serverių.

    Vėliau dėmesys nukrypo į automatinius „health checks“ patikrinimus, kuriais vertinama, ar serveris tinkamas aptarnauti srautą, ir į komponentą, apdorojantį šiuos patikrinimus. Taip pat skelbta, kad paveiktuose serveriuose vienas esminių procesų buvo „perkrautas“.

    Bendrovė pranešė sustabdžiusi programinės įrangos diegimus ir konfigūracijų keitimus, peržiūrėdama naujausius pakeitimus, tačiau teigė neradusi nieko, kas tiesiogiai sutaptų su sutrikimo pradžia.

    Ar tai kibernetinė ataka ir kodėl svarbūs atsarginiai planai

    Tekste pabrėžiama, kad turima informacija labiau nerodo kibernetinės atakos. „Microsoft“ taip pat pareiškė nematanti požymių, jog tai būtų buvęs išpuolis.

    Paaiškinama, kad, pavyzdžiui, paskirstyto paslaugos trikdymo (DDoS) atakos dažniausiai pasireiškia staigiu užklausų srauto išaugimu, o „Microsoft“ atnaujinimuose akcentuota, kad bendras srautas nepadidėjo.

    Tuo pačiu pabrėžiama, jog kol nebus paskelbta išsami poincidentinė ataskaita, priežastys iš esmės lieka išvada, daroma iš pačios bendrovės pateikiamų tarpinių paaiškinimų.

    Šis atvejis primena ir praktinę pamoką vartotojams bei organizacijoms: svarbią informaciją verta turėti ir neprisijungus, o darbui, mokymuisi ar paslaugų teikimui būtina turėti realiai išbandytus veiklos tęstinumo planus, jei vienas tiekėjas kuriam laikui tampa nepasiekiamas.

  • JK ekonomika per trečią ketvirtį augo 0,7 proc. – augimą tempė DI ir debesijos paklausa

    JK ekonomika per trečią ketvirtį augo 0,7 proc. – augimą tempė DI ir debesijos paklausa

    Jungtinės Karalystės ekonomika 2026 metų trečią ketvirtį išaugo 0,7 proc. – tiek, kiek ir tikėtasi. Augimą labiausiai tempė paslaugų sektorius, ypač su technologijomis susijusios veiklos.

    Kaip skelbia „Euronews“, liepos–rugsėjo mėnesiais bendrasis vidaus produktas augo sparčiau nei antrą ketvirtį, kurio rezultatas buvo patikslintas iki 0,5 proc. Metinis BVP prieaugis siekė 1,9 proc.

    Vien per rugsėjį BVP padidėjo 0,2 proc., tuo metu rugpjūtį ekonomika iš esmės neaugo. Tai rodo, kad trečio ketvirčio pabaigoje augimas išliko teigiamas, nors tempas nebuvo didelis.

    Prie bendro paveikslo prisidėjo ir išoriniai veiksniai: Irano karas didino energijos sąnaudas, o tai paprastai veikia tiek verslo išlaidas, tiek namų ūkių biudžetus.

    Didžiausias postūmis – programavimas ir konsultacijos

    Statistikos duomenimis, paslaugų sektoriaus produkcija trečią ketvirtį paaugo 0,9 proc. Tai tapo pagrindiniu visos ekonomikos augimo šaltiniu.

    Kompiuterių programavimas, konsultacijos ir susijusios veiklos šoktelėjo 4,4 proc., o platesnis informacijos ir ryšių sektorius paaugo 2,1 proc. ONS pažymėjo, kad būtent šios veiklos 2026 metais buvo didžiausias BVP augimo variklis.

    Taip pat nurodyta, kad įmonės, fiksavusios didžiausius apyvartos šuolius, dažnai dirbo su dirbtinio intelekto ir debesų kompiuterijos sprendimais. Vis dėlto tikslią šių technologijų įtaką ekonomikai įvertinti sudėtinga.

    Gamyba augo menkai, statybos traukėsi

    Pramonės produkcija per ketvirtį padidėjo tik 0,1 proc., o statybų sektorius smuko 0,7 proc. Tai reiškia, kad bendrą augimą iš esmės „išnešė“ paslaugos.

    Per tris mėnesius iki rugsėjo apdirbamoji gamyba paaugo 0,9 proc. Labiausiai išsiskyrė kompiuterių, elektronikos ir optikos gaminių segmentas – jo produkcija augo 4,6 proc.

    Finansų bendrovės „AJ Bell“ atstovė Sarah Coles teigė, kad, atsižvelgiant į pasaulinį foną, pragyvenimo išlaidų augimą ir artėjančio biudžeto neapibrėžtumą, trečio ketvirčio augimas laikėsi neblogai, o DI atliko reikšmingą vaidmenį.

    Bank of England: geresnės augimo prognozės, bet brangsta skolinimasis

    Praėjusią savaitę Anglijos bankas padidino JK ekonomikos augimo prognozę 2026 metams iki 1,6 proc., o 2027 metams – iki 1,3 proc. Anksčiau, liepą, abiem metams buvo numatyta po 1,1 proc.

    Centras bankas taip pat ketvirtadaliu procentinio punkto pakėlė bazinę palūkanų normą iki 4 proc. Tai buvo pirmas didinimas nuo 2023 metų rugpjūčio.

    Tuo pat metu infliacija rugsėjį pasiekė 3,5 proc. – prie to prisidėjo brangesnės namų ūkių energijos sąskaitos ir didesnės degalų kainos.

    Investicijų strategas Kit Rees iš „Quilter“ augimą apibūdino kaip tvirtą, nors istoriškai neįspūdingą. Jo vertinimu, didesnės darbo sąnaudos, kylančios energijos kainos ir spaudimas namų ūkių biudžetams gali slėgti ekonomiką iki 2027 metų.

  • Bitcoin kasimo paslaugų bendrovė „Luxor“ pritraukė 14,8 mln. eurų ir plečia DI infrastruktūros verslą

    Bitcoin kasimo paslaugų bendrovė „Luxor“ pritraukė 14,8 mln. eurų ir plečia DI infrastruktūros verslą

    Bitcoin kasimo infrastruktūros ir paslaugų bendrovė „Luxor Technology“ pranešė užbaigusi 14,8 mln. eurų investicijų raundą. Įmonė teigia, kad naujas kapitalas bus skirtas augimui ir spartesnei plėtrai į dirbtinio intelekto infrastruktūros segmentą, kuriame auga paklausa skaičiavimo pajėgumams.

    Raundui vadovavo „CMT Digital“, taip pat prisidėjo „Canaan“, „MicroBT“, „Halo“, „Steelhead“ ir grupė neatskleidžiamų angelų investuotojų. „Luxor“ nurodo, kad sandoris apėmė ir naują finansavimą, ir dalį akcijų pardavimų esamiems bei naujiems investuotojams.

    „Pirminė dalis buvo privilegijuotosios akcijos, o antrinė – privilegijuotųjų ir paprastųjų akcijų mišinys. Pirminis kapitalas skirtas įmonės augimui, o antrinis – pritraukti naujų strateginių investuotojų“, – sakė „Luxor“ operacijų vadovas Ethanas Vera.

    Pasak bendrovės, sprendimas aktyviau eiti į DI infrastruktūros rinką remiasi tuo, kad skaičiavimo rinkos artėja viena prie kitos. Tie patys energijos prijungimai, duomenų centrų aikštelės, kapitalas ir tiekimo grandinės, anksčiau aptarnavusios kriptovaliutų kasimą, vis dažniau nukreipiamos į didelės galios skaičiavimą ir DI darbo krūvius.

    „Skaičiavimo rinkos konverguoja: tie patys kasėjai, energijos aikštelės ir kapitalas, kurie aptarnavo skaitmeninį kasimą, dabar maitina DI“, – teigė „Luxor“ bendraįkūrėjas ir generalinis direktorius Nickas Hansenas.

    „Luxor“ veikla kriptovaliutų segmente apima kasimo telkinį, programinę įrangą įrenginiams valdyti, specializuotos įrangos prekybą, energijos paslaugas ir išvestines finansines priemones, susietas su skaičiavimo galia. Bendrovė tvirtina, kad analogišką modelį taiko ir DI kryptyje, kur greta aparatūros tiekimo atsiranda debesų kompiuterijos, energijos bei finansinių kontraktų sprendimai.

    Įmonė dalį lėšų planuoja nukreipti aparatūros verslui, kuris, be specializuotų bitcoin kasimo įrenginių, vis dažniau ieško DI rinkai reikalingų grafikos procesorių ir serverių. Tuo pačiu ketinama plėsti debesijos platformą, orientuotą į DI įrankių ir automatizuotų programavimo procesų darbo krūvius.

    „Luxor“ taip pat akcentuoja finansinių produktų kryptį, kur kuriami už biržos ribų sudaromi sandoriai ir indeksais paremti kontraktai. Tokie instrumentai, įmonės teigimu, DI verslams gali būti aktualūs valdant kainų riziką, finansuojant infrastruktūrą ar planuojant skaičiavimo pajėgumų pirkimą ilgesniam laikotarpiui.

    Bendrovė neatskleidė nei savo vertinimo, nei to, ar investuotojams suteiktos valdybos vietos ar stebėtojų teisės. Pasak „Luxor“, komanda per kelerius metus išaugo nuo keliolikos žmonių iki daugiau nei šimto, o reikšminga dalis augimo buvo finansuojama iš pačios veiklos sugeneruotų pinigų srautų.

    Rinka, į kurią taikosi „Luxor“, pastaraisiais metais keičiasi itin greitai: augant DI modelių mokymo ir diegimo apimtims, didėja ir energijos bei skaičiavimo išteklių poreikis. Tai skatina infrastruktūros tiekėjus ieškoti būdų efektyviau panaudoti duomenų centrų pajėgumus, o buvusiems kriptovaliutų kasimo paslaugų tiekėjams atsiveria galimybė diversifikuoti veiklą į platesnį didelio našumo skaičiavimo sektorių.

  • „Microsoft“ siūlo išeitines iki 60 000 darbuotojų: kas keičiasi DI laikais?

    „Microsoft“ siūlo išeitines iki 60 000 darbuotojų: kas keičiasi DI laikais?

    Kas paskelbta ir kam taikoma

    „Microsoft“ pradeda riboto laiko savanoriško pasitraukimo programą, kuri gali apimti apie 60 000 darbuotojų. Apie tai vidaus pranešime informavo bendrovės žmonių vadovė Amy Coleman, pabrėžusi, kad programa skirta didinti lankstumą pokyčių laikotarpiu.

    Pagal paskelbtas sąlygas pasiūlymai bus teikiami pasirinktų komandų darbuotojams JAV, Kanadoje, Indijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Nurodoma, kad programa taikoma iki 70 lygio ir žemiau, todėl ji gali paliesti ir dalį vyresniųjų specialistų bei vadovų.

    Darbuotojams, kurie atitinka kriterijus, žadama finansinė parama ir karjeros planavimo ištekliai. Bendrovė nurodė, kad artimiausiomis valandomis tinkami darbuotojai turėtų gauti el. laišką su nuoroda į individualų pasiūlymą.

    DI era ir kaštų peržiūra

    Šis žingsnis siejamas su platesnėmis technologijų sektoriaus tendencijomis, kai įmonės perskirsto biudžetus į DI ir debesijos projektus, o kitas veiklas optimizuoja. Pastaraisiais metais didžiosios technologijų bendrovės dažniau taiko ne tik atleidimus, bet ir savanoriško išėjimo bei ankstyvo išėjimo į pensiją schemas.

    „Microsoft“ jau anksčiau skelbė apie vaidmenų mažinimą: 2026 metų liepą bendrovė pranešė naikinanti apie 4 800 pozicijų, tai sudarė maždaug 2,1 proc. tuometinės pasaulinės darbuotojų bazės. Tuomet labiausiai buvo paliestos komercinės veiklos ir „Xbox“ padaliniai.

    Bendrovė taip pat buvo pasiūliusi daliai darbuotojų ankstyvo pasitraukimo į pensiją galimybę. Skelbta, kad daugiau nei 30 proc. galėjusių pasinaudoti šia schema pasirinko dalyvauti, o „Microsoft“ yra nurodžiusi ketinanti svarstyti panašius sprendimus ir ateityje.

    Ką tai reiškia darbuotojams ir rinkai

    Savanoriško pasitraukimo programos paprastai leidžia įmonei greičiau sumažinti kaštus ir kartu sumažinti priverstinių atleidimų mastą, tačiau darbuotojams jos kelia dilemą dėl stabilumo ir karjeros krypties. Ypač tai aktualu, kai rinkoje sparčiai auga DI kompetencijų paklausa, o tradicinės funkcijos peržiūrimos.

    „Microsoft“ šiuo metu aktyviai investuoja į DI infrastruktūrą ir produktų integracijas, todėl prioritetas tampa aukštos kvalifikacijos inžinerinės ir produktų kūrimo komandos. Tokiose transformacijose įmonės dažnai siekia perbalansuoti organizaciją: samdyti kritinėms sritims, o kitur mažinti perteklines grandis.

    „Tai riboto laiko, savanoriška programa, kuri suteikia teisę tinkamiems darbuotojams palikti „Microsoft“ su finansine parama ir karjeros planavimo ištekliais“, – sakė Amy Coleman.

  • Tyrimas įspėja: kas ketvirtas duomenų centras stovi vandens stygiaus zonoje – kas laukia?

    Tyrimas įspėja: kas ketvirtas duomenų centras stovi vandens stygiaus zonoje – kas laukia?

    Duomenų centrai, kurie užtikrina debesijos paslaugas, vaizdo transliacijas ir DI skaičiavimus, aušinimui naudoja daug vandens. Dideli objektai per parą gali suvartoti tiek, kiek miestas su maždaug 50 000 gyventojų, o dėl garinimo procesų dažnai renkamasi gėlas vanduo.

    Naujame moksliniame tyrime, publikuotame žurnale Environmental Science & Technology, mokslininkai sužymėjo 9 347 šiuo metu identifikuotus duomenų centrus visame pasaulyje. Įvertinus vietos vandens sąlygas paaiškėjo, kad apie 25 proc. šių objektų bent vieną mėnesį per metus atsiduria vadinamojo vandens deficito situacijoje, kai paklausa viršija pasiūlą.

    Tyrimo autoriai įspėja, kad pagal klimato modelius, esant maždaug 3 laipsnių Celsijaus pasauliniam atšilimui, vandens stygiaus zonose esančių duomenų centrų dalis per artimiausią dešimtmetį gali išaugti iki 33 proc. Tai reikštų didesnę konkurenciją dėl vietinių vandens išteklių ir aštresnius konfliktus su kitais vartotojais.

    „Šie objektai neatsiranda tuščiuose kraštovaizdžiuose. Jie atsiranda ant miestų ir ūkių vandens tiekimo“, – sakė aplinkos mokslininkas Lorenzo Rosa iš Carnegie Institution for Science.

    Skirtingai nei elektra, kurią galima perskirstyti elektros tinklais dideliais atstumais, vanduo dažniausiai turi būti paimamas vietoje. Duomenų centrų aušinimui vanduo paprastai imamas iš ežerų, upių ar požeminių vandeningųjų sluoksnių, kurių pasiūla sezoniškai svyruoja, o sausros laikotarpiais gali ženkliai sumažėti.

    Žemėlapiavimo analizė parodė, kad 41 proc. pasaulio duomenų centrų tiesiogiai konkuruoja su miestais ir savivaldybėmis dėl vandens, o dar 28 proc. teritorijose pagrindinis vandens vartotojas yra žemės ūkis. Taip pat išskirta 523 objektai, tai yra kiek daugiau nei 5 proc. visų įvertintų, kuriuose vandens deficitas fiksuojamas bent 9 mėnesius per metus.

    Pasak tyrėjų, klimato kaitos poveikis skirtinguose regionuose gali skirtis: modeliavimas rodo ryškesnį rizikos didėjimą JAV, o kai kuriose Europos šalyse pokyčiai galėtų būti mažesni. Vis dėlto bendra tendencija aiški: didėjant karščiui, aušinimo poreikis ir vandens paklausa auga, ypač kai diegiami vis galingesni DI skaičiavimams skirti sprendimai.

    „Duomenų centrai paprastai turi finansinių galimybių ir institucinio prioriteto užsitikrinti vandens tiekimą, kai vandens apskritai yra“, – rašo tyrimo autoriai.

    Jų teigimu, didžiausia rizika gali kilti ne pačių duomenų centrų veiklai, o kitiems tos pačios upių baseinų sistemos vandens vartotojams. Situaciją apsunkina tai, kad duomenų centrų vandens naudojimo duomenys dažnai nėra nuosekliai viešinami, o skirtingose šalyse apskaita ir atskaitomybė labai nevienoda.

    Tyrime taip pat įvardijamos priemonės, kurios galėtų sumažinti spaudimą gėlam vandeniui. Tarp jų minimas labiau išvalytų nuotekų ar apdoroto jūros vandens naudojimas, taip pat aušinimo technologijų tobulinimas ir šilumos valdymo sprendimai, leidžiantys mažinti garinimo nuostolius.

    Autoriai pabrėžia, kad norint ilgalaikio sektoriaus tvarumo reikės ne tik technologinių, bet ir valdymo sprendimų: duomenų centrų vietos parinkimo, leidimų politikos ir aiškesnių vietinių vandens ribų įvertinimo. Kitaip tariant, plečiantis skaitmeninei ekonomikai, vandens klausimas tampa nebe šalutiniu, o strateginiu infrastruktūros veiksniu.

  • Muskas prabilo apie „SpaceX“ ir „Tesla“ jungtuves: skaičiai stulbina, bet kliūčių – daug

    Muskas prabilo apie „SpaceX“ ir „Tesla“ jungtuves: skaičiai stulbina, bet kliūčių – daug

    Elonas Muskas pareiškė palaikantis galimą „SpaceX“ ir „Tesla“ susijungimą, tačiau pabrėžė, kad tai dar nereiškia nei greito sprendimo, nei garantuoto sandorio. Pasak jo, abiejose bendrovėse sudaryti nepriklausomų direktorių komitetai, kurie vertina idėjos naudą ir rizikas.

    Verslininkas aiškino negalėsiantis dalyvauti komitetų diskusijose dėl interesų konflikto, nes eina vadovaujančias pareigas abiejose įmonėse. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad bet koks susitarimas turėtų įveikti aukštą kartelę, ypač „Tesla“ akcininkų pritarimo klausimu.

    Kas stumia idėją į priekį?

    Kalbėdamas su analitikais Muskas teigė, kad bendrovės galėtų išlošti iš glaudesnio bendradarbiavimo kuriant DI programinę įrangą, lustus, robotiką ir su kosmosu susijusią skaičiavimo infrastruktūrą. Rinkoje tokie argumentai dažniausiai vertinami kaip siekis sujungti tyrimus, talentus ir investicijas į brangias technologijas.

    Vis dėlto jis pripažino, kad kalbėti apie susijungimą šiuo metu jautru, o procesas priklausytų nuo komitetų išvadų ir akcininkų sprendimų. Tai reiškia, kad idėja gali likti svarstymų stadijoje, net jei viešai skamba palankiai.

    „SpaceX“ rezultatai ir lūžis

    Pranešta, kad „SpaceX“ liepą–rugsėjį uždirbo apie 3,8 mlrd. eurų grynojo pelno, kai prieš metus fiksavo maždaug 0,95 mlrd. eurų nuostolį. Pajamos per metus pašoko 161 proc. iki maždaug 12,6 mlrd. eurų.

    Didžiausią postūmį suteikė DI padalinys, kurį „SpaceX“ įvardija kaip „Super Intelligence“: jo pajamos, skelbiama, išaugo daugiau nei devynis kartus iki maždaug 6,6 mlrd. eurų ir aplenkė „Starlink“ palydovinio interneto verslą. Tai atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai skaičiavimo galios paklausa tampa viena pagrindinių technologijų sektoriaus augimo ašių.

    Debesija ir milžiniškos investicijos

    Bendrovė nurodė, kad augimą skatino debesijos paslaugų susitarimai, platesnis „Grok“ pokalbių roboto naudojimas ir „Cursor“ įsigijimas. Tarp klientų minimos ir DI bendrovės, kurioms svarbiausia yra stabilus, didelės galios skaičiavimo pajėgumas.

    Skaičiuojama, kad ketvirtį kapitalo investicijos siekė apie 16,9 mlrd. eurų, iš jų maždaug 14,1 mlrd. eurų buvo skirta DI krypčiai. Muskas teigė matantis galimybę 2027 metais reikšmingai padidinti skaičiavimo pajėgumą, tačiau įvardijo ir ribojančius veiksnius: elektros tiekimą, aušinimą bei elektros įrangos grandinę.

    „Starlink“ pajamos augo iki maždaug 4,5 mlrd. eurų, o vartotojų skaičius pasiekė 13,6 mln., tačiau vidutinės mėnesio pajamos vienam vartotojui mažėjo. Tuo pat metu „SpaceX“ paskelbė įvykdžiusi pirmą komerciškai pajamų atnešusį „Starship“ skrydį, kurio metu į orbitą iškelti 26 naujos kartos „Starlink“ palydovai.

    Galimas „SpaceX“ ir „Tesla“ susijungimas rinkoje būtų vertinamas kaip vienas ambicingiausių pastarųjų metų technologijų ir pramonės sandorių scenarijų. Tačiau artimiausiu metu lemiamas bus ne Musko entuziazmas, o nepriklausomų komitetų išvados, akcininkų balsai ir reguliacinė aplinka.

  • „Daytona“ pasiekė 1 mlrd. eurų vertę: 55 mln. eurų raundas ir planas plėsti DI agentų debesiją

    „Daytona“ pasiekė 1 mlrd. eurų vertę: 55 mln. eurų raundas ir planas plėsti DI agentų debesiją

    DI agentams skirtos debesų infrastruktūros bendrovė „Daytona“ pritraukė apie 55 mln. eurų investicijų per B serijos raundą ir pasiekė maždaug 920 mln. eurų vertinimą. Po šio finansavimo etapo bendra įmonės pritraukta suma siekia apie 84 mln. eurų.

    Raundui vadovavo fondas FirstMark, o prie jo prisidėjo ir žinomi technologijų sektoriaus investuotojai bei vadovai. Tarp jų minimi „Stripe“ bendraįkūrėjas Patrickas Collisonas, „Quora“ vadovas Adamas D’Angelo, „Shopify“ vadovas Tobi Lütke ir kiti.

    „Daytona“ kuria infrastruktūrą, kuri leidžia DI agentams saugiai vykdyti kodą ir naudotis programiniais įrankiais izoliuotose, atskirtose kompiuterinėse aplinkose. Tokia architektūra aktuali įmonėms, kurios DI sprendimus naudoja ne tik atsakymams generuoti, bet ir užduotims atlikti automatiškai.

    Rinkoje ryškėjant DI agentų plėtrai, didėja poreikis infrastruktūrai, kuri vienu metu gali aptarnauti daug agentų ir išlaikyti saugumo ribas tarp atskirų procesų. Praktikoje tai reiškia ne tik didesnius skaičiavimo resursus, bet ir patikimą izoliaciją, prieigos kontrolę bei galimybę greitai plėsti ar mažinti pajėgumus.

    Bendrovė teigia, kad jos sprendimas leidžia paleisti agentams skirtas aplinkas per vieną programavimo sąsają. Platforma palaiko „Linux“, „Windows“ ir „macOS“, o agentai gali sustabdyti užduotis, jas pratęsti ar bandyti alternatyvius veikimo scenarijus neprarasdami progreso.

    „Įmonės valdys tūkstančius skaitmeninių darbuotojų, ir kiekvienam jų reikia saugios vietos suklysti. „Daytona“ užtikrina, kad vienas taisykles pažeidęs agentas nesukeltų chaoso visoje įmonėje“, – sakė „Daytona“ bendraįkūrėjas ir vadovas Ivanas Burazinas.

    Tarp klientų ir partnerių, kuriems „Daytona“ teikia infrastruktūrą, minimos tokios bendrovės kaip „Anthropic“, „OpenAI“ ir „NVIDIA“, taip pat keli DI kūrimo įrankių ekosistemos žaidėjai. Įmonė taip pat nurodo, kad sprendimą naudoja ir didesnės organizacijos, įskaitant „Meta“.

    „Daytona“ skelbia apie spartėjantį naudojimą testavimo ir vertinimo scenarijuose, kai svarbus greitis ir pakartojamumas. Bendrovės teigimu, per laikotarpį nuo sausio iki rugsėjo jos metinių pasikartojančių pajamų tempas išaugo 25 kartus.

    Gavusi naują finansavimą, „Daytona“ planuoja plėsti agentų debesijos platformą už pirminio smėliadėžės produkto ribų, didinti skaičiavimo infrastruktūros apimtis ir auginti komandą tarptautiniu mastu. Įdarbinimą numatoma vykdyti San Franciske, Kroatijoje ir Singapūre.

    Investuotojų dėmesys šiai sričiai siejamas su platesne tendencija: DI agentai vis dažniau integruojami į klientų aptarnavimą, programinės įrangos kūrimą, duomenų analizę ir vidinius verslo procesus. Tokiems sprendimams svarbia tampa patikima infrastruktūra, kuri vienu metu sprendžia našumo, saugumo ir kaštų kontrolės klausimus.

  • Londone sutriko „Google Cloud“: stringa bankų programėlės, klientai negali atlikti operacijų

    Londone sutriko „Google Cloud“: stringa bankų programėlės, klientai negali atlikti operacijų

    Sutrikimą sukėlė elektros incidentas

    Antradienį „Google“ pranešė, kad dėl elektros tiekimo incidento sutriko „Google Cloud“ paslaugos viename duomenų centre netoli Londono. Bendrovė nurodė, jog vartotojai susidūrė su padidėjusiu klaidų skaičiumi ir protarpiniais tinklo ryšio sutrikimais.

    Pagal „Google“ pateiktą informaciją incidentas prasidėjo 06.08 val. Grinvičo laiku. Įmonė teigė, kad paslaugų atkūrimas turėtų vykti palaipsniui, o pilno stabilizavimo buvo tikimasi apie 13.00 val. Grinvičo laiku.

    Smūgis bankams ir skaitmeninėms paslaugoms

    Sutrikimai palietė dalį Jungtinės Karalystės finansų sektoriaus, kuriame daugelis paslaugų priklauso nuo debesijos infrastruktūros. Bankai ir finansinių technologijų bendrovės klientams dažnai teikia paslaugas per programėles, kurios realiu laiku jungiasi prie debesijos sistemų.

    „Lloyds“ patvirtino, kad dalis klientų patyrė nesklandumų naudodamiesi programėle ir internetine bankininkyste. „HSBC“ taip pat pranešė fiksuojanti klientų sunkumus prisijungiant prie paslaugų ir pabrėžė, kad situacija veikia ir kitas organizacijas.

    „Dirbame, kad sutrikimą pašalintume nuo pat jo nustatymo momento, ir atsiprašome visų, kuriuos tai palietė“, – sakė „Revolut“ atstovas.

    „Galime patvirtinti, kad visų mūsų klientų pinigai ir duomenys yra saugūs“, – pridūrė jis.

    Ką rodo tokie gedimai?

    Trečiųjų šalių paslaugų trikdžių stebėjimo platformose antradienį buvo matomas išaugęs pranešimų skaičius apie sutrikimus, kurie galėjo paveikti ir kitas įmones. Tokiose situacijose grandininė reakcija yra įprasta, nes vieno duomenų centro ar regiono gedimas gali laikinai sutrikdyti daugelį tarpusavyje susietų sistemų.

    Pastaraisiais metais bankai ir kitos kritinės svarbos organizacijos vis plačiau remiasi debesijos tiekėjais, nes tai leidžia greičiau diegti naujas paslaugas, lengviau valdyti apkrovas ir naudoti pažangias analitikos bei DI galimybes. Tačiau tokia priklausomybė didina operacinę riziką, kai vienas infrastruktūros incidentas vienu metu paveikia daug skirtingų paslaugų teikėjų.

  • DI gali pakeisti kasdienybę nepastebimai: štai kodėl „Plus“ 5G investicijos tampa kritinės

    DI gali pakeisti kasdienybę nepastebimai: štai kodėl „Plus“ 5G investicijos tampa kritinės

    Diskusijos apie dirbtinį intelektą dažnai sukasi apie baimes: ar technologija atims darbo vietas, ar taps pernelyg sudėtinga, ar dar labiau apsunkins kasdienybę. Vis dėlto praktikoje DI vis dažniau veikia kaip skaitmeninis pagalbininkas, perimantis monotoniškas ir laiką ryjančias užduotis.

    Tokie įrankiai tampa prieinami beveik kiekvienam, nes jiems naudoti nebūtina būti programuotoju ar technologijų ekspertu. Vartotojui svarbiausia ne tai, kokie algoritmai slepiasi už funkcijos, o kiek realaus laiko ji sutaupo.

    Kur DI jau taupo laiką

    Kasdienėse situacijose DI gali pasiūlyti receptą iš turimų produktų, sudaryti kelių dienų valgiaraštį ar parengti pirkinių planą. Panašiai jis gali padėti suformuluoti aiškesnį laišką, sutrumpinti ilgą dokumentą ar sutvarkyti padriką informaciją į struktūruotą tekstą.

    Darbo ir mokymosi aplinkoje DI naudojamas santraukoms, vertimams, duomenų analizės užuominoms ar svarbiausių punktų paieškai dideliuose dokumentuose. Tačiau tokie sprendimai veikia patikimiau, kai naudotojas tikrina faktus ir nepalieka kritinių sprendimų vien automatikai.

    Planuojant keliones DI gali greičiau sudėlioti maršrutą pagal biudžetą, dienų skaičių ir pomėgius. Vis dėlto rekomendacijas verta pasitikrinti, nes kainos, darbo laikai ir paslaugų prieinamumas keičiasi, o generuojami atsakymai ne visuomet būna tikslūs.

    Kodėl ryšys tampa esmine sąlyga

    Daugelis šiuolaikinių DI paslaugų veikia debesijoje, todėl duomenys keliauja tarp įrenginio ir nuotolinių serverių. Tai reiškia, kad svarbus ne tik telefonas ar programa, bet ir ryšio stabilumas, sparta bei tinklo pralaidumas.

    Tai ypač juntama generuojant vaizdus ar kitą mediją, dalyvaujant vaizdo skambučiuose, siunčiant didesnius failus ar tiesiog laukiant greito atsakymo iš internetinės paslaugos. Kuo daugiau kasdienių procesų persikelia į debesį, tuo labiau ryšio kokybė tampa produktyvumo dalimi.

    „Plus“ 5G plėtra ir modernizacija

    Operatorius „Plus“ komercinę veiklą pradėjo 1996 metais kaip viena pirmųjų skaitmeninių GSM tinklų Lenkijoje. Vėliau paslaugos plėtėsi nuo SMS ir išankstinio mokėjimo sprendimų iki spartesnių duomenų technologijų, kurios telefoną pavertė interneto įrenginiu.

    „Plus“ 3G ryšį Lenkijoje pradėjo diegti 2004 metais, o 4G LTE vartotojams pristatė 2011 metais. Didžiausiu lūžiu tapo 5G, kai 2020 metų gegužę operatorius paskelbė įjungęs pirmą komercinį 5G tinklą šalyje, pradėjęs nuo septynių miestų ir 100 bazinių stočių.

    2026 metais „Plus“ tęsia 5G infrastruktūros plėtrą ir modernizaciją. Pasak operatoriaus, 2026 metų liepą 5G ryšys jau pasiekė beveik 75 proc. Lenkijos gyventojų, tai yra apie 28 mln. žmonių, o tinklas toliau plečiamas diegiant naujas bazines stotis ir atnaujinant esamus objektus.

    2026 metų rugsėjį operatorius taip pat pranešė apie strateginį tinklo plėtros ir modernizacijos projektą, vykdomą kartu su „Cellnex“ ir „Towerlink“. Plane numatoma iki 5 000 naujų siuntimo vietų bei kompleksinis esamos infrastruktūros atnaujinimas, taip pat 5G sprendimų vystymas 700, 2 100, 2 600 ir 3 600 MHz dažnių juostose.

    Augant DI naudojimui, tokios investicijos vis dažniau vertinamos ne tik kaip patogumas pramogoms ar socialiniams tinklams. Jos tampa pagrindu paslaugoms, kurios realiu laiku apdoroja duomenis, veikia debesijoje ir reikalauja stabilaus ryšio, kad skaitmeninis pagalbininkas kasdienybėje būtų ne lėtas, o praktiškas.

    Labiausiai tikėtinas scenarijus, kad DI ne staiga pakeis gyvenimą vienu dideliu šuoliu, o pamažu įsilies į rutiną. Tam, kad šis pokytis būtų sklandus, kertiniu elementu tampa infrastruktūra, leidžianti greitai ir patikimai perduoti duomenis.

  • Europos startuolių finansavimas rugsėjį šoktelėjo iki 15,8 mlrd. eurų: kas tempė rinką į viršų

    Europos startuolių finansavimas rugsėjį šoktelėjo iki 15,8 mlrd. eurų: kas tempė rinką į viršų

    Europos startuolių rinka rugsėjo mėnesį parodė ryškų atsigavimą po ramesnio rugpjūčio. Per mėnesį įmonės pritraukė apie 15,8 mlrd. eurų per 300 sandorių, kai rugpjūtį buvo surinkta apie 3,2 mlrd. eurų per 165 sandorius.

    Bendra investicijų vertė per mėnesį išaugo beveik penkis kartus, o sandorių skaičius taip pat pastebimai padidėjo. Toks šuolis rodo, kad investuotojų aktyvumas grįžta, ypač didesniuose, vėlyvos stadijos finansavimo etapuose.

    Didžiausi raundai ir lyderiai

    Rugsėjį išsiskyrė dideli raundai: 25 bendrovės pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų kiekviena. Taip pat fiksuoti keli daugiau nei 1 mlrd. eurų dydžio sandoriai, kurie reikšmingai pakėlė bendrą mėnesio statistiką.

    Didžiausias mėnesio finansavimas atiteko Prancūzijos DI bendrovei „Mistral“, kuri D serijos raunde pritraukė 3 mlrd. eurų. Po šio sandorio įmonės vertinimas, skaičiuojant po investicijos, viršijo 21 mlrd. eurų.

    Dalies sandorių vertės rinkoje nebuvo atskleistos, todėl realus kapitalo srautas gali būti dar didesnis. Tokia praktika ypač būdinga, kai finansavimo sąlygos ar investuotojų sudėtis laikomos komerciškai jautria informacija.

    Kur keliavo pinigai?

    Pagal pritrauktų investicijų apimtį rugsėjį pirmavo debesų kompiuterijos segmentas. Šioje srityje startuoliai pritraukė apie 5,5 mlrd. eurų, tai sudarė 35 proc. viso mėnesio finansavimo.

    Tokį investuotojų dėmesį galima sieti su augančiu poreikiu masteliuojamai infrastruktūrai, ypač ten, kur sparčiai plečiasi duomenų apdorojimas ir DI sprendimų diegimas. Be to, infrastruktūriniai verslai dažnai pasižymi didesniais kontraktais ir aiškesniais pajamų srautais.

    Stipriausios šalys ir išėjimai

    Pagal pritrauktą kapitalą rugsėjį išsiskyrė Jungtinė Karalystė. Šalies startuoliai surinko apie 7,3 mlrd. eurų per 65 sandorius, taip užimdami pirmą vietą Europos rinkoje.

    Tuo metu išėjimų, kai investuotojai realizuoja grąžą per įsigijimus ar kitus sandorius, aktyvumas išliko solidus. Per mėnesį užfiksuoti 39 išėjimai, o aktyviausia šioje kategorijoje buvo Vokietija, po jos sekė Prancūzija.

    Bendra rugsėjo dinamika rodo, kad Europos startuolių ekosistemoje daugiausia toną užduoda keli labai stambūs raundai, o kapitalas koncentruojasi infrastruktūros ir debesų sprendimuose. Artimiausiais mėnesiais rinkos nuotaikas toliau lems palūkanų normų kryptis ir didžiųjų fondų pasirengimas finansuoti vėlyvos stadijos augimą.