CP v2

Tag: Debesų kompiuterija

  • „Nvidia“ ir Volstritas meta 433 mlrd. eurų: DI bumas persikelia į finansų inžineriją

    „Nvidia“ ir Volstritas meta 433 mlrd. eurų: DI bumas persikelia į finansų inžineriją

    433 mlrd. eurų DI infrastruktūrai

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ kartu su šešiais didžiausiais Volstrito turto valdytojais sutarė dėl schemos, kuri DI infrastruktūrai galėtų sutelkti daugiau nei 433 mlrd. eurų. Tikslas paprastas: padėti technologijų bendrovėms statyti duomenų centrus ir pirkti skaičiavimo įrangą taip, kad išlaidos kuo mažiau slėgtų jų balansus.

    Pagal susitarimo logiką kuriamos vadinamosios skaičiavimo finansavimo platformos, į kurias būtų pritraukiami institucinių investuotojų, draudikų ir privataus kredito pinigai. Iš šių lėšų DI kūrėjai galėtų finansuoti ne tik „Nvidia“ vaizdo plokštes, bet ir serverius, tinklo įrangą, pastatus bei elektros tiekimo infrastruktūrą.

    Kas dalyvauja ir kaip tai veikia

    Memorandumus su „Nvidia“ pasirašė „Apollo Global Management“, „Blackstone“, „BlackRock“, „Brookfield Asset Management“, „Goldman Sachs“ ir KKR. Esminė idėja ta, kad skola ir rizika būtų laikoma specialiuose finansavimo vienetuose, o ne tiesiogiai didžiųjų technologijų įmonių apskaitoje.

    „Nvidia“ šiame modelyje turi papildomą svertą: įmonė gali garantuoti iki ketvirtadalio kiekvieno sandorio. Tokia garantija mažina palūkanas klientams, tačiau didžioji kredito rizikos dalis vis tiek lieka skolintojams.

    „Tai dabar yra pajamas generuojantis turtas“, – sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, aiškindamas, kad GPU tampa produktyvia, ilgiau tarnaujančia ir tarp klientų perleidžiama infrastruktūra.

    Kodėl atsirado poreikis „iškelti“ sąnaudas

    Ši finansavimo schema atsiranda tuo metu, kai DI lenktynės jau persikelia iš vien technologinio į finansinį lygmenį. Didžiausi debesijos žaidėjai, tokie kaip „Microsoft“, „Amazon“, „Alphabet“ ir „Meta“, viešai signalizuoja šimtų milijardų eurų investicijas į duomenų centrus, lustus ir energijos pajėgumus.

    Kuo didesnės kapitalo išlaidos, tuo didesnis spaudimas laisviems pinigų srautams ir kredito reitingams. Dėl to investuotojai vis dažniau vertina ne vien DI produktų perspektyvas, bet ir tai, ar tokio masto infrastruktūros plėtra gali būti finansuojama neperžengiant skolos ir pelningumo ribų.

    Rizika slypi viename klausime

    Rinkos reakcija į 433 mlrd. eurų planą buvo nevienareikšmė, nes didelis skaičius savaime negarantuoja, kad DI investicijų grąža bus tokia, kokios tikimasi. Kredito rinkose svarbiausias klausimas yra užstato kokybė: ar įranga, kuri technologijų cikluose sensta greitai, gali būti traktuojama kaip ilgalaikė infrastruktūra.

    Kritikai pabrėžia, kad lustai nuvertėja vos pasirodžius naujai kartai, todėl skolinti prieš tokį turtą saugu tik tada, jei jo vertė ir paklausa išlieka. Kita rizikos pusė yra interesų susikirtimas: „Nvidia“ iš dalies padeda finansuoti pirkimus savo pačios produkcijai, o tai didina sektoriaus uždaros grandinės efektą.

    Vis dėlto susitarimas aiškiai parodo, kur dabar yra DI bumo „butelio kaklelis“: ne vien talentų ar algoritmų trūkumas, o kapitalo, elektros ir duomenų centrų pajėgumų kaina. Artimiausiais metais investuotojams lemiamas taps vienas rodiklis: kiek vertas šiandienos GPU bus po penkerių metų ir ar jis dar generuos pajamas.

  • Lenkų CAISE platforma žada DI be duomenų atidavimo: kaip ji keis teismus, mokyklas, ligonines

    Lenkų CAISE platforma žada DI be duomenų atidavimo: kaip ji keis teismus, mokyklas, ligonines

    Lenkijoje kuriama debesų platforma CAISE siekia padėti institucijoms diegti DI sprendimus taip, kad jautrūs duomenys neliktų „juodoje dėžėje“ pas išorinius tiekėjus. Projektą vysto Gdansko technologijos universitetas, o akcentas dedamas į saugų darbą su dokumentais ir atsakomybės išlaikymą, kai sprendimuose dalyvauja algoritmai.

    Platformos idėja paprasta: sukurti vientisą aplinką, kurioje būtų galima projektuoti, mokyti, diegti ir mastelinti DI paslaugas, neklijuojant sprendimo iš atskirų įrankių. Praktikoje tai reiškia infrastruktūrą, duomenų valdymą, modelių treniravimą, diegimą ir kokybės stebėseną vienoje ekosistemoje.

    Kas yra CAISE platforma?

    CAISE pristatoma kaip integruota debesų aplinka išmaniosioms paslaugoms kurti ir eksploatuoti. Tokia platforma aktuali ten, kur dokumentai sudėtingi, duomenys jautrūs, o sprendimai turi būti audituojami ir paaiškinami, pavyzdžiui, sveikatos apsaugoje ar teisingumo sistemoje.

    Vietoje kiekvieno projekto starto nuo nulio siūlomas standartizuotas kelias nuo eksperimentų iki realios paslaugos. Tai svarbu institucijoms, nes joms neužtenka demonstracijos konferencijoje, reikalingas stabilus sprendimas su aiškiais procesais, prieigomis ir saugumo taisyklėmis.

    Debesis arčiau duomenų

    CAISE remiasi TASKcloud infrastruktūra, kurią valdo Gdansko technologijos universiteto TASK informatikos centras, ir numato didelės spartos skaičiavimo išteklių naudojimą, įskaitant superkompiuterio klasės resursus. Tokia galia reikalinga treniruojant giliuosius modelius, ypač kai apdorojami dideli dokumentų archyvai ar medicininiai vaizdai.

    Projektas išryškina ir platesnę tendenciją Europoje: siekį mažinti kritinę priklausomybę nuo uždarų, globalių ekosistemų, kai kalbama apie viešąjį sektorių ir jautrius duomenis. Praktinis klausimas čia labai konkretus: kas kontroliuoja duomenų apdorojimo vietą, prieigas ir naudojimo taisykles.

    Dokumentai tampa pagrindine riba

    Didelė CAISE dalis orientuota į skaitmeninių dokumentų analizę lenkų kalba, tačiau principas aktualus ir kitoms šalims. Viešasis sektorius kasdien veikia dokumentais: nuo teisės aktų ir bylų iki medicininių epikrizių, skenuotų formų, ataskaitų ar mokomosios medžiagos.

    Žmogui dokumento struktūra atrodo savaime suprantama, o sistemai tai dažnai tik tekstas, vaizdas ir išdėstymas, kurį reikia „išmokti“ suprasti. Tam neužtenka vien modelio, reikia ir duomenų paruošimo, kokybės vertinimo, integracijos su vidinėmis sistemomis bei saugių API.

    Vienas iš demonstratorių siejamas su medicininių užrašų analize ir jų pavertimu žinių grafu, kuris parodo ryšius tarp ligų, simptomų, vaistų ar procedūrų. Tokie sprendimai gali padėti struktūruoti neapibrėžtą tekstą ir greičiau rasti reikšmingas sąsajas, tačiau jie nepakeičia gydytojo sprendimo ir tam nėra skirti.

    Kitas pavyzdys susijęs su DICOM medicininių vaizdų pseudoanonimizacija, kai paciento identifikavimo duomenys pakeičiami pseudoidentifikatoriais. Tai leidžia saugiau naudoti vaizdus moksliniams tyrimams ar DI modelių rengimui, mažinant asmens duomenų atskleidimo riziką.

    „Institucijoms reikia ne efektingo prototipo, o sprendimo, kurį galima kontroliuoti, audituoti ir saugiai plėsti“, – pabrėžia projekto autoriai, pristatydami CAISE kryptį.

    Kodėl svarbus atvirumas?

    CAISE koncepcijoje akcentuojamas atvirojo kodo naudojimas ir „vendor lock-in“ rizikos mažinimas, kai organizacija tampa priklausoma nuo vieno uždaro tiekėjo. Viešajame sektoriuje tai ypač jautru, nes paslaugų tęstinumas ir duomenų kontrolė negali tapti licencijų ar kainodaros sprendimų įkaitais.

    Atviri komponentai patys savaime neišsprendžia visų problemų, tačiau dažnai suteikia daugiau skaidrumo, audito galimybių ir lankstumo. Toks kelias taip pat padeda kaupti vietines kompetencijas, kurios tampa kritiškai svarbios, kai DI sprendimai pereina iš eksperimentų į valstybės infrastruktūros dalį.

    Projekto komanda CAISE pristato kaip tiltą tarp mokslo ir diegimo, nes kuriant paslaugas įtraukiami realūs sektorių poreikiai ir praktinės patikros. Planuojama, kad darbai vyks etapais, demonstruojant paslaugas ir atliekant jų validaciją, o užbaigimo terminas siejamas su 2026 metų spalio mėnesiu.

    Globalūs debesų tiekėjai ir toliau dominuos daugelyje sričių, tačiau CAISE rodo kitą kryptį: strateginėse, jautriuose procesuose institucijos vis dažniau ieško sprendimų, kurie leidžia kurti DI paslaugas arčiau savo duomenų, kalbos ir teisinės aplinkos. Būtent tokia „tyli“ infrastruktūra dažnai pakeičia daugiau nei viena garsi, bet trumpalaikė programėlė.

  • Fintech „Thought Machine“ pritraukė 36 mln. eurų iš stambaus banko ir perkopė 90 mln. eurų metines pajamas

    Fintech „Thought Machine“ pritraukė 36 mln. eurų iš stambaus banko ir perkopė 90 mln. eurų metines pajamas

    Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi finansinių technologijų bendrovė „Thought Machine“ pranešė gavusi apie 36 mln. eurų finansavimą iš vadinamojo pirmojo lygio banko, kuris kartu yra ir jos klientas. Įmonė teigia, kad šis sandoris bus oficialiai pristatytas vėliau šiais metais.

    Kartu „Thought Machine“ paskelbė svarbų verslo rodiklį: 2025 metais metinės pajamos pirmą kartą viršijo 90 mln. eurų. Pasak bendrovės, tai reikšminga riba įmonei, kuri kuria debesija paremtą bankinę infrastruktūrą.

    Kas yra „Thought Machine“

    „Thought Machine“ kuria debesijos pagrindu veikiančias bankines sistemas, kurias naudoja tiek tradiciniai bankai, tiek sparčiai augantys skaitmeniniai rinkos dalyviai. Šioje nišoje konkuruoja ir kitos įmonės, tokios kaip 10x Banking, Mambu bei „Starling Bank“ vystomas padalinys Engine.

    Tarp „Thought Machine“ klientų minimi Lloyds, JP Morgan Chase, Intesa Sanpaolo ir Danijos skaitmeninis bankas Lunar. Įmonės vadovas ir įkūrėjas Paulas Tayloras yra sakęs, kad daliai bankų diegimai prasideda nuo kelių šimtų tūkstančių aktyvių sąskaitų, o vėliau apimtys didėja.

    Pajamos auga, nuostoliai traukiasi

    Bendrovė nurodo, kad 2025 metais pajamos augo 57 proc., palyginti su ankstesniais metais. Tuo pat metu nuostoliai sumažėjo nuo maždaug 84 mln. eurų iki apie 14 mln. eurų.

    Pasak P. Tayloro, rezultatus lėmė tai, kad išlaidos pastaruosius ketverius metus iš esmės išliko panašiame lygyje, o komerciniai sandoriai tapo didesni ir reikšmingesni. „Thought Machine“ uždirba taikydama naudojimo mokestį, kuris priklauso nuo to, kiek banko sąskaitų realiai veikia jos platformoje.

    IPO Londone dar teks palaukti

    P. Tayloras teigia, kad šiuo metu Londono biržai sąlygos išlieka sudėtingos, todėl viešo akcijų platinimo artimiausiu metu bendrovė neplanuoja. Jo vertinimu, realistiškas scenarijus yra ne anksčiau kaip 2028 metais.

    Įmonė pabrėžia, kad sąmoningai mažiau akcentuoja vertinimą, o daugiau dėmesio skiria pajamoms ir komercinei plėtrai. „Mes stengiamės mažiau kalbėti apie vertinimą ir daugiau apie komercinę sėkmę. Pajamų tikslų pasiekimas yra daug geresnis sėkmės rodiklis“, – sakė P. Tayloras.

    Anksčiau „Thought Machine“ vertė buvo šoktelėjusi iki maždaug 2 490 000 000 eurų 2022 metais po investicijų raundo, kuriame dalyvavo instituciniai investuotojai. Vėliau dalies investuotojų portfeliuose vertinimai buvo koreguojami, atspindint platesnes technologijų sektoriaus rinkos svyravimo tendencijas.

    „Thought Machine“ šiuo metu turi apie 530 darbuotojų, o didžiausia rinka yra JAV, kur bendrovė turi biurus Niujorke ir Majamyje. Įmonė nurodo, kad tik apie 15 proc. pajamų gaunama Jungtinėje Karalystėje, o reikšmingą dalį sudaro Australija ir Lotynų Amerika.

  • Pasaulinis „ChatGPT“ sutrikimas: vartotojai mato 502 ir 503 klaidas – kas nutiko?

    Liepos 19 dienos vakarą naudotojai iš įvairių pasaulio šalių ėmė masiškai pranešti apie „ChatGPT“ veikimo sutrikimus: daliai žmonių paslauga visai neatsakė, kitiems užklausos buvo apdorojamos neįprastai ilgai arba sistema apskritai neužsikrovė.

    Tokiais atvejais dažniausiai fiksuojamas staigus pranešimų apie gedimus šuolis, o problema vienu metu pasireiškia skirtinguose regionuose. Tai leidžia daryti prielaidą, kad sutrikimas buvo ne pavienių vartotojų įrenginių, o pačios paslaugos infrastruktūros lygio.

    Dažniausiai minimos klaidos buvo 502 Bad Gateway ir 503 Service Unavailable. Šie kodai paprastai signalizuoja apie pertrūkius tarp sistemų tarpininkų ir pagrindinių serverių arba laikiną paslaugos nepasiekiamumą, kai serveriai perkrauti ar vykdomi techniniai darbai.

    Vartotojai taip pat skundėsi mobiliosios programėlės nesklandumais ir tuo, kad laikinai nebuvo matoma pokalbių istorija. Tokie simptomai dažnai pasireiškia, kai paslauga riboja funkcionalumą, kad sumažintų apkrovą ir stabilizuotų pagrindines sistemas.

    Dideli sutrikimai dirbtinio intelekto paslaugose paprastai kyla dėl kelių priežasčių: staiga išaugusio srauto, debesijos infrastruktūros komponentų gedimų, atnaujinimų ar pakeitimų, kuriuos tenka atšaukti. Kadangi DI platformos remiasi dideliais skaičiavimo resursais, net ir trumpas infrastruktūros „butelio kaklelis“ gali greitai paveikti daugelį šalių.

    Pastaruoju metu didžiųjų skaitmeninių platformų trikdžiai pasitaiko dažniau, nes paslaugos tampa vis labiau tarpusavyje susietos: autentifikavimas, turinio pristatymas ir serverių valdymas dažnai priklauso nuo tų pačių debesijos sluoksnių. Dėl to vieno mazgo sutrikimas gali sukelti grandininę reakciją, kurią vartotojai mato kaip plačiai paplitusį gedimą.

    Jei „ChatGPT“ neveikia, dažniausiai padeda keli paprasti veiksmai: palaukti ir bandyti vėliau, atsijungti ir prisijungti iš naujo, patikrinti ar sutrikimas nėra susijęs su konkrečiu naršyklės priedu, taip pat perjungti tinklą. Vis dėlto globalių gedimų atveju problemos sprendimas priklauso nuo pačios paslaugos tiekėjo, todėl vartotojams belieka sekti oficialius būsenos pranešimus.

  • Europolas laukia didelė pertvarka: Europos Komisija siūlo daugiau galių duomenims ir DI

    Europolas laukia didelė pertvarka: Europos Komisija siūlo daugiau galių duomenims ir DI

    Europos Komisija siūlo iš esmės atnaujinti Europolo mandatą, kad ES teisėsaugos agentūra taptų pagrindiniu centru, per kurį nacionalinės policijos greičiau keistųsi duomenimis ir naudotų pažangias technologijas. Tikslas – stiprinti vidaus saugumą reaguojant į kibernetines atakas, organizuotą nusikalstamumą ir hibridines grėsmes.

    Plane numatoma agentūrai suteikti modernesnę skaitmeninę infrastruktūrą, įskaitant debesijos sprendimus, kurie leistų realiu laiku dalintis informacija tarp valstybių narių. Kartu siūloma plėtoti technologijų ir inovacijų centrus, kurie padėtų diegti naujus įrankius, tarp jų ir DI sprendimus analitikai bei tyrimams.

    Siūloma daugiau resursų ir įgaliojimų

    Komisijos projekte kalbama apie reikšmingą Europolo sustiprinimą: siūloma didinti biudžetą iki 3 milijardų eurų ir dvigubinti darbuotojų skaičių. Tokie pokyčiai reikštų ne tik daugiau pajėgumų tarptautiniams tyrimams, bet ir stipresnį koordinavimą, kai nusikalstamos schemos veikia keliose šalyse vienu metu.

    Europolas jau dabar padeda valstybėms narėms vykdyti tarpvalstybinius tyrimus, dažnai per duomenų mainus ir jų analizę. Tačiau Komisija pabrėžia, kad dabartinės procedūros ne visuomet atlaiko šiuolaikinių grėsmių tempą, ypač kai tenka apdoroti didelius kiekius nestruktūruotų duomenų.

    Duomenų tvarkymas – didžiausias ginčas

    Vienas jautriausių siūlymų – pakeisti tai, kaip Europolas galėtų apdoroti ir rūšiuoti gautus duomenis. Komisija teigia, kad reikalavimas iš anksto suklasifikuoti informaciją į kategorijas prieš pradedant ją teisėtai naudoti tapo operaciniu stabdžiu, nes agentūra susiduria su labai dideliais duomenų srautais.

    Kartu tai didina įtampą su privatumo priežiūros institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, kurios perspėja dėl masinio sekimo rizikų. Kritikai akcentuoja, kad automatiniai duomenų mainai ir platesnės analizės galimybės gali peržengti ribą tarp tikslingos kovos su sunkiais nusikaltimais ir perteklinio asmens duomenų naudojimo.

    Ko tikėtis toliau?

    Komisijos pasiūlymui dar turės pritarti ES Taryba ir Europos Parlamentas, todėl galutinė mandato forma gali keistis. Tikėtina, kad derybose daugiausia dėmesio bus skiriama saugikliams: aiškioms duomenų naudojimo riboms, nepriklausomai priežiūrai ir atskaitomybei.

    Europolas jau anksčiau sulaukė kritikos dėl duomenų saugojimo ir tvarkymo praktikos, todėl siūloma plėtra neišvengiamai bus vertinama per proporcingumo ir būtinybės principus. Politinis iššūkis – rasti pusiausvyrą tarp greitesnės teisėsaugos reakcijos ir europinių privatumo standartų laikymosi.

  • Po jūra nuleistas „Microsoft“ duomenų centras stebina: ar taip bus sprendžiamos DI energijos bėdos?

    Po jūra nuleistas „Microsoft“ duomenų centras stebina: ar taip bus sprendžiamos DI energijos bėdos?

    Šiaurinėje Škotijos pakrantėje, netoli Orknio salų, prieš kelerius metus į jūrą buvo nuleistas sandarus plieninis cilindras, primenantis mažą povandeninį modulį. Viduje veikė įjungta kompiuterinė įranga, o pats įrenginys buvo paliktas jūros dugne ilgam laikui.

    Iš šalies tai galėjo atrodyti nelogiškai, tačiau eksperimentas turėjo aiškų tikslą: patikrinti, ar duomenų centrą įmanoma eksploatuoti be nuolatinės žmonių priežiūros ir su natūraliu aušinimu. Tokia idėja šiandien vėl atsidūrė dėmesio centre dėl sparčiai augančių DI skaičiavimo poreikių.

    Kodėl pasirinkta būtent Orknio zona

    Vieta buvo parinkta ne atsitiktinai: Orknio apylinkių vandenys laikomi vienais atšiauriausių Europoje, o stiprios srovės ir audros leidžia iškart testuoti atsparumą ekstremalioms sąlygoms. Kartu tai regionas, kuriame plačiai naudojama atsinaujinanti energija, ypač vėjo ir jūrinių technologijų potencialas.

    Toks derinys svarbus duomenų centrams, nes didžiausios sąnaudos dažnai tenka ne tik pačiam skaičiavimui, bet ir aušinimui. Augant debesijos paslaugoms ir DI modelių treniravimui, elektros poreikis didėja, o šilumos valdymas tampa vienu brangiausių infrastruktūros elementų.

    Sandari kapsulė su azotu

    Prieš nardinant modulį, iš cilindro buvo pašalintas įprastas oras ir jis pripildytas sauso azoto. Tokiu būdu sumažinama korozijos rizika, nes nėra deguonies ir drėgmės, o uždaras tūris apsaugo elektroniką nuo aplinkos poveikio.

    Cilindras buvo nuleistas maždaug 36 metrų gylyje ir paliktas veikti be įprastos priežiūros. Skirtingai nei sausumoje įrengtuose duomenų centruose, čia nebuvo nuolatinių technikų, detalių keitimo ar įprastų kasdienės eksploatacijos procedūrų.

    Rezultatai ir kodėl tai svarbu DI

    Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo „Microsoft“ bandymas, žinomas kaip Project Natick, kuriame naudoti 864 serveriai. Pakėlus modulį ir atidarius jį po ilgo veikimo periodo, bendrovė skelbė, kad gedimų rodikliai buvo gerokai mažesni nei analogiškoje sausumos aplinkoje, o viena iš priežasčių siejama su uždara, stabiliomis sąlygomis pasižyminčia terpe.

    Eksperimentas aktualus ir dėl aušinimo: jūra gali veikti kaip natūralus šilumos „radiatorius“, o tai teoriškai mažina poreikį naudoti gėlą vandenį ir energiją aušinimo sistemoms. DI plėtra, ypač didelių modelių treniravimas ir realaus laiko užklausų aptarnavimas, didina spaudimą energetikai, todėl bet kokie efektyvesni aušinimo sprendimai tampa strategiškai svarbūs.

    Vis dėlto povandeniniai duomenų centrai nėra greitas atsakymas visai industrijai: išlieka prieigos, remonto, logistikos, jūrinės infrastruktūros ir poveikio aplinkai klausimai. Tačiau pati kryptis rodo, kad ateityje dalis skaičiavimo infrastruktūros gali persikelti arčiau pakrančių ir būti jungiama su jūriniais vėjo parkais, kur energijos gamyba ir aušinimas būtų sprendžiami vienoje vietoje.

  • Europa sunerimo dėl DI suverenumo: „Anthropic“ stabdo „Fable 5“ ir „Mythos 5“ prieigą užsieniečiams

    Europa sunerimo dėl DI suverenumo: „Anthropic“ stabdo „Fable 5“ ir „Mythos 5“ prieigą užsieniečiams

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ pranešė sustabdžiusi prieigą prie savo pažangiausių DI modelių „Fable 5“ ir „Mythos 5“ užsienio piliečiams. Sprendimas priimtas gavus JAV valdžios nurodymą, motyvuojant nacionalinio saugumo rizikomis.

    Pasak įmonės, reikalavimas reiškia staigų paslaugų išjungimą visiems klientams, kurie patenka į apribojimų taikymo apimtį. „Anthropic“ teigimu, taip siekiama užtikrinti atitiktį gautam nurodymui ir išvengti galimų pažeidimų.

    Europos politikai šį žingsnį įvardijo kaip signalą, kad priklausomybė nuo neeuropietiškų DI sprendimų gali tapti strategine silpnybe. Reakcijose kartojama mintis, kad DI infrastruktūra jau prilygsta kritinėms sistemoms, todėl jos kontrolė darosi tiesiogiai susijusi su valstybių saugumu ir ekonominiu atsparumu.

    Kas sukėlė sprendimą?

    Viešai skelbiama, kad JAV valdžia išreiškė susirūpinimą dėl galimų būdų apeiti modelių saugiklius, vadinamojo „jailbreak“ rizikos. Tokie scenarijai, kai DI sistema priverčiama generuoti draudžiamą turinį ar vykdyti pavojingas užklausas, pastaraisiais metais tapo viena jautriausių temų didžiųjų modelių kūrėjams ir reguliuotojams.

    Apribojimai DI paslaugoms paprastai grindžiami eksportui ir prieigai taikomomis nacionalinio saugumo taisyklėmis, kurios vis dažniau apima ne tik fizines prekes, bet ir programinę įrangą, debesų kompiuteriją bei pažangius modelius. Tai ypač aktualu, kai DI pritaikymas gali turėti dvejopą paskirtį, pavyzdžiui, gynyboje, žvalgyboje ar kibernetinio saugumo srityse.

    Europos politikų signalai

    Prancūzijos politinėje erdvėje sprendimas sutiktas raginimais spartinti vietinių technologijų plėtrą ir investicijas į skaičiavimo resursus. Akcentuojama, kad Europa turi atskirų stiprių žaidėjų, tačiau jiems reikia daugiau kapitalo, energijos infrastruktūros ir aiškesnės valstybės paramos, kad jie galėtų konkuruoti globaliai.

    Jungtinėje Karalystėje kai kurie parlamentarai sprendimą apibūdino kaip pamoką, kaip greitai užsienio vyriausybės sprendimu gali būti nutrauktos mokslinių tyrimų, verslo bandymų ar net sveikatos sistemos pilotinių projektų grandys. Pasak jų, tai nėra vien technologijų naujiena, nes DI tampa bazine kitų sektorių produktyvumo ir konkurencingumo sąlyga.

    Nyderlanduose ir Prancūzijoje pasigirdo ir griežtesnių teiginių, kad DI jau tiesiogiai susijęs su nacionaliniu suverenumu. Politikai ragina paspartinti nuosavų modelių kūrimą, kad strateginiai sprendimai nebūtų priklausomi nuo už Atlanto priimamų ribojimų.

    Ką tai reiškia Europai?

    Ši situacija atgaivino diskusiją apie vadinamąjį DI suverenumą, kai valstybės ar regionai siekia turėti savus modelius, duomenų centrus ir debesų paslaugas. Praktikoje tai apima ne tik modelių mokymą, bet ir stabilų prieigos užtikrinimą verslui, universitetams bei viešajam sektoriui.

    Europos Komisija pastaraisiais metais stiprina reguliavimo ir investicijų kryptį, o DI taisyklės ES lygiu pabrėžia rizikos valdymą ir atsakomybę. Tačiau ši istorija parodo kitą pusę: net laikantis taisyklių, prieiga prie kritinių technologijų gali būti ribojama dėl geopolitinių sprendimų, todėl vien reguliavimo nepakanka.

    Trumpuoju laikotarpiu įmonės ir tyrėjai, kurie rėmėsi konkrečiais „Anthropic“ modeliais, gali būti priversti skubiai migruoti į alternatyvas arba koreguoti projektų apimtis. Ilgainiui tai gali paskatinti Europos rinką greičiau bręsti, tačiau kartu didina spaudimą spręsti energijos kainų, skaičiavimo pajėgumų ir kapitalo trūkumo klausimus.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad DI tiekimo grandinė yra platesnė nei vienas modelis ar viena įmonė. Net ir turint europietiškus modelius, būtina užtikrinti lustų tiekimą, duomenų centrų plėtrą, kvalifikuotų specialistų pritraukimą ir aiškias taisykles, kurios skatintų inovacijas, bet kartu mažintų piktnaudžiavimo riziką.

  • Lenkijoje sutriko internetas: stringa „Netflix“ ir „Google“, aiškėja AWS gedimo priežastis

    Lenkijoje sutriko internetas: stringa „Netflix“ ir „Google“, aiškėja AWS gedimo priežastis

    Antradienio popietę Lenkijoje užfiksuotas plataus masto ryšio sutrikimas, palietęs tiek mobiliojo interneto vartotojus, tiek populiarias paslaugas. Dalis žmonių pranešė apie nesklandumus naudojantis „Netflix“, „Google“ ir kitomis platformomis.

    Daugiausia nusiskundimų fiksuota dėl mobiliojo ryšio, ypač „Play“ tinkle, taip pat nesklandumų patyrė „Orange“ klientai. Sutrikimas buvo staigus ir vienu metu pasireiškė skirtingose paslaugose, todėl vartotojai jį pajuto kaip bendrą interneto sulėtėjimą ar neveikimą.

    Kas sukėlė sutrikimą?

    Pagal viešai pateiktą „Amazon Web Services“ informaciją, incidentas buvo susijęs su padidėjusiu tinklo paketų praradimu, kuris paveikė AWS Direct Connect ryšį viename iš Varšuvos duomenų centro mazgų. Tokie sutrikimai ypač greitai išplinta, kai daugybė paslaugų remiasi tais pačiais ryšio keliais.

    Šiuo atveju problema siejama ir su interneto srauto mainų infrastruktūra, kai vieno mazgo gedimas gali turėti grandininį efektą. Dėl to vienu metu gali sutrikti tiek debesijos paslaugomis besinaudojančios programos, tiek operatorių tinklų dalys, kurios priklauso nuo išorinių ryšio grandžių.

    Kiek truko ir ką verta žinoti?

    „Amazon Web Services“ nurodė, kad sutrikimas truko keliasdešimt minučių, o paslaugos palaipsniui grįžo į įprastą būseną. Vis dėlto dalis vartotojų dar kurį laiką galėjo jausti epizodinius sulėtėjimus, kol tinklo maršrutai ir talpyklos pilnai stabilizavosi.

    Šis atvejis dar kartą primena, kokia priklausoma šiuolaikinė skaitmeninė ekosistema yra nuo kelių didžiausių debesijos tiekėjų ir pagrindinių srauto mainų taškų. Net trumpalaikis gedimas gali paveikti transliacijų platformas, darbo įrankius, žaidimus ir dalį verslo sistemų, kurios kasdien veikia realiuoju laiku.

    Kol kas atskirų operatorių oficialūs paaiškinimai dėl poveikio jų tinklams nebuvo plačiai paskelbti, tačiau incidento pobūdis rodo, kad problemos galėjo būti susijusios ne tik su vietiniu ryšiu, bet ir su tarptinkline infrastruktūra. Jei po tokių įvykių ryšys trumpam „šokinėja“, tai dažniausiai susiję su srauto perskirstymu ir kelių atstatymu.

  • Lenkų „Zetkama“ taikosi į duomenų centrų aušinimą: DI bumas kelia poreikį taupyti energiją

    Duomenų centrų rinka Europoje ir pasaulyje pastaraisiais metais auga vienu sparčiausių tempų infrastruktūros sektoriuje. Kartu su DI sprendimų plėtra ir debesijos paslaugų paklausa didėja ir kritiškai svarbi grandis – energiją taupančios duomenų centrų aušinimo sistemos.

    Į šią kryptį aiškiai orientuojasi Lenkijos pramonės bendrovė „Zetkama“, priklausanti grupei „Mangata Holding“. Įmonė siekia stiprinti pozicijas aušinimo grandinėje, kur reikalinga patikima armatūra ir komponentai uždaroms aušinimo sistemoms.

    Kas keičiasi duomenų centruose?

    Didėjant skaičiavimo apkrovoms, auga ir energijos poreikis, todėl aušinimas tampa ne tik techniniu, bet ir ekonominiu klausimu. Pramonės stebėtojai fiksuoja, kad planuojami projektai didėja, o naujos kartos objektai dažnai projektuojami jau šimtų megavatų galios poreikiui.

    Šią tendenciją iliustruoja ir Uptime Institute skaičiai: nuo 2025 metų sausio iki gruodžio 10 dienos užfiksuota 127 didelių duomenų centrų statybos iniciatyvų, kurių kiekvieno numatomas elektros poreikis siekia bent 100 MW. Tai reiškia, kad rinka vis labiau krypsta į didelio masto objektus, kuriems reikia maksimaliai patikimų inžinerinių sprendimų.

    Elektra ir vanduo – du ribojantys veiksniai

    Duomenų centrams būtina ne tik elektros energija, bet ir aušinimo resursai, ypač vanduo, jei taikomos vandeniu paremtos schemos. Intensyviai dirbantys serveriai ir tinklo įranga generuoja daug šilumos, todėl šilumos šalinimas tampa nuolatiniu procesu, o ne epizodine užduotimi.

    „Duomenų centrų aušinimo rinka yra labai patraukli, auga dinamiškai, bet kartu kelia aukštus technologinius ir kokybės reikalavimus“, – sakė „Zetkama“ vadovas Marekas Felsztyńskis.

    Įmonės atstovai pabrėžia, kad įrangos patikimumas čia tikrinamas griežčiau nei daugelyje kitų pramonės sričių. Aušinimas turi veikti ir tada, kai atliekami priežiūros ar remonto darbai, todėl visos sistemos projektuojamos su rezervavimu ir tęstinumo scenarijais.

    Nerūdijančios medžiagos ir robotizacija

    Augant reikalavimams energijos efektyvumui, patikimumui ir našumui, aušinimo sprendimai greitai keičiasi. „Zetkama“ skelbia lygiagrečiai dirbanti ties naujais gaminiais, įskaitant nerūdijančių medžiagų sprendimus, pritaikytus duomenų centrų aušinimo sistemoms.

    „Didėjant reikalavimams energijos efektyvumui, patikimumui ir našumui, rinka labai greitai evoliucionuoja. Todėl kuriame naujus sprendimus, plečiame nerūdijančių medžiagų gaminius ir investuojame į gamybos technologijas, įskaitant pasirinktų procesų robotizaciją“, – sakė „Zetkama“ strategijos ir plėtros direktorius Robertas Wojtynekas.

    Tokios investicijos leidžia didinti gamybos mastelį, užtikrinti kokybės pakartojamumą ir greičiau prisitaikyti prie duomenų centrų operatorių reikalavimų. Bendrovė teigia, kad artimiausiais metais duomenų centrų ir serverinių segmentas turėtų tapti vis svarbesne jos pajamų dalimi.

  • Suomijos „Quanscient“ pritraukė 10 mln. eurų: nori paspartinti multiphysics simuliacijas DI erai

    Suomijos „Quanscient“ pritraukė 10 mln. eurų: nori paspartinti multiphysics simuliacijas DI erai

    Kas yra „Quanscient“

    Suomijos Tamperėje įsikūręs startuolis „Quanscient“ pranešė užsitikrinęs 10 mln. eurų A serijos investiciją. Bendrovė kuria debesijoje veikiančią multiphysics simuliacijų platformą, kurią siekia pritaikyti DI naudojimui inžinerijoje.

    „Quanscient“ specializacija apima tiek klasikines fizikos simuliacijas, tiek kvantinių algoritmų taikymą skaičiavimams. Bendrovė teigia, kad jos tikslas yra spartinti skaitmeninių prototipų kūrimą ir mažinti priklausomybę nuo brangių fizinių bandymų.

    Kas investavo ir kam bus skirti pinigai

    Investicijų raundui vadovavo Danijos kvantinių technologijų fondas 55 North ir Austrijos pramonės investuotojas B&C Group. Taip pat dalyvavo ankstesni investuotojai: Maki.vc, Crowberry Capital, QAI Ventures ir First Fellow Partners.

    Pasak bendrovės, naujas kapitalas bus skirtas tarptautinei plėtrai ir produkto vystymui, įskaitant simuliacijų, kvantinių algoritmų ir DI integracijos suvienijimą vienoje platformoje. Tai atspindi platesnę rinkos kryptį, kai inžineriniai sprendimai perkeliami į debesiją dėl mastelio ir našumo.

    Kodėl simuliacijos tampa DI „silpnąja grandimi“

    „Quanscient“ akcentuoja, kad aparatinės įrangos ir pramoninių produktų kūrime vis dar dominuoja lėtas bandymų ir klaidų ciklas. Tokiose srityse kaip energetika, aviacija ar automobilių pramonė, net ir nedidelis modelio detalumo padidinimas gali reikšti labai išaugusį skaičiavimo laiką.

    Bendrovės nurodomame tyrime teigiama, kad 89 proc. inžinierių reguliariai supaprastina fizikos modelius vien tam, kad jie „tilptų“ į laiko ir skaičiavimo biudžetus. Tai reiškia kompromisą tarp greičio ir tikslumo, o toks kompromisas ypač brangiai kainuoja kuriant sudėtingus produktus.

    „DI neperkeis aparatinės įrangos inžinerijos, jei pačios simuliacijos nebus perkonstruotos jam. Padarę multiphysics simuliaciją kaip kodą ir išplečiamą debesijoje, sukuriame fizikos duomenų kiekį, kurio DI reikia“, – sakė „Quanscient“ bendraįkūrėjas ir vadovas Juha Riippi.

    Startuolis tvirtina, kad dabartiniams DI modeliams vis dar trūksta patikimų, aukštos kokybės fizikos duomenų, o tai riboja gebėjimą prognozuoti realaus pasaulio procesus. Dėl šios priežasties simuliacijos išlieka vienu didžiausių „butelio kaklelių“ inžinerijos grandinėje.

    Ką žada platforma ir kokie iššūkiai laukia

    „Quanscient“ teigia, kad jų sprendimas simuliacijas paverčia debesijoje mastelio principu veikiančiu procesu, kur fizikos skaičiavimai generuoja duomenis DI mokymui ir optimizacijai. Bendrovė deklaruoja, kad kai kuriais atvejais simuliacijos gali būti vykdomos iki 100 kartų greičiau, o vykdymo trukmė sumažėja iki 99 proc.

    Vis dėlto tokie pažadai inžinerijos rinkoje paprastai priklauso nuo konkretaus uždavinio, modelio sudėtingumo, skaičiavimo infrastruktūros ir to, ar lyginama su senesniais, lokaliai paleidžiamais sprendimais. Praktikoje svarbiausia tampa ne tik greitis, bet ir rezultatų patikimumas bei sklandus integravimas į įmonių projektavimo procesus.

    55 North vyriausiasis mokslo vadovas ir generalinis partneris Helmut Katzgraber pabrėžė, kad inžinerijos komandos turi aprėpti didesnę projektavimo erdvę ir sudėtingesnę fiziką nei leido senieji įrankiai. Jo vertinimu, debesijos principu sukurta platforma kartu su kvantinių algoritmų kryptimi gali suteikti našumo šuolį neprarandant tikslumo.

    Bendrovė įkurta 2021 metais, ją įsteigė Juha Riippi, Alexandre Halbach, Asser Lähdemäki ir Valtteri Lahtinen, o 2024 metais prie įkūrėjų prisijungė Andrew Tweedie. „Quanscient“ skelbia turinti apie 40 specialistų iš 15 šalių ir dirbanti su didelėmis pramonės įmonėmis Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Japonijoje.