CP v2

Tag: Deezer

  • „Spotify“ nuo rugsėjo žymės DI sukurtus atlikėjų profilius: ar tai sustabdys netikrų dainų srautą?

    „Spotify“ nuo rugsėjo žymės DI sukurtus atlikėjų profilius: ar tai sustabdys netikrų dainų srautą?

    „Spotify“ pranešė, kad nuo rugsėjo kai kuriuose atlikėjų profiliuose atsiras ženklelis AI Persona, padėsiantis klausytojams atpažinti tapatybes, kurios gali būti sukurtos naudojant dirbtinį intelektą. Platforma pabrėžia, kad žymėjimas skirtas viešajai atlikėjo tapatybei, o ne tam, kaip tiksliai buvo sukurta pati muzika.

    Kartu „Spotify“ keičia ir matomumo taisykles: DI personos nebus įtraukiamos į redakcines ir algoritmines rekomendacijas. Tokiu būdu siekiama suteikti daugiau erdvės žmonių kuriamai muzikai ir sumažinti paskatas dirbtinai išpūsti klausymus per automatiškai generuojamą turinį.

    Atlikėjams bus suteikta galimybė patiems nurodyti, ar jie save laiko DI persona, tačiau „Spotify“ taip pat žada atlikti vidines patikras. Be to, klausytojai galės pranešti apie profilius, kurie, jų manymu, turėtų būti peržiūrėti.

    Kaip platformos kovoja su DI srautu

    Sprendimas priimtas augant įtampai dėl sparčiai didėjančio automatiškai kuriamos muzikos kiekio srautinių transliacijų paslaugose. Pavyzdžiui, „Deezer“ anksčiau skelbė, kad 2026 metų birželį DI sukurti įrašai sudarė daugiau nei pusę visų naujų kasdienių įkėlimų, todėl teko griežtinti turinio valymo ir piktnaudžiavimo prevencijos priemones.

    Su panašiu reiškiniu susidūrė ir „Spotify“: bendrovė yra nurodžiusi, kad per 12 mėnesių pašalino 75 000 000 šlamšto įrašų. Muzikos industrijoje tai siejama su tuo, kad DI įrankiai leidžia labai greitai kurti didžiulius kiekius dainų, kurios vėliau gali būti naudojamos tiek masinei auditorijai medžioti, tiek apgaulingiems perklausų srautams generuoti.

    Pasak „Spotify“, naujasis ženklelis turėtų padėti atskirti, ar profilis atstovauja realiam žmogui, kai klausytojai atranda muziką per automatines rekomendacijas. Bendrovė akcentuoja, kad kūrybiniame procese DI gali būti naudojamas skirtingai, tačiau tapatybės skaidrumas yra atskiras klausimas.

    Kai DI atlikėjai tampa hitais

    Viešų diskusijų apie netikras tapatybes katalizatoriumi tapo atvejai, kai DI projektai prasiveržė į plačias auditorijas. Vienas ryškiausių pavyzdžių buvo „The Velvet Sundown“: projektas 2025 metais „Spotify“ greitai surinko daugiau nei 1 000 000 mėnesio klausytojų, o vėliau pripažino, kad muzika, balsai, tekstai ir vaizdinė medžiaga kurti padedant dirbtiniam intelektui.

    Tokie atvejai rodo, kad klausytojams vis sunkiau atskirti, kur baigiasi įprastas skaitmeninis įvaizdžio kūrimas ir kur prasideda visiškai sintetinė tapatybė. Dėl to platformoms tenka spręsti ne tik autorinių teisių ar apgaulingų perklausų problemas, bet ir pasitikėjimo klausimą, kuris tiesiogiai veikia rekomendacijų kokybę.

    Naujasis AI Persona žymėjimas gali tapti kompromisu tarp inovacijų ir skaidrumo, tačiau jo efektyvumas priklausys nuo to, kaip nuosekliai „Spotify“ identifikuos DI tapatybes ir kaip greitai reaguos į vartotojų pranešimus. Muzikos industrijai tai signalas, kad artimiausiais mėnesiais skaidrumo reikalavimai DI kuriamam turiniui tik griežtės.

  • „Spotify“ ištrynė 75 mln DI dainų: prasidėjo karas su muzikos spamu ir klastotėmis

    „Spotify“ ištrynė 75 mln DI dainų: prasidėjo karas su muzikos spamu ir klastotėmis

    Internete sparčiai daugėja muzikos, kurią masiškai kuria dirbtinis intelektas, o srautinio transliavimo platformoms tai virsta kokybės, autorinių teisių ir sukčiavimo problema. Į paslaugas kasdien įkeliami dešimtys tūkstančių naujų kūrinių, o dalis jų yra menkos vertės, kartojantys tuos pačius šablonus arba mėginantys imituoti žinomus atlikėjus.

    Šiame kontekste „Spotify“ pastaraisiais metais ėmėsi griežtesnio moderavimo ir, remiantis viešai aptariamais industrijos vertinimais, iš platformos pašalino daugiau kaip 75 mln. įrašų, kurie buvo priskirti šlamštui ar manipuliacijoms. Tokie kūriniai dažnai keliami ne tam, kad surastų auditoriją, o kad dirbtinai generuotų perklausas, užtvindytų rekomendacijas ir išnaudotų atlygio už srautus modelį.

    Problemos mastą didina tai, kad dainą šiandien galima sugeneruoti per kelias minutes, pasitelkus tekstinį aprašą ir automatizuotą platinimą. Dėl to platformos susiduria ne tik su gausa, bet ir su autentikos klausimu: klausytojams tampa vis sunkiau suprasti, ar kūrinį sukūrė realus atlikėjas, ar tai anoniminė masinės gamybos produkcija.

    „DI nepakeitė pačios šlamšto logikos, jis tik pakėlė senas manipuliacijas į naują lygį“, – sakė „Spotify“ atstovas Samas Duboffas.

    Platformoms tenka spręsti ir kitą jautrią temą: duomenų rinkimą modelių mokymui, kai technologijų bendrovės mėgina automatizuotai nuskaityti turinį. Tokie procesai kelia tiek saugumo, tiek teisinius klausimus, nes muzikos failai ir metaduomenys yra komercinės vertės, o jų naudojimas DI mokymui vis dažniau tampa derybų bei ginčų objektu.

    Panašias tendencijas fiksuoja ir konkurentai. „Deezer“ yra skelbusi, kad DI sukurta muzika sudaro reikšmingą dalį naujai įkeliamo turinio, todėl diegia atpažinimo sistemas, o rinkoje stiprėja spaudimas turėti aiškesnį žymėjimą. Vartotojams tai svarbu ne tik dėl skaidrumo, bet ir dėl to, kad rekomendacijos bei grojaraščiai neatsidurtų automatiškai generuojamo triukšmo įkaitu.

    Reaguodama į situaciją, įrašų industrija kartu su technologiniais partneriais vis dažniau kalba apie standartizuotus metaduomenis ir savanoriškas žymas, kurios leistų identifikuoti kūrinius, sukurtus ar reikšmingai pakeistus naudojant DI. „Spotify“ taip pat yra nurodžiusi, kad stiprina atlikėjų profilių autentifikavimą ir taiko priemones prieš piktnaudžiavimą, tačiau kartu pabrėžia, jog turinio vertinimas turi remtis aiškiomis taisyklėmis ir nuoseklia praktika.

    Šis ginčas persikelia ir į politikos lygmenį: kai kuriose šalyse vis aktyviau svarstoma, kaip reguliuoti DI turinį, kad būtų apsaugotos autorinės teisės ir užtikrintas skaidrumas vartotojams. Artimiausiu metu rinkai svarbiausi taps du dalykai: patikimas DI turinio žymėjimas ir realiai veikiantys mechanizmai, ribojantys masinį šlamštą, kuris kenkia tiek kūrėjams, tiek klausytojų patirčiai.