Tag: DeFi

  • Everclear stabdo veiklą: CLEAR žetonas smuko 48 proc., komanda svarsto išpirkimą ir atvėrimą

    Everclear stabdo veiklą: CLEAR žetonas smuko 48 proc., komanda svarsto išpirkimą ir atvėrimą

    Kas nutiko „Everclear“?

    Kryžminių blokų grandinių infrastruktūros projektas „Everclear“ pranešė pradedantis veiklos uždarymą. Komanda stabdo ne tik pagrindinę vartotojo sąsają ir protokolą, bet ir su projektu susijusias organizacijas, įskaitant fondą bei tyrimų laboratorijos padalinį.

    Po šios žinios projekto žetonas CLEAR rinkoje patyrė staigų išpardavimą ir per dieną smuko apie 48 proc. Tokie kritimai kriptoturto rinkoje dažniausiai siejami su pasitikėjimo praradimu ir baime, kad projekto ateitis tampa neaiški.

    Ar vartotojų lėšos saugios?

    „Everclear“ teigimu, protokolas jau yra „išjungtas“, o komandos turimomis žiniomis sistemoje neliko įstrigusių vartotojų lėšų. Pasak pranešimo, likęs protokole buvęs užrakintas turtas buvo atsiimtas vartotojų ir partnerių.

    Projektas taip pat nurodė, kad jei kas nors mano vis dar turintis lėšų protokole, turėtų kreiptis į komandos palaikymą. Tai įprasta praktika uždarant decentralizuotų finansų produktus, kai dalis vartotojų gali būti pamiršę apie senas pozicijas ar techninius veiksmus.

    Kodėl modelis nepasiteisino?

    „Everclear“ kūrė tarpgrandininio kliringo ir atsiskaitymų sprendimą, skirtą mažinti likvidumo fragmentaciją skirtinguose blokų grandinių tinkluose. Anksčiau projektas buvo žinomas kaip „Connext“ ir vėliau buvo pervadintas, kartu išleidžiant CLEAR žetoną.

    Komanda aiškino, kad pastaruoju metu bandė persiorientuoti į B2B2C paslaugas ir esą pasiekė milijonais eurų matuojamas mėnesines pajamas bei pritraukė didesnius rinkos dalyvius. Vis dėlto dabartinėmis rinkos sąlygomis šios pajamos, komandos vertinimu, buvo nepakankamos ir nepadengė ilgalaikio veiklos finansavimo poreikio.

    Projekto teigimu, nors buvo pasiektas apie 500 000 000 eurų siekiantis mėnesinis apyvartos mastas, vartotojai išliko itin jautrūs kainai, o didelis srautas nevirto prasmingu pelningumu. Komanda taip pat pripažino neįvertinusi, kiek laiko užtruks partnerių integracijos, todėl finansinis rezervas išseko anksčiau, nei dalis susitarimų tapo realiomis pajamomis.

    Kas laukia toliau: skolos, išpirkimas ir atviro kodo scenarijus

    „Everclear“ nurodė likusias lėšas planuojanti skirti neapmokėtiems įsipareigojimams padengti. Taip pat svarstoma galimybė įvykdyti žetono išpirkimą, jei po atsiskaitymo su kreditoriais dar liktų turto.

    Komandos pateiktais skaičiavimais, potencialus išpirkimas, jei būtų įgyvendintas, galėtų siekti nuo 50 000 iki 200 000 JAV dolerių, tai yra maždaug nuo 46 000 iki 184 000 eurų. Kartu pabrėžta, kad toks scenarijus nėra garantuotas ir priklausys nuo galutinės finansinės situacijos.

    Dar viena kryptis, kurią projektas svarsto, yra protokolo kodo atvėrimas. Tai suteiktų galimybę bendruomenei arba decentralizuotai autonominei organizacijai tęsti darbus su nauja komanda, tačiau intelektinės nuosavybės klausimas, pasak projekto, šiuo metu priklauso „Everclear“ fondui.

    „Protokolas yra uždaromas, ir, mūsų žiniomis, lėšos nėra įstrigusios, nes likęs užrakintas turtas buvo atsiimtas vartotojų ir partnerių“, – sakė „Everclear“ komanda.

    „Nors pasiekėme didelę apyvartą, rinkai pritrūko komercinio gylio, o vartotojai buvo itin jautrūs kainai, todėl nepavyko paversti masto tvariomis pajamomis“, – sakė „Everclear“ komanda.

    Projektas anksčiau buvo sulaukęs rizikos kapitalo investuotojų dėmesio ir vystymą pradėjo dar 2017 metais, o pagrindinį tinklą paleido 2025 metais. Rinkoje tokie atvejai primena, kad net ir techniškai ambicingi tarpgrandininiai sprendimai išlieka priklausomi nuo tvaraus verslo modelio, partnerių įdiegimo tempo ir realios paklausos.

  • „Immunefi“ perima „Code4rena“ klientus: kodėl uždaroma audito platforma ir kas keisis

    „Immunefi“ perima „Code4rena“ klientus: kodėl uždaroma audito platforma ir kas keisis

    Išmaniųjų sutarčių audito platforma „Code4rena“ pranešė nutraukianti veiklą, o „Web3“ saugumo bendrovė „Immunefi“ perims dalį jos klientų ir saugumo tyrėjų. Bendrovės teigia, kad šis perėjimas turėtų vykti sklandžiai, o pradėti darbai bus užbaigti.

    „Code4rena“ išsiskyrė vadinamuoju konkurencinio audito modeliu, kai nepriklausomi tyrėjai varžosi tarpusavyje, ieškodami pažeidžiamumų, o atlygis priklauso nuo rastų klaidų svarbos. Toks formatas kriptovaliutų ekosistemoje padėjo greitai mobilizuoti didelę ekspertų bendruomenę ir pagreitinti saugumo patikrų tempą.

    Ką reiškia platformos uždarymas?

    „Code4rena“ nurodė, kad visi atviri konkursai ir premijų programos bus įvykdyti iki pabaigos, o aktyvūs įsipareigojimai uždaromi tvarkingai. Tai svarbu projektams, kurie jau buvo pradėję auditus ar buvo paskelbę atlygio mechaniką už konkrečias pažeidžiamumų klases.

    „Immunefi“ savo ruožtu skelbia, kad padės migruojantiems protokolams perkelti premijų programų apimtis, taisykles ir atlygių struktūras. Praktikoje tai reiškia, kad projektai gali toliau vykdyti saugumo programas, tik kitoje infrastruktūroje ir su kitos platformos procesais.

    „Priėmę sprendimą įvertinome visus veiksnius ir nusprendėme palaipsniui uždaryti „Code4rena“, o atvirus darbus užbaigti iki galo“, – sakė „Code4rena“.

    „„Code4rena“ suvaidino didelį vaidmenį formuojant kriptovaliutų saugumą, o migruojantiems protokolams padėsime perkelti programų apimtis, taisykles ir atlygių struktūras“, – sakė „Immunefi“.

    Kontekstas: saugumo incidentų spaudimas

    Sprendimas uždaryti „Code4rena“ priimtas kriptovaliutų sektoriui išgyvenant sudėtingą laikotarpį, kai saugumo incidentai ir išnaudojimai toliau kartojasi. Rinkoje tai didina spaudimą protokolams stiprinti auditų kokybę, o naudotojams ir investuotojams kelia papildomų rizikos vertinimo klausimų.

    Tuo pačiu bendra decentralizuotų finansų veikla pastaruoju metu smukusi, o mažėjant kapitalui ekosistemoje projektai dažniau persvarsto sąnaudų struktūrą. Auditai ir nuolatinės premijų programos yra brangios, todėl dalis komandų ieško efektyvesnių modelių, o platformos konkurencija dėl klientų darosi intensyvesnė.

    Kas toliau klientams ir tyrėjams?

    Klientams svarbiausias klausimas yra tęstinumas: ar išliks tie patys testavimo prioritetai, terminai ir atlygio logika. „Immunefi“ žada padėti perkelti esminius parametrus, tačiau praktiniai skirtumai neišvengiami, nes platformos skiriasi darbo eiga, taisyklių detalėmis ir tyrėjų bendruomenės dinamika.

    Tyrėjams ši situacija reiškia persiorientavimą: dalis jų tikėtina seks paskui projektus į „Immunefi“, kiti rinksis alternatyvias audito ar premijų platformas. Rinkoje tai gali paskatinti didesnę konsolidaciją, kai kelios didesnės ekosistemos pritraukia didžiąją dalį programų ir talentų.

    Projektams, kurie šiuo metu svarsto auditus ar premijų programas, pokytis yra priminimas apie tiekėjų riziką: verta turėti aiškų planą, kaip saugumo procesai būtų tęsiami platformai pasikeitus ar jai nutraukus veiklą. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali sustiprinti tendenciją derinti kelis metodus vienu metu: auditus, premijų programas ir automatizuotą stebėseną.

  • „Sharplink“ pajamos šoktelėjo iki 10,7 mln. eurų: kodėl ETH pajamingumo planas vis dar kainuoja brangiai

    „Sharplink“ pajamos šoktelėjo iki 10,7 mln. eurų: kodėl ETH pajamingumo planas vis dar kainuoja brangiai

    Kriptovaliutų sektoriuje veikianti bendrovė „Sharplink“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos pajamos pasiekė apie 10,7 mln. eurų. Įmonė pabrėžia, kad pagrindinis šuolio veiksnys buvo pajamos iš iždo strategijos, susietos su Ethereum (ETH) laikymu ir jo „įdarbinimu“ tinkle.

    Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu pernai „Sharplink“ buvo fiksavusi maždaug 660 000 eurų pajamų lygį, tad augimas skaičiuojamas dešimtimis kartų. Vis dėlto didelės pajamos dar nereiškia pelno, ypač kai balansą smarkiai veikia kripto turto kainų svyravimai ir apskaitiniai perkainojimai.

    Nors veiklos mastas augo, bendrovė pranešė apie didelį grynąjį nuostolį, daugiausia siejamą su nerealizuotais nuostoliais dėl ETH kainos kritimo per ketvirtį. Tokie nuostoliai dažnai atsiranda tuomet, kai turimas kripto turtas ataskaitiniu laikotarpiu pinga, net jei jis nėra parduodamas.

    Pereinama nuo steikingo prie sudėtingesnių strategijų

    „Sharplink“ vadovai investuotojams aiškino, kad įmonė nebenori apsiriboti vien tradiciniu ETH steikingu. Planas yra plėsti veiklą į kitas grandinėje veikiančias pajamingumo strategijas, kurios teoriškai gali generuoti didesnę grąžą nei bazinis steikingo atlygis, tačiau reikalauja griežtesnės rizikos kontrolės.

    „Siekiame mažų, nuoseklių laimėjimų, o ne rizikuoti dėl fondų tipo grąžų“, – sakė „Sharplink“ vadovas Josephas Chalomas.

    Šis tonas atspindi platesnę rinkos realybę: po kelių metų kripto krizių investuotojai jautriau vertina riziką, o kripto įmonėms tenka įrodyti, kad pajamingumas nėra paremtas pernelyg agresyviomis, sunkiai valdoma rizika pasižyminčiomis schemomis.

    Kodėl rizikos valdymas tampa esminiu veiksniu

    Ethereum pajamingumo strategijos vis dažniau remiasi decentralizuotų finansų protokolais, likvidumo teikimu ar kitais onchain sprendimais. Tačiau tokios kryptys yra jautrios tiek technologinėms klaidoms, tiek piktavališkiems išpuoliams, o viešai žinomi incidentai primena, kad vienas pažeidžiamumas gali kainuoti šimtus milijonų eurų.

    Dėl to bendrovės, kurios kaupia didelius ETH rezervus ir siekia gauti papildomą grąžą, priverstos kurti procesus, panašius į institucinių investuotojų standartus: aiškias rizikos ribas, nepriklausomą kontrolę, atsargų diversifikavimą bei veiklos skaidrumą.

    Rinka stebi ir kitus didelius ETH „iždus“

    „Sharplink“ yra viena iš didžiausių viešųjų bendrovių, kurios strategijoje svarbią vietą užima ETH rezervai. Tokių bendrovių plėtra rodo kryptį, kai kripto turtas traktuojamas kaip ilgalaikio kapitalo dalis, o ne vien spekuliacinis instrumentas.

    Tuo pačiu investuotojams tai išlieka dviprasmiškas signalas: net ir augant pajamoms, ketvirčių rezultatai gali būti labai nepastovūs, nes juos stipriai lemia ETH kaina. Dėl šios priežasties rinkoje vis dažniau vertinama ne vien deklaruojama grąža, bet ir tai, kaip įmonė ją uždirba bei kokią kainą sumoka per riziką ir svyravimus.

  • Arbitrum atlaisvino apie 71 mln. eurų vertės ETH pervedimą į Aave, bet pretenzijos dėl ryšių su Šiaurės Korėja lieka

    Arbitrum atlaisvino apie 71 mln. eurų vertės ETH pervedimą į Aave, bet pretenzijos dėl ryšių su Šiaurės Korėja lieka

    JAV federalinė teisėja Manhatane leido iš dalies atlaisvinti didžiausią atgaunamų lėšų paketą po balandį įvykusio „Kelp DAO“ išpuolio, tačiau teisinė rizika dėl šio turto niekur nedingo. Arbitrum DAO nuo gegužės 1 dienos buvo įšaldžiusi 30 766 ETH, kurių vertė siekia apie 71 mln. eurų.

    Pietų Niujorko apygardos teismo teisėja Margaret Garnett pakeitė anksčiau galiojusį ribojantį nurodymą taip, kad būtų galima įvykdyti grandinėje vykstantį valdymo sprendimą. Tai reiškia, kad Arbitrum bendruomenės balsavimu patvirtintas pervedimas į skaitmeninio turto piniginę, kurią kontroliuoja Aave, gali įvykti nepažeidžiant teismo nurodymo.

    Teismas taip pat aiškiai pasakė, kad pervedimą inicijuojančios ar už jį balsuojančios šalys nebus laikomos pažeidusios ribojantį nurodymą vien dėl paties pervedimo. Šis patikslinimas buvo itin svarbus delegatams ir žetonų turėtojams, nes iki šiol buvo neaišku, ar balsavimas galėtų sukelti asmeninę teisinę atsakomybę.

    Kodėl ETH nėra „laisvas ir švarus“

    Nors pervedimas leidžiamas, teisinė našta dėl lėšų persikelia kartu su jomis. Pagal teismo sprendimą Aave LLC sutiko būti saistoma ribojančio nurodymo taip, lyg jis būtų įteiktas tiesiogiai, todėl ETH, patekę į Aave valdomą piniginę, vis tiek gali būti taikinys būsimam teismo sprendimui.

    Jei teismas vėliau pripažintų, kad prioritetinė teisė į šį turtą priklauso ieškovams, Aave galėtų būti įpareigota perduoti ETH. Taigi sprendimas laikomas kompromisu: jis leidžia judėti atkūrimo procesui, bet palieka galioti pretenzijas.

    Ką teismui aiškina abi pusės

    Aave siekė, kad ribojantis nurodymas būtų panaikintas, argumentuodama, jog įšaldytas ETH yra iš vartotojų pavogtas turtas, o vagystė nesukuria nuosavybės teisės. Platformos pozicija remiasi praktiniu DeFi principu: jei lėšos pavogtos, jos turi grįžti nukentėjusiesiems, o ne tapti teisminio ginčo įkaite.

    Ieškovai, atstovaujami Gerstein Harrow LLP, laikosi kitos logikos ir teigia, kad ETH gali būti laikomas su Šiaurės Korėja susijusiu turtu, į kurį galima nukreipti išieškojimą pagal JAV teisės aktus, taikomus terorizmo rėmėjams. Jų argumentai siejami su ankstesniais teismų sprendimais, kuriais jiems buvo priteistos didelės sumos, o dabar ieškoma realiai pasiekiamo turto kriptovaliutų infrastruktūroje.

    Platesnis kontekstas DeFi rinkoje

    Ši byla išryškina augančią tendenciją: dideli DeFi incidentai vis dažniau persikelia iš techninio reagavimo į teismų salę, o ginčai apima ne tik įsilaužėlius, bet ir protokolus, valdymo dalyvius bei turto „saugotojus“ grandinėje. Teisėjų sprendimai tokiuose ginčuose tampa precedentiniais, nes apibrėžia, kiek atsakomybės gali tekti decentralizuoto valdymo dalyviams.

    30 766 ETH yra reikšminga dalis platesnių atkūrimo pastangų, kuriomis siekiama atstatyti po išpuolio nukentėjusio turto ekonominį padengimą. Teismas dėl likusių klausimų galutinio sprendimo dar nepriėmė, o pagrindinis ginčas, kam galiausiai priklausys įšaldytas turtas, kol kas lieka atviras.

    „Bet kuri šalis, inicijuojanti grandinėje vykstantį pervedimą, balsuojanti dėl jo ar dalyvaujanti pervedime į Aave LLC, nepažeidžia ribojančio nurodymo“, – nurodė teisėja Margaret Garnett.

  • Duke universiteto teisininkas: su Trumpu siejamas „World Liberty Financial“ galėjo platinti vertybinį popierių

    Duke universiteto teisininkas: su Trumpu siejamas „World Liberty Financial“ galėjo platinti vertybinį popierių

    Duke universiteto teisės dėstytojas Lee Reiners teigia, kad su Donaldo Trumpo šeima siejamas decentralizuotų finansų ir stabiliosios vertės monetų projektas „World Liberty Financial“ galėjo išleisti neregistruotą vertybinį popierių. Tokia pozicija išdėstyta jo komentare, kuriame vertinamas WLFI žetono statusas JAV rinkos priežiūros požiūriu.

    Autorius remiasi JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijos (SEC) viešai aptariama žetonų klasifikavimo logika ir pabrėžia, kad WLFI nebūtinai atitinka „skaitmeninės žaliavos“ apibrėžimą. Nors projekto komanda WLFI pristato kaip valdymo žetoną, teisininkas kelia klausimą, ar tai nepatenka į vertybinių popierių reguliavimo sritį.

    Kas lemia, ar žetonas yra vertybinis popierius?

    JAV praktikoje tokie ginčai dažnai sukasi apie vadinamąjį Howey testą, kuriuo vertinama, ar pirkėjai investavo lėšas tikėdamiesi pelno iš kitų asmenų pastangų. Reiners argumentuoja, kad WLFI platinimas galėjo sukurti būtent tokį lūkestį, ypač jei komunikacijoje buvo akcentuojamas projekto vystymas, augimas ir būsima nauda.

    Pasak jo, svarbi ne vien formali žetono etikėtė, bet ir realus platinimo kontekstas: rinkodara, „whitepaper“ tipo dokumentai bei pažadai sukurti veikiančią sistemą. Teisininkas pabrėžia, kad reguliuotojai vertina, ar investuotojai pagrįstai gali tikėtis, kad žetono vertė kils dėl emitento ar artimos komandos veiksmų.

    Projektas startavo 2024 metų spalį, o WLFI buvo pristatytas kaip balsavimo priemonė planuojamam skolinimo protokolui. Viešai skelbta, kad WLFI neturėtų suteikti teisių į įmonės nuosavybę, dividendus ar pelno dalį, taip siekiant jį atitolinti nuo vertybinio popieriaus požymių.

    Vis dėlto, anot Reiners, reikšminga tai, kad priešpardavimų metu buvo parduota apie 25 mlrd. WLFI žetonų iš 100 mlrd. bendros pasiūlos, kai pati sistema dar buvo ankstyvoje stadijoje. Jo vertinimu, tokiose situacijose pirkėjų sprendimą gali lemti ne tik valdymo funkcija, bet ir tikėjimas būsima ekonomine grąža.

    Centralizacijos ir interesų konfliktų klausimai

    Reiners taip pat ginčija, ar projektas iš tiesų yra pakankamai decentralizuotas. Jo teigimu, jei kontrolė, sprendimų priėmimas ar esminiai svertai išlieka sutelkti siauroje grupėje, žetono „bendruomeninio valdymo“ idėja gali tapti labiau deklaracija nei praktika.

    Kaip vieną pavyzdžių jis mini sandorį su skolinimo protokolu „Dolomite“, kai, viešai skelbta, buvo siekta pasiskolinti apie 75 mln. JAV dolerių vertės stabiliosios vertės monetų, užstatui naudojant 5 mlrd. WLFI. Perskaičiavus apytiksliu kursu, tai sudaro apie 70 mln. eurų, nors galutinė suma eurais priklausytų nuo sandorio dienos kurso.

    Teisininkas atkreipia dėmesį, kad „Dolomite“ bendraįkūrėjas Corey Caplan yra „World Liberty Financial“ patarėjas, o dalis pasiskolintų aktyvų buvo USD1 stabilioji moneta, kurią taip pat sieja projektas. Tokios sąsajos, jo manymu, kelia klausimų dėl sandorių nepriklausomumo ir galimo savanaudiško interesų derinimo.

    Dar vienas akcentas yra verslininko Justino Suno pareikšti kaltinimai, esą projektas galėjo įšaldyti jo žetonus ir apriboti valdymo teises. Nors tai yra teisinio ginčo dalis ir kaltinimai dar turėtų būti vertinami teisme, Reiners teigia, kad tokios aplinkybės, jei pasitvirtintų, rodytų reikšmingą vienpusę projekto kontrolę.

    Reguliavimo fonas ir politinis jautrumas

    SEC šiuo metu vadovauja pirmininkas Paulas Atkinsas, kurį į pareigas paskyrė prezidentas Donaldas Trumpas. Reiners savo komentare kelia platesnį klausimą, ar reguliuotojas turės pakankamai nepriklausomumo, jei reikėtų tirti projektą, kuriame prezidentas ar jo aplinka galėtų turėti finansinį interesą.

    Pastaraisiais metais JAV Kongrese ne kartą buvo keliamos etikos rizikos dėl politikų ir aukšto profilio asmenų ryšių su kriptoturto iniciatyvomis. „World Liberty Financial“ atvejis, anot stebėtojų, gali tapti testu, kiek nuosekliai JAV institucijos taikys taisykles, kai kriptoturto rinka persipina su politika.

    Pats projektas anksčiau yra atmetęs dalį kritikos, pabrėždamas WLFI valdymo paskirtį ir teigdamas, kad žetonas nesuteikia finansinių teisių į pelną. Tačiau teisiniai vertinimai dažnai priklauso nuo faktinių aplinkybių, o ne vien deklaracijų, todėl ginčas dėl WLFI statuso gali persikelti į reguliuotojų ir teismų lygmenį.

  • SEC svarsto naujas taisykles onchain rinkoms: daugiau aiškumo DeFi programoms ir „kriptovaliutų seifams“

    SEC svarsto naujas taisykles onchain rinkoms: daugiau aiškumo DeFi programoms ir „kriptovaliutų seifams“

    JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) svarsto, ar reikalingas naujas taisyklių paketas, skirtas onchain finansų rinkoms ir programinei įrangai. Komisijos pirmininkas Paulas Atkinsas pabrėžė, kad būtina aiškiau apibrėžti, kaip ilgametė SEC reguliavimo sistema taikoma šiuolaikinėms programoms.

    Pasak jo, daugelis onchain sprendimų nebetelpa į tradicines kategorijas, pagal kurias SEC paprastai prižiūri rinkos dalyvius, pavyzdžiui, biržas, brokerius ar kliringo organizacijas. Šiuolaikiniai protokolai dažnai sujungia kelias funkcijas vienu metu, todėl senos sąvokos ne visada atspindi realią veiklą.

    „Programinės įrangos taikomosios programos šiandien ne visada tvarkingai telpa į šias kategorijas. Vienas protokolas gali sudaryti sandorį, valdyti užstatą, nukreipti likvidumą ir atsiskaityti per kelias sekundes“, – sakė Paulas Atkinsas.

    Šie pasisakymai išryškina labiau palankią SEC kryptį kripto turto atžvilgiu, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, kai institucija dažniau akcentuodavo rizikas ir platų vertybinių popierių teisės taikymą. Rinkos dalyviams svarbu ne tik tonas, bet ir praktinės pasekmės, nes taisyklių interpretacija tiesiogiai veikia, kaip kuriamos ir platinamos finansinės programos.

    SEC vadovas ragino svarstyti formalų taisyklių kūrimo procesą, kai dėl pakeitimų teikiamos pastabos ir vyksta viešos konsultacijos. Toks kelias galėtų apimti keičiamas arba patikslinamas sąvokas, susijusias su birža, brokeriu ir kliringo organizacija, kai kalbama apie onchain prekybos sistemas.

    Atskira tema tapo vadinamieji kripto seifai, tai onchain programos, kurios leidžia naudotojams potencialiai uždirbti grąžą pasyviai, dažnai automatizuotai valdant strategijas ar užstatą. SEC signalizuoja, kad šiai sričiai gali reikėti aiškesnių gairių, nes tokie sprendimai vienu metu gali priminti ir investicinius produktus, ir technologines paslaugas.

    Kontekstui svarbu ir tai, kad neseniai SEC Prekybos ir rinkų skyrius paskelbė darbuotojų poziciją, jog tam tikros sąsajos, pavyzdžiui, DeFi piniginės, paprastai nebūtų laikomos brokeriais. Nors tokie pareiškimai nėra tas pats, kas privalomos taisyklės, rinkai jie signalizuoja, kokia kryptimi gali judėti vėlesni sprendimai.

    Industrijos atstovai Paului Atkinsui viešai pritarė, teigdami, kad institucija turėtų vertinti hibridinius modelius pagal jų realias funkcijas, o ne bandyti mechaniškai įsprausti į senas kategorijas. Jei SEC pasirinktų platesnį taisyklių atnaujinimą, tai galėtų sumažinti teisinį neapibrėžtumą JAV kripto ir DeFi sektoriuje, tačiau kartu gali atnešti ir naujų atitikties reikalavimų.

  • DeFi rinka vėl nerami: po naujų įsilaužimų protokolai stiprina apsaugą, bet rizika niekur nedingsta

    DeFi rinka vėl nerami: po naujų įsilaužimų protokolai stiprina apsaugą, bet rizika niekur nedingsta

    Decentralizuotų finansų, arba DeFi, rinka pastarosiomis savaitėmis vėl atsidūrė dėmesio centre dėl naujų įsilaužimų, lėšų vagysčių ir techninių spragų, kurios paveikė atskirus protokolus ir jų vartotojus. Nors DeFi žada finansines paslaugas be tarpininkų, praktikoje ši ekosistema išlieka itin priklausoma nuo kodo kokybės, audito ir to, kaip greitai komandos reaguoja į incidentus.

    Tokio tipo atakos dažniausiai smogia ne pačiam blokų grandinės tinklui, o išmaniosioms sutartims, tiltams tarp tinklų ar pačių projektų valdymo mechanizmams. Vartotojams tai reiškia, kad nuostoliai gali atsirasti net ir tada, kai bazinis tinklas veikia stabiliai, nes pažeidžiamiausia grandis neretai būna aplikacijų sluoksnyje.

    Kur slypi didžiausios spragos?

    Vienas dažniausių scenarijų yra klaidos išmaniosiose sutartyse, leidžiančios užpuolikams manipuliuoti kainų orakulais, likvidumo fondais ar skolinimo protokolų užstato logika. Kitas rizikos šaltinis yra kryžminiai tiltai, kurie sujungia skirtingus tinklus ir dėl sudėtingos architektūros neretai tampa patraukliu taikiniu.

    Problemas didina ir tai, kad dalis projektų juda greitai, o kodo pakeitimai diegiami dažnai, kartais nepaliekant pakankamai laiko pakartotiniams auditams. Net kai auditas atliktas, jis neužtikrina absoliučios apsaugos, nes klaidos gali slėptis nestandartiniuose scenarijuose arba atsirasti jau po atnaujinimų.

    Kaip reaguoja rinka ir protokolai?

    Po incidentų DeFi komandos paprastai skuba stabdyti pažeistas funkcijas, riboti išėmimus, kelti užstato reikalavimus arba laikinai išjungti tiltus, kad sumažintų tolesnę žalą. Vis dažniau matoma ir praktika didinti atlygį už praneštas spragas, taip bandant pritraukti saugumo tyrėjus dar iki realios atakos.

    Tuo pačiu rinkoje stiprėja rizikos valdymo priemonės: diegiami kelių parašų sprendimai, laiko užraktai svarbiems pakeitimams, griežtesnės valdymo teisės ir realaus laiko stebėsenos sistemos. Tačiau net ir geriausios praktikos negali visiškai panaikinti rizikos, ypač kai atakos tampa vis labiau automatizuotos ir naudojančios pažangias analitikos priemones, įskaitant DI.

    Ką svarbu žinoti vartotojams?

    Vartotojų rizika DeFi aplinkoje dažnai yra didesnė nei tradicinėse finansų paslaugose, nes daug kas remiasi asmenine atsakomybe ir savarankišku lėšų valdymu. Net ir patikimi projektai gali patirti incidentų, todėl svarbu vertinti protokolo istoriją, audito viešumą, komandos reakcijos greitį ir tai, ar rizikos parametrai nėra akivaizdžiai agresyvūs.

    Praktikoje ekspertai pataria diversifikuoti, nenaudoti vieno protokolo visoms lėšoms, vengti neaiškių tiltų, stebėti oficialius projekto pranešimus ir atsargiai vertinti staiga išaugusias grąžas. DeFi išlieka inovatyvi sritis, tačiau jos augimas toliau bus tiesiogiai susijęs su tuo, kaip sparčiai rinka gebės mažinti sistemines saugumo spragas.

  • „Aave“ teisme ginčija 67 mln. eurų ETH įšaldymą: kam priklauso po įsilaužimo atgautos lėšos?

    „Aave“ teisme ginčija 67 mln. eurų ETH įšaldymą: kam priklauso po įsilaužimo atgautos lėšos?

    Ginčas dėl įšaldytų kriptovaliutų

    „Aave“ bendrovė JAV federaliniame teisme pateikė skubų prašymą panaikinti nutartį, kuria įšaldytas apie 67 mln. eurų vertės eterio (ETH) kiekis, susijęs su balandžio mėnesį įvykusiu „Kelp DAO“ incidentu.

    Šios lėšos buvo perimtos ir atskirtos po to, kai, kaip teigiama, buvo išnaudota tarp grandinių veikianti infrastruktūra. „Aave“ pozicija aiški: laikinai atgautos pavogtos lėšos netampa kitų asmenų nuosavybe vien dėl to, kad jos buvo sulaikytos.

    Kodėl teismas įšaldė ETH?

    Nutartis, dėl kurios kilo ginčas, riboja Arbitrum DAO galimybes perkelti ar paskirstyti atgautą ETH. Iš pradžių rinkoje buvo tikimasi, kad ši suma taps vienu pirmųjų didesnių realiai susigrąžintų fondų, kurie galėtų būti grąžinti nukentėjusiems vartotojams.

    Situaciją komplikavo ieškovų reikalavimai, susiję su senesnėmis bylomis ir teismo sprendimais dėl žalos atlyginimo. Jie siekia įšaldytas lėšas priskirti kaip galimą restitucijos šaltinį, remdamiesi prielaidomis apie galimą išpuolio vykdytojų kilmę.

    „Aave“ argumentas: pavogta nėra nuosavybė

    „Aave“ teisme tvirtina, kad teiginiai apie konkrečių grupuočių dalyvavimą grindžiami neįrodyta spekuliacija. Net ir tuo atveju, jei įsilaužimas būtų susietas su konkrečiais nusikaltėliais, tai nekeistų esminio principo, kad pavogtos lėšos priklauso nukentėjusiems, o ne tretiesiems asmenims.

    „Vagis netampa savininku to, ką pavagia“, – sakė „Aave“ įkūrėjas Stani Kulechov, pabrėždamas, kad atgautos lėšos turėtų būti grąžintos vartotojams, iš kurių jos buvo pasisavintos.

    Kas vyko per „Kelp DAO“ incidentą?

    Byloje minimas išpuolis siejamas su spraga tarp grandinių veikiančiame mechanizme, dėl kurios buvo galima naudoti nepadengtas užstato pozicijas. Pasinaudojus tuo, buvo pasiskolinta didelė suma ETH iš „Aave“ vartotojų likvidumo.

    Vėliau Arbitrum ekosistemos lygmeniu buvo sulaikyta 30 766 ETH suma, kuri ir tapo teisinio ginčo objektu. Rinkoje tai vertinama kaip retas atvejis, kai po didelio masto incidento pavyksta perimti reikšmingą dalį turto, tačiau teisinės rizikos gali sustabdyti lėšų grąžinimą.

    „Aave“ taip pat prašo teismo panaikinti apribojimą arba įpareigoti ieškovus pateikti ne mažesnį nei 277 mln. eurų užstatą, kuris padengtų galimus nuostolius, jei įšaldymas liktų galioti. Ginčo baigtis gali tapti svarbiu precedentu, kaip teisiškai vertinamos decentralizuotų protokolų atgautos lėšos ir kam jos turėtų būti paskirstomos.

  • Arbitrum įšaldyti 30 766 ETH: JAV teismas stabdo planą grąžinti lėšas po „Kelp DAO“ įsilaužimo

    Arbitrum įšaldyti 30 766 ETH: JAV teismas stabdo planą grąžinti lėšas po „Kelp DAO“ įsilaužimo

    Niujorko federalinis teismas apsunkino Arbitrum DAO planą nukentėjusiesiems kompensuoti nuostolius po „Kelp DAO“ išnaudojimo, per kurį buvo pasisavinta apie 292 mln. JAV dolerių vertės kriptoturto. Arbitrum Saugumo taryba dar balandžio 20 dieną įšaldė 30 766 ETH, kai lėšos buvo atsektos iki su įsilaužimu siejamų adresų.

    Gegužės 1 dieną ieškovų atstovai pateikė Arbitrum DAO teismo draudimą, kuris riboja galimybes perkelti įšaldytą turtą. Šio veiksmo esmė tokia: įšaldytas eteris traktuojamas kaip turtas, kuriame Šiaurės Korėja gali turėti interesą, jei vagystė priskiriama su režimu siejamai grupei.

    Su įsilaužimu susijusį incidentą tiltų infrastruktūroje kai kurie rinkos dalyviai ir tyrėjai siejo su Lazarus grupe, kuri tarptautiniu mastu minima kaip su Šiaurės Korėja siejama kibernetinių nusikaltimų struktūra. Būtent ši prielaida tapo pagrindu bandymui įšaldytas lėšas priskirti prie režimo turto, į kurį galėtų pretenduoti senesnių teismo sprendimų kreditoriai.

    Ieškovai, inicijavę draudimą, nėra „Kelp DAO“ incidento aukos. Jie remiasi anksčiau priimtais ir iki šiol neįvykdytais teismų sprendimais dėl žalos, siejamos su Šiaurės Korėjos veikla, o įšaldytas kriptoturtas laikomas potencialiu išieškojimo objektu.

    Pagal viešai aptariamą teisinę logiką, svarbią vietą užima JAV teisės aktai, kurie tam tikromis sąlygomis leidžia kreditoriams išieškoti turtą, siejamą su terorizmą remiančiomis valstybėmis. Tokiose bylose esminis klausimas dažnai tampa ne vien nuosavybės kilmė, bet ir tai, ar turtas laikytinas režimo, jo agentūrų ar su jomis siejamų struktūrų nuosavybe.

    Tuo pat metu Arbitrum DAO bendruomenėje buvo pradėtas balsavimas dėl pasiūlymo įšaldytą eterį pervesti į DeFi United, po įsilaužimo suformuotą kelių protokolų paramos fondą. Pasiūlyme numatyta, kad lėšos būtų laikomos kelių parašų valdymo mechanizme, o jų panaudojimas būtų nukreiptas į nukentėjusiųjų turto atkūrimą.

    Viešoje erdvėje pasigirdo ir griežtos kritikos ieškovų strategijai. Kritikai tvirtina, kad tokie bandymai pasinaudoti naujai įšaldytu kriptoturtu gali sukurti precedentą, kai pirminiai įsilaužimo nukentėjusieji atsiduria antrame plane, nors lėšos yra aiškiai atsekamos iki konkretaus įvykio.

    Kai kurie DeFi bendruomenės atstovai taip pat svarsto, ar decentralizuota organizacija apskritai privalo vykdyti tokį draudimą taip, kaip tai būtų taikoma tradicinėms įmonėms. Kita diskusijos ašis yra delegatų ir balsuojančių žetonų turėtojų atsakomybė, jei teisiniai ginčai pereitų į asmeninės atsakomybės klausimus.

    Artimiausiu metu Arbitrum delegatams teks spręsti kelias praktines dilemas. Pirmiausia, ar įmanoma teisėtai ir saugiai įgyvendinti nukentėjusiųjų kompensavimo planą, kai įšaldytam turtui taikomi apribojimai, ir kaip sumažinti riziką tiems, kurie dalyvauja lėšų valdyme.

    Antra, tai platesnis precedento klausimas visam sektoriui: kai pavogtas kriptoturtas yra atsekamas, o į jį vienu metu pretenduoja ir tiesioginiai įsilaužimo nukentėjusieji, ir senesni teismo sprendimų kreditoriai, prioritetų nustatymas gali lemti, kaip ateityje bus organizuojami panašūs lėšų susigrąžinimo procesai.