CP v2

Tag: Degalai

  • Rusijoje vėl trūksta degalų: po dronų smūgių ir augančios paklausos regionuose įvedami limitai

    Rusijos regionuose rugpjūtį vėl fiksuojami rimti degalų tiekimo sutrikimai, dėl kurių vietos valdžios institucijos bent dešimtyje administracinių vienetų griežtina kontrolę ir riboja benzino pardavimą. Apie tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“, pabrėždama, kad tai jau antroji šių metų degalų deficito banga.

    Problemos siejamos su naftos perdirbimo pajėgumų sutrikimais po Ukrainos dronų atakų prieš naftos sektoriaus infrastruktūrą, taip pat su sezoniniu paklausos šuoliu. Vasaros pabaigoje tradiciškai didėja degalų poreikis žemės ūkyje ir logistikoje, o tai dar labiau išryškina tiekimo grandinės silpnas vietas.

    Regionai vėl griežtina tvarką

    Pasak „Reuters“, kai kuriose degalinėse Maskvos srityje benzino atsargos vėl senka, nors dyzelinas dar išlieka plačiau prieinamas. Panašūs signalai ateina ir iš kitų teritorijų, kur vietos administracijos įvedė arba svarsto įvesti pardavimo limitus, kad išvengtų visiško lentynų ištuštėjimo.

    Rusijos vyriausybė viešai pripažino, kad degalų tiekimo situacija dalyje regionų išlieka įtempta. Tarp minimų teritorijų įvardijami Orenburgo, Lipecko, Tverės ir Oriolo regionai, Krasnodaro kraštas, taip pat keletas toliau nuo Europos Rusijos esančių sričių.

    SPIMEX duomenys ir Maskvos atsakas

    Sankt Peterburgo prekių biržos SPIMEX duomenys rodo, kad nuo rugpjūčio pradžios vidutiniai benzino pardavimai sumažėjo maždaug 20 proc., palyginti su liepos antrosios pusės lygiu. Toks kritimas paprastai signalizuoja ne vien paklausos pokytį, bet ir realius pasiūlos apribojimus, kai rinkai trūksta fizinio produkto.

    Siekdama apsaugoti vidaus rinką, Maskva ėmėsi priemonių, kurios dažniausiai naudojamos esant deficitui: buvo ribojamas degalų eksportas, koreguojami reikalavimai degalų standartams ir organizuojamas papildomas naftos produktų importas. Analitikai atkreipia dėmesį, kad prioritetinis tiekimų nukreipimas į Maskvą gali dar labiau paaštrinti trūkumą periferijoje.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina išplėtė atakų geografinį nuotolį ir dažniau taikosi į objektus, susijusius su naftos perdirbimu bei degalų logistika. Tokia taktika didina spaudimą Rusijos ekonomikai: net ir laikini perdirbimo gamyklų sustojimai gali greitai persiduoti į degalinių tinklą, ypač kai tuo pat metu auga sezoniškas vartojimas.

  • Rusijos degalų stygius aštrėja: Maskva derasi su Kazachstanu dėl savo naftos perdirbimo

    Rusijoje neslūgsta įtampa degalų rinkoje: dėl mažėjančių perdirbimo apimčių ir sutrikusios logistikos vis dažniau kalbama apie benzino bei dyzelino trūkumą atskiruose regionuose. Šiame kontekste Kazachstano energetikos institucijos patvirtino, kad vyksta derybos su Maskva dėl galimybės dalį rusiškos naftos perdirbti Kazachstano gamyklose.

    Pagal aptariamą schemą Kazachstane pagaminti degalai pirmiausia būtų skiriami vietos rinkos poreikiams, o tik likučiai galėtų būti grąžinami į Rusiją. Konkrečios apimtys, komercinės sąlygos ir perdirbime dalyvaujančių gamyklų pavadinimai viešai neįvardijami, tačiau akcentuojama, kad Kazachstano prioritetas yra vidaus tiekimo stabilumas ir gamybinių pajėgumų užimtumas.

    Kas išderino Rusijos rinką?

    Pastaraisiais mėnesiais Rusijos degalų balansą spaudžia keli veiksniai, tačiau didžiausią tiesioginį poveikį daro smūgiai naftos perdirbimo infrastruktūrai. Ukrainos dronų atakos prieš perdirbimo gamyklas ir susijusius objektus mažina produkcijos pasiūlą, o tai grandinine reakcija pasiekia didmeninę prekybą ir degalines.

    Rinkos dalyviai fiksuoja, kad sutrikimai verčia taikyti laikinas priemones, riboti pardavimus arba perskirstyti srautus tarp regionų. Toks režimas didina kainų ir tiekimo svyravimų riziką, nes perdirbimo grandinėje net ir trumpi sustabdymai greitai atsiliepia galutinio produkto prieinamumui.

    Kazachstano eksportui – papildoma rizika

    Derybos vyksta tuo metu, kai jautri išlieka ir Kazachstano naftos eksporto logistika per Kaspijos vamzdynų konsorciumo terminalą Novorosijske prie Juodosios jūros. Skelbiama apie atakas prieš tanklaivius, aptarnaujančius terminalą, dėl kurių krovos darbai ne kartą buvo stabdomi.

    Tokie incidentai kelia papildomų rūpesčių laivybos ir draudimo bendrovėms, o Kazachstanui reiškia didesnę riziką, kad dėl eksporto trikdžių gali pildytis saugyklos ir tektų mažinti gavybą. Šiame fone Rusijos siekis pasitelkti kaimyninės šalies perdirbimo pajėgumus atrodo kaip bandymas amortizuoti vidaus degalų deficitą, tačiau sprendimų tempą lems Kazachstano vidaus poreikiai ir eksporto maršrutų saugumas.

  • Kaliningrado sritis atskirta nuo kaimynų: smunka pramonė, daugėja eilių degalinėse ir ribojimų

    Kaliningrado srityje vis labiau juntamas izoliacijos ir sankcijų poveikis: brangsta prekės, stringa tiekimas, o dalis pramonės dirba gerokai mažesniu pajėgumu. Pokyčius sustiprino ir tai, kad po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą beveik sustojo judėjimas per sieną su Lenkija ir Lietuva.

    Regionas, geografiškai atskirtas nuo likusios Rusijos, yra itin priklausomas nuo tranzito ir importo, todėl bet koks logistikos sutrikimas čia atsispindi greičiau ir skaudžiau. Vietos ekonomikai smogia ir vartojimo kritimas, ir brangesnės alternatyvios tiekimo grandinės, kai dalį krovinių tenka gabenti jūra.

    Pramonė traukiasi, kainos kyla

    Viena ryškiausių problemų yra pramonės persitvarkymas po sankcijų, kai nutrūko ankstesni ryšiai su Vakarų tiekėjais. Tai ypač matyti automobilių surinkimo sektoriuje: įmonės, kurios anksčiau rėmėsi vakarietiškomis detalėmis ir technologijomis, buvo priverstos ieškoti naujų partnerių ir modelių.

    Kaliningrade veikianti automobilių surinkimo grupė „Avtotor“ per kelerius metus patyrė didžiausią spaudimą tada, kai baigėsi anksčiau sukauptos importuotos dalys, o naujų tiekimą ribojo embargas. Dalis gamybos persiorientavo į kiniškus modelius, tačiau jų logistika ir realizacija regione tapo sudėtingesnė bei brangesnė.

    Ekspertai pabrėžia, kad gatavų automobilių gabenimas per kaimynines šalis tapo jautrus dėl apribojimų, o transportas jūra smarkiai augina savikainą. Dėl to mažėja ir gamybos apimtys, ir galimybės konkuruoti su produkcija, kurią Rusijos pirkėjai lengviau pasiekia kituose šalies regionuose.

    Infliacija srityje tapo dar viena kasdienė realybė: brangsta ne tik maistas ar buitinė chemija, bet ir statybinės, biuro prekės, popierius. Nors kainų augimas gali būti panašus į bendrus Rusijos rodiklius, izoliuotame regione jis dažnai juntamas stipriau dėl ribotos pasiūlos ir brangesnio pristatymo.

    Degalų eilės ir ribojimai

    Naujausia bėda, apie kurią vis dažniau kalbama viešai, yra degalų tiekimo įtampa ir augančios eilės degalinėse. Problemos visoje Rusijoje siejamos su logistikos sutrikimais ir rizikomis energetikos infrastruktūrai, o Kaliningrado srityje papildomą spaudimą kuria priklausomybė nuo atskirų tiekimo kanalų.

    Vietos žiniasklaidoje ir socialinėje erdvėje daugėja signalų, kad gali būti svarstomi vienokie ar kitokie degalų paskirstymo apribojimai, net jei oficialiai tai neįvardijama kaip normavimas. Gyventojai taip pat pastebi, kad rinkoje atsiranda prastesnės kokybės degalų, o alternatyvos dažnai kainuoja daugiau.

    Kita tendencija, rodanti spaudimą vidaus rinkai, yra vadinamosios vietinės kainų programos, kai dalyje parduotuvių atsiranda atskiros kainų žymos regiono gyventojams. Tai pristatoma kaip laikina priemonė, tačiau ekspertai įžvelgia riziką, kad taip gali būti maskuojamas faktinis prekių normavimas.

    Uždaryta siena keičia žmones

    Iki plataus masto karo Ukrainoje Kaliningrado srities gyventojams Lenkija buvo artimiausia kasdienė kryptis apsipirkimui, poilsiui ar studijoms, o kontaktas su kaimynais veikė ir kaip natūrali atsvara propagandai. Dabar šis kanalas beveik išnykęs, todėl informacinė aplinka tapo uždaresnė, o realių palyginimų su kaimyninėmis šalimis mažėja.

    „Kaliningrade auga karta, kuri niekada nekirto sienos su Lenkija, todėl jos žinios apie kaimynus yra fragmentiškos“, – sakė Varmijos ir Mozūrijos universiteto profesorius Krzysztofas Żęgota.

    Pasak jo, anksčiau pasienio judėjimas leido vietos gyventojams savo akimis matyti, kaip atrodo gyvenimas kitoje sienos pusėje, o dabar tai vis dažniau pakeičia vienpusiški naratyvai. Tuo pat metu regione stiprėja vidinis judėjimas Rusijos kryptimis, o kelionės į Maskvą ar Sankt Peterburgą daliai žmonių tampa pakaitalu ankstesnėms išvykoms į Lenkiją.

    Kaliningrado sritis išlieka ir smarkiai militarizuota erdvė, nors po 2022 metų dalis karių buvo permesta į frontą Ukrainoje. Ekspertai pažymi, kad kariuomenės ir specialiųjų tarnybų vaidmuo čia jau seniai daro įtaką kasdieniam gyvenimui, o valdžios siekis kontroliuoti nuotaikas regione gali stiprėti didėjant ekonominiam spaudimui.

    Visa tai kuria paradoksą: geografiškai arti Europos Sąjungos, bet vis labiau nuo jos atskirtas regionas susiduria su kainų augimu, pramonės nuosmukiu ir socialiniais pokyčiais. Kuo ilgiau tęsis izoliacija, tuo sunkiau bus atkurti ankstesnius ryšius, o daliai jaunosios kartos kaimyninės šalys liks tik iš pasakojimų ir informacinių kanalų.

  • Vokietijoje gali pritrūkti benzino ir dyzelino: Reino seklumas brangina pervežimą ir degalus

    Vokietijoje dėl užsitęsusios kaitros ir menko kritulių kiekio smarkiai nukrito Reino vandens lygis, o tai jau kelia riziką degalų tiekimui. Reinas yra viena svarbiausių šalies vidaus transporto arterijų, kuria į pramonės regionus gabenami naftos produktai, chemijos žaliavos ir kiti kroviniai.

    Didžiausia problema – laivybos apribojimai, kai seklėjant upei baržos ir tanklaiviai nebegali plaukti su įprastu kroviniu. Esant itin žemam vandens lygiui, laivai priversti gabenti tik nedidelę dalį to, ką įprastai, o dalis maršrutų tampa techniškai neįmanomi.

    Reino seklumas riboja laivybą

    Vandens lygis ties Kaubu, laikomu vienu kritinių Reino ruožų, priartėjo prie pastarųjų metų minimumų. Toks seklumas ypač skausmingas todėl, kad ši vieta yra siaura ir jautri pokyčiams, o būtent per ją eina reikšminga krovininė srovė tarp Šveicarijos, Vokietijos pramonės centrų ir Nyderlandų uostų.

    Degalų sektoriaus atstovai perspėja, kad pasiekus tam tikrą ribą dauguma tanklaivių nebegali plaukti arba turi radikaliai mažinti krovinį. Praktikoje tai reiškia ne tik lėtesnį tiekimą, bet ir didesnį pervežimų skaičių tam pačiam degalų kiekiui pristatyti.

    Brangsta frachtas, brangsta ir degalai

    Logistikos grandinėje tokie apribojimai greitai virsta kainomis: vežėjams tenka skaičiuoti didesnes sąnaudas, o užsakovams – mokėti už brangesnį frachtą. Kai vienu reisu galima gabenti tik dalį krovinio, o alternatyvos, pavyzdžiui, geležinkelis ar autocisternos, taip pat ribotos, rinkoje sparčiai kyla transportavimo tarifai.

    Rinkos dalyviai skaičiuoja, kad frachto pabrangimas tiesiogiai persiduoda degalinių kainoms, nes didesnė pervežimo savikaina įskaičiuojama į galutinę benzino ir dyzelino kainą. Vartotojams tai dažniausiai matoma ne iš karto, tačiau kelių savaičių laikotarpiu kainų pokyčiai tampa akivaizdesni, ypač regionuose, labiau priklausomuose nuo upių logistikos.

    Klimato rizika tampa ilgalaike

    Ekspertai pabrėžia, kad žemų vandens lygių epizodai Reine vis dažniau siejami su pasikartojančiomis karščio bangomis Europoje. Tai verčia transporto ir energetikos įmones planuoti alternatyvius tiekimo scenarijus, didinti sandėliavimo apimtis ir peržiūrėti maršrutus, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo vieno transporto koridoriaus.

    Vokietijai tai ypač jautru dėl didelio pramonės tankio Reino baseine ir glaudžių ryšių su Roterdamo uostu, per kurį į Europą patenka didelė dalis naftos produktų. Jei sausros sąlygos užsitęs, įtampa tiekimo grandinėse gali išlikti, o degalų kainų svyravimai – tapti dažnesni.

  • Rusijos kuro krizė gilėja: eksportą riboja iki 2027 metų, po Ukrainos smūgių trūksta degalų

    Rusijos vyriausybė paskelbė pratęsianti benzino ir dyzelino eksporto ribojimus iki 2027 metų sausio 31 dienos. Priemonė aiškinama siekiu stabilizuoti vidaus rinką ir užtikrinti degalų tiekimą regionams, kuriuose pastaraisiais mėnesiais fiksuotas trūkumas.

    Eksporto apribojimai Rusijoje taikomi etapais: benzino išvežimą į užsienį valdžia buvo sustabdžiusi nuo balandžio pradžios, o dyzelino eksporto kontrolė sugriežtinta liepą. Be to, buvo įvesti ir atskiri apribojimai aviaciniam kurui, kurie turėtų galioti iki lapkričio pabaigos.

    Kas išprovokavo trūkumą?

    Degalų krizė siejama su Ukrainos smūgiais dronais į Rusijos naftos perdirbimo ir energetikos infrastruktūrą. Tokios atakos mažina perdirbimo pajėgumus, apsunkina logistiką ir verčia valdžią daugiau produkcijos palikti vidaus rinkoje, kad būtų suvaldytos kainos.

    Regionuose, kur problemos tapo labiausiai matomos, buvo įvedami laikini degalų pardavimo ribojimai vienam asmeniui. Rusijos pareigūnai viešai pripažino, kad kai kuriose šalies dalyse tiekimo grandinės vis dar stringa, o degalų stygius neišnyko.

    Perdirbimo apimtys krenta, eksportas traukiasi

    Rusijos žiniasklaidoje skelbta, kad naftos perdirbimas birželį sumažėjo iki maždaug 4,1 mln. barelių per dieną ir tai yra vienas žemiausių lygių per kelerius metus. Mažesnės apimtys reiškia, kad rinkoje atsiranda mažiau benzino ir dyzelino, todėl eksporto ribojimai tampa greitu, bet skausmingu sprendimu.

    Dar prieš kelerius metus Rusija buvo tarp reikšmingų benzino eksportuotojų, tačiau dabar vis didesnė produkcijos dalis nukreipiama į vidaus vartojimą. Tai keičia ir regioninių rinkų balansą, nes eksportas tradiciškai padėdavo palaikyti rafinerijų pelningumą ir reguliuoti perteklių.

    Ne pirmas kartas, bet šįkart ilgesniam laikui

    Rusija panašius eksporto stabdymus buvo taikiusi ir 2023 bei 2024 metais, kai po ankstesnių atakų bangų siekė sumažinti kainų šuolius ir papildyti vidaus atsargas. Tuomet ribojimai paprastai trukdavo kelis mėnesius, o vėliau būdavo švelninami.

    Dabartinis terminas iki 2027 metų signalizuoja, kad valdžia problemą vertina kaip ilgalaikę ir susijusią ne tik su sezoniniais svyravimais, bet ir su nuolatiniu infrastruktūros pažeidžiamumu. Tai didina riziką, kad vidaus rinkoje apribojimai gali būti pratęsiami ar koreguojami priklausomai nuo situacijos rafinerijose ir logistikos grandinėse.

  • Ispanijoje infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: brangstanti elektra ir būstas siunčia perspėjimą

    Ispanijoje infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: brangstanti elektra ir būstas siunčia perspėjimą

    By&nbspEscarlata Sánchez
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    INE confirms June annual inflation at 3.2%. Dearer electricity after the end of reduced VAT offset cheaper fuel, while core inflation fell to 2.9%.

    Inflation in Spain stays in check in June, but remains at elevated levels. Spain’s National Statistics Institute (INE) confirmed on Wednesday that the consumer price index (CPI) stood at 3.2% year on year, well above the European Central Bank’s 2% target, despite the increase in VAT.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    The rise in electricity and gas prices offset cheaper motor fuels, linked to a ceasefire in the Middle East that has already collapsed. Core inflation, which excludes energy and unprocessed food because of their volatility, came in at 2.9%, a tenth of a point lower than the previous month, in line with the flash estimate published by the INE.

    Electricity prices up 6% in June after reduced VAT scrapped

    Electricity played a prominent role in inflation, rising 6% year on year in a June that was the second warmest on record, marked by greater use of air conditioning and fans in households.

    In April and May, electricity recorded annual falls of 5.5% and 4.3% respectively, which made it possible to maintain the VAT cut introduced by the government to cushion the economic impact of the war. The withdrawal of that measure is thought to have contributed to the rebound in electricity prices in June, although the Economy Ministry highlights the stability of overall inflation.

    The Minister of Finance, Arcadi España, said in a post on the social network X that: “June’s CPI data confirm the effectiveness of the measures taken by the Spanish government. In an international context marked by uncertainty, inflation remains stable and food prices have slowed their growth to 1.9%. These figures reflect the impact of support policies for families and businesses, together with the push for renewable energy, which is strengthening the resilience of our economy”.

    The First Vice-President and Economy Minister, Carlos Cuerpo, argues that the figures “confirm that the government’s response plan is still meeting its goal: cushioning the impact of the war in Iran on inflation and protecting households’ purchasing power“.

    They also stress that the commitment to renewable energy is “precisely what makes it possible to start phasing out emergency measures from a position of strength”. Food and non-alcoholic drinks offered some relief to the CPI, as their rise in June slowed to 1.9%, three-tenths of a point down from the 2.2% recorded in May.

    Fuel prices also felt the brief truce between the United States and Iran

    The ceasefire between the United States and Iran, brief as it was, eased pressure on fuel prices in June, which rose more slowly even though the conflict has resumed and traffic through the Strait of Hormuz has yet to return to normal.

    Petrol went up by 1.3% and diesel by 14.1%, according to the INE. The Spanish government kept to the gradual withdrawal of fuel subsidies, although the renewed surge in tension in the Middle East could once again put pressure on oil prices.

    Housing and tourism add to inflationary pressure

    The housing category increased its rise to 4.7% in June, compared with 1.4% in May, while transport slowed to 5.1%. There was also a sharp rise in restaurant and accommodation prices, with the latter surging by 9.3% year on year.

    Madrid recorded the highest provincial inflation in June, at 3.8%, followed by Las Palmas (3.6%). At the other end of the scale, Cáceres and Jaén saw the lowest rates, at 2.2%. By autonomous community, Extremadura posted the smallest increase in prices, at 2.4%.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Mechanikai įspėja: pildami iki viršaus po pirmo „atsimušimo“ rizikuojate brangiu remontu

    Mechanikai įspėja: pildami iki viršaus po pirmo „atsimušimo“ rizikuojate brangiu remontu

    Vairuotojams pažįstama situacija, kai degalų pistoletas automatiškai sustabdo pylimą, o baką vis tiek norisi pripildyti dar keliais litrais. Tokia praktika dažnai aiškinama paprastai: kuo pilnesnis bakas, tuo rečiau reikės sustoti degalinėje. Tačiau autoservisų meistrai perspėja, kad bandymas „užpilti iki kamščio“ gali turėti nepageidaujamų pasekmių.

    Degalų pistoletas sustoja ne atsitiktinai: jis suveikia, kai bake pasikeičia slėgis ir degalai pasiekia lygį, nuo kurio didėja išsiliejimo ar garų patekimo į sistemą tikimybė. Jei po pirmo sustojimo degalai pilami toliau, bakas ir garų surinkimo sistema gali būti apkraunama labiau, nei numatyta įprastam eksploatavimui. Dėl to didėja rizika, kad dalis degalų pateks ten, kur jų neturėtų būti.

    Kodėl „pylimas iki viršaus“ kenkia

    Daugelio automobilių degalų sistemoje veikia garų kontrolės mazgai, kurie surenka degalų garus ir nukreipia juos į variklį sudeginti. Kai bakas pripildomas per daug, į šiuos komponentus gali patekti skysti degalai, o ne vien garai. Toks scenarijus siejamas su gedimais, galinčiais įžiebti įspėjamąją lemputę prietaisų skydelyje ir pareikalauti diagnostikos.

    Praktikoje tai reiškia ir paprastą, bet nemalonų dalyką: perpildžius baką, degalai gali išsilieti per užpylimo angą ar ventiliacijos kanalus, ypač jei automobilis pastatomas su pakrypimu. Tai ne tik papildomos išlaidos, bet ir saugos bei aplinkosaugos problema, nes išsilieję degalai lengvai užsiliepsnoja, o jų garai kenksmingi.

    Kita klaida – važinėti „ant lemputės“

    Meistrai pabrėžia, kad žalingi gali būti ir kiti kraštutinumai: nuolatinis važiavimas beveik tuščiu baku. Kai degalų lieka mažai, bake gali intensyviau kauptis drėgmė dėl kondensacijos, ypač esant žemai temperatūrai ir dažnai keičiantis orams. Ilgainiui tai gali skatinti koroziją ir teršalų atsiradimą sistemoje.

    Be to, kai degalų lygis nuolat minimalus, didesnė tikimybė, kad į siurblį bus įtraukiamos nuosėdos nuo bako dugno. Tokie nešvarumai pirmiausia apkrauna filtrus, o kai kuriais atvejais gali prisidėti prie siurblio darbo sutrikimų. Dėl to vairuotojai dažniau susiduria su trūkčiojimu, galios stoka ar užvedimo problemomis.

    Ką daryti praktiškai

    Kasdienėje eksploatacijoje saugiausia laikytis paprastos taisyklės: pildyti degalus iki pirmo automatinio pistoleto sustojimo ir nebesistengti „įspausti“ papildomų litrų. Taip sumažinama perpildymo rizika ir tikimybė, kad skysti degalai pateks į garų kontrolės mazgus. Jei reikia didesnio nuvažiuojamo atstumo, patikimesnė strategija yra planuoti sustojimą degalinėje, o ne bandyti peržengti sistemos apsaugas.

    Tuo pačiu rekomenduojama nevažinėti nuolat „ant rezervo“ ir baką papildyti dar iki įsijungiant įspėjimui apie mažą degalų kiekį. Toks įprotis paprastai padeda išvengti tiek drėgmės, tiek nuosėdų keliamos rizikos ir ilgainiui mažina netikėtų gedimų tikimybę.

  • Lenkijoje nuo birželio 1 dienos brangstantys degalai: jei lengvatos baigsis, litras gali pabrangti apie 0,28 euro

    Lenkijoje vairuotojai artimiausiomis dienomis gali sulaukti nedidelio degalų atpigimo, tačiau didžiausia intriga siejama su birželio pradžia. Analitikai įspėja, kad pasibaigus laikinosioms mokestinėms lengvatoms benzino ir dyzelino kainos degalinėse gali šoktelėti.

    Portalo e-petrol.pl analitikas dr. Jakubas Boguckis teigė, kad jei Vyriausybė nepratęs vadinamojo paketo, kuris iki gegužės pabaigos mažina mokesčių naštą degalams, kainų pokytis būtų greitai pajuntamas. Jo vertinimu, prie kainos galėtų prisidėti apie 0,28 euro už litrą.

    Kodėl kainos gali šoktelėti?

    Lengvatų paketas Lenkijoje buvo įvestas siekiant amortizuoti energetikos ir naftos kainų šokus, sumažinant kai kuriuos mokesčius degalams. Jei šios priemonės pasibaigtų, į kainą sugrįžtų didesnė mokestinė dalis, o tai automatiškai padidintų kainą galutiniam vartotojui.

    Analitikai pabrėžia, kad tai svarbu ne tik privatiems vairuotojams. Degalų mokestinės lengvatos mažina transporto ir logistikos sąnaudas, todėl jų nepratęsimas galėtų būti juntamas platesnėje ekonomikoje per prekių ir paslaugų kainas.

    Trumpuoju laikotarpiu – šiek tiek žemyn

    Vertinant dabartinę situaciją tarptautinėse rinkose, artimiausiomis dienomis Lenkijos degalinėse galimas nedidelis kainų koregavimas žemyn. Pasak dr. Jakubo Boguckio, benzino kainos gali priartėti prie žemesnių lygių, o dyzelinas taip pat turėtų turėti erdvės nežymiai atpigti.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kainų kryptį trumpuoju laikotarpiu lemia naftos ir degalų didmeninės kainos, tiekimo grandinių stabilumas bei geopolitinės rizikos vertinimas. Jei įtampos pasaulyje slūgsta, rinkos paprastai reaguoja mažesne rizikos premija, kuri atsispindi ir degalų kainose.

    Kas labiausiai stebima prieš birželį?

    Pagrindinis veiksnys – politinis sprendimas dėl lengvatų pratęsimo. Jei jos būtų išlaikytos, kainų šuolis birželio pradžioje nebūtinai įvyktų, o kainas labiau diktuotų įprasti rinkos mechanizmai: naftos kainos, rafinavimo maržos ir valiutų kursai.

    Jei sprendimas būtų nepalankus vairuotojams, degalų brangimas galėtų įvykti gana greitai, nes mokesčių pakeitimai tiesiogiai persikelia į mažmeninę kainą. Tokiu atveju vartotojai paprastai bando „užsipilti iš anksto“, o tai laikinai gali padidinti srautą degalinėse.