Tag: Degalų eksportas

  • Maskva pratęsė dyzelino eksporto draudimą iki 2027 metų sausio pabaigos

    Rusijos vyriausybė pratęsė laikiną dyzelino eksporto draudimą iki 2027 metų sausio 31 dienos. Sprendimas apima ir laivų kurą bei kai kuriuos iš Rusijos eksportuojamus dyzelinius tepalus.

    Kaip skelbiama vyriausybės pranešime, šis žingsnis priimtas siekiant „išlaikyti stabilumą vidaus degalų rinkoje“. Tai rodo, kad Maskvai vis sunkiau suvaldyti degalų pasiūlą šalies viduje.

    Tekste pažymima, kad Rusijos degalų rinką spaudžia Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms, dėl kurių mažėja kuro gamybos pajėgumai. Vertinimai rodo, kad dyzelino gamyba galėjo sumažėti net 30–50 proc.

    Dėl to Rusija iš degalų eksportuotojos kai kuriais atvejais tapo importuotoja, o eksporto ribojimai tampa priemone apsaugoti vidaus rinką nuo trūkumo ir kainų šuolių.

    Ką apima draudimas ir iki kada jis galios

    Bendras degalų eksporto ribojimas Rusijoje galioja iki kitų metų sausio pabaigos. Tačiau tiesioginiams dyzelino, laivų kuro ir dyzelinių tepalų gamintojams apribojimas anksčiau buvo nustatytas iki 2026 metų spalio 31 dienos.

    Dabar būtent ši tvarka pratęsta iki 2027 metų sausio 31 dienos, taip išplečiant laikotarpį, kurį Rusija stengsis kontroliuoti dyzelino išvežimą į užsienio rinkas.

    Propagandinis kontekstas ir eksportas į JAV

    Rusijos vicepremjero Aleksandro Novako buvo klausiama, ar dyzelinas bus tiekiamas Jungtinėms Valstijoms. Tekste minima, kad tai buvo siejama ir su propagandiniu siekiu parodyti, jog Rusija neturi problemų su degalais.

    A. Novakas teigė, kad dyzelinas į Ameriką gabenamas pagal sutarties sąlygas ir tokios tiekimo apimtys nepažeidžia teisės aktų.

    Pagal Rusijos pateiktus duomenis, spalį dyzelino eksportas į pasaulio rinkas iš viso siekė 510 tūkst. tonų. Tolimesnis eksporto lygis, kaip nurodoma, priklausys nuo einamosios situacijos.

  • „Orlen“ apie degalų eksportą į Ukrainą: kodėl lyginamos kainos klaidina ir ką rodo skaičiai

    „Orlen“ sureagavo į viešojoje erdvėje platinamus teiginius, esą bendrovė neva patiria nuostolių eksportuodama degalus iš Lenkijos į Ukrainą. Koncernas tvirtina, kad tokie naratyvai remiasi dezinformacijai būdinga taktika, kai pateikiamas tik dalinis dokumento vaizdas ir iš jo padaromos klaidinančios išvados.

    Bendrovė nurodo, kad manipulacija atsiranda lyginant skirtingai apskaičiuotas kainas. Pasak „Orlen“, iš Lenkijos institucijų dokumentuose pateikiama eksporto kaina už litrą yra be akcizo ir kitų mokesčių, todėl jos negalima tiesiogiai gretinti su Lenkijos vidaus didmenine kaina, kurioje mokesčių komponentai dažnai įskaičiuojami arba taikomi kiti apskaitos principai.

    Viešai cituojamuose duomenyse minima, kad 2025 metais vidutinė į Ukrainą eksportuotų degalų kaina siekė 2,94 zloto už litrą. Perskaičiavus pagal apytikrį 1 zloto kursą, artimą 0,23 euro, tai sudaro apie 0,68 euro už litrą, tačiau esminis akcentas, pasak koncerno, yra ne pati suma, o tai, kas joje neįtraukta.

    „Orlen“ tvirtina, kad kai Lenkijos vidaus didmeninė kaina perskaičiuojama tokiu pačiu principu, tai yra be daninų ir papildomų mokesčių, ji esą buvo mažesnė ir siekė 2,84 zloto už litrą, arba apie 0,65 euro. Tokiu atveju, koncerno teigimu, eksportas į Ukrainą nėra pardavimas „žemiau savikainos“, o veikiau sandoris, generuojantis teigiamą maržą.

    „Tai yra objektyvi tiesa, kylanti iš duomenų ir dokumentų. Pardavimuose Ukrainai „Orlen“ nepraranda, „Orlen“ iš to uždirba“, – sakė „Orlen“.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad tokio pobūdžio informacija, jos vertinimu, gali būti skirta kelti emocijas ir mažinti pasitikėjimą valstybe bei nacionalinėmis įmonėmis. „Orlen“ pranešė ketinanti kreiptis į atsakingas institucijas dėl, jos manymu, klaidinančių teiginių platinimo.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad degalų kainų palyginimuose dažniausiai daugiausia painiavos kelia mokesčių struktūra ir skirtingi kainos „sluoksniai“: bazinė produkto kaina, logistika, sandėliavimas, privalomos atsargos, akcizai bei pridėtinės vertės mokestis. Todėl vertinant, ar įmonė uždirba, ar patiria nuostolių, paprastai lyginamos kainos be mokesčių, o galutinės kainos vartotojams labiau atspindi fiskalinę politiką nei vien žaliavos ar perdirbimo savikainą.