CP v2

Tag: Delfi

  • Savivaldybių reitingas 2026: Birštonas pakilo į 9 vietą, o sveikatos srityje aplenkė visus

    Gegužės 13 dieną paskelbtame Savivaldybių reitinge 2026 Birštono savivaldybė tarp 60 Lietuvos savivaldybių užėmė 9 vietą. Tyrimą atliko žurnalas „Reitingai“ portalo „Delfi“ užsakymu, savivaldybes vertinant pagal 140 rodiklių 12 skirtingų sričių.

    Bendrame sąraše pirmą vietą užėmė Vilniaus miesto, antrą – Kauno miesto, trečią – Klaipėdos miesto savivaldybė. Birštonas, būdamas nedidelis kurortas, šalia didmiesčių išsiskyrė itin aukštais rezultatais keliose srityse, kurios tiesiogiai siejasi su gyvenimo kokybe.

    Kur Birštonas buvo stipriausias?

    Aukščiausią įvertinimą Birštonas gavo sveikatos srityje – čia jam skirta 1 vieta. Šioje dalyje paprastai vertinami tokie rodikliai kaip tikėtina gyvenimo trukmė, išvengiamas mirtingumas, mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų ir kiti visuomenės sveikatos indikatoriai.

    Dar vienas ryškus rezultatas fiksuotas kultūros ir sporto srityje, kur Birštonas taip pat atsidūrė tarp lyderių. Vertinant šią sritį, dėmesys paprastai skiriamas kultūros paslaugų prieinamumui, sporto ir sveikatingumo renginių dalyvių aktyvumui, bibliotekų tinklui, mėgėjų meno kolektyvams ir sporto infrastruktūrai.

    Ekonomika ir pajamos – tarp geriausių

    Reitinge Birštonas aukštai įvertintas ir pagal ekonomikos bei užimtumo rodiklius. Ekonomikos srityje savivaldybei skirta 4 vieta, o užimtumo ir pajamų srityje – 5 vieta, vertinant investicijas, verslumo lygį, įmonių veiklos parametrus, finansinį stabilumą bei savarankiškų pajamų dalį.

    Šie rodikliai svarbūs ne tik verslui, bet ir gyventojams, nes dažnai koreliuoja su paslaugų kokybe, savivaldybės galimybėmis finansuoti viešuosius projektus bei darbo rinkos patrauklumu. Kurortams papildomą vaidmenį čia gali turėti ir sezoniškumas, turizmo srautai bei paslaugų sektoriaus dalis ekonomikoje.

    Sritys, kur dar yra rezervų

    Tarp gerai įvertintų kategorijų pateko socialinė apsauga ir skurdas bei gyventojų apklausų rezultatai – abiejose srityse Birštonas užėmė 10 vietą. Tai rodo palankų gyventojų vertinimą ir santykinai tvirtą socialinę situaciją, lyginant su daugeliu kitų savivaldybių.

    Kitose srityse Birštono pozicijos buvo žemesnės: švietime – 19 vieta, aplinkoje ir tvarume bei būste – 16, demografijoje – 24, saugume – 35. Infrastruktūros srityje Birštonui skirta 60 vieta, todėl tai išlieka ryškiausia kryptis, kuriai, tikėtina, reikės daugiausia nuoseklių investicijų ir ilgalaikių sprendimų.

    Savivaldybių reitingai sudaromi remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, valstybės institucijų informacija ir gyventojų apklausomis. Tokia metodika leidžia palyginti skirtingo dydžio savivaldybes per keliasdešimt kasdieniam gyvenimui svarbių pjūvių ir aiškiau matyti, kur rezultatai yra tvarūs, o kur labiau priklausomi nuo konkrečių metų aplinkybių.

    Birštono pasiekimai rodo, kad net ir mažesnė savivaldybė gali konkuruoti su didesniais miestais, kai nuosekliai gerinama gyvenimo kokybė, stiprinamos viešosios paslaugos ir kuriama patraukli aplinka gyventojams bei atvykstantiems. Kartu reitingo išklotinė išryškina ir prioritetus ateičiai, ypač kalbant apie infrastruktūrą ir saugumą.

  • Birštone vyks funkcinės pratybos: gyventojams rodys, kaip gauti maisto ir vandens dingus elektrai

    Gegužės 19 ir 20 dienomis Birštone vyks savivaldybės lygio funkcinės pratybos, skirtos patikrinti pasirengimą, jei sutriktų vandens ir elektros energijos tiekimas. Scenarijus apima mobilizacijos ir ekstremaliųjų situacijų atvejus, kai gyventojus reikia aprūpinti maistu ir geriamuoju vandeniu alternatyviais būdais.

    Pratybos numatytos Birštono vasaros estradoje. Gegužės 19 dieną jos vyks nuo 13.00 iki 15.00 valandos, o gegužės 20 dieną nuo 9.00 iki 11.00 valandos.

    Ką tikrins pratybos?

    Tokio tipo funkcinės pratybos paprastai orientuotos į realius sprendimus, o ne į teoriją: kaip būtų organizuojamas gyventojų informavimas, kur ir kaip būtų paskirstomas geriamasis vanduo, kaip užtikrinamas maisto tiekimas, jei įprasta logistika sutriktų. Taip pat vertinama, ar savivaldybė turi aiškų veiksmų planą, atsakingų institucijų sąveiką ir reikiamus resursus.

    Pratybose svarbi ir gyventojų dalis, nes praktikoje didžiausi iššūkiai kyla ne vien dėl resursų, bet ir dėl informacijos sklaidos bei žmonių srautų valdymo. Savivaldybė kviečia gyventojus įsitraukti ir stebėti, kaip būtų veikiama sutrikus esminėms paslaugoms.

    Renginys apie saugumą Birštone

    Taip pat primenama, kad gegužės 19 dieną 10 valandą Birštono kurhauze vyks naujienų portalo „Delfi“ ir Birštono savivaldybės administracijos renginys gyventojams Saugu. Jo metu bus aptariami praktiniai saugumo klausimai ir sprendimai, kuriuos gyventojai gali taikyti jau dabar.

    Savivaldybė pabrėžia, kad pasirengimas įvairiems sutrikimams yra kasdienio atsparumo dalis, todėl tokios pratybos padeda pastebėti silpnąsias vietas ir jas ištaisyti dar iki realios krizės. Gyventojams tai proga iš arčiau pamatyti, kaip veikia pagalbos organizavimas ir kokių veiksmų gali prireikti netikėtai nutrūkus paslaugoms.

  • Savivaldybių reitingas 2026: Klaipėdos rajonas aštuntas – kurios sritys iškėlė į dešimtuką?

    Savivaldybių reitingas 2026: Klaipėdos rajonas aštuntas – kurios sritys iškėlė į dešimtuką?

    Portalo „Delfi“ ir žurnalo „Reitingai“ paskelbtame tyrime Savivaldybių reitingas 2026 Klaipėdos rajono savivaldybė užėmė 8 vietą. Vertinime lygintos visos 60 Lietuvos savivaldybių, remiantis 140 rodiklių 12-oje sričių.

    Galutinis gyvenimo kokybės įvertinimas sudarytas sritis sugrupavus pagal svarbą ir taikant 1 000 taškų skalę. Klaipėdos rajono savivaldybė surinko 644,03 taško ir taip pateko tarp dešimties geriausiai įvertintų savivaldybių.

    Stipriausiai Klaipėdos rajonas pasirodė demografijos srityje, kur užėmė 2 vietą ir surinko 63,90 taško iš 70. Aukštas pozicijas savivaldybė pasiekė ir užimtumo bei pajamų kategorijoje, kur įsitvirtino 6 vietoje su 51,04 taško iš 70.

    Aplinkos ir tvarumo srityje Klaipėdos rajonas buvo 7-as, surinkęs 62,64 taško iš 90. Tarp dešimtuko savivaldybė išliko ir sveikatos bei ekonomikos kategorijose, kuriose užėmė 10 vietas ir atitinkamai surinko 92,23 taško iš 130 bei 55,38 taško iš 120.

    Vertinant bendrą rezultatą, tokie rodikliai paprastai signalizuoja apie santykinai palankias sąlygas šeimoms ir darbingo amžiaus gyventojams bei pakankamai tvirtą vietos ekonomikos pagrindą. Kartu tai nereiškia, kad visose srityse situacija vienodai stipri, nes reitingo metodika apjungia skirtingo svorio rodiklius ir išryškina tiek savivaldybės pranašumus, tiek sritis, kuriose pažanga gali būti lėtesnė.

    Reitingo paskelbimas dažniausiai tampa atspirties tašku savivaldybėms peržiūrėti prioritetus ir planuoti investicijas į viešąsias paslaugas. Gyventojams tai suteikia aiškesnį kontekstą, kaip jų savivaldybė atrodo nacionaliniame paveiksle, ypač lyginant demografines tendencijas, darbo rinkos padėtį ir aplinkos kokybę.

    „Patekimas į stipriausių Lietuvos savivaldybių dešimtuką – dar vienas puikus įvertinimas Klaipėdos rajonui. Tai rodo, kad kryptingas darbas kuriant patrauklią gyvenimo aplinką, stiprinant ekonomiką, gerinant viešąsias paslaugas ir rūpinantis žmonių gerove duoda rezultatų“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    „Ypač džiugu matyti aukštus įvertinimus demografijos, užimtumo, pajamų bei aplinkos ir tvarumo srityse, kurios tiesiogiai atspindi gyvenimo kokybę mūsų rajone. Šis pasiekimas kartu yra ir įpareigojimas nesustoti“, – sako Bronius Markauskas.

  • „Delfi“ iniciatyva „Saugu“ atvyksta į Birštoną: ką daryti išgirdus pavojaus signalą telefone?

    „Delfi“ iniciatyva „Saugu“ jau trečius metus vyksta į skirtingas Lietuvos vietoves, kad gyventojai galėtų tiesiogiai užduoti klausimus apie kasdienį ir krizinį saugumą. Tokie susitikimai skirti ne tik informuoti, bet ir padėti žmonėms aiškiau suprasti, kaip elgtis realiose situacijose.

    Šį kartą iniciatyvos komanda lankysis Birštone. Susitikime dalyvaus „Delfi“ žurnalistas Nerijus Povilaitis, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis ir Kauno regiono elektros tinklo eksploatavimo skyriaus vadovas Rytis Borkys.

    Organizatoriai sako, kad dažniausias gyventojų rūpestis susijęs su praktiniais veiksmais, kai perspėjimai pasiekia telefoną. Žmonės nori aiškiai žinoti, ar gavus aliarmą jau reikia slėptis, kur ieškoti patikimos informacijos ir kokių veiksmų imtis pirmiausia.

    Susitikimo metu bus kalbama apie saugumo situacijas, pasirengimą ir tai, ką kiekvienas gali padaryti jau šiandien, nelaukdamas krizės. Taip pat bus skirta laiko klausimams, todėl gyventojai kviečiami ateiti su konkrečiais scenarijais, kurie kelia nerimą jų šeimai ar bendruomenei.

    Susitikimas vyks 2026 metų gegužės 19 dieną 10.00 valandą Birštono kurhauze, B. Sruogos g. 2. Renginio informacija skelbiama kaip „Delfi“ ir Birštono savivaldybės iniciatyva.

  • „Delfi“ iniciatyva „Saugu“ atvyksta į Uteną: susitikime aptars, kaip pasiruošti krizei

    Susitikimas Utenoje gegužės 13 dieną

    „Delfi“ iniciatyva „Saugu“ tęsia susitikimų ciklą Lietuvos miestuose ir šįkart atvyksta į Uteną. Renginyje gyventojai kviečiami atvirai kalbėtis apie kasdienį ir platesnį šalies saugumą, taip pat pasirengimą įvairioms krizėms.

    Susitikimas vyks gegužės 13 dieną 17:00 valandą. Organizatoriai žada klausimų ir atsakymų formatą, kuriame bus galima išgirsti praktinių patarimų ir pasitikslinti tai, kas dažniausiai kelia nerimą bendruomenėse.

    Kas dalyvaus ir kokios temos bus aptariamos

    Į Uteną atvyks „Delfi“ žurnalistė Kristina Pocytė-Medutė, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis ir ESO atstovas Sigitas Vaiciekauskas. Pasak organizatorių, skirtingos kompetencijos leidžia vienu metu apimti ir saugumo situacijos vertinimą, ir praktinę pasirengimo pusę.

    Renginyje numatytos diskusijos apie tai, kaip reaguoti į galimas krizes, kaip tvarkytis nutrūkus elektros tiekimui ir ką verta turėti namuose ar išvykimo krepšyje. Taip pat planuojama praktiškai pristatyti generatoriaus naudojimą ir atsakyti į gyventojų klausimus.

    Kodėl tokie susitikimai aktualūs bendruomenėms

    Darius Antanaitis pabrėžia, kad regionų susitikimai tapo svarbia tradicija, o žmonių noras klausti ir gauti aiškius atsakymus rodo augantį bendruomenių įsitraukimą. Jo teigimu, saugumo jausmą stiprina ne vien institucijų sprendimai, bet ir kasdienis žmonių pasirengimas.

    „Svarbiausias dalykas yra kalbėtis. Mes esame stiprūs tiek, kiek stiprios mūsų bendruomenės“, – sakė Darius Antanaitis.

    Kristina Pocytė-Medutė atkreipia dėmesį, kad skirtinguose Lietuvos regionuose gyventojai kelia nevienodus klausimus, tačiau bendras vardiklis išlieka panašus. Žmonėms rūpi ir buitiniai scenarijai, pavyzdžiui, elektros tiekimo sutrikimai, ir didesnės krizės, kurioms reikia pasirengti iš anksto.

    Iniciatyva „Saugu“ siekia suteikti patikimos informacijos apie tai, ką kiekvienas gali padaryti praktiškai, nelaukiant, kol situacija taps sudėtinga. Organizatoriai akcentuoja, kad asmeninis pasirengimas, aiškūs veiksmai ir bendruomeniškumas dažnai lemia, kaip greitai pavyksta susitvarkyti net ir netikėtose situacijose.