CP v2

Tag: Delistingas

  • „InPost“ traukiasi iš biržos: pasiekta 98,49 proc. riba, o bendrovei toliau vadovaus Rafałas Brzoska

    Siuntų ir paštomatų tinklą valdanti „InPost“ artėja prie pasitraukimo iš viešosios prekybos akcijomis Euronext biržoje Amsterdame. Papildomu laikotarpiu, kai investuotojai galėjo teikti akcijas supirkimui, pardavimui buvo pasiūlytos akcijos, sudarančios 8,68 proc. bendrovės kapitalo.

    Kartu su jau turimomis akcijomis tai supirkimą inicijuojantiems subjektams leido sukaupti 98,49 proc. visų „InPost“ akcijų. Toks lygis paprastai atveria kelią priverstiniam likusių akcijų išpirkimui, kad nuosavybė pasiektų 100 proc., o bendrovė būtų išbraukta iš biržos sąrašų.

    Supirkimo kaina nekinta

    Akcijų supirkimo kaina šiame etape nesikeitė ir siekia 15,60 euro už akciją. Po sandorių atsiskaitymo Euronext Amsterdame yra paskelbusi, kad paskutinė „InPost“ akcijų prekybos diena bus spalio 22 dieną, o kitą dieną numatomas oficialus akcijų išbraukimas iš prekybos.

    „InPost“ į biržą Amsterdame įžengė 2021 metų sausio pabaigoje, o bendrovės vertinimą daugelį ketvirčių smarkiai veikė intensyvios investicijos į paštomatų plėtrą. Pastaraisiais metais kompanija siekė augti ne tik organiškai, bet ir per įsigijimus, stiprindama pozicijas didžiausiose Europos rinkose.

    Augimas Europoje keičia balansą

    Bendrovė skelbia, kad per praėjusius metus pristatė apie 1,4 mlrd. siuntų Lenkijoje ir kituose Europos regionuose. 2026 metų pirmąjį pusmetį pristatymų apimtis siekė 739,9 mln., o paštomatų skaičius priartėjo prie 69 000.

    Plėtra buvo grindžiama ir įsigijimais: „InPost“ įsitvirtino Prancūzijoje bei kitose Vakarų Europos rinkose, o 2025 metų balandį pranešta apie įsigijimą Jungtinėje Karalystėje, sustiprinus pozicijas konkurencingoje kurjerių rinkoje. Toks mastelio didinimas ypač svarbus, kai e. prekybos pristatymų sektoriuje auga spaudimas dėl sąnaudų, greičio ir tinklo tankio.

    „Pagal akcininkų deklaraciją bendrovės centras liks Lenkijoje, o „InPost“ ir toliau vadovaus Rafałas Brzoska“, – sakoma su sandoriu susijusioje informacijoje.

    Pasikeitusi akcininkų struktūra numato, kad JAV fondas Advent ir tarptautinė kurjerių bendrovė FedEx turės po 37 proc. akcijų. Rafało Brzoskos A&R fondas valdys 16 proc., o Čekijos PPF grupei teks 10 proc.

  • „Żabka“ gali pasitraukti iš Varšuvos biržos: pratęstas akcijų supirkimas, aiški atsiskaitymo data

    Kanados mažmeninės prekybos ir degalinių tinklų grupė „Alimentation Couche-Tard“ pratęsė kvietimą supirkti „Żabka Group“ akcijas iki 2026 metų spalio 26 dienos. Jei sandoris bus užbaigtas, tai atvertų kelią bendrovei pasitraukti iš Varšuvos vertybinių popierių biržos.

    Pagal paskelbtas sąlygas siūloma kaina nesikeičia ir siekia apie 7,4 euro už vieną akciją. Toks terminas investuotojams suteikia daugiau laiko apsispręsti, o rinkai – įvertinti tikimybę, kad bus surinktas pakankamas akcijų kiekis kontrolės perėmimui.

    Kas keičiasi investuotojams?

    Numatoma, kad akcijų įsigijimo sandoris galėtų būti sudarytas 2026 metų spalio 29 dieną, o atsiskaitymas už įsigytas akcijas – 2026 metų lapkričio 3 dieną. Po atsiskaitymo, jei pirkėjui pavyktų perimti kontrolę, realiu scenarijumi tampa sprendimai dėl akcijų išbraukimo iš biržos.

    Supirkimą planuojama vykdyti per „Circle K Polska“, kuri būtų tiesioginis akcijų pirkėjas. Toks modelis dažnai pasirenkamas, kai tarptautinė grupė siekia konsoliduoti valdymą vienoje jurisdikcijoje ir supaprastinti struktūrą.

    Kodėl įmonės traukiasi iš biržos?

    Biržoje kotiruojamos įmonės privalo laikytis griežtesnių informacijos atskleidimo, audito, valdymo ir atskaitomybės taisyklių, o tai kainuoja ir laiką, ir pinigus. Pasitraukimas iš biržos paprastai reiškia didesnę veiklos laisvę bei galimybę greičiau priimti sprendimus be nuolatinio rinkos spaudimo.

    Investuotojams tokie procesai dažniausiai kelia du praktinius klausimus: ar siūloma kaina atspindi teisingą įmonės vertę ir kas nutiks, jei po supirkimo liks mažuma akcininkų. Tokiais atvejais svarbu sekti oficialius pranešimus dėl galimų privalomų išpirkimų ir biržos procedūrų.

  • Polenergia akcijų supirkimas: 13,4 eurų kaina kelia ginčą, o rinka tikisi didesnio pasiūlymo

    Didžiausi Polenergijos akcininkai BIF IV Europe Holdings Limited ir Mansa Investments, kartu valdantys 77,88 proc. bendrovės akcijų, paskelbė kvietimą supirkti likusias akcijas. Už vieną akciją siūloma 59,10 zlotų, tai yra apie 13,4 euro, o sandorio vertė gali siekti maždaug 227 mln. eurų.

    Bendrovės valdyba teigia, kad pasiūlyta kaina atitinka sąžiningą vertę, tačiau rinkos elgsena rodo atsargesnį požiūrį. Analitikai neatmeta, kad kaina gali būti koreguojama, nes investuotojai, ypač instituciniai, linkę reikalauti didesnės premijos už pasitraukimą iš biržos.

    Rinka mato per mažą premiją

    Po kvietimo paskelbimo Polenergijos akcijų kaina Varšuvos biržoje buvo aukštesnė už siūlomą supirkimo kainą, o tai dažnai interpretuojama kaip signalas, kad investuotojai tikisi pagerinto pasiūlymo. Kai supirkimo kaina nesiekia rinkos kainos, daliai akcininkų ekonomiškai nenaudinga parduoti, nebent tikimasi greito sandorio užbaigimo ar sumažėjusios rizikos.

    Rinkoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad siūloma premija, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, nėra didelė, todėl mažesni akcininkai gali nesutikti su pasitraukimo iš biržos sąlygomis. Energetikos sektoriuje vertinimai stipriai priklauso nuo vėjo projektų prielaidų, elektros kainų lūkesčių, reguliavimo ir kapitalo kaštų, todėl derybų erdvės paprastai lieka.

    Kodėl siekiama pasitraukti iš biržos

    Supirkimo tikslas – sukaupti likusias akcijas ir vėliau išbraukti Polenergiją iš Varšuvos vertybinių popierių biržos. Toks sprendimas dažniausiai siejamas su noru turėti daugiau lankstumo priimant ilgalaikius investicinius sprendimus, mažinant viešos bendrovės atskaitomybės kaštus ir išvengiant kasdienių rinkos svyravimų įtakos.

    Polenergijos atveju papildomą reikšmę turi planuojami didelės apimties energetikos projektai, kuriems būdingas ilgas pasirengimo laikotarpis ir jautrumas palūkanų normoms bei tiekimo grandinių kainoms. Tokiose situacijose kontrolę stiprinantys akcininkai dažnai siekia aiškesnės sprendimų grandinės ir paprastesnio finansavimo modelio.

    Nuo ko priklausys kvietimo sėkmė

    Vienas pagrindinių veiksnių – institucinių investuotojų pozicija, nes reikšmingus paketus valdo pensijų fondai. Jei fondai nuspręs, kad pasiūlymas neatspindi potencialo ar alternatyvios vertės, kvietimas gali nesurinkti pakankamo kiekio akcijų, o tai reikštų, kad išbraukimo planas nusikeltų.

    Ši istorija turi ir precedentą: ankstesni bandymai supirkti akcijas ne visada baigdavosi sėkmingai, kai kaina rinkai pasirodydavo per žema. Dėl to investuotojai dabar atidžiai vertina, ar kvietimo teikėjai yra pasiryžę didinti pasiūlymą, kad sandoris būtų užbaigtas šį kartą.

    Numatyta, kad akcijų pardavimo paraiškos bus priimamos nuo 2026 metų liepos 14 dienos iki 2026 metų rugpjūčio 12 dienos, o pats įsigijimas planuojamas 2026 metų rugpjūčio 17 dieną ir atsiskaitymas 2026 metų rugpjūčio 19 dieną. Kvietimo teikėjai taip pat pasilieka teisę terminus pratęsti.

    Finansiniai rezultatai rodo, kad bendrovė veikia kintančioje aplinkoje: 2026 metų pirmąjį ketvirtį grupės pajamos siekė apie 209 mln. eurų, o grynasis pelnas – apie 14,6 mln. eurų. Prieš metus pajamos buvo apie 272 mln. eurų, o grynasis pelnas – apie 9,8 mln. eurų, tad pelningumas pagerėjo, nors apyvarta sumažėjo.

    Galutinis atsakymas, ar 13,4 eurų už akciją yra pakankama kaina, paaiškės iš rinkos sprendimo: jei akcijų nepavyks surinkti, spaudimas didinti pasiūlymą išliks. Jei pasiūlymas bus priimtas, Polenergija gali žengti į privatų etapą, kuriame strateginiai sprendimai bus priimami be biržos kasdienybės.