Daugelis tėvų mano, kad kuo daugiau žaislų, tuo daugiau galimybių vaikui mokytis ir lavėti. Tačiau tyrimai rodo priešingą efektą: per didelė pasirinkimų gausa gali blaškyti dėmesį ir trumpinti žaidimo trukmę.
JAV Toledo universiteto mokslininkai stebėjo 36 mažylius nuo 18 iki 30 mėnesių amžiaus. Kiekvienas vaikas du kartus žaidė vienas: vieną kartą kambaryje buvo 4 žaislai, kitą kartą – 16, o laikas abiem sąlygoms buvo vienodas.
Rezultatai parodė aiškią tendenciją: kai žaislų buvo mažiau, vaikai ilgiau išlaikė dėmesį ties vienu daiktu ir rečiau „šokinėjo“ nuo vieno prie kito. Be to, jie sugalvojo daugiau būdų, kaip tą patį žaislą panaudoti skirtingose situacijose, o tai siejama su kūrybiškumu ir problemų sprendimu.
Mokslininkų aiškinimu, didelis žaislų kiekis sukuria nuolatinį sprendimų priėmimą: vaikas daugiau laiko skiria rinkimuisi, o ne pačiam žaidimui. Kai pasirinkimų mažiau, lengviau įsitraukti, o žaidimas tampa gilesnis ir kryptingesnis.
Tai nereiškia, kad namuose turi likti tik 4 žaislai. Esminė mintis kita: nebūtina visos kolekcijos laikyti vaiko akiratyje vienu metu, nes tai gali jį pervarginti ir mažinti susidomėjimą.
Dėl to vis dažniau rekomenduojama žaislų rotacija: dalį žaislų savaitei ar dviem padėti į spintą ir vėliau pakeisti kitais. Taip vaikas patiria naujumo jausmą, o žaidimų erdvė išlieka tvarkinga ir neperkrauta.
Universalios „teisingos“ žaislų normos nėra, nes ją lemia amžius, temperamentas ir interesai. Vis dėlto praktinis signalas paprastas: jei vaikas greitai praranda dėmesį ir tik pereina nuo vieno žaislo prie kito, problema gali būti ne žaislų kokybėje, o jų kiekyje ir nuolatiniame pertekliniame pasirinkime.
