Tag: Dėmesio koncentracija

  • Kuo mažiau žaislų, tuo protingesnis žaidimas: mokslininkai pasakė, kiek jų iš tiesų reikia

    Daugelis tėvų mano, kad kuo daugiau žaislų, tuo daugiau galimybių vaikui mokytis ir lavėti. Tačiau tyrimai rodo priešingą efektą: per didelė pasirinkimų gausa gali blaškyti dėmesį ir trumpinti žaidimo trukmę.

    JAV Toledo universiteto mokslininkai stebėjo 36 mažylius nuo 18 iki 30 mėnesių amžiaus. Kiekvienas vaikas du kartus žaidė vienas: vieną kartą kambaryje buvo 4 žaislai, kitą kartą – 16, o laikas abiem sąlygoms buvo vienodas.

    Rezultatai parodė aiškią tendenciją: kai žaislų buvo mažiau, vaikai ilgiau išlaikė dėmesį ties vienu daiktu ir rečiau „šokinėjo“ nuo vieno prie kito. Be to, jie sugalvojo daugiau būdų, kaip tą patį žaislą panaudoti skirtingose situacijose, o tai siejama su kūrybiškumu ir problemų sprendimu.

    Mokslininkų aiškinimu, didelis žaislų kiekis sukuria nuolatinį sprendimų priėmimą: vaikas daugiau laiko skiria rinkimuisi, o ne pačiam žaidimui. Kai pasirinkimų mažiau, lengviau įsitraukti, o žaidimas tampa gilesnis ir kryptingesnis.

    Tai nereiškia, kad namuose turi likti tik 4 žaislai. Esminė mintis kita: nebūtina visos kolekcijos laikyti vaiko akiratyje vienu metu, nes tai gali jį pervarginti ir mažinti susidomėjimą.

    Dėl to vis dažniau rekomenduojama žaislų rotacija: dalį žaislų savaitei ar dviem padėti į spintą ir vėliau pakeisti kitais. Taip vaikas patiria naujumo jausmą, o žaidimų erdvė išlieka tvarkinga ir neperkrauta.

    Universalios „teisingos“ žaislų normos nėra, nes ją lemia amžius, temperamentas ir interesai. Vis dėlto praktinis signalas paprastas: jei vaikas greitai praranda dėmesį ir tik pereina nuo vieno žaislo prie kito, problema gali būti ne žaislų kokybėje, o jų kiekyje ir nuolatiniame pertekliniame pasirinkime.

  • Žmonės, kurie retai patiria stresą, rytais beveik visada daro vieną dalyką

    Žmonės, kurie retai patiria stresą, rytais beveik visada daro vieną dalyką

    Atsparumas stresui nereiškia, kad žmogus neturi problemų ar iššūkių. Dažniau tai gebėjimas laiku pastebėti įtampą, padaryti trumpą pauzę ir nereaguoti impulsyviai į kiekvieną dirgiklį.

    Vienas ryškiausių kasdienio elgesio skirtumų siejamas su telefonu: ramesni žmonės rečiau pradeda rytą nuo skubaus naujienų, socialinių tinklų ar darbo žinučių tikrinimo. Vietoj to jie pirmiausia pereina į dienos ritmą be papildomų stimulų.

    Kaip telefonas įjungia įtampos režimą

    Vos vienas žvilgsnis į ekraną dažnai virsta ilgesniu naršymu: iššoka pranešimai, laiškai, priminimai apie sąskaitas ar nerimą keliantys įrašai. Rytas, kuris galėjo būti ramus, per kelias minutes tampa mažų aliarmų seka.

    Svarbu tai, kad trikdyti gali ne tik pats naršymas. Tyrimuose apie pranešimų poveikį dėmesiui nustatyta, jog vien pranešimo signalas gali nukreipti dalį kognityvinių resursų, net jei žmogus telefono nepaima į rankas.

    Po prabudimo organizmas natūraliai persitvarko: kinta hormonų pusiausvyra, širdies ritmas, budrumas. Jei iškart prisideda skubos reikalaujantys pranešimai, smegenys lengvai perjungia į režimą, kuriame reikia nedelsiant reaguoti, o tai gali sustiprinti nerimą.

    Ką rodo naujesni skaitmeninio ribojimo bandymai

    Pastaraisiais metais daugėja eksperimentų, kuriuose vertinamas sąmoningas ekrano laiko mažinimas. Tyrimuose, kai dalyviams laikinai apribotas mobilusis internetas telefone arba sumažintas kasdienis naudojimosi laikas, dažniau fiksuotas geresnis dėmesio išlaikymas ir savijauta.

    Vis dėlto mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad skaitmeninis detoksas nėra stebuklinga priemonė. Stresą kelia darbas, finansiniai rūpesčiai, konfliktai ar sveikatos problemos, todėl telefono atidėjimas jų neišsprendžia, bet gali sumažinti informacinį triukšmą ir nuolatinį pertraukinėjimą.

    Praktiška taisyklė, kurią lengva išlaikyti

    Universalaus recepto nėra, tačiau daugeliui padeda paprasta ryto zona be telefono. Galima pradėti nuo 15–20 minučių ir laikui bėgant šį laiką ilginti, pavyzdžiui, iki pusvalgių ar darbo pradžios.

    Kad įprotis būtų realus, verta susikurti aiškią taisyklę: telefono programėlių neatidarau, kol neatsikėliau, neapsirengiau ir nepavalgiau pusryčių. Taip mažėja automatinio tikrinimo pagunda ir diena prasideda su daugiau kontrolės.

    Padėti gali ir aplinkos sprendimai: atskiras žadintuvas, telefono krovimas kitame kambaryje, nutildyti pranešimai ryte. Esmė paprasta: kuo mažiau impulsinių dirgiklių pirmą valandą, tuo lengviau išlaikyti dėmesį ir emocinį stabilumą visą dieną.

  • Po 60-ies šis kasdienis įprotis silpnina atmintį: specialistai pataria, ką keisti dabar

    Po 60-ies šis kasdienis įprotis silpnina atmintį: specialistai pataria, ką keisti dabar

    Daugeliui įprasta vienu metu kalbėti telefonu, atrašinėti žinutes, žiūrėti televizorių ir dar naršyti internete. Nors atrodo, kad taip sutaupoma laiko, smegenys paprastai neatlieka kelių sudėtingų užduočių tikrai vienu metu. Dažniau vyksta greitas dėmesio perjungimas iš vienos veiklos į kitą.

    Kiekvienas toks perjungimas turi kainą, nes tenka nutraukti vieną minties eigą ir iš naujo įsijungti į kitą užduotį. Dėl to darbai dažnai trunka ilgiau, daugėja klaidų, o psichinis nuovargis ateina greičiau. Įspūdis, kad padaroma daugiau, neretai būna apgaulingas.

    Dėmesio perjungimas ir amžius

    Tyrimai apie dėmesio kontrolę rodo, kad vyresniame amžiuje gali būti sunkiau grįžti prie anksčiau pradėtos užduoties po trukdžio. Problema ne visada yra pati informacijos įsiminimo dalis. Dažniau kliūtis atsiranda tuomet, kai reikia ignoruoti dirgiklį, atsitraukti nuo jo ir vėl susikaupti.

    Kasdienybėje tai gali reikšti paprastus, bet erzinančius epizodus: patikrinus telefoną sunkiau prisiminti, ką ketinote padaryti, kur padėjote dokumentą ar koks buvo kitas gaminamo patiekalo žingsnis. Kuo daugiau pradėtų veiklų ir pranešimų, tuo labiau apkraunama darbinė atmintis, kurios talpa yra ribota.

    Ką rodo tyrimai apie medijas

    Kai kuriuose moksliniuose darbuose nustatomas ryšys tarp intensyvaus kelių medijų naudojimo vienu metu ir silpnesnės dėmesio kontrolės bei prastesnių atminties rodiklių. Kai kurie vaizdinimo tyrimai taip pat siejo tokį įprotį su skirtumais smegenų srityse, kurios dalyvauja dėmesio valdyme ir sprendimų priėmime.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad daugiafunkciškumas būtinai sukelia smegenų pokyčius. Dalis tyrimų yra stebimieji, todėl jie parodo ryšį, bet neįrodo priežasties ir pasekmės. Gali būti, kad dažniau dėmesį perjungia ir tie žmonės, kuriems iš prigimties ar dėl kitų priežasčių sunkiau atsirinkti dirgiklius.

    Paprasti žingsniai, kurie padeda

    Praktiškiausia kryptis yra vienos užduoties atlikimas vienu metu, kai sąmoningai mažinami trukdžiai. Galima pradėti nuo 20 minučių susikaupimo be pranešimų, be papildomų ekranų ir be fone veikiančio televizoriaus. Telefoną verta padėti taip, kad jo nesimatytų, nes vien matomas ekranas daugeliui tampa dirgikliu.

    Padeda ir trumpa pauzė tarp veiklų, kai užbaigiamas vienas etapas prieš pereinant prie kito. Jei galvoje kaupiasi darbai, juos patikimiau užsirašyti, o ne bandyti viską išlaikyti darbinėje atmintyje. Smegenų būklei svarbūs ir baziniai dalykai: reguliarus judėjimas, miegas, socialiniai kontaktai ir naujų įgūdžių mokymasis.

    Retkarčiais po išsiblaškymo pasitaikantis užmaršumas nėra tas pats, kas progresuojantys atminties sutrikimai. Jei atminties problemos ima trukdyti kasdienėms užduotims, atsiranda dezorientacija ar pasimetimas atliekant įprastus veiksmus, verta kreiptis į gydytoją, o ne viską nurašyti amžiui.

  • Galvosūkis su degtukais: per 20 sekundžių pašalink 3 ir paversk 40 + 8 = 96 teisinga lygtimi

    Internete vėl populiarėja klasikiniai matematiniai galvosūkiai su degtukais, kuriuose skaičiai sudėlioti iš atskirų brūkšnelių. Šįkart užduotis paprasta tik iš pirmo žvilgsnio: reikia pataisyti neteisingą lygybę 40 + 8 = 96 pašalinant tris degtukus.

    Tokio tipo užduotys remiasi tuo, kad dauguma skaitmenų vizualiai primena septynių segmentų skaitmenis, todėl nuėmus vieną ar kelis segmentus skaičius pasikeičia. Esminė taisyklė čia viena: degtukus reikia tik pašalinti, jų neperkeliant ir nepridedant.

    Kur slypi sprendimas?

    Greito sprendimo strategija dažniausiai tokia pati: įvertinti, kuriuos skaitmenis lengviausia paversti kitais, nuimant mažiausiai brūkšnelių. Pavyzdžiui, 8 yra vienas „lankščiausių“ skaitmenų, nes jį nesunku paversti 6, 9 ar 0, priklausomai nuo to, kurį segmentą pašalinsite.

    Šioje užduotyje logiška pirmiausia žiūrėti į 8 ir į 96 dešinėje pusėje, nes būtent ten pašalinti segmentai greičiausiai duos didžiausią efektą. Tuo metu kairėje pusėje esantis 40 dažnai paliekamas nepakeistas, nes jį „permodeliuoti“ vien tik šalinant brūkšnelius yra sudėtingiau.

    Atsakymas: teisinga lygtis

    Teisingas sprendimas gaunamas taip: iš skaičiaus 8 pašalinamas vienas degtukas, kad jis virstų 6. Tuomet iš skaičiaus 96 pašalinami du degtukai, kad gautumėte 46.

    Galiausiai lygybė tampa matematiškai teisinga: 40 + 6 = 46. Jei nepavyko per 20 sekundžių, tai normalu: šios užduotys labiau tikrina pastabumą ir gebėjimą greitai matyti alternatyvias skaitmenų formas, o ne vien aritmetiką.

    Tokie galvosūkiai dažnai pasitelkiami kaip trumpa proto mankšta, nes skatina vizualinį mąstymą, dėmesio koncentraciją ir hipotezių tikrinimą. Dėl to jie ir išlieka populiarūs: taisyklės elementarios, tačiau sprendimo kelias reikalauja nestandartinio požiūrio.