CP v2

Tag: Demokratinė Kongo Respublika

  • Kongo miškuose aptikta nauja kolobų rūšis: ryškiai oranžinės lūpos ir jau grėsmė išnykti

    Demokratinės Kongo Respublikos miškuose mokslininkai identifikavo naują beždžionių rūšį, išsiskiriančią ryškiai oranžinėmis lūpomis ir kontrastingais veido ženklais. Tyrėjų teigimu, naujasis primatas gyvena Lomamio nacionaliniame parke, o vietos bendruomenės šiuos gyvūnus pažinojo seniai.

    Naujajai rūšiai suteiktas mokslinis pavadinimas Colobus congoensis, o kai kuriose vietovėse ji vadinama likveli. Atradimą įtvirtino publikuoti duomenys, kuriuose aprašyti skiriamieji požymiai ir stebėjimų istorija.

    Pirmieji aiškesni signalai apie galimai nežinomą rūšį pasirodė dar 2008 metais, kai gamtosaugininkams pavyko padaryti nuotrauką, nors joje matėsi tik dalis gyvūno. Vėliau, po kelerių metų, buvo surengtos ekspedicijos, kurios leido pakartotinai užfiksuoti šiuos primatus skirtingose vietose.

    2018–2022 metų lauko darbų metu fiksuota 114 susitikimų su šia beždžionių rūšimi, o jos paplitimo teritorija vertinama maždaug 1 700 kilometrų. Tyrėjai pabrėžia, kad toks stebėjimų skaičius padeda tiksliau apibrėžti arealą, tačiau savaime nereiškia, kad populiacija yra gausi ar stabili.

    Colobus congoensis apibūdinama kaip juodo kailio primatas su šviesesniais plotais aplink burną, ryškiai oranžinėmis lūpomis ir balta kailio juosta po uodega. Mokslininkų vertinimu, būtent šis požymių derinys ir leido atskirti naują rūšį nuo kitų regione gyvenančių kolobų.

    Tyrimo autoriai akcentuoja, kad tai vienas iš itin retų atvejų, kai per kelis dešimtmečius Afrikoje aprašoma nauja beždžionių rūšis. Tokie atradimai paprastai siejami su sunkiai pasiekiamomis teritorijomis, ribotais ilgalaikiais stebėjimais ir sudėtinga logistika atogrąžų miškuose.

    Vis dėlto kartu su atradimu skamba ir perspėjimas: ši rūšis, tikėtina, jau turėtų būti vertinama kaip nykstanti. Pagrindinės grėsmės siejamos su buveinių nykimu ir žmogaus veiklos plėtra šalia saugomų teritorijų.

    Skaičiuojama, kad 2015–2023 metais Lomamio nacionalinio parko buferinėje zonoje ir greta jos atsirado mažiausiai 15 naujų gyvenviečių. Tolesnis atsikraustymas, žemėnaudos pokyčiai ir miškų fragmentacija gali reikšmingai sumažinti tinkamas buveines, o kartu ir populiacijos perspektyvas per artimiausius dešimtmečius.

    Naujai aprašyta rūšis dar kartą primena, kad biologinė įvairovė atogrąžų miškuose gali būti didesnė, nei rodo dabartiniai žemėlapiai. Tyrėjai ragina derinti mokslinius tyrimus su realiomis buveinių apsaugos priemonėmis, nes atradimai praranda prasmę, jei rūšys išnyksta dar nespėjus užtikrinti jų apsaugos.

  • PSO peržiūrėjo Ebolos protrūkio DR Konge skaičius: įtariamų atvejų liko 116, ne per 1 000

    PSO peržiūrėjo Ebolos protrūkio DR Konge skaičius: įtariamų atvejų liko 116, ne per 1 000

    Kas pasikeitė skaičiuose

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad Ebolos protrūkio Demokratinėje Kongo Respublikoje mastas, remiantis atnaujintais duomenimis, yra mažesnis nei manyta anksčiau. PSO nurodė patvirtinusi 116 įtariamų atvejų, nors ankstesniuose vertinimuose buvo kalbama apie daugiau nei 1 000.

    Kartu pateikiami ir kiti rodikliai: sveikatos institucijų duomenimis, registruoti 321 patvirtintas atvejis, 48 mirtys ir keli pasveikimo atvejai. PSO atstovas spaudos konferencijoje Ženevoje aiškino, kad didžiausias pokytis susijęs su įtariamų atvejų perskaičiavimu po laboratorinių tyrimų.

    „Dauguma pacientų buvo ištirti ir nebeatitinka Ebolos atvejo apibrėžimo: daliai nustatytos kitos ligos, daliai buvo tik karščiavimas be kitų požymių“, – sakė PSO atstovas Christianas Lindmeieris.

    Kodėl įtariamų atvejų mažiau

    PSO aiškinimu, pradiniuose protrūkio etapuose įtariamų atvejų skaičius dažnai būna didelis, nes į jį patenka žmonės, turintys panašius simptomus kaip Ebola. Demokratinėje Kongo Respublikoje tai ypač aktualu, nes karščiavimą ir bendrą silpnumą gali sukelti maliarija, vidurių šiltinė, kitos infekcijos ar net sezoniniai virusai.

    Tokiose situacijose, plečiant testavimą ir tikslinant epidemiologinius ryšius, įtariamų atvejų sąrašas „išsivalo“: dalis jų atmetami, kai gaunami neigiami laboratoriniai rezultatai arba paaiškėja kita diagnozė. Vis dėlto PSO pabrėžia, kad patvirtintų atvejų buvimas reiškia, jog griežtos kontrolės priemonės išlieka būtinos.

    Sudėtingas viruso tipas ir atsakas

    PSO nurodo, kad dabartinį protrūkį sieja retesnė Ebolos viruso atmaina, o tai apsunkina atsaką, nes nėra plačiai prieinamų, būtent šiai atmainai skirtų vakcinų ar gydymo schemų. Tai nereiškia, kad pagalbos priemonės neveikia, tačiau gali riboti greitą vakcinacijos strategijų pritaikymą, kurios buvo taikomos ankstesnių protrūkių metu.

    Demokratinės Kongo Respublikos sveikatos apsaugos institucijos kaip pagrindinius iššūkius įvardija ankstyvą nustatymą, greitą pacientų izoliavimą, kontaktų atsekimą, saugias ir orias laidojimo procedūras bei infekcijų prevencijos stiprinimą gydymo įstaigose. Šie veiksmai laikomi kertiniais siekiant sustabdyti plitimą atokiuose regionuose, kur infrastruktūra ir logistika dažnai ribotos.

    „Mes vis dar dirbame su vakcinomis ir gydymo priemonėmis, tačiau tai nereiškia, kad žmonės negali pasveikti nuo Ebolos“, – sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO taip pat pranešė, kad kaimyninėje Ugandoje registruoti 9 atvejai ir 1 mirtis, o tai rodo tarpvalstybinės stebėsenos svarbą. Tuo metu Koalicija pasirengimui epidemijoms stiprinti (CEPI) paskelbė skubinsianti kelių tiriamųjų vakcinų, nukreiptų prieš Bundibugyo virusą, kūrimą ir planuoja investicijas iki 53 000 000 eurų.

    Pasak CEPI, vakcinų kandidatų portfelyje yra projektai, kuriuos plėtoja The International AIDS Vaccine Initiative, „Moderna“ ir Oksfordo universitetas, o gamyba numatoma Indijos Serum Institute of India pajėgumais. PSO šiuos kandidatus įvardijo kaip šiuo metu perspektyviausius, tačiau pabrėžiama, kad iki praktinio panaudojimo dar reikalingi tyrimų etapai ir reguliaciniai sprendimai.

  • Kongo plinta reta Ebolos atmaina be patvirtintos vakcinos: PSO įspėja dėl dešimčių mirčių

    Demokratinėje Kongo Respublikoje fiksuojamas retos Ebolos viruso atmainos protrūkis, dėl kurio, vietos sveikatos tarnybų vertinimu, jau galėjo žūti dešimtys žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) patvirtino, kad protrūkį sukėlė Bundoibudžio (Bundibugyo) atmaina, kuri pasaulyje nustatoma itin retai.

    PSO duomenimis, šalies šiaurės rytuose, Iturio regione, registruojama apie 246 įtariami susirgimai ir mažiausiai 65 mirtys. Ne visi atvejai yra nauji, todėl specialistai vertina, kad virusas galėjo plisti nepastebėtas kelias savaites, kol buvo pradėtas aktyvesnis ištyrimas.

    „Ne visi šie atvejai įvyko per pastarąją savaitę, tai tęsiasi jau kurį laiką“, – sakė tyrėja Susan McLellan.

    Židinys siejamas su sunkiai pasiekiamomis teritorijomis netoli sienos su Uganda, kur ribota sveikatos infrastruktūra, sudėtinga logistika ir nestabilumo rizika apsunkina reagavimą. Tokiomis sąlygomis lėčiau pasiekiami pacientai, sunkiau užtikrinti mėginių transportavimą ir kontaktų atsekimą.

    Papildomą riziką kelia gyventojų judėjimas ir didesnis kontaktų skaičius tankiau apgyvendintose vietovėse, įskaitant laikinas gyvenvietes ir kasybos rajonus. Epidemiologai pabrėžia, kad efektyvus atvejų izoliavimas ir saugios laidojimo praktikos dažnai nulemia, ar protrūkis bus greitai sustabdytas.

    „Yra didelė rizika, kad situacija gali smarkiai pablogėti“, – sakė vietos pilietinės visuomenės atstovas.

    Bundoibudžio atmaina laikoma viena rečiausių Ebolos viruso atmainų ir anksčiau buvo identifikuota tik kelis kartus, įskaitant protrūkius Ugandoje ir Konge. Dėl riboto atvejų skaičiaus ir mažesnio klinikinių tyrimų masto šiai atmainai nėra tokio paties apimties profilaktikos ir gydymo „įrankių rinkinio“ kaip geriau ištirtoms atmainoms.

    Ebola yra sunki virusinė hemoraginė karštligė, o mirštamumas gali smarkiai skirtis priklausomai nuo atmainos ir medicininės pagalbos prieinamumo. PSO pabrėžia, kad virusas neplinta taip lengvai kaip kvėpavimo takų infekcijos, tačiau rizika išauga artimo kontakto metu, ypač prižiūrint sergančius žmones ar kontaktuojant su kūno skysčiais.

    PSO praneša į protrūkio zoną siunčianti epidemiologus, laboratorijų specialistus ir asmens apsaugos priemones. Kartu stiprinamas testavimas, mėginių logistika ir kontaktų paieška, kad būtų aiškiau nustatytas realus užsikrėtimų mastas ir plitimo grandinės.

    Nors pavieniai atvejai už Afrikos ribų istoriškai buvo fiksuoti, ilgalaikio ir tvaraus viruso plitimo už žemyno ribų paprastai nepavykdavo įsitvirtinti. Vis dėlto ekspertai akcentuoja, kad svarbiausia yra greitas aptikimas ir pasitikėjimą kelianti komunikacija vietos bendruomenėms, nes delsimas ankstyvoje stadijoje dažniausiai kainuoja daugiausia gyvybių.

  • Kongo DR per Ebolos protrūkį mirė trys Raudonojo Kryžiaus savanoriai: PSO įspėja dėl plitimo

    Kongo DR per Ebolos protrūkį mirė trys Raudonojo Kryžiaus savanoriai: PSO įspėja dėl plitimo

    Ebola Ituri provincijoje

    Demokratinėje Kongo Respublikoje, Ituri provincijoje, nuo įtariamų Ebolos atvejų mirė trys Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Organizacija pranešė, kad tai įvyko regione, kuris laikomas dabartinio protrūkio epicentru.

    Raudonasis Kryžius nurodė, kad savanoriai galėjo užsikrėsti tvarkydami mirusiųjų kūnus per misiją, kuri nebuvo susijusi su Ebolos valdymu. Tuo metu bendruomenėje apie protrūkį dar nebuvo žinoma, o pats protrūkis nebuvo identifikuotas.

    Žuvusieji įvardyti kaip Alikana Udumusi Augustin, Sezabo Katanabo ir Ajiko Chandiru Viviane. Organizacija pabrėžė, kad jie žuvo tarnaudami bendruomenei ir atlikdami jautrią, didelės rizikos užduotį.

    PSO: ankstyvas nustatymas gelbsti

    Reaguodamas į žinią, Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas akcentavo, kad sveikatos apsaugos ir humanitarinės pagalbos darbuotojai patiria didžiausią riziką protrūkių metu. Jo teigimu, greitas atvejų nustatymas ir savalaikis gydymas yra esminiai siekiant sustabdyti plitimą.

    „Ankstyvas atvejų nustatymas ir savalaikis gydymas gelbsti gyvybes ir yra raktas suvaldyti šį protrūkį“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO vadovas taip pat pabrėžė saugių ir orumą išsaugančių laidojimo procedūrų svarbą. Būtent kontaktas su užkrėstais kūno skysčiais, įskaitant per netinkamai vykdomas laidotuves, laikomas viena dažniausių Ebolos perdavimo grandžių.

    Skaičiai auga, rizika įvertinta kaip labai didelė

    PSO duomenimis, Demokratinėje Kongo Respublikoje patvirtinti 82 Ebolos atvejai ir 7 patvirtintos mirtys. Vis dėlto organizacija įspėja, kad realus mastas gali būti didesnis: minimi apie 750 įtariamų atvejų ir 177 įtariamos mirtys.

    Kongo DR Ryšių ir žiniasklaidos ministerija skelbė, kad įtariamų mirčių skaičius siekė 204. Tokie skirtumai tarp skirtingų institucijų pateikiamų skaičių protrūkių metu yra dažni, nes dalis atvejų vėluoja būti patvirtinti laboratoriniais tyrimais, o prieiga prie kai kurių teritorijų būna ribota.

    Šį kartą protrūkį sieja su retesne Bundibugyo Ebolos viruso atmaina. Ji anksčiau buvo fiksuota Rytų Afrikoje, o protrūkių valdymą gali komplikuoti tai, kad pradinėje stadijoje ligos simptomai panašūs į kitas infekcijas, įskaitant maliariją ar vidurių šiltinę.

    PSO šią savaitę pakėlė visuomenės sveikatos rizikos lygį Kongo DR nuo aukšto iki labai aukšto, tačiau globalią riziką kol kas vertina kaip žemą. Tai reiškia, kad didžiausi iššūkiai išlieka vietoje, ypač ten, kur trūksta diagnostikos, apsaugos priemonių ir galimybių užtikrinti saugų pacientų izoliavimą.

    Plitimas į Ugandą ir simptomai

    Protrūkis persimetė ir į kaimyninę Ugandą, kur pranešta apie dar tris patvirtintus Ebolos atvejus, o bendras patvirtintų užsikrėtimų skaičius šalyje išaugo iki penkių. PSO pažymi, kad judėjimas per sienas, prekyba ir šeiminiai ryšiai regione didina riziką infekcijai plisti.

    Ebola yra sunki ir dažnai mirtina liga, pirmą kartą nustatyta 1976 metais. Dažniausiai minimi simptomai yra karščiavimas, silpnumas, viduriavimas ir vėmimas, o sunkiais atvejais gali pasireikšti kraujavimas ir organų pažeidimai.

    Specialistai pabrėžia, kad protrūkių kontrolė remiasi keliomis grandimis: greitu įtariamų atvejų išaiškinimu, kontaktų atsekimu, infekcijų kontrolės priemonėmis gydymo įstaigose ir bendruomenėse, taip pat saugiomis laidojimo procedūromis. Humanitarinių organizacijų savanorių netektys primena, kad šios priemonės būtinos ne tik pacientams, bet ir tiems, kurie padeda krizės židiniuose.