Žaidėjai, išbandę netikėtai paskelbtą 1666: Amsterdam demonstracinę versiją, greitai atkreipė dėmesį į įtartinus vizualinius elementus. Bendruomenė tvirtina, kad dalis personažų portretų ir net pagrindinė reklaminė grafika atrodo sukurta naudojant dirbtinis intelektas vaizdų generatorius.
1666: Amsterdam pristatytas per Summer Game Fest renginių savaitę, o žaidžiamas demo kompiuteriams pasirodė iškart po prezentacijos. Projektą kuria „Panache Digital Games“, studija, kuriai vadovauja režisierius Patrice’as Désilets, anksčiau dirbęs prie Assassin’s Creed ir Prince of Persia serijų.
Įtarimai dėl DI naudojimo kilo po to, kai žaidėjai pradėjo lyginti vidinius žaidimo paveikslus su rinkoje paplitusiomis generatyvinės grafikos klaidomis. Dalis žmonių nurodė neatitikimus smulkiose detalėse ir nenatūralią kompoziciją, o tai dažnai siejama su automatiškai generuotais vaizdais.
Vieša reakcija privertė kūrėjus pateikti paaiškinimą ir pažadėti korekcijas artimiausiame atnaujinime. „Panache Digital Games“ teigė, kad į prologui skirtą ankstyvą versiją per klaidą pateko laikini, neišgryninti grafikos variantai, įskaitant kai kuriuos portretus ir išorinius rinkodaros vaizdus.
„Turime keliolikos talentingų ir patyrusių menininkų komandą“, – sakė „Panache Digital Games“ atstovai.
„Peržiūrėję ginčytinus išteklius nustatėme, kad į prologą iš tiesų pateko ankstyvos grafikos versijos, įskaitant dalį portretų žaidime ir išorinius reklamos vaizdus“, – teigė studija.
„Pripažįstame šį apsirikimą ir atsiprašome už sukeltus nepatogumus. Prašome pasitikėti, kad ankstyvosios prieigos versijoje ir pilname žaidime nebus nė vieno ištekliaus, sukurto naudojant dirbtinis intelektas“, – pridūrė kūrėjai.
Diskusija persimetė ir į platesnį kontekstą: žaidimų industrijoje DI naudojimas vizualams, tekstūroms ar koncepciniams eskizams vis dažniau kelia reputacinių rizikų. Kritikai pabrėžia skaidrumo būtinybę, nes dalis auditorijos DI turinį sieja su autorystės, licencijavimo ir kūrybinės vertės klausimais.
Šis atvejis nėra vienintelis pastaruoju metu: gerbėjai vis dažniau „išnarsto“ pristatymų grafikas ir ieško generatyvinių įrankių požymių, o studijos priverstos aiškinti, ar DI buvo naudotas, kokia apimtimi ir kokiu etapu. Tuo pat metu dalis kūrėjų renkasi aiškią politiką: arba pažymi DI naudojimą, arba viešai deklaruoja, kad tokio turinio atsisako.
1666: Amsterdam istorija išsiskiria ir tuo, kad pats prekės ženklas anksčiau buvo įsipainiojęs į ilgą teisinį ginčą dėl teisių. Po ilgos kovos Patrice’as Désilets atgavo pilną kontrolę, todėl naujam projektui dėmesio netrūksta, o bet kokios reputacinės klaidos greitai išpučiamos bendruomenės.