CP v2

Tag: Dendrologija

  • Großpörthen gėdos liepa Vokietijoje: 700–900 metų medis su geležiniu antkakliu ir teismo istorija

    Großpörthen gėdos liepa Vokietijoje: 700–900 metų medis su geležiniu antkakliu ir teismo istorija

    Saksonijos-Anhalte, mažame Großpörthen kaime netoli Zeitz, prie vietos bažnyčios auga įspūdinga žieminė liepa, laikoma vienu storiausių šios rūšies medžių Vokietijoje. Specialistai jos amžių vertina maždaug 700–900 metų, o kamieno apimtis siekia apie 9,85 metro, medis išauga iki maždaug 12 metrų.

    Šis medis išskirtinis ne tik dydžiu, bet ir istoriniu ženklu ant kamieno: iki šiol matomas surūdijęs geležinis antkaklis. Dėl to liepa vadinama gėdos, arba prangerio, liepa ir siejama su laikotarpiu, kai viešos bausmės buvo kasdienės teisinės praktikos dalis.

    Kaip veikė viešos gėdos bausmės?

    Viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų Vokietijos žemėse plačiai taikytos vadinamosios gėdos bausmės, kurių tikslas buvo ne vien nubausti, bet ir viešai pažeminti. Viena iš formų buvo pririšimas ar prirakinimas prie stulpo, sienos ar medžio, o kaklui naudotas metalinis žiedas, užrakinamas spyna.

    Istoriniuose šaltiniuose tokios bausmės minimos bent nuo 14 amžiaus, o kai kur išliko iki 18 amžiaus. Jos taikytos už įvairius nusižengimus, nuo smulkių vagysčių ir sukčiavimo iki šmeižto, įžeidimų ar viešosios tvarkos pažeidimų, kartais papildant fizinėmis bausmėmis.

    Medžio amžių nustatyti sunku

    Tikslus tokio amžiaus medžių datavimas dažnai komplikuotas, nes per šimtmečius keičiasi kamieno struktūra, susiformuoja tuštumos, sustorėjimai ir gūbriai. Großpörthen liepa auga šlaite, todėl, anot dendrologų, šaknų ir kamieno zonoje susidarė ryškūs sustorėjimai, apsunkinantys įprastus amžiaus nustatymo metodus.

    Žinoma ir tai, kad medis patyrė rimtą žalą: pranešama, jog apie 20 amžiaus vidurį nulūžo didelė kamieno dalis. Vis dėlto liepa atsikūrė, o jos būklė vertinama kaip gera, todėl ji išlieka ir gamtos, ir kultūros paveldo objektu.

    Ne vienintelis senolis Vokietijoje

    Vokietijoje yra ir daugiau išskirtinų ilgaamžių medžių, tarp jų ir kitos liepos, šimtmečius buvusios bendruomenių susibūrimų ar teismo vietos simboliais. Tokie medžiai dažnai stovi istoriniuose kaimų ar miestelių centruose, kur vykdavo turgūs, sueigos ir teismo posėdžiai.

    Vis dėlto Großpörthen atvejis išsiskiria materialiu, iki šiol matomu praeities įrodymu – geležiniu antkakliu. Jis primena, kad šalia įspūdingos gamtos istorijos slypi ir gerokai tamsesnė socialinė atmintis.

  • Vokietijoje aptikta galimai seniausia šalyje kukmedžio legenda: jam priskiria apie 1 100 metų

    Vokietijoje aptikta galimai seniausia šalyje kukmedžio legenda: jam priskiria apie 1 100 metų

    Pietų Vokietijos Allgäu regione, atokioje alpinėje pievoje, dendrologai aptiko kukmedį, kurio amžius, jų vertinimu, gali siekti apie 1 100 metų. Jei skaičiavimai pasitvirtins, tai būtų seniausias žinomas medis Vokietijoje ir vienas iš ryškiausių gyvosios gamtos paveldo objektų Alpėse.

    Medis auga tarp Steibio ir Balderschwango, maždaug 1 100 metrų aukštyje virš jūros lygio, šiaurės vakarų šlaite. Tokia vieta kukmedžiui nėra palanki: žiemos pusmetį saulės beveik nepasiekia, o temperatūra šiame aukštyje žemesnė nei pietiniuose šlaituose.

    Kaip nustatytas amžius

    Vokietijos dendrologų draugija kukmedžio amžių vertina pagal kamieno parametrus, augavietės sąlygas ir rūšies augimo ypatumus. Nurodoma, kad kamieno apimtis siekia apie 5,1 metro, o pats medis išsiskiria neįprastai sudėtinga, iš kelių segmentų susiformavusia kamieno struktūra.

    Tokio amžiaus medžių atveju tikslus datavimas yra sudėtingas, nes senų kukmedžių kamienuose dažnai būna tuštumų, puvinio ar suirusių metinių rievių, o įprastas rievėjimas ne visada įmanomas. Dėl to mokslininkai dažnai remiasi kelių metodų deriniu ir atsargiu, intervalais pateikiamu vertinimu.

    Kodėl medis galėjo išgyventi

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad medžiai „sensta“ kitaip nei gyvūnai: jie nuolat atnaujina audinius, o dalis senų dalių palaipsniui nunyksta. Be to, didelę reikšmę turi šaknų sistema, kuri, būdama po žeme, gali išlikti gyvybinga ilgiau nei matoma antžeminė dalis.

    Vienas iš paaiškinimų, kodėl kukmedis išliko šimtmečius, yra jo augavietės izoliacija. Atokumas mažina žmogaus ūkinės veiklos poveikį, o pats kukmedis pasižymi atsparumu ir gebėjimu lėtai, bet stabiliai augti net ribinėmis sąlygomis.

    „Jo kamienas yra tarsi svajonių paminklas: plyšiai, gumbai, briaunos, įtrūkimai ir ertmės sudaro labai skirtingas dalis“, – sakė Drezdeno technikos universiteto medžių biologijos profesorius emeritas Andreasas Roloffas.

    Kukmedis ir Europos istorija

    Kukmedis Europoje turi išskirtinę kultūrinę reikšmę: jo mediena nuo seno vertinta dėl tvirtumo ir elastingumo. Allgäu radinys priminė ir garsųjį ledynuose rastą Ötzį, kurio medžioklės lankas buvo pagamintas iš kukmedžio medienos.

    Naujasis kukmedžio vertinimas, jei bus patvirtintas, galėtų pakeisti iki šiol dažniausiai minimą Vokietijos „seniausio medžio“ titulą. Anksčiau juo dažnai laikyta maždaug 1 000 metų amžiaus liepa Žemutinėje Saksonijoje, o tarp senųjų milžinų minimas ir apie 900 metų siekiantis ąžuolas, išsiskiriantis ypač didele kamieno apimtimi.

    Pasauliniu mastu seniausių medžių rekordai dažniausiai siejami su ilgaamžėmis pušimis, kurių antžeminės dalys skaičiuoja daugiau nei 5 000 metų. Taip pat žinomi atvejai, kai ypač senas yra ne kamienas, o šaknų sistema ar kloninė kolonija, galinti egzistuoti dešimtis tūkstančių metų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokie radiniai svarbūs ne vien dėl rekordų. Ilgaamžiai medžiai yra vertingi genetinės įvairovės, ekosistemų stabilumo ir klimato kaitos tyrimams, o jų apsauga dažnai tampa ir vietos bendruomenių, ir gamtosaugos institucijų prioritetu.

  • 2026 metų Lietuvos medžio rinkimai startuoja: paraiškas priims gegužės 4–31 dienomis

    Prasideda devintieji rinkimai

    2026 metų Lietuvos medžio rinkimai šiemet rengiami jau devintą kartą. Organizatoriai kviečia gyventojus, bendruomenes ir organizacijas siūlyti išskirtinius šalies medžius, turinčius aiškią istoriją, kultūrinę vertę ar išskirtinius gamtinius bruožus.

    Rinkimų tikslas – ne tik išrinkti Metų medį, bet ir atkreipti dėmesį į vertingiausius vietos želdinius, kurie neretai tampa regiono tapatybės dalimi. Laimėjęs medis vėliau atstovaus Lietuvai Europos medžio konkurse.

    Kada teikti paraiškas?

    Paraiškos 2026 metų Lietuvos medžio rinkimams bus priimamos nuo gegužės 4 dienos iki gegužės 31 dienos. Pasiūlymus gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, paraišką pateikiant elektroniniu paštu, nurodytu rinkimų organizatorių.

    Paraiškoje prašoma pateikti pagrindinius duomenis apie medį: rūšį, pavadinimą, jei toks yra prigijęs, tikslią augimo vietą ir koordinates. Taip pat svarbūs amžiaus, apimties, aukščio ir kiti fiziniai parametrai bei išskirtiniai biologiniai ar dendrologiniai požymiai.

    Kaip vyks atranka ir balsavimas?

    Gautas paraiškas vertins atrankos komisija, sudaryta iš rinkimų rengėjų, visuomeninių gamtosauginių organizacijų atstovų ir skirtingų sričių specialistų. Paprastai komisijoje dalyvauja ir kraštovaizdžio architektūros, etnografijos ar istorijos, fotografijos, dendrologijos ar arboristikos ekspertai.

    Numatyta, kad antrajam etapui bus atrinkta ne daugiau kaip 12 medžių. Atrinktų kandidatų sąrašas bus skelbiamas organizatorių kanaluose, o visuomenės balsavimas vyks elektroninėje erdvėje, laikantis principo, kad balsai fiksuojami pagal IP adresą.

    Balsuoti už atrinktus medžius bus galima nuo rugsėjo 14 dienos iki spalio 4 dienos. Tai reiškia, kad per kelias savaites visuomenė spręs, kuris medis taps 2026 metų Lietuvos medžiu.

    2026 metų Lietuvos medis bus paskelbtas spalio 20 dieną, Medžio teisių (gynimo) dieną. Ši diena Lietuvoje minima jau 16-ą kartą ir tradiciškai pasitelkiama atkreipti dėmesį į medžių apsaugą bei jų reikšmę miestų ir kaimų aplinkai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad paraiškoje vertinama ne tik medžio „statistika“, bet ir jo pasakojimas: istoriniai faktai, vietos žmonių liudijimai, legendos ar bendruomenei svarbūs prisiminimai. Prie paraiškos taip pat prašoma pridėti 1–3 nuotraukas arba iki 3 minučių vaizdo medžiagą.

    Išrinktas 2026 metų Lietuvos medis kitais metais atstovaus Lietuvai 2027 metų Europos medžio konkurse. Tokiu būdu nacionaliniai rinkimai tampa ir atrankos etapu į tarptautinį konkursą, kuriame svarbi ne tik gamtinė, bet ir kultūrinė medžio vertė.