Ilgą laiką žmogaus evoliucija buvo vaizduojama kaip gana tiesi linija, vedanti iki šiuolaikinio Homo sapiens. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius rastos fosilijos ir genetiniai tyrimai vis aiškiau rodo, kad realybė buvo gerokai sudėtingesnė, o skirtingos žmonių rūšys tūkstančius metų gyveno greta ir net kryžminosi.
Vienu svarbiausių pastarųjų metų radinių laikoma Harbine, Kinijoje, aptikta žmogaus kaukolė, dar vadinama Drakono žmogaus kaukole. Ji išsiskiria masyviais antakių lankais, didele smegenine ir plačiu veidu, kuris kai kuo primena šiuolaikinį žmogų, tačiau kartu aiškiai skiriasi nuo neandertaliečių ir Homo erectus.
Kaip kaukolė atsidūrė mokslininkų rankose
Dažniausiai minima istorija siekia 1933 metus, kai, statant geležinkelio tiltą per Songhua upę, darbininkai aptiko kaukolę. Pasakojama, kad vienas jų ją paslėpė nenaudojamame šulinyje, o apie radinį šeima prabilo tik praėjus daugeliui dešimtmečių, kai fosilija galiausiai pasiekė Kinijos mokslo institucijas.
Šios įvykių grandinės iki galo patikrinti nepavyko, tačiau pati kaukolė laikoma autentiška ir yra neįprastai gerai išsilaikiusi. Dėl to ji tapo viena iš tų fosilijų, kurios gali iš esmės pakoreguoti supratimą apie žmonių giminės raidą Rytų Azijoje.
Homo longi ir denisovų mįslė
2021 metais dalis Kinijos tyrėjų pasiūlė kaukolę priskirti naujai rūšiai ir suteikė pavadinimą Homo longi, susietą su Heilongjiang regiono pavadinimu. Tokia interpretacija iš karto sukėlė diskusijas, nes dalis antropologų teigė, kad iš vienos kaukolės išskirti naują rūšį rizikinga, o pati fosilija gali priklausyti jau žinomai, bet prastai apibrėžtai žmonių grupei.
Didžiausia intriga ta, kad Harbino kaukolė gali būti raktas į denisovų išvaizdos klausimą. Denisovai ilgą laiką buvo žinomi pirmiausia iš genetinių duomenų, nes aiškių jų fosilijų rasta nedaug, todėl jų vieta žmonių evoliucijos medyje ir anatomija iki šiol kelia daug neatsakytų klausimų.
Kai kurie Harbino kaukolės požymiai, įskaitant stambius krūminius dantis ir kitus žandikaulio bruožus, primena Azijoje rastus fragmentiškus palaikus, kuriuos tyrėjai sieja su denisovais. Vis dėlto vien anatominiai panašumai dar nėra galutinis įrodymas, nes patikimiausiems ryšiams nustatyti dažnai reikia DNR arba baltymų analizės, o toks medžiagos išlikimas ne visada įmanomas.
Ką tai keičia mūsų istorijoje
Harbino radinys primena, kad dar palyginti neseniai, evoliuciniu masteliu, Žemėje vienu metu galėjo egzistuoti kelios žmonių linijos. Maždaug prieš 100 000 metų situacija buvo visai kitokia nei dabar: be Homo sapiens, Eurazijoje gyveno neandertaliečiai ir denisovai, o kai kuriose teritorijose galėjo būti ir daugiau regioninių populiacijų.
Kodėl galiausiai išliko tik Homo sapiens, mokslas iki šiol aiškina atsargiai. Dažniausiai minimi veiksniai apima klimato ir aplinkos pokyčius, konkurenciją dėl išteklių, demografinius pranašumus, technologijų raidą ir tarpusavio maišymąsi, tačiau vieno universalaus atsakymo nėra.
Šiandien Harbino kaukolė vertinama kaip viena svarbiausių fosilijų, galinčių sujungti anatominius ir genetinius duomenis apie senovės žmones Rytų Azijoje. Kuo daugiau bus palyginamųjų radinių ir kuo tiksliau pavyks pritaikyti DNR ar baltymų tyrimus, tuo aiškiau paaiškės, ar Drakono žmogus iš tiesų buvo denisovas, ar vis dėlto atskira žmonių rūšis.