Tag: Deregulacija

  • Lenkijos finansų ministras G20: deregulacija, skaitmenizavimas ir dialogas su verslu turi stumti augimą

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis G20 finansų ministrų susitikime Asheville, Šiaurės Karolinoje, akcentavo, kad ekonomikos augimą labiausiai spartina deregulacija, skaitmenizavimas ir glaudi valdžios partnerystė su verslu.

    Pasak ministro, Lenkija per kelis dešimtmečius nuėjo kelią nuo centralizuotai planuotos ekonomikos iki didelės rinkos ekonomikos, o augimas esą nėra atsitiktinė politikos pasekmė, bet sąmoningas tikslas, į kurį turi būti orientuotos reformos.

    Beveik 200 reformų paketas

    A. Domańskis teigė, kad 2025 metais Lenkija įgyvendino didžiausią nuo ekonominės transformacijos deregulacijos paketą, apėmusį beveik 200 reformų, rengtas įtraukiant verslo atstovus.

    Ministro žinutė G20 kontekste siejosi su platesne diskusija apie tai, kaip valstybės gali didinti produktyvumą, mažinti administracinę naštą ir pritraukti investicijų, kartu išlaikydamos finansinį stabilumą.

    Trys prioritetai G20 darbotvarkei

    Kalbėdamas apie G20 darbotvarkę, Lenkijos finansų ministras išskyrė tris kryptis: tolesnį reguliavimo supaprastinimą įmonėms, pragmatišką energetikos transformaciją bei investicijas į švietimą.

    Jis pabrėžė, kad energetikos pokyčiai turi derinti klimato tikslus su pramonės konkurencingumu ir ekonominiu saugumu, o švietimo srityje daugiau dėmesio reikėtų skirti tiksliems mokslams, technologijoms ir DI.

    „Transformacija turi atsižvelgti į visuomenę; pokyčiai turi būti vykdomi dialoge, stiprinant pasitikėjimą ir plačią paramą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ką pabrėžė JAV ir Lenkijos centrinis bankas

    Susitikime Lenkija buvo minima kaip vienas pavyzdžių, apie kuriuos kalbant siekta atverti diskusiją dėl augimo. JAV finansų ministras Scottas Bessentas, kaip skelbta, šalia Lenkijos minėjo ir kitas šalis, pateiktas kaip augimo istorijų pavyzdžiai.

    G20 kontekste pasisakė ir Lenkijos centrinio banko vadovas Adamas Glapińskis. Pagal banko pranešimą, jis taip pat akcentavo deregulacijos svarbą ir pabrėžė, kad tvariam augimui būtina centrinio banko nepriklausomybė, siejama su ilgalaikiu kainų stabilumu.

    Lenkijos centrinis bankas taip pat nurodė, kad šalis, jų vertinimu, neturi ryškių išorinių disbalansų, o eksporto augimas, lydėjęs didesnį konkurencingumą, vyko kartu su didesniais realiais atlyginimais ir augančia vidaus paklausa.

  • ES biurokratijos mažinimo planas stringa: diplomatams tenka kviestis ekspertus ir ieškoti ribos

    ES biurokratijos mažinimo planas stringa: diplomatams tenka kviestis ekspertus ir ieškoti ribos

    Europos Sąjungoje įsibėgėjo bandymas greitai peržiūrėti dešimtis teisės aktų ir sumažinti verslui tenkančią administracinę naštą. Tačiau praktika rodo, kad supaprastinimas be ekspertų įsitraukimo gali virsti rizikinga deregulacija, todėl valstybės narės vis dažniau grįžta prie techninių konsultacijų.

    2025 metų pradžioje ES Taryboje suburta diplomatų komanda gavo užduotį iš naujo atverti įvairias taisykles ir išbraukti reikalavimus, kurie, politikų vertinimu, kuria perteklinį popierizmą. Tikslas buvo aiškus: pagreitinti sprendimus ir didinti Europos konkurencingumą JAV bei Kinijos atžvilgiu.

    Iš pradžių siekta, kad procesas vyktų kuo mažiau įklimpstant į technines detales, nes baimintasi, jog ekspertinės diskusijos sulėtins tempą. Vis dėlto, kai darbotvarkėje atsirado jautriausios sritys, tokios kaip pesticidų naudojimas žemės ūkyje ar cheminių medžiagų reguliavimas, dalis delegacijų pareikalavo detalesnio vertinimo.

    „Kai priėmė sprendimą supaprastinti, nebuvo iki galo įvertinta galima įtaka žmonių sveikatai, ir dabar tai pamažu tampa akivaizdu“, – sakė vienas ES diplomatas.

    Ši įtampa atskleidžia pagrindinį uždavinį: kaip mažinti biurokratiją neatsisakant esminių aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugos tikslų. Pasak derybose dalyvaujančių pareigūnų, šiuo metu vis dažniau remiamasi nacionalinių sostinių ekspertais, nes kai kurių bylų turinys per sudėtingas vien diplomatiniam formatui.

    Papildomą spaudimą kuria trumpi terminai. Kai kuriais atvejais delegacijos turi vos kelias dienas gauti technines išvadas ir parengti pozicijas prieš posėdžius, todėl šalys svarsto stiprinti komandas ir didinti atstovų skaičių, kad spėtų apdoroti visą paketų apimtį.

    Europos Komisija šią kryptį sieja su administracinių sąnaudų mažinimu ir tikisi reikšmingo metinio sutaupymo visos ES mastu. Tuo pat metu ES lyderiai yra iškėlę politinį lūkestį iki metų pabaigos užbaigti didžiąją dalį vadinamųjų omnibus paketų derybų, todėl procesas vyksta dideliu tempu.

    Kritikai įspėja, kad skuba gali pakenkti sprendimų kokybei ir demokratiniam procesui, jei taisyklės perrašomos neatsirėmus į pakankamus poveikio vertinimus. Verslo atstovai, savo ruožtu, pabrėžia, jog įmonėms reikia apčiuopiamo palengvinimo, tačiau dalis jų taip pat kelia klausimą, ar nuolatiniai pakeitimai nesukurs reguliacinio neapibrėžtumo.

    Kol kas ES institucijoms pavyko pasiekti susitarimus dėl kelių paketų, o dėl kitų derybos tęsiasi. Artėjant politiniams terminams, pagrindinis klausimas išlieka tas pats: ar supaprastinimas bus įgyvendintas taip, kad sumažintų administracinę naštą, bet neatsilaužtų ten, kur prasideda aplinkos ir sveikatos saugikliai.