CP v2

Tag: Dereguliavimas

  • Lenkai meta iššūkį Briuseliui: „InPost“ vadovas aiškina, kaip panaikino 200 taisyklių

    Lenkai meta iššūkį Briuseliui: „InPost“ vadovas aiškina, kaip panaikino 200 taisyklių

    Lenkija per pastaruosius 14 mėnesių įgyvendino beveik 200 konkrečių ekonomikos reguliavimo pakeitimų, kurie, pasak siuntų bendrovės „InPost“ vadovo Rafało Brzoskos, palengvina gyvenimą ir verslui, ir gyventojams. Apie tai jis kalbėjo Europos ekonomikos kongrese, pabrėždamas, kad pradėtas procesas esą tėra didesnių reformų pradžia.

    R. Brzoska teigė, kad dereguliavimas neįmanomas be politinio ir verslo bendradarbiavimo, o Lenkijoje tam pavyko sutelkti platesnį palaikymą. Jo teigimu, parengus 500 siūlymų paketą, maždaug 350 idėjų gavo pritarimą judėti pirmyn, o dalis jau virto galiojančiais teisės aktų pakeitimais.

    „Tam reikia dviejų pusių: nei verslas, nei politika vieni patys šio šokio nesušoks“, – sakė R. Brzoska.

    Vienais svarbiausių sprendimų jis įvardijo mokesčių mokėtojo teisių stiprinimą, įskaitant nekaltumo prezumpcijos principą santykiuose su mokesčių administratoriumi. Taip pat akcentuota galimybė taikiau susitarti su mokesčių institucijomis, kai kyla ginčų ar neaiškumų dėl apskaičiavimo.

    Pasak pašnekovo, dalis supaprastinimų jau pasiekia ir kasdienius žmonių reikalus, nes daugiau paslaugų perkeliama į automatizuotus procesus. Kaip pavyzdį jis pateikė šeimos išmokos 800 plius mokėjimų automatizavimą, kuris nuo birželio turėtų sumažinti papildomos biurokratijos ir prašymų poreikį.

    „Sprendimas paprastas, bet jis realiai palengvina žmonių kasdienybę“, – tvirtino jis.

    Lenkijos modelis domina Briuselį

    R. Brzoska aiškino, kad Lenkijos dereguliavimo kryptis sulaukia dėmesio ir už šalies ribų, o pagrindiniai siūlymai esą ne kartą pristatyti Briuselyje kartu su ekspertais. Jo vertinimu, šis požiūris galėtų tapti pavyzdžiu Europos Sąjungai, ypač tada, kai vis daugiau valstybių kalba apie būtinybę mažinti administracinę naštą.

    Verslininkas tikino šią temą aptaręs ir su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, šiam viešint Gdanske. Pasak R. Brzoskos, Prancūzijoje panašios problemos taip pat kelia įtampą, todėl Paryžiui esą aktualu išgirsti, kokie instrumentai suveikė Lenkijoje.

    „Tokie konkretūs pavyzdžiai Prancūzijoje irgi yra skausmingi klausimai“, – sakė R. Brzoska.

    Jo teigimu, didžiausia kliūtis platesniems pokyčiams Europos Sąjungoje išlieka Europos Komisijos biurokratija, o esminius sprendimus gali išjudinti tik valstybių lyderių politinė valia. R. Brzoska pabrėžė, kad sisteminiai supaprastinimai ES lygiu būtų svarbūs konkurencingumui, ypač didėjant spaudimui iš JAV ir Azijos rinkų.

    „Europos Komisijos pareigūnai patys savęs nedereguliuos. Šiuos pokyčius turės prastumti Europos lyderiai“, – teigė jis.

    „InPost“ taikosi į visą ES

    Pokalbyje paliesta ir „InPost“ plėtra Europoje. Bendrovė, pradėjusi veiklą Lenkijoje, šiuo metu dirba devyniose šalyse, tačiau R. Brzoska tvirtino, kad ambicijos gerokai didesnės ir apima praktiškai visą Europos Sąjungą.

    Anot jo, iki kitų metų pabaigos „InPost“ paslaugos turėtų būti prieinamos beveik visoje ES, tiek siunčiant siuntas iš Lenkijos į užsienį, tiek pristatant į Lenkiją iš kitų šalių. Plėtra planuojama daugiausia per partnerystes su vietos logistikos įmonėmis, kurios leistų greičiau išplėsti tinklą ir prisitaikyti prie skirtingų rinkų taisyklių.

  • Bloga teisė ekonomikoje kaip paslėptas mokestis: ekspertai įvardijo, kiek tai kainuoja verslui

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose kilusioje diskusijoje apie valstybės vaidmenį ekonomikoje ryškiausiai susikirto dvi stovyklos: kiek valstybė turi kištis į rinką ir kiek ji turi finansuoti didelius modernizacijos projektus. Dalyviai sutarė dėl vieno dalyko: prasta ir neaiški teisė verslui virsta papildomomis, dažnai sunkiai pamatuojamomis sąnaudomis.

    Teisininkė Anna Partyka-Opiela debatų metu pabrėžė, kad bloga teisė praktikoje veikia kaip paslėptas mokestis, nes didina įmonių administracinę naštą ir rizikas. Tai ypač jaučiama ten, kur taisyklės dažnai keičiamos, o jų taikymas skirtingai aiškinamas institucijose ir teismuose.

    „Bloga teisė man yra paslėptas mokestis. Ji sukuria milžiniškas sąnaudas, yra netransparentiška ir neaiški“, – sakė Anna Partyka-Opiela.

    Vienas pagrindinių debato akcentų buvo klausimas, kaip finansuoti brangias energetikos ir infrastruktūros transformacijas, kai investicijų apimtys skaičiuojamos šimtais milijonų ar net milijardais eurų. Šiame kontekste valstybės sprendimai dėl reguliavimo, paramos schemų ir viešųjų investicijų tampa lemiami ne tik biudžetui, bet ir privačių investicijų apetitui.

    Profesorius Leszekas Balcerowiczius kritiškai vertino ilgalaikes valstybės intervencijas ekonomikoje, perspėdamas, kad jos gali vesti į etatizmą ir mažesnį efektyvumą. Jis atkreipė dėmesį, kad Lenkijoje viešosios nuosavybės dalis ekonomikoje tebėra didelė ir siekia 17 proc. bendrojo vidaus produkto, o tai, jo teigimu, ilgainiui didina monopolizacijos riziką.

    „Valstybinė nuosavybė ilgainiui neatlaiko privačios konkurencijos. Jei ji išlieka, dažnai turi monopolinę padėtį“, – sakė Leszekas Balcerowiczius.

    Tuo metu Lenkijos Valstybės turto ministerijos viceministras Grzegorzas Wrona akcentavo, kad realioje ekonomikoje valstybės ir privataus sektoriaus ribos nėra griežtos, o energetikoje jų sąveika dažnai neišvengiama. Pasak jo, valstybės uždavinys yra užtikrinti, kad energetikos sistema aptarnautų visą ekonomiką, įskaitant privatų verslą, ir leistų jam augti.

    „Valstybės vaidmuo yra toks, kad elektra vystytų kiekvieną verslą, taip pat ir privatų. Čia nėra paprasto padalijimo į valstybinius ir privačius“, – sakė Grzegorzas Wrona.

    Strateginė valstybė ar mažesnė valstybė?

    Buvusi Lenkijos ministrė Jadwiga Emilewicz ginčijosi su požiūriu, kad diskusija turėtų suktis tik apie mažesnę valstybę. Ji teigė, kad Europoje vis dažniau kalbama ne apie „didelę“ valstybę, o apie „stiprią“ ir strategiškai veikiančią valstybę, kuri geba mobilizuoti išteklius krizių metu ir užtikrinti ilgalaikius prioritetus.

    Ji kaip pavyzdį minėjo pandemijos laikotarpį, kai daugelyje šalių visuomenės laikinai sutiko su griežtesniu valstybės vaidmeniu, tikėdamos jos gebėjimu suvaldyti krizę. Šis argumentas, pasak jos, rodo, kad visuomenės lūkestis valstybės veiksmingumui neišnyko, o kai kuriose srityse net stiprėja.

    „Niekas nesiūlo grįžti prie didelės valstybės, bet tai nereiškia, kad niekas nesiūlo grįžti prie stiprios valstybės. Pereiname prie strateginės valstybės diskusijos“, – sakė Jadwiga Emilewicz.

    Kur valstybė padeda, o kur trukdo?

    Diskusijoje dalyvavę verslo atstovai pabrėžė, kad svarbiausia valstybės užduotis ekonomikoje yra aiškios ir stabilios taisyklės, o ne įmonių valdymas. Koksownia Częstochowa Nowa vadovas Marekas Serafinas teigė, kad valstybė turėtų koncentruotis į rinkos reguliavimą ir skaidrių principų kūrimą, ypač ten, kur būtina konkurencija.

    Jo vertinimu, išskirtinės situacijos, tokios kaip pandemijos ar karai, dažnai tampa pretekstu politikams didinti kontrolę, o tai gali ilgainiui slopinti konkurenciją ir investicijas. Kartu jis pabrėžė, kad valstybė turi svarbią rolę viešųjų gėrybių srityje, tačiau tai nereiškia, kad ji turi tapti vis daugiau ūkio šakų savininke.

    Valstybinio banko BGK pirmoji viceprezidentė profesorė Marta Postuła akcentavo kitą pusę: valstybės pagalbos instrumentai gali veikti kaip strateginio poveikio priemonė ten, kur rinka sprendimų nesiūlo pakankamai greitai. Ji priminė, kad nuo 2013 metų taikant de minimis mechanizmą smulkiajam ir vidutiniam verslui suteikta 112 milijardų eurų kredito apimties, o tai, anot jos, buvo ne dotacijos, bet nulinės palūkanos paskolos forma veikiantis instrumentas.

    Galiausiai daugiausia dėmesio sulaukė dereguliavimo tema. A. Partyka-Opiela teigė, kad pernai Lenkijoje buvo parengta 12 470 puslapių reguliavimo, o tai yra mažiausias rodiklis per 19 metų, tačiau vien mažesnis teisės aktų kiekis dar negarantuoja geresnės kokybės. Pasak jos, kitas etapas turėtų būti tokios teisinės sistemos kūrimas, kuri mažina neapibrėžtumą ir neblokuoja investicijų.