CP v2

Tag: Derliaus retinimas

  • Obuoliai ir slyvos dera kas antrus metus? Specialistai pataria, kaip nutraukti ciklą

    Obuoliai ir slyvos dera kas antrus metus? Specialistai pataria, kaip nutraukti ciklą

    Kodėl derlius šokinėja?

    Vadinamasis pramečiuojantis derėjimas reiškia, kad po itin gausaus sezono kitais metais medis žydi menkai ir užmezga mažai vaisių. Tai biologinė reakcija į per didelį krūvį: daug energijos atima vaisių auginimas, o žiedinių pumpurų kitų metų derliui susiformuoja mažiau.

    Dažniausiai tai pastebima obelims ir kriaušėms, tačiau pasitaiko ir slyvoms, ypač jei medis vienais metais būna smarkiai perkrautas vaisiais. Pramečiavimą gali sustiprinti ir pavasarinės šalnos, kruša, prastas apdulkinimas ar kenkėjų pažeisti žiediniai pumpurai.

    Kas lemia pramečiavimą?

    Svarbiausia priežastis paprasta: po žydėjimo paliekama per daug užuomazgų, todėl medis vasarą vienu metu turi „išlaikyti“ ir augančius vaisius, ir formuoti pumpurus kitam sezonui. Kai išteklių trūksta, kitų metų žydėjimas nusilpsta, o po silpno sezono medis vėl „atsigriebia“ ir užmezga per daug.

    Įtakos turi ir medžio būklė per visą praėjusį sezoną: sausra, maisto medžiagų stygius, ligų pažeisti lapai ar kenkėjai sumažina fotosintezę. Kuo silpnesni lapai, tuo mažiau angliavandenių medis sukaupia vaisiams, šaknims ir būsimiems žiediniams pumpurams.

    Ne mažiau svarbus ir poskiepis bei vainiko struktūra: skirtingos veislės ir poskiepiai skirtingai reguliuoja vandens bei mineralų pasisavinimą ir augimo signalus. Dėl to du panašiai prižiūrimi medžiai gali derėti nevienodai.

    Užuomazgų retinimas

    Vienas veiksmingiausių būdų nutraukti pramečiavimo ciklą yra rankinis vaisių užuomazgų retinimas. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip derliaus mažinimas, iš tikrųjų taip apsaugoma laja nuo perkrovimo, o medis išsaugo jėgas kitų metų žiedinių pumpurų formavimui.

    Geriausia tai daryti kuo anksčiau, kai užuomazgos jau matomos ir galima įvertinti jų kokybę, dažniausiai vėlyvą pavasarį ar ankstyvą vasarą. Per vėlai atliktas retinimas dar gali pagerinti vaisių dydį, bet dažnai būna mažiau naudingas kitų metų žydėjimui.

    Obelims ir kriaušėms įprasta palikti po vieną stipriausią užuomazgą kekėje ir užtikrinti maždaug 10–15 centimetrų atstumą tarp vaisių. Pirmiausia šalinamos smulkios, deformuotos, šalnos ar kenkėjų pažeistos ir tarpusavyje besiliečiančios užuomazgos, kad likę vaisiai augtų tolygiau.

    Slyvoms dažnai paliekamas maždaug 5–10 centimetrų tarpas, jį derinant prie veislės vaisių stambumo ir šakų tvirtumo. Pirmiausia verta atlaisvinti plonus, svyrančius ūglius ir šakų galus, nes būtent ten dažniausiai įvyksta išlūžimai.

    Priežiūra, kad derėtų kasmet

    Norint stabilesnio derėjimo, svarbu suderinti retinimą su tinkamu genėjimu. Jei žiemą ar ankstyvą pavasarį matyti daug žiedinių pumpurų, vainiką galima šiek tiek labiau praretinti, tačiau per stiprus sveikų šakų trumpinimas skatina „vilkūglius“ ir lapijos perteklių, kuris ne visada virsta geresniu derliumi.

    Nuo vėlyvo pavasario iki vasaros būtina sekti dirvos drėgmę, nes tuo metu vienu metu auga vaisiai ir formuojasi kito sezono pumpurai. Per sausras veiksmingiau laistyti rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų gilesnes šaknis, o mulčias po laja gali sumažinti garavimą.

    Tręšimą verta taikyti pagal dirvos būklę ir medžio augimą, nes ypač azoto perteklius gali skatinti lapijos vešėjimą žydėjimo sąskaita. Taip pat svarbu saugoti lapus nuo ligų ir kenkėjų, nes sveika lapija ilgiau išlaiko fotosintezę ir padeda medžiui sukaupti atsargas kitų metų derliui.

  • Ta viena procedūra išaugina dideles ir saldžias trešnes – svarbiau už trąšas

    Ta viena procedūra išaugina dideles ir saldžias trešnes – svarbiau už trąšas

    Trešnės – vieni laukiamiausių vasaros vaisių, tačiau gausus derlius ne visada reiškia stambias ir saldžias uogas. Patyrę sodininkai pabrėžia, kad vaisių dydį dažnai labiau lemia vainiko formavimas, šviesa ir derliaus reguliavimas, o ne papildomos trąšos.

    Jei medis paliekamas augti savaime, vainikas greitai sutankėja, o viduje esantys vaisiai gauna per mažai saulės. Tokiose vietose trešnės dažniau užauga smulkesnės, prasčiau nusidažo ir sukaupia mažiau cukrų, nes fotosintezė vyksta silpniau.

    Skiepijimo poskiepis lemia augumą

    Renkantis trešnę sodui svarbu atkreipti dėmesį ne tik į veislę, bet ir į poskiepį, ant kurio ji paskiepyta. Poskiepis daro įtaką medžio augumui, šaknų sistemos stiprumui, vandens pasisavinimui ir atsparumui stresui, todėl net ta pati veislė skirtinguose poskiepiuose gali derėti nevienodai.

    Mažesniuose sklypuose dažnai pasirenkami silpnesnio augumo poskiepiai, nes jie padeda išlaikyti kompaktiškesnį medį ir palengvina priežiūrą bei skynimą. Tuo pačiu svarbu įvertinti dirvožemio sąlygas, nes lengvose, greitai džiūstančiose dirvose prastai išvystyta šaknų sistema greičiau nukenčia nuo sausros.

    Genėjimas atveria saulę vaisiams

    Reguliarus trešnių genėjimas yra vienas svarbiausių darbų, jei siekiama stambių ir kokybiškų vaisių. Praretintas vainikas geriau vėdinasi, o šviesa pasiekia daugiau šakų, todėl uogos auga tolygiau ir būna saldesnės.

    Praktikoje tai reiškia, kad verta pašalinti į vainiko vidų augančius, besikryžiuojančius, nulūžusius ar ligotus ūglius. Toks formavimas taip pat mažina drėgmės užsilaikymą lajoje ir gali sumažinti kai kurių grybinės kilmės ligų riziką.

    Derliaus retinimas – didžiausias skirtumas

    Vienas efektyviausių būdų padidinti trešnių dydį – derliaus retinimas, kai pašalinama dalis silpniausių arba mažiausių vaisių užuomazgų. Kai medis vienu metu maitina šimtus užuomazgų, maisto medžiagos ir vanduo pasiskirsto per plačiai, todėl galutinis rezultatas dažnai būna smulkesnės trešnės.

    Pašalinus dalį užuomazgų, likę vaisiai gauna daugiau resursų, greičiau auga, būna standesni ir dažniau prinoksta vienodžiau. Svarbiausia tai daryti ankstyvoje vaisių augimo stadijoje, kad medis spėtų perskirstyti energiją į likusią derliaus dalį.

    „Retinant vaisius, medis mažiau išsenka, o likusios trešnės dažnai užauga pastebimai stambesnės ir saldesnės“, – sako sodininkai, praktikoje taikantys šį metodą.

    Tręšimas padeda, bet nepakeičia priežiūros

    Tręšimas išlieka svarbus, tačiau jis geriausiai veikia kartu su tinkamu vainiko formavimu ir derliaus reguliavimu. Trešnėms reikalinga derlinga, struktūringa dirva, o pavasarį dažnai pasirenkamos organinės priemonės, pavyzdžiui, kompostas ar perpuvęs mėšlas, kad būtų pagerinta dirvos sandara.

    Vaisių formavimosi metu didesnę reikšmę turi kalis ir fosforas, nes jie susiję su nokimu, minkštimo tvirtumu ir skoniu. Vis dėlto per didelis azoto kiekis gali skatinti vešlią lapiją ir tankinti vainiką, o tai vėl mažina šviesos patekimą į vaisius.

    Galiausiai derliaus kokybę stipriai veikia ir orai: sausrų metu net gerai prižiūrimas medis gali užauginti smulkesnes uogas, jei trūksta vandens. Todėl karštesnėmis vasaromis vis dažniau akcentuojamas laistymo režimas ir mulčiavimas, kad drėgmė dirvoje išsilaikytų ilgiau.