Tag: Derliaus šventė

  • Visagine – Derliaus šventė su nominacijomis: ateikite su moliūgu ir receptu, prizai garantuoti

    Visagine – Derliaus šventė su nominacijomis: ateikite su moliūgu ir receptu, prizai garantuoti

    Spalio 2 dieną Visagine rengiama Derliaus šventė, į kurią kviečiami miesto gyventojai ir svečiai. Renginys vyks Visagino kultūros centro Draugystės salėje Parko gatvėje, pradžia numatyta 16.30 valandą.

    Šventės organizatoriai ragina atsinešti savo užaugintus vaisius ir daržoves, taip pat namų gamybos konservuotus produktus ar kepinius. Dalyviai galės ne tik pasidžiaugti derliaus rezultatais, bet ir varžytis dėl simbolinių titulų bei dovanų.

    Numatytos nominacijos apims tiek įspūdingus sodo milžinus, tiek mažytes, bet sunokusias gėrybes. Bus vertinamos neįprastos formos daržovės ir vaisiai, ryškiausi ir dailiausi rudeniniai „gražuoliai“, didžiausi pomidorai ir svogūnai, taip pat skaniausi žiemai paruošti konservai, uogienės ir pyragai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvauti kviečiami visi, nepriklausomai nuo patirties ar derliaus dydžio, svarbiausia yra bendruomeniškumas ir gera nuotaika. Kiekvienos nominacijos nugalėtojams bus įteiktos dovanos.

    Šventėje planuojama muzikinė programa ir šokiai, o dalyviai bus vaišinami koše. Taip pat vyks viktorina, kurioje, kaip žadama, pralaimėtojų nebus, ir kitos veiklos, tarp jų ir Visagino šachmatų klubo organizuojamas turnyras.

    Norintieji dalyvauti rungtyse kviečiami iš anksto registruotis nurodytais organizatorių kontaktais. Derliaus šventės globėjais įvardijami žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika ir Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz, o renginys įgyvendinamas stiprinant nevyriausybinių organizacijų veiklas.

    Informaciją apie renginį pateikė asociacija „Visagino atomas“.

  • Derliaus šventėje Baltojoje Vokėje – rekordas, „The Roop“ ir pažadas prikelti dvarą

    Derliaus šventėje Baltojoje Vokėje – rekordas, „The Roop“ ir pažadas prikelti dvarą

    Baltojoje Vokėje rugsėjo 12 dieną surengta 31-oji Vilniaus rajono Derliaus šventė subūrė seniūnijų bendruomenes, ūkininkus, meno kolektyvus ir svečius iš Lietuvos bei užsienio. Renginys tapo proga padėkoti žemdirbiams už metų darbą ir pristatyti rajono bendruomenių iniciatyvas.

    Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Vaidotų Šv. Apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčioje, po jų į renginio vietą pajudėjo iškilminga eisena. Eiseną lydėjo Pagirių meno mokyklos, Juodšilių „Šilo“ gimnazijos ir Paberžės „Verdenės“ gimnazijos pučiamųjų bei varinių pučiamųjų orkestrai.

    „Šiandien čia susirinko žmonės iš skirtingų Vilniaus rajono kampelių, skirtingų kartų ir skirtingų kultūrų. Ir būtent tai yra mūsų rajono stiprybė“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    23 seniūnijų kiemeliai ir parama hospisui

    Renginyje lankytojų laukė 23 seniūnijų kiemeliai, rudens gėrybių mugė, amatininkų dirbiniai bei veiklos šeimoms. Savivaldybė nurodė, kad šventės metu taip pat buvo renkamos aukos Vilniaus Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospisui.

    Vienu iš simbolinių akcentų tapo duonos perdavimo ceremonija. Duona, kaip kasmetinis Derliaus šventės simbolis, buvo dalijama susirinkusiesiems, pabrėžiant bendruomeniškumą ir pagarbą kasdieniam darbui.

    „Tai viena gražiausių ir didžiausių mūsų rajono tradicinių švenčių. Tradicija, kuri kasmet primena labai paprastą, bet svarbų dalyką – niekas neatsiranda savaime“, – sakė R. Duchnevič.

    Pagerbti ūkininkai ir pristatytas rekordas

    Vienas svarbiausių šventės akcentų buvo Vilniaus rajono ūkininkų pagerbimas. Šiemet apdovanoti 27 ūkininkai, kurių darbas įvardytas kaip reikšmingas rajono žemės ūkiui ir vietos ekonomikai.

    „Derliaus šventė – ypatinga proga sustoti, padėkoti ir pagerbti žmones, savo darbu kuriančius mūsų krašto ateitį“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Danuta Narbut.

    Šventėje taip pat pristatytas Vilniaus rajone užfiksuotas Lietuvos rekordas – didžiausias meduolis. Savivaldybės teigimu, jis buvo pristatytas Naujosios Rėvos etnografiniame kaime per meduolių festivalį, o meduolis siekė apie 2,5 metro aukščio ir 2,5 metro pločio.

    Koncertai ir dvaro ateities planai

    Scenoje pasirodė Vilniaus rajono kolektyvai ir svečiai, o vakarinėje programoje koncertavo grupė „The Roop“ bei atlikėjai iš Lenkijos Sławomir ir Kajra. Renginyje dalyvavo ir delegacijos iš Lenkijos, Ukrainos bei Vokietijos, taip pat Seimo nariai ir ambasadų atstovai.

    Derliaus šventė antrą kartą vyko prie Baltosios Vokės dvaro, kuris pastaraisiais metais tapo svarbia vietos tapatybės ir kultūrinio atgimimo tema. Savivaldybė nurodo, kad dvarą planuojama pritaikyti bendruomenės poreikiams ir kultūrinei veiklai.

    Vilniaus rajono savivaldybė pabrėžia, kad tokie renginiai ne tik puoselėja tradicijas, bet ir stiprina vietos turizmą bei smulkųjį verslą, nes mugės ir bendruomenių kiemeliai pritraukia lankytojus iš platesnio regiono. Derliaus šventė Baltojoje Vokėje šiemet išryškino ir kitą kryptį: tradicijų tąsa vis dažniau derinama su koncertine programa, rekordiniais projektais ir paramos iniciatyvomis.

  • Lenkijos pirmoji ponia nustebino derliaus šventėje: du įvaizdžiai ir netikėtas šokis

    Lenkijos pirmoji ponia nustebino derliaus šventėje: du įvaizdžiai ir netikėtas šokis

    Derliaus šventė su oficialiu prieskoniu

    Lenkijoje prezidento globojama derliaus šventė šiemet vyko rugsėjo 12 ir 13 dienomis Trinčoje, Pakarpatės vaivadijoje. Į renginį atvyko delegacijos iš įvairių šalies regionų, o viena svarbiausių programos dalių buvo gražiausio derliaus vainiko konkursas.

    Su konkurso dalyviais susitiko Marta Nawrocka, o kitą dieną ji kartu su Karolu Nawrockiu dalyvavo pagrindinėse iškilmėse. Tokie renginiai Lenkijoje laikomi ir valstybiniu, ir bendruomeniniu įvykiu, kuriame ceremonijos dera su vietos tradicijomis.

    Derliaus šventėse įprastai susipina tautiniai kostiumai, muzika, vietos amatai ir bendruomenių susitikimai. Dėl to viešiems asmenims tai tampa proga ne tik pasirodyti scenoje, bet ir bendrauti su žmonėmis neformalioje aplinkoje.

    Du įvaizdžiai ir viena ryški kryptis

    Vienam susitikimui Marta Nawrocka pasirinko šviesiai melsvą midi ilgio suknelę, kuri atrodė klasikinė, bet lengva. Siluetą pabrėžė tos pačios spalvos diržas, o suknelės viršutinė dalis priminė švarkelio tipo konstrukciją su aiškiomis linijomis.

    Šviesus, vėsus mėlynas atspalvis leido išlaikyti oficialų įspūdį, tačiau vizualiai nekūrė sunkumo. Toks pasirinkimas dažnas viešame protokole, kai norima atrodyti dalykiškai, bet išvengti pernelyg griežtos juodos spalvos.

    Vėliau pirmoji ponia įvaizdį pakeitė į tamsesnę, formalesnę kryptį ir pasirinko tamsiai mėlynus kostiuminio tipo kelnes. Prie jų derino šviesesnį tvido švarką su ryškesne tekstūra ir dvieiliu užsegimu, primenančiu klasikinę prancūzišką švarkų tradiciją.

    Skirtingų mėlynų atspalvių ir audinių derinys suteikė įvaizdžiui daugiau gylio, bet išlaikė santūrumą. Tamsiai mėlyna spalva dažnai vertinama kaip saugi alternatyva juodai: ji pabrėžia rimtį, tačiau atrodo švelniau ir labiau pritaikoma dienos renginiams.

    Ne tik protokolas: užfiksuotas ir šokis

    Didžiausią dėmesį šį kartą traukė ne vien apranga, bet ir elgesys. Renginio metu Marta Nawrocka aktyviai bendravo su dalyviais, apžiūrėjo parengtus vainikus, sveikino atvykusias grupes ir noriai fotografavosi.

    „Bendrystė gimsta ne tik per tradiciją, bet ir per bendrą darbą, kai ruošiami derliaus vainikai“, – sakė Marta Nawrocka.

    Vienas labiausiai aptarinėtų momentų tapo jos šokis su šventės dalyviais, užfiksuotas vaizdo įrašuose iš Trinčos. Ši spontaniškesnė akimirka ryškiai kontrastavo su kruopščiai apgalvotu, protokolui tinkamu įvaizdžiu ir sustiprino bendruomeniškos šventės nuotaiką.

    Toks derinys, kai oficialus vaidmuo persipina su paprastu dalyvavimu vietos šventėje, dažnai veikia kaip viešo įvaizdžio stiprinimo priemonė. Neformalus įsitraukimas leidžia parodyti artumą žmonėms, o kartu išlaikyti reprezentacinę laikyseną.

  • Lietus nesustabdė: Vilniaus rajone dvi fiestos sutraukė minias ir paskelbė rudens startą

    Lietus nesustabdė: Vilniaus rajone dvi fiestos sutraukė minias ir paskelbė rudens startą

    Pirmąjį rugsėjo savaitgalį Vilniaus rajone netrūko lietaus, tačiau jis nesutrukdė gyventojams ir svečiams susiburti į du didelius renginius. Riešėje ir Nemenčinėje vykusios šventės tapo vasaros palydėtuvėmis, kuriose svarbiausia buvo muzika, bendruomeniškumas ir gyvas susitikimas.

    Rugsėjo 4 dieną Riešės hipodrome surengta trečioji Riešės fiesta, per kelerius metus virtusi tradicija. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie renginiai stiprina vietos tapatybę ir įtraukia skirtingo amžiaus žmones, o kultūrinis gyvenimas nebėra vien didmiesčių privilegija.

    „Smagu matyti, kad mūsų organizuojamuose koncertuose susiburia tiek daug žmonių ir kartu kuriama didelė muzikos šventė“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Šventėje Riešėje koncertavo grupės „Sigrun“, „Dead Man’s Cross“, „Poliarizuoti Stiklai“ ir „Biplan“, šiemet mininti 30 metų sukaktį scenoje. Gyva muzika ir lauko formatas išlieka vienu populiariausių pasirinkimų Lietuvoje, nes leidžia vienu metu derinti pramogą ir bendruomenės susitikimą.

    Rugsėjo 5 dieną Nemenčinėje vyko „Summer Fest 2026“, kuriame pasirodė Lietuvos ir užsienio atlikėjai. Ant scenos lipęs duetas „Baccara“, grupė „Latvian Blues Boogie Band“ ir nuo 1985 metų gyvuojanti grupė „Išjunk šviesą“ renginiui suteikė skirtingų žanrų ir kartų spalvą.

    Renginių organizatoriai akcentuoja, kad tokie savaitgaliai ypač svarbūs po vasaros sezono, kai dalis žmonių grįžta į įprastą rutiną. Miesteliuose ir priemiesčiuose vykstantys koncertai vis dažniau tampa ne tik pramoga, bet ir vietos ekonomikos impulsu, nes pritraukia lankytojus, didina paslaugų paklausą ir skatina turizmą.

    Po vasaros renginių Vilniaus rajone startuoja rudens švenčių ciklas. Savivaldybė kviečia rugsėjo 12 dieną susitikti Baltosios Vokės dvare, Pagirių seniūnijoje, kur planuojama Derliaus šventė, skirta bendruomenių pasiekimams, vietos ūkiui ir rudens tradicijoms.

  • Po audros Zarasų rajone – dar be elektros sodybos, o seniūnai prašo vieno sprendimo visiems

    Po audros Zarasų rajone – dar be elektros sodybos, o seniūnai prašo vieno sprendimo visiems

    Zarasų rajono savivaldybėje rugsėjo 2 dieną vykusiame seniūnų susirinkime daugiausia dėmesio skirta rugpjūčio pabaigoje praūžusios audros padariniams. Aptarti nuvirtę medžiai, apgadinta infrastruktūra, užversti keliai ir užsitęsusios elektros tiekimo problemos atokesnėse vietovėse.

    Susitikime dalyvavo rajono vadovai ir visų seniūnijų atstovai, kurie pateikė situacijos suvestinę iš savo teritorijų. Sutarta, kad prioritetas išlieka žmonių saugumas ir pagrindinių susisiekimo kelių praeinamumas, o likę darbai bus planuojami pagal riziką ir turimus resursus.

    Padariniai: keliai atlaisvinti, darbų dar liko

    Seniūnai informavo, kad pagrindiniai keliai daugumoje vietovių jau atlaisvinti, tačiau pakelėse ir viešosiose erdvėse dar gausu nulūžusių ar pavojingai pasvirusių medžių. Dalis darbų negali būti užbaigti be specialiosios technikos, aukštalipių ir papildomo finansavimo.

    Imbrado seniūnijoje audra ypač smarkiai paveikė parką: išvirto apie dešimt senų medžių, nukentėjo dalis infrastruktūros. Seniūnija akcentavo bendruomenės pagalbą, kuri per trumpą laiką leido sutvarkyti pavojingiausias vietas ir užtikrinti, kad suplanuotas renginys galėtų įvykti.

    Turmanto seniūnijoje daugiausia problemų kėlė ant kelių nuvirtę medžiai, taip pat buvo apgadinta vienų kapinių tvora. Dusetų seniūnijoje vėjovartos fiksuotos pakelėse, kapinėse ir parkuose, o Zarasų seniūnijoje žalą patyrė miesto viešosios erdvės, dalis apšvietimo ir mažosios infrastruktūros, taip pat kai kurios kapavietės.

    Susirinkime pabrėžta, kad pirmiausia šalinami medžiai, keliantys tiesioginę grėsmę žmonėms ir turtui. Seniūnijoms pavesta sudaryti likusių pavojingų medžių sąrašus, kad būtų aiškiau, kur reikalingos papildomos lėšos ir technika.

    Generatoriai kaip pagalbos taškai

    Viena jautriausių temų liko elektros tiekimas: dalis atokesnių sodybų ir pavienių namų gyventojų po audros dar kurį laiką susidūrė su sutrikimais. Seniūnai informaciją apie tokius atvejus perdavė bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ ir akcentavo, kad nutrūkus elektrai labiausiai nukenčia tie, kurie neturi alternatyvių energijos šaltinių.

    Susirinkime aptarta praktinė patirtis, kai dingus elektrai seniūnijų patalpos tapo vietomis, kur gyventojai galėjo įkrauti telefonus, išorines baterijas ar pasirūpinti karštu vandeniu. Dusetų seniūnijos siūlymu, kiekvienos seniūnijos centre turėtų būti nuolat laikomas bent vienas generatorius, kad ekstremalios situacijos metu būtų užtikrintas stabilus pagalbos taškas.

    Rajono vadovai ir seniūnai sutarė įvertinti realų poreikį ir kaštus bei ieškoti sprendimo, kuris apimtų visus seniūnijų centrus. Taip pat akcentuota, kad generatoriai yra tik laikinas sprendimas, tačiau jie gali reikšmingai sumažinti rizikas, kai sutrinka ryšys, šildymas ar vandens tiekimas.

    Derliaus šventės ir kasdieniai darbai

    Be audros padarinių, aptartas pasirengimas rugsėjo mėnesį vyksiantiems renginiams, įskaitant Derliaus šventę Zarasuose ir seniūnijų organizuojamas vietos šventes. Dėl audros pažeistose teritorijose numatyta paspartinti tvarkymo darbus, kad viešosios erdvės būtų saugios lankytojams.

    Taip pat kalbėta apie vietinės reikšmės kelių priežiūrą, žvyravimą, pakelių šienavimą ir pralaidų tvarkymą, nes po liūčių dalyje ruožų atsirado provėžų ir vandens išplovų. Seniūnijos įpareigotos peržiūrėti darbų apimtis ir planuoti papildomą profiliavimą ten, kur keliai greičiausiai praranda pralaidumą.

    Susirinkime paliestas ir invazinių augalų plitimo klausimas, planuojant naują naikinimo etapą ir tikslinant žemėlapius pagal seniūnijų pateiktą informaciją. Taip pat pradėtas aptarti pasirengimas žiemos sezonui, įsivertinant sutarčių likučius ir poreikį laiku organizuoti viešuosius pirkimus sniego valymo paslaugoms.

    Susitikimo pabaigoje rajono vadovai padėkojo seniūnijų darbuotojams, ugniagesiams, kariams, ūkininkams ir gyventojams, prisidėjusiems prie padarinių šalinimo. Pabrėžta, kad darbai bus tęsiami nuosekliai, pirmiausia užtikrinant saugumą keliuose, parkuose, kapinėse ir kitose labiausiai nukentėjusiose vietose.