Romoje įvyko naujas tiesioginių Libano ir Izraelio derybų etapas, kurį tarpininkauja Jungtinės Valstijos. Pagrindinis Beiruto tikslas – pasiekti laipsnišką Izraelio pajėgų pasitraukimą iš Libano pietų ir aiškų veiksmų grafiką.
Derybos rengiamos JAV ambasadoje Italijos sostinėje ir, kaip skelbiama, turėtų trukti iki ketvirtadienio. Šis susitikimas laikomas dar vienu bandymu sukonkretinti anksčiau sutartą derybų rėmą dėl saugumo, sienos klausimų ir ginkluotų grupuočių kontrolės.
Birželį Vašingtone šalys buvo sutarusios dėl principinio rėmo, apimančio „Hezbollah“ nuginklavimą, laipsnišką Izraelio kariuomenės pasitraukimą ir Libano kariuomenės dislokavimą pietuose. Procesą planuota pradėti bandomosiose teritorijose, vadinamose pilotinėmis zonomis, kuriose tikrinamas susitarimų įgyvendinimas vietoje.
Dabartinis derybų ciklas yra septintas nuo tada, kai „Hezbollah“ kovo mėnesį įsitraukė į regiono konfliktą, apšaudydama Izraelį raketomis, o Izraelis atsakė plataus masto oro smūgiais ir sausumos operacijomis. Libanas skelbia, kad per eskalaciją žuvo daugiau nei 4 300 žmonių, o pietiniai rajonai patyrė didelę infrastruktūros žalą.
„Tiesioginės derybos Libanui neatneš nieko, tik gėdą, pažeminimą ir virtinę nuolaidų“, – sakė „Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas.
Jis taip pat kritikavo Libano prezidentą Josephą Aouną, teigdamas, kad šis esą nebeatlieka vienijančio vaidmens. Tokia retorika atspindi gilų vidaus politinį skilimą: dalis Libano politinės sistemos siekia valstybės institucijų kontrolės pietuose, o „Hezbollah“ nepritaria bet kokiam nuginklavimo scenarijui.
Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani paragino abi puses išlaikyti konstruktyvų toną ir ieškoti bendrų sprendimų, kurie leistų pilnai įgyvendinti sutartą rėmą. Italija šiame procese veikia kaip priimančioji šalis, tačiau realus tarpininkavimo vaidmuo tenka Vašingtonui.
Vienu iš pirmųjų praktinių žingsnių po ankstesnių derybų Izraelio kariuomenė pasitraukė iš Zawtar al-Gharbiya kaimo prieigų, kuris įvardijamas kaip viena pilotinių zonų. Libano kariuomenė ten buvo dislokuota, o gyventojams leista apžiūrėti namus ir verslus.
Libano ministras pirmininkas Nawafas Salamas yra pareiškęs, kad šalis siekia nuoseklių Izraelio pasitraukimų, kurie galiausiai vestų į visišką pajėgų išvedimą iš Libano teritorijos. Tuo metu JAV diplomatai pabrėžia, kad skubėjimas gali sukelti papildomų rizikų civiliams, todėl pilotinių zonų plėtra turi remtis aiškiai suderinta procedūra.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad susitarimo sėkmė priklausys nuo dviejų lygiagrečių išbandymų. Pirma, ar Libano valdžia ir kariuomenė pajėgs realiai plėsti kontrolę pietuose ir apriboti nevalstybinių ginkluotų struktūrų veikimą, antra, ar Izraelis laikysis pasitraukimo įsipareigojimų, kai pilotinės zonos bus parenkamos jautriausiose teritorijose.
Nors po pastarųjų susitarimų smurto lygis, kaip skelbiama, sumažėjo, Libanas ir toliau praneša apie pavienius Izraelio smūgius, apšaudymą, sprogdinimus bei griovimus pietiniuose kaimuose. Derybose Romoje siekiama sumažinti tokių incidentų tikimybę ir sukurti veikiančią saugumo architektūrą, kuri užkirstų kelią naujam konflikto etapui.
Regiono kontekste šios derybos vertinamos kaip bandymas sujungti taktinius saugumo sprendimus su platesnėmis politinėmis garantijomis. Praktikoje tai reiškia, kad greta kariuomenių išsidėstymo ir sienos klausimų sprendimo teks atsakyti ir į sudėtingiausią klausimą – kas ir kokiomis sąlygomis realiai užtikrins „Hezbollah“ ginkluotės kontrolę, kad procesas nevirstų laikina pauze prieš naują eskalaciją.
