Tag: Derybos

  • Paliaubos: ką reiškia Ukrainoje aptariamas ugnies nutraukimas

    Ukrainietiškame tekste minima tema „припинення вогню“ – ugnies nutraukimas, dažniausiai vadinamas paliaubomis.

    Vis dėlto pateiktoje ištraukoje nėra jokios informacijos apie tai, kur ir kada galėtų būti nutraukta ugnis, kas tai siūlo ar kokiomis sąlygomis būtų deramasi.

    Didžioji matomos medžiagos dalis – techniniai prisijungimo ir registracijos pranešimai, o taip pat ilgas autorių teisių ir atsakomybės tekstas.

    Dėl to, remiantis vien šiuo fragmentu, neįmanoma parengti faktiniais duomenimis pagrįstos publikacijos apie paliaubas, nenurodant nepatvirtintų detalių.

    Jei pateiksite pilną straipsnio tekstą (be prisijungimo langų ir poraštės), galėsiu parengti savarankišką, informatyvų straipsnį lietuvių skaitytojams.

  • Derybos Maskvoje: ką žinome apie planuojamą susitikimą

    Originali antraštė skelbia apie derybas Maskvoje, tačiau pateiktoje medžiagoje nėra jokios konkrečios informacijos apie jų dalyvius, temą ar datą.

    Nuorodoje matomas tik prisijungimo ir registracijos langų tekstas bei techniniai pranešimai apie el. pašto patvirtinimą, o ne pats straipsnio turinys.

    Taip pat pateikiamas autorių teisių įspėjimas ir pastabos apie portalo turinio naudojimo taisykles, tačiau tai nesuteikia faktinės informacijos apie pačias derybas.

    Dėl šios priežasties šiuo metu neįmanoma parengti patikimos publikacijos apie „derybas Maskvoje“ neįvedant spėlionių ar papildomų, originale nepateiktų faktų.

    Jei pateiksite pilną straipsnio tekstą (ar bent pagrindines pastraipas), galėsiu parengti savarankišką lietuvišką publikaciją, išlaikydamas faktinį tikslumą.

  • Abu Dabyje baigėsi Ukrainos–JAV–Rusijos derybos: Kyjivas pradėjo konsultacijas su Europa

    Trečiadienį Abu Dabyje baigėsi derybos formatu Ukraina–JAV–Rusija, o iškart po jų prasidėjo Ukrainos atstovų susitikimas su Europos valstybių partneriais.

    Apie tai pranešė agentūra „Interfax-Ukraina“, remdamasi savo šaltiniu.

    Ši diena buvo antroji ir paskutinė trišalių derybų diena Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje. Skelbiama, kad tai buvo pirmasis toks susitikimas nuo vasario.

    Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas anksčiau buvo nurodęs, kad po pokalbių su Rusija, tarpininkaujant JAV, delegacija planuoja atskirai tartis ir su Europos partneriais.

    Kalbėta ir apie belaisvius

    Antradienį, šaltinių teigimu, Ukrainos, Rusijos ir JAV derybose sutarta netrukus surengti „plataus masto belaisvių apsikeitimą“.

    Taip pat nurodoma, kad trečiadienį aptartos temos apėmė saugumo garantijas Ukrainai ir visai Europai, Ukrainos pokarinės atstatymo planus bei naują Europos saugumo architektūrą pasitikėjimo krizės sąlygomis.

    Pasak agentūros šaltinio, atskirai esą nagrinėti ir Rusijos reikalavimai dėl saugumo garantijų pačiai Rusijai.

    Kas dalyvavo derybose

    Į Ukrainos delegaciją įėjo Rustemas Umerovas, prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas, valdančiosios partijos „Tautos tarnas“ frakcijos vadovas Davydas Arachamija, pirmasis Prezidento biuro vadovo pavaduotojas Serhijus Kyslyca ir Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) vadovo pavaduotojas Vadymas Skibyckis.

    Rusijos delegacijai vadovavo vienas artimesnių Vladimiro Putino patarėjų Vladimiras Medinskis, laikomas vienu pagrindinių Kremliaus ideologų.

    JAV derybose atstovavo pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve’as Witkoffas.

  • Būstas neparduodamas mėnesiais? Agentas Jacekas Mędrala pataria, ką keisti, kad kaina kiltų

    Būstas neparduodamas mėnesiais? Agentas Jacekas Mędrala pataria, ką keisti, kad kaina kiltų

    Jei butas ar namas rinkoje „kabo“ mėnesiais, problema ne visada yra pats būstas – neretai pirkėjus atbaido kaina, pateikimas ir smulkios, bet labai juntamos detalės. Nekilnojamojo turto agentas Jacekas Mędrala sako, kad kartais pakanka kelių tikslingų pokyčių, kad susidomėjimas sugrįžtų, o derybos būtų palankesnės.

    Interviu metu jis pabrėžia: pardavimas nėra vien skelbimo įkėlimas ir skambučių laukimas. Svarbu realistiškai įvertinti rinką, apgalvoti strategiją, atsirinkti pirkėjus, suvaldyti derybas ir prižiūrėti visą sandorio procesą – nuo pirmų apžiūrų iki dokumentų.

    Anot agento, profesionalo vertė dažnai atsiskleidžia ne gražiais pažadais, o gebėjimu pagrįsti kainą ir ją „atnešti“ iki pirkėjo: per tinkamą pasiruošimą, pristatymą ir argumentais paremtas derybas. Jis priduria, kad viena gerai suvaldyta derybų situacija kartais leidžia išvengti brangių klaidų.

    Kartu Mędrala neslepia: būna atvejų, kai klientas nemato naudos samdyti agentą. Jo manymu, tuomet verta klausti, ar žmogus tiesiog nebuvo sutikęs tinkamo specialisto – tokio, kuris dirba skaidriai, aiškiai paaiškina už ką mokama ir ką konkrečiai daro.

    Už ką mokama agentui ir ko prašyti

    Mędralos teigimu, agentui mokama už žinias, patirtį, laiką ir atsakomybę, taip pat už gebėjimą suvaldyti procesą „nuo A iki Z“. Pardavėjo interesus atstovaujantis agentas pirmiausia turėtų pateikti realistinę, rinkos duomenimis paremtą kainodarą – o ne vien pažadėti didžiausią sumą, kad gautų objektą.

    Be to, į paslaugą įeina pasiruošimas: kaip pateikiamas būstas, kaip jis fotografuojamas, kaip organizuojamos apžiūros, kaip atrenkami susidomėję žmonės, kaip vyksta derybos ir koordinuojami dokumentai. Pirkėjo pusėje agentas turėtų daryti daugiau nei siųsti nuorodas – vertinti objekto potencialą, silpnąsias vietas, padėti tikrinti teisinę ir techninę situaciją bei atstovauti derybose.

    Kas apmoka agento darbą – pirkėjas ar pardavėjas – vieno universalaus atsakymo, pasak jo, nėra: viskas priklauso nuo sutarto bendradarbiavimo modelio ir aiškios sutarties. Svarbiausia, kad nebūtų staigmenų pabaigoje, kai žmogus tik tuomet sužino apie papildomus mokesčius.

    „Raudonos vėliavos“ bendraujant su agentu

    Agentas įvardija kelis signalus, kurie turėtų kelti įtarimų. Pirmasis – neadekvačiai aukštos kainos žadėjimas be palyginamosios rinkos analizės: jei žmogui sakoma tik tai, ką jis nori girdėti, bet nepateikiama argumentų, verta būti atsargiems.

    Antrasis – prastas pasirengimas: jei agentas apžiūroje negali atsakyti į bazinius klausimus apie pastatą, išlaikymo kaštus, teisinę būklę ar aplinką, pasitikėjimas greitai tirpsta. Trečiasis – komunikacijos stoka, kai klientas savaites negauna grįžtamojo ryšio, kas vyksta su objektu.

    Dar vienas svarbus punktas – spaudimas skubėti be aiškaus pagrindo. Mędrala pabrėžia, kad frazės „reikia apsispręsti šiandien, rytoj bus per vėlu“ nėra profesionalus derybų būdas, nebent egzistuoja realios, patikrinamos aplinkybės.

    Galiausiai – neaiškūs finansiniai susitarimai ir migloti sutarties punktai. Nerimą, anot jo, turėtų kelti ir bandymai nuslėpti būsto trūkumus ar atkalbinėjimas juos tikrinti.

    Kas dažniausiai „numuša“ įspūdį per apžiūrą

    Mędrala teigia matantis, kaip patys savininkai kartais „užmuša“ būsto potencialą – ir ne dėl didelių defektų. Viena dažnų klaidų – per daug asmeninių daiktų: pirkėjui tampa sunku įsivaizduoti savo gyvenimą erdvėje, kai viskas pasakoja esamų gyventojų istoriją.

    Kitas svarbus veiksnys – kvapas. Augintiniai, drėgmė, intensyvūs oro gaivikliai ar ryškus maisto kvapas gali užgožti visą patirtį, net jei pats būstas objektyviai geras. Trečias – šviesa: užuolaidos, netinkamas apšvietimas ar tamsūs kambariai gali vizualiai sumažinti net erdvų butą.

    Jis ragina atkreipti dėmesį ir į „visumą“, kurią pirkėjas mato atvykęs: laiptinę, įėjimą, balkoną, temperatūrą, tvarką. Pirkėjas vertina ne tik svetainę ar virtuvę, o visą patirtį, kurią sukuria būstas ir aplinka.

    Interviu pabaigoje Mędrala mini, kad šiuos pokyčius aiškiai atskleidžia laida „Pokochaj lub sprzedaj“, kurioje matyti, kaip funkcionalumo, prezentacijos ir išplanavimo korekcijos pakeičia būsto priėmimą. Programa „Super Polsat“ eteryje rodoma nuo lapkričio 8 dienos.

  • Ukraina ir Rusija vėl sėdo prie derybų stalo, bet karo ekonominių nuostolių tai neištrins

    Ukraina ir Rusija po pertraukos vėl grįžo prie derybų stalo, tačiau net ir galimas progresas pokalbiuose nepanaikins milžiniškų karo ekonominių nuostolių abiem šalims. Karo poveikis jau seniai matomas ne tik fronto linijoje, bet ir biudžetuose, darbo rinkoje bei infrastruktūroje.

    Pirmą kartą nuo šių metų vasario pokalbiai vyksta trišaliu formatu su JAV, tačiau be Europos partnerių dalyvavimo. Taikos darbotvarkėje minimos keturios kryptys – karo veiksmų nutraukimas, tvirtos pokario saugumo garantijos, Ukrainos ekonomikos atsigavimo planas ir humanitariniai klausimai.

    Kol kas derybų baigtis išlieka sunkiai prognozuojama. Vis dėlto aišku, kad abi valstybės demonstravo tam tikrą atsparumą: Kyjivas išlaikė valstybės funkcionavimą net intensyvių atakų sąlygomis, o Maskva pirmuoju sankcijų etapu pasirodė atsparesnė, nei dalis analitikų tikėjosi.

    Tačiau atsparumas nereiškia, kad ekonomika nenukenčia. Karo išlaidos, prarasta infrastruktūra, sumažėjęs užimtumas ir pasikeitę prekybos srautai abiejose pusėse paliko didelę, skaičiais išmatuojamą žalą.

    Ukrainai brangsta kiekviena karo diena

    „Reuters“ duomenimis, Ukrainos karo kaštai auga: prieš dvejus metus viena kovų diena kainavo apie 140 mln. JAV dolerių, o dabar – apie 190 mln. JAV dolerių. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius gynybai šalis išleido daugiau kaip 44 mlrd. JAV dolerių, kai mokesčių pajamos siekė apie 42 mlrd. JAV dolerių.

    Didžiausia našta tenka pačiai Ukrainai – nuo Rusijos antskrydžių nukenčia energetikos infrastruktūra, mokyklos, ligoninės, kiti viešieji pastatai ir gyvenamieji namai. Šie nuostoliai tiesiogiai paliečia civilius gyventojus ir savivaldybių galimybes užtikrinti paslaugas.

    Tekste cituojami „The New Voice of Ukraine“ duomenys rodo ir darbo rinkos susitraukimą: 2021 metais dirbančių ukrainiečių buvo 17,4 mln., o 2026 metais šalies ekonomiką esą kuria mažiau nei 12 mln. žmonių.

    Tuo pat metu šalis perėjo į karo ekonomikos režimą. Jei 2021 metais išlaidos kariuomenei siekė apie 10 proc. BVP, tai 2026 metais gynybai skiriama jau 60 proc. BVP.

    Vienas ryškiausių pokyčių – vietinės karinės gamybos augimas. Kaip liepą teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, dabar šalies pramonė pagamina apie 10 mln. dronų per metus, kai 2021–2022 metais didelė jų dalis buvo importuojama.

    Tekste taip pat pažymima, kad bankų sistema Ukrainoje veikia be didesnių sutrikimų net karo sąlygomis, o vienos didesnių finansų institucijų atstovė yra nurodžiusi, jog vos vienas klientas nutraukė bendradarbiavimą dėl karo rizikos.

    Rusijai smogia atakos ir augantis sankcijų svoris

    Rusijos ekonomikai papildomą spaudimą kelia pastaraisiais mėnesiais suintensyvėję Ukrainos smūgiai kuro infrastruktūrai. „Reuters“ nurodo, kad dėl to Rusijos naftos perdirbimo sektoriaus pajėgumai sumažėjo maždaug 30 proc., o per savaitę sutrikdyta devynių iš 35 didžiausių šalies naftos perdirbimo gamyklų veikla.

    Dalis Rusijos regionų dėl šių sutrikimų įvedė degalų pardavimo ribojimus. Tekste remiamasi „Novaja Gazeta“ informacija, kad kai kuriose vietovėse „Rosneft“ degalinėse galima įsipilti tik ribotą kiekį – 30 litrų mieste ir 50 litrų kelionėje.

    Didėjant sankcijų poveikiui, išryškėja ir struktūrinės problemos. Tekste cituojamas rusų ekonomikos analitikas Viačeslavas Širajevs teigia, kad importo pakeitimo politika pasirodė nesėkminga, o vienas esminių Rusijos iššūkių – prarasta Europos rinka.

    Pasak jo, Rusijos eksporto stuburą sudaro dujos, nafta, metalurgija, mediena ir anglis, o kai kurios šių sričių jau balansuoja ties bankroto riba. Taip pat pabrėžiama disproporcija dujų prekyboje: Europa anksčiau pirkdavo apie 200 mlrd. kubinių metrų per metus, o į Kiniją esą keliauja ne daugiau kaip 30 mlrd. kubinių metrų per metus.

    Net jei derybos duotų rezultatų, karo metu patirti ekonominiai nuostoliai neatsistatys greitai. Ukrainai tai reiškia ilgą infrastruktūros atstatymo ir biudžeto stabilizavimo kelią, o Rusijai – besikeičiančią eksporto geografiją ir didėjančias sankcijų bei karo veiksmų pasekmes vidaus rinkoje.

  • Trumpas: karo Ukrainoje pabaiga arti, bet šalis turės „kiek pasikeitusį kontūrą“

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad karas Ukrainoje gali baigtis netrukus, tačiau pati Ukraina po to esą turės „kiek pasikeitusį kontūrą“.

    Apie tai jis kalbėjo sekmadienį duotame interviu televizijai CBS laidoje „60 Minutes“. Trumpas taip pat sakė nemanantis, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jį klaidina.

    Paklaustas, kuo labiau pasitiki – V. Putinu ar Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, – Trumpas vengė rinktis vieną pusę. Jis teigė sutariantis su abiem lyderiais.

    Konkretų, ką turėtų reikšti jo minima Ukrainos „kontūro“ kaita, Trumpas neįvardijo. Vis dėlto jis pabrėžė tikįs, kad susitarimas dėl karo užbaigimo yra „arti“.

    Trumpas: „Ukraina pakeis kontūrą“

    Interviu metu Trumpas sakė, kad „niekas nebuvo toks griežtas Rusijai kaip jis“ ir dar kartą pakartojo nuomonę, jog V. Putinas jo neapgaudinėja.

    Jis taip pat užsiminė apie ankstesnį susitikimą, kuriame, anot jo, Rusijai buvo parodyta „didelė nepagarba“, tačiau plačiau nepaaiškino, ką turėjo omenyje.

    Derybos Abu Dabyje ir Europos vaidmuo

    Tuo metu pranešama, kad lapkričio 10 ir 11 dienomis Rusija ir Ukraina turėtų surengti derybas Abu Dabyje, dalyvaujant JAV delegacijai.

    Trumpas yra sakęs, jog tikisi „labai didelio susitarimo“, kuris galėtų paliesti ne tik Ukrainą, bet ir visą Europą. Vis dėlto Kremlius nurodo, kad pačios derybos būtų trišalės – Rusijos ir Ukrainos, tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms.

    Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad europiečiai galėtų derinti pozicijas su amerikiečiais ir ukrainiečiais kitais kanalais, tačiau prie pagrindinio derybų stalo jie nebūtų kviečiami.

  • Būstas mėnesiais neparduodamas? NT agentas paaiškina, kokie maži pokyčiai kelia kainą

    Būstas mėnesiais neparduodamas? NT agentas paaiškina, kokie maži pokyčiai kelia kainą

    Jei butas ar namas stovi skelbimuose mėnesių mėnesius, problema ne visada slypi pačioje vietoje ar būsto tipe. Nekilnojamojo turto agentas Jacekas Mędrala tikina, kad dažnai pardavimą „stabdo“ netikėtos smulkmenos, kurias galima sutvarkyti be didelių investicijų.

    Interviu portalui „Interia“ specialistas pabrėžia: būsto pardavimas nėra vien skelbimo įdėjimas, kelių nuotraukų padarymas ir skambučių atsiliepimas. Pasak jo, tam reikia tinkamai parengti pasiūlymą, realistiškai įvertinti kainą, apgalvoti rinkodarą, atsirinkti pirkėjus, vesti apžiūras, derėtis ir suvaldyti visą sandorio procesą.

    Mędrala akcentuoja, kad geras agentas parduoda ne kvadratinius metrus, o būsto vertę. Jo teigimu, profesionaliai suvaldytos derybos kartais gali atnešti didesnę finansinę naudą nei agento paslaugos kaina, o patirtis padeda išvengti brangių klaidų.

    Kartu jis nesiūlo visiems bet kokia kaina samdyti tarpininką – svarbiausia, kad klientas aiškiai suprastų, ką agentas daro, už ką mokama ir kokios taisyklės sutartos. Skaidrumas, pasak pašnekovo, yra pagrindas, be kurio lengva nusivilti tiek pirkimo, tiek pardavimo procesu.

    Už ką mokama agentui ir ko iš jo tikėtis

    Kalbėdamas apie agento vaidmenį, Mędrala išskiria kelis pagrindinius dalykus: žinias, patirtį, laiką, atsakomybę ir gebėjimą sandorį „atnešti“ iki pabaigos. Pardavėjui, anot jo, pirmiausia būtina rinkos analizė ir pagrįsta, realistiška kainodara.

    Jis atkreipia dėmesį, kad pažadėti savininkui didžiausią įmanomą kainą – ne profesionalumo ženklas, jei tam nėra argumentų. Svarbiau gebėti tą kainą pagrįsti ir rasti pirkėją, kuris iš tiesų būtų pasirengęs ją mokėti.

    Prie paslaugos, pasak agento, prisideda ir būsto paruošimas, patrauklus pristatymas, fotografija, rinkodara, apžiūrų organizavimas, besidominčiųjų patikra, derybos bei dokumentų derinimas.

    Kas turėtų kelti įtarimų bendraujant su agentu

    Viena ryškiausių „raudonų vėliavų“, anot Mędrala, – nerealistiškai aukštos kainos žadėjimas be jokio palyginamosios analizės pagrindimo. Jei agentas sako tik tai, ką savininkas nori girdėti, verta suklusti.

    Ne mažiau svarbu ir agento pasiruošimas: žmogus, kuris per apžiūrą negali atsakyti į elementarius klausimus apie pastatą, išlaikymo kaštus, teisinę situaciją ar aplinką, sunkiai kuria pasitikėjimą.

    Specialistas mini ir komunikacijos stoką, spaudimą skubėti be aiškių, patikrinamų priežasčių, taip pat neaiškias sutarties sąlygas ar finansinį netransparentumą. Jo teigimu, įtarimų turėtų kelti ir bandymai nutylėti būsto trūkumus ar atkalbėti klientą nuo jų tikrinimo.

    Smulkmenos, kurios „numuša“ įspūdį per apžiūrą

    Agentas pastebi, kad būsto potencialą neretai „užmuša“ ne dideli defektai, o kasdienės detalės. Viena dažniausių – asmeninių daiktų perteklius, kai pirkėjui tampa sunku įsivaizduoti savo gyvenimą svetimoje erdvėje.

    Didelę įtaką daro ir kvapas: gyvūnai, drėgmė, intensyvūs oro gaivikliai ar maisto ruošos aromatai gali užgožti net tvarkingo būsto privalumus. Ne ką mažiau svarbi ir šviesa – užuolaidos, per tamsios patalpos ar netinkamas apšvietimas erdvę vizualiai sumažina.

    Pasak Mędrala, pirkėjas vertina visą patirtį: ne tik svetainę ar virtuvę, bet ir laiptinę, balkoną, įėjimą į pastatą, bendrą tvarką bei net patalpų temperatūrą.

    Jis primena, kad kartais nereikia išleisti daug – svarbiausia suprasti, kas konkrečioje erdvėje neveikia, ir pakeisti pateikimą taip, kad pirkėjas pamatytų realų būsto pranašumą.

  • JAV pasiuntinių ir Putino pokalbis dėl karo pabaigos: Kremlius mini „kelias idėjas“ Ukrainai

    Kremlius šeštadienio vėlų vakarą pranešė, kad Vladimiras Putinas Maskvoje susitiko su JAV prezidento pasiuntiniais Steve’u Witkoffu ir Jared’u Kushneriu. Pasak Rusijos pusės, pokalbis buvo „neįprastai atviras“ ir skirtas galimoms karo Ukrainoje pabaigos gairėms.

    Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad amerikiečiai į kelionę esą buvo kruopščiai pasirengę ir pateikė „kelias idėjas“ dėl galimų susitarimo kelių. Išsamesnių detalių apie siūlymus Rusija neatskleidė, o nepriklausomo patvirtinimo, kokio lygio pasiūlymai buvo aptarti, kol kas nėra.

    Kas žinoma po derybų?

    Rusijos prezidento patarėjas investicijų ir ekonominio bendradarbiavimo klausimais Kirilas Dmitrijevas vizitą pavadino „svarbiu taikos vizitu“. Po maždaug trijų valandų trukusio susitikimo Kremliaus rūmuose JAV delegacija buvo palydėta į Vnukovo oro uostą.

    Kremlius viešai akcentuoja pasitikėjimu grįstą derybų toną, tačiau šis naratyvas dažnai naudojamas ir vidaus auditorijai. Pastaraisiais mėnesiais Vakarų sostinėse vis dažniau kartojama, kad bet koks derybų formatas turi remtis Ukrainos suverenitetu ir tarptautine teise, o ne vien laikinais „pauzių“ susitarimais.

    Kitas sustojimas – Kyjivas

    Skelbiama, kad JAV pasiuntiniai planuoja vykti į Kyjivą ir sekmadienį susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Rusijos šaltiniai pabrėžia, kad šie derybininkai ne kartą lankėsi Maskvoje, tačiau Kyjive anksčiau nesilankė, todėl šis vizitas gali būti vertinamas kaip bandymas subalansuoti kontaktus su abiem pusėmis.

    Tokie maršrutai dažnai signalizuoja siekį rinkti pozicijas ir patikrinti, kur yra raudonosios linijos dėl paliaubų, karo veiksmų sustabdymo ar apsikeitimo belaisviais. Vis dėlto praktikoje derybos stringa dėl fundamentalių nesutarimų: teritorijų kontrolės, saugumo garantijų ir atsakomybės už karo nusikaltimus.

    Trumpalaikės paliaubos ir jų rizikos

    Rusijos pusė taip pat pranešė, kad Putinas nurodė trims dienoms sustabdyti smūgius Kyjivui iki pirmadienio. Ukrainos prezidentas teigė, kad jei Rusija laikysis deklaracijos, Ukraina tuo laikotarpiu neatakuos Maskvos.

    Trumpalaikės paliaubos karo metu dažnai laikomos jautriu instrumentu: jos gali suteikti erdvės humanitarinėms priemonėms ar techninėms konsultacijoms, bet taip pat kelia riziką, kad viena iš pusių pasinaudos pauze pajėgoms pergrupuoti. Dėl to tarptautinėje praktikoje tokie susitarimai paprastai siejami su stebėsenos mechanizmais, tačiau šiame etape apie juos nepaskelbta.

  • Slaptas lūžis Romoje: Libanas ir Izraelis derasi dėl „Hezbollah“ nuginklavimo

    Slaptas lūžis Romoje: Libanas ir Izraelis derasi dėl „Hezbollah“ nuginklavimo

    Romoje įvyko naujas tiesioginių Libano ir Izraelio derybų etapas, kurį tarpininkauja Jungtinės Valstijos. Pagrindinis Beiruto tikslas – pasiekti laipsnišką Izraelio pajėgų pasitraukimą iš Libano pietų ir aiškų veiksmų grafiką.

    Derybos rengiamos JAV ambasadoje Italijos sostinėje ir, kaip skelbiama, turėtų trukti iki ketvirtadienio. Šis susitikimas laikomas dar vienu bandymu sukonkretinti anksčiau sutartą derybų rėmą dėl saugumo, sienos klausimų ir ginkluotų grupuočių kontrolės.

    Birželį Vašingtone šalys buvo sutarusios dėl principinio rėmo, apimančio „Hezbollah“ nuginklavimą, laipsnišką Izraelio kariuomenės pasitraukimą ir Libano kariuomenės dislokavimą pietuose. Procesą planuota pradėti bandomosiose teritorijose, vadinamose pilotinėmis zonomis, kuriose tikrinamas susitarimų įgyvendinimas vietoje.

    Dabartinis derybų ciklas yra septintas nuo tada, kai „Hezbollah“ kovo mėnesį įsitraukė į regiono konfliktą, apšaudydama Izraelį raketomis, o Izraelis atsakė plataus masto oro smūgiais ir sausumos operacijomis. Libanas skelbia, kad per eskalaciją žuvo daugiau nei 4 300 žmonių, o pietiniai rajonai patyrė didelę infrastruktūros žalą.

    „Tiesioginės derybos Libanui neatneš nieko, tik gėdą, pažeminimą ir virtinę nuolaidų“, – sakė „Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas.

    Jis taip pat kritikavo Libano prezidentą Josephą Aouną, teigdamas, kad šis esą nebeatlieka vienijančio vaidmens. Tokia retorika atspindi gilų vidaus politinį skilimą: dalis Libano politinės sistemos siekia valstybės institucijų kontrolės pietuose, o „Hezbollah“ nepritaria bet kokiam nuginklavimo scenarijui.

    Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani paragino abi puses išlaikyti konstruktyvų toną ir ieškoti bendrų sprendimų, kurie leistų pilnai įgyvendinti sutartą rėmą. Italija šiame procese veikia kaip priimančioji šalis, tačiau realus tarpininkavimo vaidmuo tenka Vašingtonui.

    Vienu iš pirmųjų praktinių žingsnių po ankstesnių derybų Izraelio kariuomenė pasitraukė iš Zawtar al-Gharbiya kaimo prieigų, kuris įvardijamas kaip viena pilotinių zonų. Libano kariuomenė ten buvo dislokuota, o gyventojams leista apžiūrėti namus ir verslus.

    Libano ministras pirmininkas Nawafas Salamas yra pareiškęs, kad šalis siekia nuoseklių Izraelio pasitraukimų, kurie galiausiai vestų į visišką pajėgų išvedimą iš Libano teritorijos. Tuo metu JAV diplomatai pabrėžia, kad skubėjimas gali sukelti papildomų rizikų civiliams, todėl pilotinių zonų plėtra turi remtis aiškiai suderinta procedūra.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad susitarimo sėkmė priklausys nuo dviejų lygiagrečių išbandymų. Pirma, ar Libano valdžia ir kariuomenė pajėgs realiai plėsti kontrolę pietuose ir apriboti nevalstybinių ginkluotų struktūrų veikimą, antra, ar Izraelis laikysis pasitraukimo įsipareigojimų, kai pilotinės zonos bus parenkamos jautriausiose teritorijose.

    Nors po pastarųjų susitarimų smurto lygis, kaip skelbiama, sumažėjo, Libanas ir toliau praneša apie pavienius Izraelio smūgius, apšaudymą, sprogdinimus bei griovimus pietiniuose kaimuose. Derybose Romoje siekiama sumažinti tokių incidentų tikimybę ir sukurti veikiančią saugumo architektūrą, kuri užkirstų kelią naujam konflikto etapui.

    Regiono kontekste šios derybos vertinamos kaip bandymas sujungti taktinius saugumo sprendimus su platesnėmis politinėmis garantijomis. Praktikoje tai reiškia, kad greta kariuomenių išsidėstymo ir sienos klausimų sprendimo teks atsakyti ir į sudėtingiausią klausimą – kas ir kokiomis sąlygomis realiai užtikrins „Hezbollah“ ginkluotės kontrolę, kad procesas nevirstų laikina pauze prieš naują eskalaciją.

  • Trumpas po susitikimo su Zelenskiu: Putino karo pabaigos sąlygos keičiasi Ukrainos naudai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu teigė, kad Rusija patiria spaudimą, o Vladimiro Putino keliamos sąlygos dėl karo užbaigimo, jo vertinimu, ima keistis Ukrainai palankesne kryptimi.

    Pasak Trumpo, kalbėdamas su žurnalistais jis pabrėžė, jog mato ženklų, kad Maskvos laikysena nėra tokia sustingusi, kaip anksčiau, ir gali tapti lankstesnė derybų procese. Tokią įžvalgą jis išsakė tiesiogiai kreipdamasis į Zelenskį.

    „Manau, jos keičiasi ir tampa šiek tiek geresnės link to, ko jūs norėtumėte“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Po susitikimo Trumpas taip pat pranešė ketinantis telefonu pasikalbėti su Vladimiru Putinu. Toks skambutis, jei įvyktų, būtų vienas svarbiausių artimiausių diplomatinių kontaktų, galinčių parodyti, ar Rusija realiai pasirengusi keisti derybines pozicijas.

    Klausiamas, ar pats vyktų į Ukrainą, Trumpas atsakė teigiamai, tačiau pridūrė, kad norėtų, jog pirmiausia baigtųsi karas. Jis taip pat sakė dirbantis ties saugumo garantijų idėjomis, kurios, jo teigimu, turėtų sumažinti riziką, kad Rusija ateityje vėl imtųsi plataus masto puolimo.

    Trumpo pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Vakarų sostinėse vis daugiau dėmesio skiriama ne tik karinei paramai Ukrainai, bet ir ilgalaikėms saugumo priemonėms, įskaitant oro gynybos stiprinimą, gynybos pramonės pajėgumų didinimą ir politinius įsipareigojimus po galimų paliaubų.