CP v2

Tag: Detoksas

  • Aktyvintos anglies bumas: gydytojai įspėja, kuo gali baigtis kasdienis sorbento vartojimas

    Aktyvinta anglis pastaruoju metu vėl išgyvena populiarumo bangą: ją renkasi ne tik kaip pagalbą nuo pilvo pūtimo, bet ir kaip kasdienį detokso ritualą. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad tai nėra nekaltas papildas, o priemonė, turinti aiškias indikacijas ir rizikas.

    Aktyvinta anglis gaminama kaitinant anglies turinčias žaliavas itin aukštoje temperatūroje ir papildomai aktyvuojant, kad susidarytų porėta struktūra. Dėl didelio paviršiaus ploto ji geba adsorbuoti, tai yra „pritraukti“ prie savo paviršiaus, kai kurias medžiagas virškinamajame trakte.

    Kaip ji iš tiesų veikia

    Svarbu suprasti, kad aktyvinta anglis neveikia kaip stebuklinga kempinė visam organizmui. Ji veikia daugiausia žarnyne ir tik tada, kai tam tikros medžiagos dar nėra pasisavintos į kraują.

    Dėl šios priežasties aktyvinta anglis medicinoje naudojama skubiais atvejais, pavyzdžiui, kai kurių apsinuodijimų metu, taip pat trumpalaikiam simptomų mažinimui, kai vargina dujų kaupimasis. Tačiau net ir tokiais atvejais dozes bei vartojimą turėtų įvertinti sveikatos priežiūros specialistas.

    Kodėl kasdienis vartojimas kelia riziką

    Pagrindinė problema ta, kad aktyvinta anglis neskiria, kas naudinga, o kas žalinga. Vartojant ją reguliariai, ji gali adsorbuoti ne tik dirgiklius, bet ir dalį maistinių medžiagų iš maisto, todėl ilgainiui didėja nepageidaujamų pasekmių tikimybė.

    Ypač svarbi rizika siejama su vaistais: aktyvinta anglis gali sumažinti jų veiksmingumą, nes suriša dalį veikliųjų medžiagų žarnyne. Specialistai dažnai pabrėžia, kad tai aktualu įvairiems kasdien vartojamiems vaistams, taip pat hormoninei kontracepcijai, todėl savarankiškas „profilaktinis“ vartojimas gali turėti labai realių padarinių.

    Dar viena dažna klaida yra aktyvintos anglies maišymas su sultimis ar kitais gėrimais tikintis sustiprinto detokso. Tokiais atvejais sorbentas gali sumažinti gėrimo maistinę vertę, nes dalis vitaminų ir kitų junginių tiesiog nepasiekia organizmo taip, kaip tikimasi.

    Ar padeda nuo pagirių?

    Populiarus mitas, kad aktyvinta anglis padeda nuo pagirių, neturi tvirto pagrindo. Alkoholis greitai absorbuojamas, todėl tuo metu, kai pasireiškia pagirių simptomai, sorbentas dažniausiai nebegali reikšmingai paveikti situacijos.

    Gydytojai primena, kad aktyvinta anglis nėra priemonė geresniam virškinimui ar „organizmo valymui“ kasdien. Jei vargina nuolatinis pilvo pūtimas, pykinimas ar kiti simptomai, saugiausias kelias yra priežasties paieška, mitybos korekcijos ir, prireikus, gydytojo konsultacija, o ne ilgalaikis sorbentų vartojimas.

  • Pavasarinis detoksas su rūgštynėmis? Gydytojai įspėja apie riziką inkstams ir skrandžiui

    Rūgštynės pavasarį daugeliui tampa lengvu pasirinkimu sriuboms ir vadinamajam detoksui, tačiau gydytojai primena, kad ši žaluma tinka ne visiems. Nors lapuose yra vitamino C ir kitų mikroelementų, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas oksalatams ir rūgštims, kurios kai kuriems žmonėms gali sukelti nemalonių pasekmių.

    Didžiausia rūgštynių rizika siejama su oksalo rūgštimi ir jos druskomis – oksalatais. Šios medžiagos natūraliai randamos daugelyje augalų, tačiau gausesnis jų kiekis mityboje gali didinti kalcio oksalato kristalų susidarymo tikimybę, o tai siejama su inkstų akmenlige. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kuriems akmenligė jau buvo diagnozuota arba yra buvę pasikartojančių epizodų.

    Kada rūgštynės gali pakenkti?

    Rūgštynių rūgštumas gali dirginti virškinamąjį traktą, todėl jų reikėtų vengti arba stipriai riboti, jei vargina padidėjęs skrandžio rūgštingumas, refliuksas, gastritas ar skrandžio opa. Daliai žmonių tokie produktai gali sustiprinti rėmenį, pilvo skausmus ar deginimo pojūtį.

    Atskirai minimos ir būklės, susijusios su šlapimo rūgšties apykaita, pavyzdžiui, podagra, nors oksalatai nėra tas pats, kas purinai. Vis dėlto sergant lėtinėmis ligomis ar turint specifinių mitybos rekomendacijų, prieš dažniau įtraukiant rūgštynes verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.

    Kaip valgyti saugiau?

    Jei rimtų sveikatos problemų nėra, rūgštynės gali būti mitybos dalis, tačiau svarbiausia – saikas ir kontekstas. Specialistai pabrėžia, kad vadinamasis detoksas dažniausiai yra marketingo terminas, o realų „detoksikacijos“ darbą kasdien atlieka kepenys ir inkstai, kuriems svarbiausia subalansuota mityba ir pakankamas skysčių kiekis.

    Rūgštynių patiekalus verta derinti su kalcio šaltiniais, pavyzdžiui, raugintais pieno produktais, nes kalcis žarnyne gali surišti dalį oksalatų ir mažinti jų pasisavinimą. Taip pat svarbu rinktis jaunesnius lapus, nes augalui bręstant oksalatų kiekis gali didėti, o porcijas laikyti nedideles.

    Dar vienas praktiškas patarimas – gerti pakankamai vandens, ypač jei mityboje pasitaiko daugiau oksalatų turinčių produktų. Pakankamas skysčių kiekis didina šlapimo tūrį ir gali mažinti kristalų susidarymo tikimybę, o tai aktualu žmonėms, linkusiems į akmenligę.

    Galiausiai, jei po rūgštynių patiekalų kartojasi rėmuo, skrandžio skausmas, atsiranda šlapinimosi diskomfortas ar anksčiau buvo inkstų akmenų, tai ženklas peržiūrėti racioną. Tokiais atvejais saugiausia sprendimą priimti ne pagal pavasario madą, o pagal individualią sveikatos situaciją.