Vilniuje atidarytas atnaujintas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) daugiafunkcis sporto aikštynas, kuriuo naudosis ir Lietuvoje tarnaujančių Vokietijos karių vaikams skirta mokyklos bendruomenė. Projektą įgyvendino Vilniaus miesto savivaldybė, o jo vertė siekia apie 1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Naujoje erdvėje įrengtos krepšinio, futbolo, teniso, padelio, tinklinio bei treniruoklių zonos, taip pat modernus bėgimo takas. Tokia infrastruktūra leidžia planuoti tiek kasdienes kūno kultūros pamokas, tiek bendrus renginius, pritaikant veiklas skirtingiems vaikų poreikiams.
Atidaryme dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas ir Vokietijos Federacinės gynybos ministerijos atstovai. Pasak renginio dalyvių, sporto aikštynas taps ne tik ugdymo, bet ir bendruomenių susitikimo vieta.
„Šis aikštynas sukurtas galvojant apie visus čia sportuosiančius vaikus. Tai saugi, moderni erdvė, kuria dalinsis LASUC bei Vokiečių mokyklos moksleiviai“, – sakė Raminta Popovienė.
„Turime užtikrinti, kad į Lietuvą atvykstančios karių šeimos čia galėtų kurti savo kasdienybę, o jų vaikai – augti kartu su Lietuvos vaikais. Investicija į tokią aplinką yra investicija į ilgalaikę mūsų šalių partnerystę ir saugumą“, – sakė Bronius Bieliauskas.
„Dauguma atvykusių karių šeimų gyvena Vilniuje, todėl siekiame, kad mūsų miestas jiems būtų ne tik tarnybos vieta, bet ir antrieji namai“, – sakė Valdas Benkunskas.
Sporto aikštyno atnaujinimas siejamas su platesniu planu gerinti ugdymo sąlygas Vokietijos karių šeimoms Lietuvoje, ypač augant Vokietijos brigados dislokavimo mastui. Praktikoje tai reiškia ne tik karinės infrastruktūros, bet ir švietimo, neformaliojo ugdymo bei laisvalaikio erdvių plėtrą, kad šeimos galėtų sklandžiai integruotis.
Vilniuje šalia LASUC moduliniuose pastatuose veikia Vokietijos karių vaikams skirta vokiečių mokykla „Deutsche Schule Vilnius“ bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės. Mokykloje mokslo metus pradėjo 95 mokiniai, dirba iš Vokietijos atvykę mokytojai, o ikimokyklines grupes lanko 57 vaikai, su kuriais dirba vokiškai kalbantys Lietuvos pedagogai.
Valstybė finansuoja šių ugdymo sprendimų kūrimą ir veiklą: 2026 metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatyta 2,2 mln. eurų švietimo infrastruktūrai Vilniuje ir Kaune. Vilniuje iki 2030 metų planuojama pastatyti atskirą mokyklą ir darželį, o prognozuojama, kad nuo 2027 metų sostinėje ugdomų Vokietijos karių vaikų skaičius gali išaugti iki 500.
Kaune numatyta, kad Vokietijos karių vaikai bus ugdomi Aleksandro Stulginskio mokykloje, taip pat planuojama rekonstruoti buvusios mokyklos pastatą Verkių gatvėje iki 2028 metų rudens. Šie sprendimai rodo kryptį, kad švietimo infrastruktūra tampa viena svarbiausių ilgalaikio sąjungininkų buvimo Lietuvoje dalių.