CP v2

Tag: Deutsche Telekom

  • „Deutsche Telekom“ ir „Rheinmetall“ kuria skydą nuo dronų: kas laukia miestų Vokietijoje

    „Deutsche Telekom“ ir „Rheinmetall“ kuria skydą nuo dronų: kas laukia miestų Vokietijoje

    Vokietijos telekomunikacijų bendrovė „Deutsche Telekom“ ir gynybos pramonės grupė „Rheinmetall“ paskelbė pradedančios kurti vadinamąjį dronų gynybos skydą, skirtą miestams ir kritinei infrastruktūrai. Bendrovės teigia, kad pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojami įtartini dronų skrydžiai virš strateginių objektų, todėl auga poreikis greitai aptikti ir neutralizuoti grėsmes.

    Kuriamas sprendimas būtų orientuotas į kelis scenarijus: nuo neteisėtų skrydžių virš oro uostų ir uostų iki bandymų žvalgyti ar trikdyti energetikos, pramonės ir ryšių infrastruktūrą. Pasak „Rheinmetall“, dabartinė geopolitinė situacija didina sabotažo rizikas, o dronai tampa vienu paprasčiausių būdų patikrinti saugumo spragas.

    Kaip veiktų dronų „skydas“

    Bendrovės nurodo, kad sistema apimtų sensorių tinklą, galintį atpažinti dronus ir nustatyti jų buvimo vietą. Praktikoje tam būtų derinami skirtingi jutikliai, įskaitant vaizdo, garso, radijo dažnių ir radarų sprendimus, nes vieno metodo dažnai nepakanka sudėtingoje miesto aplinkoje.

    Neutralizavimui būtų numatyti keli būdai, priklausomai nuo situacijos ir teisinio režimo: ryšio trikdymas, perėmėjai dronai, o tam tikrais atvejais ir kitos priemonės, pavyzdžiui, lazerinės technologijos prie jautrių pramoninių ar energetikos objektų. Tokios priemonės paprastai vertinamos itin atsargiai dėl saugos reikalavimų ir galimos žalos aplinkai, todėl jų taikymas dažniausiai ribojamas konkrečiais atvejais.

    Incidentų daugėja, o dronai keičiasi

    Vokietijos Federalinė kriminalinės policijos tarnyba (BKA) skelbia, kad per praėjusius metus šalyje užfiksuota daugiau kaip 1 000 įtartinų dronų skrydžių. Kaip yra viešai nurodęs BKA vadovas Holgeris Münchas, dažniausiai tai pastebima prie karinių teritorijų, oro uostų bei uostų infrastruktūros.

    Tuo pat metu keičiasi ir pati dronų valdymo logika. Jei anksčiau dauguma civilinių dronų buvo valdomi įprastais radijo pultais, vis dažniau naudojami sprendimai, kurie remiasi mobiliojo ryšio tinklais, todėl vien radijo dažnių stebėsena ne visuomet leidžia greitai identifikuoti operatorių ar valdymo kanalą.

    Ryšio tinklai kaip saugumo įrankis

    „Deutsche Telekom“ pabrėžia, kad į projektą atneša kompetencijas debesų kompiuterijos, ryšio, duomenų analizės ir tinklų srityse. Bendrovė jau buvo pasitelkta viešosios tvarkos institucijų, kai reikėjo aptikti ir lokalizuoti neleistinus dronų skrydžius per 2024 metų Europos futbolo čempionatą Vokietijoje, o sensorinį tinklą vysto nuo 2017 metų.

    Vienas iš krypčių, kurią bendrovė įvardija kaip vis svarbesnę, yra pasyvi dronų paieška, kai pati sistema neskleidžia signalų, o fiksuoja aplinkoje esančius ryšio pėdsakus. Taip pat kartu su Hamburge veikiančiu Helmut Schmidt universitetu, kuris yra Bundesvero universitetas, tiriama, ar patys mobiliojo ryšio tinklai galėtų padėti greičiau nustatyti dronų aktyvumą pagal neįprastus duomenų srauto modelius.

    „Rheinmetall“ tuo metu plečia civilinių objektų apsaugos kryptį ir akcentuoja individualiai pritaikomus sprendimus ten, kur sudėtinga radijo aplinka ar tanki infrastruktūra apsunkina aptikimą. Vienas iš tokių pavyzdžių yra strateginių uostų teritorijos, kuriose dėl intensyvaus ryšio ir transporto srautų dronų paieška dažnai reikalauja kelių technologijų derinio.

  • „Rheinmetall“ ir „Deutsche Telekom“ kurs sistemas: tikslas – apsaugoti Vokietijos miestus nuo dronų

    Vokietijos gynybos pramonės koncernas „Rheinmetall“ ir telekomunikacijų operatorius „Deutsche Telekom“ paskelbė pradedantys partnerystę, kurios tikslas – kurti integruotus sprendimus miestų ir kritinės infrastruktūros apsaugai nuo dronų grėsmių. Bendrovės teigia sieksiančios sujungti oro gynybos, jutiklių, ryšių ir kibernetinio saugumo kompetencijas.

    Partnerystė pristatoma kaip atsakas į augantį neteisėtą bepiločių orlaivių naudojimą ir pasikartojančius sabotažo atvejus. Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojami incidentai, kai dronai pasirodo šalia oro uostų, uostų, energetikos objektų, masinių renginių ar karinės paskirties infrastruktūros.

    Kaip veikia antidronų sistemos?

    Tokios sistemos paprastai remiasi kelių sluoksnių logika: pirmiausia dronas aptinkamas jutikliais, tuomet identifikuojamas ir įvertinama rizika, o galiausiai pasirenkamas neutralizavimo būdas. Neutralizavimas gali reikšti ryšio slopinimą, navigacijos trikdymą, perėmimą arba fizinį numušimą, priklausomai nuo aplinkos ir teisinių ribojimų.

    „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris pabrėžė, kad efektyviai gynybai reikia derinti jutiklius, efektorius ir saugius telekomunikacijų tinklus. Tai reiškia, kad vien aptikimo nepakanka: būtini tiek patikimi ryšiai, tiek priemonės, leidžiančios greitai ir tiksliai reaguoti realiomis miesto sąlygomis.

    „Efektyvi gynyba reikalauja sujungti jutiklius, efektorius ir saugius telekomunikacijų tinklus“, – sakė Arminas Pappergeris.

    Ryšys, duomenys ir debesija

    „Deutsche Telekom“ į partnerystę atsineša ryšio infrastruktūros, duomenų analizės ir debesijos sprendimus, kurie svarbūs valdant didelius jutiklių srautus ir užtikrinant greitą informacijos perdavimą atsakingoms tarnyboms. Tokiose sistemose ryšio patikimumas ir atsparumas trikdymui yra kritinis veiksnys, ypač jei sprendimai diegiami tankiai apgyvendintose teritorijose.

    Operatorius nurodo, kad panašias technologijas jau buvo pritaikęs bendradarbiaudamas su policija per 2024 metais Vokietijoje vykusį Europos futbolo čempionatą. Tuo metu prie stadionų buvo užfiksuota neatpažintų dronų, kurie vėliau buvo neutralizuoti, o tokie atvejai tapo papildomu signalu apie realias grėsmes masiniuose renginiuose.

    Kur tai gali būti panaudota?

    „Rheinmetall“ turi atskirą padalinį, kuriantis ir gaminantis oro gynybos bei dronų sistemas, todėl partnerystė orientuota ne tik į teorinius modelius, bet ir į praktinį diegimą. Koncernas skelbė, kad jau dalyvauja stiprinant Hamburgo komercinio ir karinio uosto apsaugą nuo galimų dronų atakų.

    Ekspertai pabrėžia, kad miestų apsaugos sprendimai turi derinti technologinį efektyvumą su saugumo ir privatumo reikalavimais: ypač kai naudojami sensoriai, vaizdo analizė, ryšio stebėsena ar automatizuotas grėsmių vertinimas. Todėl tikėtina, kad tokio tipo projektai bus kuriami glaudžiai derinant technines galimybes su teisėsaugos ir reguliuotojų nustatytomis taisyklėmis.

  • „Deutsche Telekom“ ruošia milžinišką 360 mlrd. eurų žingsnį: nori perimti visą „T-Mobile US“

    „Deutsche Telekom“ ruošia milžinišką 360 mlrd. eurų žingsnį: nori perimti visą „T-Mobile US“

    Vokietijos telekomunikacijų grupė „Deutsche Telekom“ svarsto galimybę visiškai susijungti su JAV bendrove „T-Mobile US“, kurioje jau valdo kiek daugiau nei 53 proc. akcijų. Apie planus praneša tarptautinė verslo žiniasklaida, o pats koncernas viešai detalių kol kas nekomentuoja.

    Rinkose skaičiuojama, kad potencialus sandoris galėtų tapti vienu didžiausių įmonių susijungimų istorijoje. Vertinama, jog bendra sujungtos grupės vertė galėtų siekti apie 360 mlrd. eurų, todėl tai būtų ne tik telekomunikacijų, bet ir platesnio masto verslo įvykis.

    Kaip minima pranešimuose, svarstomas scenarijus, kai būtų kuriama nauja valdymo bendrovė, kuri akcijomis pateiktų pasiūlymą abiem įmonėms ir suformuotų vieną transatlantinę grupę. Tokia struktūra teoriškai leistų supaprastinti valdymą ir aiškiau atspindėti tai, kad didžioji dabartinės „Deutsche Telekom“ vertės dalis siejama būtent su „T-Mobile US“ rezultatais.

    „Deutsche Telekom“ Vokietijoje laikoma strategiškai svarbia įmone, o valstybės įtaka čia išlieka apčiuopiama. Vokietijos vyriausybė ir valstybinis bankas KfW kartu valdo apie 28 proc. akcijų, todėl bet koks didelis pertvarkymas neišvengiamai turėtų ir politinį matmenį.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad visiškas susijungimas galėtų sumažinti Berlyno netiesioginę įtaką, nes po sandorio valstybei tenkanti dalis galėtų sumažėti iki maždaug 17–18 proc. Tai jautru šalyje, kur strategiškai svarbiuose sektoriuose dažnai siekiama išlaikyti reikšmingas kontrolės galimybes.

    „T-Mobile US“ istorija „Deutsche Telekom“ portfelyje buvo permaininga. Koncernas JAV ryšio verslą iš esmės suformavo po „VoiceStream Wireless“ įsigijimo ir vėlesnio prekės ženklo pervadinimo, tačiau vėliau bendrovė susidūrė su augimo iššūkiais, o planai parduoti ją konkurentams buvo stabdomi reguliuotojų.

    Pastaraisiais metais „T-Mobile US“ tapo vienu iš JAV mobiliojo ryšio rinkos lyderių ir svarbiausiu pelno šaltiniu motininei bendrovei. Dėl to investuotojai vis dažniau vertina „Deutsche Telekom“ kaip įmonę, kurios finansinę trajektoriją lemia JAV padalinio rezultatai.

    Vis dėlto kelyje į sandorį matoma daug kliūčių. Tam gali prireikti reikšmingo „Deutsche Telekom“ akcininkų palaikymo, o JAV pusėje tektų pereiti sudėtingą patikrų grandinę, apimančią konkurencijos vertinimą, Federalinės ryšių komisijos sprendimus ir galimą nacionalinio saugumo peržiūrą.

    JAV politikai jau signalizuoja, kad į tokį sandorį bus žiūrima itin atidžiai. „Užsienio bendrovės bandymas perimti „T-Mobile“ tikrai atkreips mūsų darbuotojų dėmesį“, – JAV Atstovų Rūmų Teisės komiteto pirmininko pareiškimą cituoja tarptautinė žiniasklaida.

    Kol kas derybos, jei jos vyksta, vertinamos kaip ankstyvos stadijos, todėl nėra garantijų, kad planas virs konkrečiu pasiūlymu. Tačiau pats faktas, kad svarstomas visiškas susijungimas, rodo platesnę tendenciją: ryšio rinkoje mastas ir investicijos į 5G bei tinklų modernizavimą vis dažniau verčia operatorius ieškoti struktūrinių sprendimų.

    Jeigu projektas būtų įgyvendintas, jis galėtų pakeisti jėgų pusiausvyrą pasaulinėje telekomunikacijų rinkoje ir sukurti vieną vertingiausių mobiliojo ryšio operatorių. Tuo pat metu tai būtų ir testas, kiek toli gali eiti transatlantiniai sandoriai sektoriuje, kur reguliuotojai vis griežčiau vertina konkurenciją ir nacionalinio saugumo aspektus.