CP v2

Tag: Deutzia scabra

  • Hortenzijų giminaitis stebina žiedais: ar dar spėsite iki šalčių pasodinti šiurkštųjį žilistiką?

    Šiurkštusis žilistikis (Deutzia scabra) vis dažniau vadinamas vienu dėkingiausių dekoratyvinių krūmų tiems, kurie nori gausaus žydėjimo, bet nenori nuolatinių rūpesčių kaip su hortenzijomis. Tai hortenzijinių šeimos augalas, pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje pasipuošiantis tankiais baltų ar švelniai rausvų žiedų šluotelėmis.

    Nors geriausias sodinimo metas paprastai laikomas ruduo, vėlyvą sezoną dar galima pasodinti vazonuose augintas (konteinerines) sodinukų formas. Svarbiausia sąlyga paprasta: dirva turi būti neįšalusi, o prognozėse neturi būti artėjančių didelių ir staigių šalčių.

    Žilistikio šaknų sistema gana sekli ir jautri, todėl persodinimą jis pakelia prasčiau nei daugelis kitų krūmų. Dėl to vietą verta parinkti iš anksto ir ilgam, įvertinant ir tai, kad augalas gali užaugti maždaug iki 2,5–3 metrų aukščio bei apie 1,5 metro pločio.

    Geriausiai jam tinka saulėta arba lengvai pritemdyta vieta, apsaugota nuo šiaurinių vėjų. Daugiau saulės paprastai reiškia gausesnį žydėjimą, tačiau labai atvirose vietose žiemą augalas gali labiau nukentėti nuo šalčio ir vėjo.

    Sodinant duobę rekomenduojama iškasti bent dvigubai didesnę už šaknų gumulą. Iškastą žemę verta pagerinti kompostu ar gerai perpuvusiu humusu, nes žilistikis geriausiai auga derlingesnėje, purioje ir tolygiai drėgnoje, bet ne permirkusioje dirvoje.

    Pasodinus augalą reikia gausiai palaistyti, o dirvos paviršių aplink kerą pamulčiuoti. Storesnis žievės ar lapų mulčio sluoksnis padeda sulaikyti drėgmę, mažina temperatūros svyravimus ir saugo šaknis nuo peršalimo.

    Jei sodinama prieš pat žiemą, ypač svarbu, kad krūmas nespėtų išdžiūti. Rudenį dažnai apgauna vėsesni orai, tačiau vėjas ir sausesnė dirva vis tiek gali ištraukti drėgmę, todėl laistymas prieš šalčius išlieka aktualus.

    Žilistikis nėra kambarinis augalas, jam būtinas natūralus žiemos poilsis. Norint auginti terasoje ar balkone, reikia rinktis didesnį šalčiui atsparesnį vazoną ir prieš žiemą apšiltinti indą, nes konteineriuose šaknys peršąla greičiau nei grunte.

    Jeigu dirva dar minkšta ir orai leidžia, konteinerinį šiurkštųjį žilistikį sode pasodinti dar įmanoma net ir vėlyvą rudenį. Tinkamai parinkta vieta, laistymas ir mulčiavimas padidina tikimybę, kad pavasarį krūmas greitai atžels ir gausiai pražys.

  • Ne hortenzija: šis ištvermingas krūmas žydi gausiai ir beveik nereikalauja priežiūros

    Ne hortenzija: šis ištvermingas krūmas žydi gausiai ir beveik nereikalauja priežiūros

    Mažiau žinomas hortenzijų giminaitis

    Šiurkščioji deucija (Deutzia scabra) – dekoratyvinis krūmas iš hortenzijinių šeimos, kilęs iš Japonijos. Nors mūsų soduose ji vis dar retesnė už hortenzijas, kraštovaizdžio želdynuose vertinama dėl ilgaamžiškumo ir patikimo žydėjimo.

    Suaugęs krūmas dažniausiai užauga iki maždaug 2–3 metrų, formuoja tvirtus, stačius ūglius, kurie žydėjimo metu gali elegantiškai išlinkti. Didžiausia puošmena – smulkūs, dažniausiai balti žiedai, susitelkę į tankias, pailgas kekes.

    Žydėjimas paprastai sutampa su vėlyvu pavasariu ir vasaros pradžia, todėl deucija tampa puikia alternatyva, kai pavasariniai krūmai jau baigia sezoną. Yra ir pilnavidurių veislių, kai kurios jų gali turėti švelnų rausvą atspalvį išorinėje žiedlapių pusėje.

    Kokias sąlygas mėgsta deucija?

    Deucija laikoma pakankamai nereiklia, tačiau gausiausiai žydi saulėtoje vietoje. Pusšešėlyje ji taip pat augs, bet žiedų paprastai būna mažiau, o krūmas gali tapti retesnis.

    Geriausiai tinka derlinga, humusinga ir vidutiniškai drėgna dirva, tačiau krūmas prisitaiko ir prie įprastos sodo žemės. Skirtingai nei dauguma hortenzijų, deucija paprastai geriau toleruoja neutralią ar net silpnai šarminę dirvą.

    Svarbu žinoti, kad šaknynas yra gana seklus, todėl jauniems augalams didžiausia rizika – išdžiūvęs viršutinis dirvos sluoksnis. Per ilgesnes sausras laistymas tampa esminiu priežiūros darbu, ypač pirmaisiais metais po pasodinimo.

    Priežiūra, genėjimas ir atsparumas

    Deucijai dažniausiai pakanka pavasarį mulčiuoti kompostu, kuris ir pamaitina, ir padeda dirvai ilgiau išlaikyti drėgmę. Intensyvaus tręšimo per sezoną paprastai nereikia, todėl tai patogus pasirinkimas norintiems mažiau darbo reikalaujančių želdinių.

    Genėti rekomenduojama iškart po žydėjimo, nes vėliau krūmas pradeda formuoti kitų metų žiedinius pumpurus. Jei genėjimas atidedamas, kitą sezoną galima netekti dalies žiedų ir susilpninti bendrą dekoratyvumą.

    Atsparumas šalčiui laikomas geru, tačiau atšiauresnėmis, vėjuotomis žiemomis jauniems krūmams gali praversti užuovėja arba lengvas pridengimas. Praktikoje svarbiausia parinkti vietą, kur augalas nepatirtų šaltų skersvėjų ir staigių temperatūros svyravimų.

    Kompozicijose deucija tinka ir kaip pavienis akcentas, ir grupėse, kai norima suformuoti laisvą, neformuojamą gyvatvorę. Gerai parinktoje vietoje tai krūmas, kuris gali džiuginti daugelį metų ir kartu sumažinti bendrą sodo priežiūros krūvį.