CP v2

Tag: DI aktas

  • „Meta“ atstovas apie ES DI taisykles: AI Act priimtas per skubiai, o Omnibus pataisos gali nepadėti

    Europos Sąjungos bandymai sušvelninti skaitmeninį reguliavimą DI srityje kol kas atrodo kaip kosmetinės priemonės, sako „Meta“ viešosios politikos vadovas Vidurio ir Rytų Europai Jakubas Turowskis. Jo vertinimu, DI verslą Europoje labiausiai stabdo ne vienas konkretus teisės aktas, o susikaupęs taisyklių ir priežiūros institucijų sluoksnis.

    Pasak J. Turowskio, ES DI aktas buvo parengtas per anksti, kai rinkoje dar trūko aiškumo, kaip greitai vystysis technologijos ir kokios rizikos bus reikšmingiausios. Dėl to, anot jo, nuo pat pradžių atsirado papildomas neapibrėžtumas, kuris investicijoms ir produktų diegimui Europoje tapo stabdžiu.

    Vieningo skaitmeninio rinkos trūkumas

    „Meta“ atstovas pabrėžia, kad šiandien Europa vis dar veikia kaip 27 atskiros rinkos, kuriose verslui tenka prisitaikyti prie skirtingų interpretacijų ir papildomų nacionalinių taisyklių. Tokia situacija ypač jautri startuoliams: vietoj vieno mastelio rinkos jie iškart susiduria su fragmentuotu reguliaciniu lauku.

    Jis atkreipė dėmesį, kad skaitmeniniame sektoriuje susiklostė platus taisyklių rinkinys ir daug priežiūros institucijų, o dalis reikalavimų persidengia. Dubliaujantis reguliavimas, pasak jo, kuria teisinį neapibrėžtumą, kuris brangina atitikties užtikrinimą ir lėtina produktų pateikimą rinkai.

    „Reguliavimas dažnai dubliuojasi ir sukuria neapibrėžtumą. Visi norime, kad DI įrankiai būtų etiški ir saugūs, tačiau įgyvendinimo būdas sukelia netvarką“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Kur Europa prarado technologinį tempą?

    J. Turowskis primena, kad telekomunikacijų ir ankstesnių technologinių bangų laikais Europa buvo viena lyderių, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais atsilikimas tapo akivaizdus. Jo vertinimu, tai lemia keli veiksniai: investicijų mastas, energijos kaina ir reguliacinė našta, kuri inovacijas dažnai sulėtina dar ankstyvoje stadijoje.

    DI plėtrai būtina didelė skaičiavimo galia, o tai reiškia ir dideles energijos sąnaudas. Europoje energija daugeliu atvejų brangesnė nei JAV, todėl duomenų centrų plėtra ir didelio masto DI sprendimų diegimas čia gali būti mažiau konkurencingas, ypač kai įmonės lygina bendrą projekto kainą ir rizikas.

    Kita problema, pasak jo, yra atsargesnis požiūris į rizikos kapitalą ir startuolių finansavimą. Jei inovatyvūs verslai Europoje auga lėčiau ir sunkiau pasiekia mastą, jie dažniau tampa įsigijimų taikiniais arba keliasi į rinkas, kuriose finansavimas prieinamesnis.

    Omnibus ir „skaitmeninis fitneso patikrinimas“

    Europos Komisijos siūlytas deregulacinis paketas, dažnai vadinamas skaitmeniniu Omnibus, apima galimus pakeitimus, susijusius su bendru duomenų apsaugos reguliavimu ir DI akto taikymu. Tačiau J. Turowskis teigia, kad vien pataisos, neperžiūrint viso taisyklių sluoksnio, gali neduoti apčiuopiamo rezultato.

    „Turiu įspūdį, kad klijuosime pleistrą ant lūžusios kojos. Omnibus gali baigtis niekuo arba beveik niekuo“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Daugiau vilčių jis sieja su platesne iniciatyva, kuri numato peržiūrėti visą skaitmeninių taisyklių paketą ir įvertinti, kaip jos veikia Europos konkurencingumą, ar nesidubliuoja ir ką reikėtų supaprastinti. Tokia peržiūra, anot jo, būtų realesnis kelias mažinti fragmentaciją ir aiškiau įvertinti ekonominį reguliavimo poveikį.

    Tuo pat metu ES kursas išlieka aiškus: DI sistemos turi būti saugios, patikimos ir gerbiančios pagrindines teises. Rinkai svarbiausia, kad šie tikslai būtų įgyvendinami taip, jog taisyklės būtų suprantamos, prognozuojamos ir vienodai taikomos visose valstybėse narėse.

  • Milijardierius Paulas Tudor Jonesas perspėja: JAV vėluoja su DI kontrole – pasekmės gali būti skaudžios

    Milijardierius Paulas Tudor Jonesas perspėja: JAV vėluoja su DI kontrole – pasekmės gali būti skaudžios

    Rizikos draudimo fondų veteranas ir milijardierius Paulas Tudor Jonesas perspėjo, kad JAV smarkiai vėluoja su dirbtinio intelekto reguliavimu. Jo teigimu, taisyklių ir priežiūros reikėjo imtis gerokai anksčiau, nes technologijos plėtra jau lenkia politikų sprendimus.

    „Turime tai padaryti rytoj. Mes jau vėluojame. Turėjome tai padaryti anksčiau“, – sakė Paulas Tudor Jonesas.

    Jo nuomone, viena iš neatidėliotinų priemonių turėtų būti DI turinio ženklinimas, kad visuomenė galėtų atskirti tikrą informaciją nuo klastočių. Tai ypač aktualu dėl sparčiai plintančių įtikinamų vaizdo ir garso klastočių, kurios gali būti panaudotos sukčiavimui, reputacijos žlugdymui ar politinėms manipuliacijoms.

    Nors jis akcentavo grėsmes, investuotojas teigė ir toliau didinantis pozicijas su DI susijusiose bendrovėse. Tokia laikysena atspindi rinkoje dažnai matomą paradoksą: DI žada didžiulį produktyvumo šuolį ir pelnus, bet kartu kelia rizikas privatumui, kibernetiniam saugumui ir informacijos patikimumui.

    Reguliavimo nuotaikos keičiasi

    Pasak P. Tudor Joneso, specialistų bendruomenėje per metus įvyko ryškus lūžis: jei anksčiau reguliavimą palaikė mažuma, dabar dauguma DI kūrėjų ir ekspertų jau pritaria griežtesnėms taisyklėms. Jis tvirtino, kad vienos iš sektoriaus bendrovių vadovas esą stebėjosi, kodėl tokio masto technologija vis dar nėra aiškiau reguliuojama.

    Reguliavimo šalininkai paprastai akcentuoja kelias sritis: vartotojų duomenų apsaugą, modelių skaidrumą, atsakomybę už žalą, nacionalinį saugumą ir dezinformacijos mažinimą. Praktikoje tai gali reikšti reikalavimus dokumentuoti mokymo duomenų kilmę, atlikti saugumo testus, riboti tam tikras didelės rizikos paskirtis ir aiškiai žymėti DI sugeneruotą turinį.

    Europa jau turi DI aktą

    Europos Sąjunga 2024 metais priėmė DI aktą, kuris nustato rizikos lygiais grįstą reguliavimo logiką: nuo minimalių reikalavimų iki draudžiamų praktikų. Šis teisės aktas numato ir griežtesnes pareigas vadinamosioms didelį poveikį galinčioms turėti sistemoms, įskaitant skaidrumo, saugumo ir atitikties reikalavimus.

    JAV kol kas labiau remiasi atskirų valstijų iniciatyvomis ir sektoriniais sprendimais, o vieningo DI įstatymo dar nėra. Baltieji rūmai šių metų kovą paskelbė nacionalinį DI politikos pagrindą su teisėkūros rekomendacijomis, tačiau reali reguliavimo architektūra vis dar formuojama.

    Varžybos su Kinija ir saugumo klausimai

    P. Tudor Jonesas pabrėžė, kad DI klausimas JAV neišvengiamai susijęs ir su geopolitine konkurencija, ypač su Kinija. Jis ragino kalbėtis apie DI saugą, kad technologinė varžybų dinamika neperaugtų į nekontroliuojamas krizes.

    „Turėtume su jais kalbėtis apie DI saugumą“, – sakė Paulas Tudor Jonesas.

    Diskusijose apie DI kontrolę vis dažniau keliama mintis, kad prireiks ne vien nacionalinių taisyklių, bet ir tarptautinių standartų. Tokie standartai galėtų apimti incidentų pranešimą, atsparumo testavimą, turinio autentiškumo mechanizmus ir bendrus principus, kaip elgtis su ypač galingais modeliais.

  • ES susitarė atidėti DI ribojimus: griežtesnės taisyklės nusikelia iki 2027 metų

    ES susitarė atidėti DI ribojimus: griežtesnės taisyklės nusikelia iki 2027 metų

    Europos Sąjungoje pasiektas politinis susitarimas atidėti dalį dirbtinio intelekto taisyklių, skirtų didelės rizikos naudojimams. Pagal naują kryptį, svarbiausi reikalavimai, kurie turėjo pradėti galioti artimiausiu metu, būtų nukelti daugiau nei metams.

    Susitarimą patvirtino Europos Parlamento derybininkai ir ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė, pabrėždami tikslą supaprastinti reguliavimą ir sumažinti administracinę naštą. Kartu akcentuojama, kad vartotojų apsaugos principai išlieka, tačiau praktinis įgyvendinimas bus peržiūrėtas.

    Kas konkrečiai keičiasi?

    Didelės rizikos DI sistemoms numatytas įsigaliojimas dabar siejamas su 2027 metų gruodžio mėnesiu. Tai reikštų ilgesnį pereinamąjį laikotarpį tiek viešajam sektoriui, tiek verslui, kuriam tenka pareiga įrodyti sistemų saugumą, patikimumą ir atitiktį.

    Taip pat numatyta pereinamoji tvarka reikalavimams, susijusiems su DI sugeneruoto turinio žymėjimu. Pereinamasis laikotarpis būtų trumpesnis nei siūlyta anksčiau ir siektų 3 mėnesius, kad rinkai būtų aiškesnė vienoda praktika.

    Pramonė – su išimtimis

    Vienas didžiausių pokyčių susijęs su pramoniniais DI pritaikymais: dalis jų būtų plačiau išimama iš DI akto taikymo apimties. Tokiu būdu pramonėje veikiančios bendrovės atitiktį dažniau įrodinėtų pagal kitus, specifinius produktų ir saugos režimus, o ne dvigubai pagal kelis lygiagrečius teisės aktus.

    Derybose pabrėžta, kad taip siekiama išlaikyti Europos pramonės konkurencingumą, ypač tose srityse, kur DI diegiamas gamyboje, automatizacijoje ir įrenginių valdyme. Tuo pat metu kai kurios kitos jautrios sritys, pavyzdžiui, medicinos prietaisai, ir toliau išlieka DI akto lauke.

    Draudimai dėl piktnaudžiavimo DI

    Susitarime numatyti ir aiškesni draudimai dėl ypač žalingų DI panaudojimų. Tarp jų įvardyti DI įrankiai, galintys generuoti seksualizuotus netikrus vaizdus su atpažįstamais asmenimis, taip pat su vaikų seksualinio išnaudojimo turiniu susiję sprendimai.

    Pastarieji punktai atspindi didėjantį Europos institucijų spaudimą reaguoti į praktikoje matomą piktnaudžiavimą generatyvinėmis sistemomis. Reguliuotojai siekia aiškiau atskirti inovacijoms palankią aplinką nuo zonų, kur reikalingi griežti draudimai ir atsakomybė.

    „Šis sprendimas sukuria paprastesnę, inovacijoms palankią aplinką Europoje, kartu stiprindamas gyventojų apsaugą“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    DI aktas įsigaliojo 2024 metais, o jo taikymas numatytas etapais. Tačiau pastaraisiais mėnesiais ES vis dažniau susiduria su kritika, kad per griežtas ir ankstyvas reguliavimas gali mažinti regiono konkurencingumą pasaulinėse DI varžybose, ypač JAV ir Azijos rinkų kontekste.

    Kita vertus, pilietinės visuomenės organizacijos ir dalis europarlamentarų pabrėžia, kad būtent didelės rizikos DI srityse delsti pavojinga, nes sprendimai gali daryti tiesioginę įtaką žmonių teisėms, saugumui ir galimybėms apskųsti automatizuotus sprendimus. Galutinis teisėkūros kelias dar apims formalius patvirtinimo etapus, po kurių paaiškės tikslios įsigaliojimo datos ir pereinamųjų laikotarpių detalės.

  • ES atideda DI įpareigojimus iki 2027–2028: verslui žada mažiau dubliavimo, bet griežtina draudimus

    ES atideda DI įpareigojimus iki 2027–2028: verslui žada mažiau dubliavimo, bet griežtina draudimus

    Preliminarus susitarimas dėl DI taisyklių

    Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl pakeitimų, kurie turėtų supaprastinti DI reikalavimų taikymą verslui. Pakeitimai pristatomi kaip dalis vadinamojo skaitmeninio omnbuso paketo, skirto mažinti administracinę naštą.

    Europos Parlamento atstovai teigia, kad dalies pagrindinių prievolių įsigaliojimas atidedamas, siekiant išvengti teisinio ir komercinio neapibrėžtumo. Vis dėlto galutinai sprendimą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir valstybės narės.

    „Mes nesilpniname jokių saugumo taisyklių, o aiškiname jas Europos įmonėms“, – sakė Europos Parlamento pranešėja Arba Kokalari.

    „Dabar įmonės painiojasi, ar privalo laikytis DI akto, ar sektorinių teisės aktų, todėl nereikėtų reguliuoti to paties dalyko du kartus“, – sakė Arba Kokalari.

    Kas keičiasi didelės rizikos sistemoms

    ES DI aktas numato rizikos pagrindu paremtą modelį: kuo didesnė grėsmė sveikatai, saugai ar pagrindinėms teisėms, tuo griežtesni reikalavimai. Didelės rizikos kategorijai paprastai priskiriami sprendimai, naudojami kritinėje infrastruktūroje, švietime, įdarbinime, migracijos ir sienų kontrolės procesuose.

    Pagal preliminarų susitarimą didelės rizikos DI sistemoms suteikiamas papildomas laikas pasirengti atitikčiai, o kai kuriems produktams terminai nukeliami dar vėliau. Tokia schema, institucijų vertinimu, turėtų sumažinti riziką, kad rinkoje atsiras skirtingai aiškinamų pareigų ir dubliuojančių auditų.

    Europos Komisija taip pat akcentuoja, kad supaprastinimai turėtų labiau padėti mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios dažniausiai neturi didelių teisinės atitikties komandų. Be to, numatoma daugiau praktinių bandymų galimybių per ES lygmens bandomąsias aplinkas, kuriose produktai tikrinami prieš pateikiant juos į rinką.

    Draudimas dėl „nudifikacijos“ ir privalomas žymėjimas

    Kartu su supaprastinimais pakete numatyti ir aiškesni draudimai generuojamam turiniui, kai jis kuriamas be asmens sutikimo. Ypatingas dėmesys skiriamas DI sistemoms, kurios generuoja seksualinio pobūdžio turinį ar su vaikais susijusį išnaudojimo turinį.

    Preliminariai sutarta uždrausti vadinamąsias „nudifikacijos“ programas, kurios skaitmeniniu būdu imituoja žmogaus nuoginimą, o turinį sukuria be sutikimo. Taip pat numatoma įpareigoti žymėti DI sugeneruotą turinį vandens ženklais, kad vartotojams būtų lengviau atskirti, kas yra sukurta technologijų priemonėmis.

    „Norėjome aiškumo, kad Europoje tokio tipo programų netoleruojame“, – sakė Arba Kokalari.

    Europos Parlamento nariai pabrėžia, kad šie ribojimai siejami su augančia „deepfake“ rizika ir vis dažnesniais atvejais, kai intymus turinys platinamas be sutikimo. Praktikoje tai turėtų reikšti didesnę atsakomybę DI sprendimų kūrėjams, ypač platformoms, kurios leidžia greitai generuoti vaizdus, vaizdo ar garso įrašus.

    Galutinis teisės aktų paketo įsigaliojimas priklausys nuo formalių procedūrų, o detalūs taikymo terminai bus tikslinami patvirtinus galutinę redakciją. Verslui tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais teks sekti ne tik bendrą DI akto įgyvendinimą, bet ir jo korekcijas, kurios gali pakeisti pasirengimo planus.

  • „Meta“ apie ES DI reguliavimą ir Omnibus: noras „atlaisvinti“ taisykles, bet rinkai vis dar per sunku

    Europos Sąjungos bandymai vienu metu ir reguliuoti, ir dereguoti dirbtinio intelekto (DI) rinką stringa, o verslas perspėja apie lėtėjantį inovacijų tempą. Tokią mintį Europos ekonomikos kongrese išsakė „Meta“ viešosios politikos direktorius Vidurio ir Rytų Europai Jakubas Turowskis, kritiškai įvertinęs ES DI aktą ir vadinamąjį Omnibus paketą.

    Pasak jo, DI aktas buvo priimtas per anksti, kai dar trūko aiškumo, kaip greitai vystysis DI technologijos ir kokių praktinių taisyklių labiausiai reikės rinkai. Dėl to, anot J. Turowskio, Europa nuo pat pradžių užsidėjo papildomą stabdį sektoriui, kuriame konkurencija su JAV ir Kinija jau ir taip ypač intensyvi.

    Skaitmeninė rinka vis dar suskaidyta

    Vienas didžiausių ES iššūkių, kurį akcentavo „Meta“ atstovas, yra skaitmeninio reguliavimo fragmentacija. Nors ES siekia bendrosios rinkos, praktikoje technologijų įmonės dažnai turi prisitaikyti prie skirtingų nacionalinių interpretacijų ir priežiūros praktikų, o tai didina kaštus ir neapibrėžtumą.

    J. Turowskio teigimu, kai reguliavimas dubliuojasi arba skirtingose šalyse taikomas nevienodai, tai ypač kerta per startuolius. Auganti įmonė, užuot planavusi plėtrą vienoje didelėje rinkoje, priversta galvoti apie 27 atskiras taisyklių ir priežiūros ekosistemas, o tai lėtina mastelio didinimą ir investicijų pritraukimą.

    „Reguliavimas dažnai dubliuojasi, o tai kuria reguliacinį neapibrėžtumą“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Kodėl Europa atsiliko DI lenktynėse?

    Diskusijoje buvo priminta, kad ankstesnėse technologijų bangose Europa turėjo labai stiprias pozicijas, ypač telekomunikacijų sektoriuje. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais technologijų lyderystė vis labiau persikėlė į JAV ir Aziją, o didžiausių pasaulio DI bendrovių viršūnėse europietiški vardai pasirodo retai.

    Priežasčių, kodėl Europa sunkiau konkuruoja, yra kelios. Viena jų siejama su išteklių kaina: dideliems DI modeliams reikia milžiniškos skaičiavimo galios ir duomenų centrų infrastruktūros, o tai reiškia dideles ir stabilias elektros sąnaudas. Jei energija brangesnė, brangsta ir eksperimentavimas, ir produktų kūrimas.

    Kita dažnai įvardijama kliūtis yra rizikos kapitalo dinamika. JAV rinka įprastai toleruoja didesnę riziką ir greitesnį kapitalo įliejimą į augimo stadijos įmones, o Europoje investavimo kultūra dažnai konservatyvesnė, ypač kai verslas dar negeneruoja didelių pajamų.

    „Buvo tikima, kad mūsų pridėtinė vertė bus geriausios taisyklės, kurias kopijuos kiti. Tai neveikia“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Omnibus paketas: per mažas pokytis?

    Europos Komisija pasiūlė vadinamąjį skaitmeninį Omnibus paketą, kuriuo siekiama supaprastinti dalį skaitmeninių reikalavimų ir sumažinti administracinę naštą. Diskusijose dažniausiai minimos sritys, susijusios su BDAR taikymu ir DI akto įgyvendinimo detalėmis, ypač ten, kur įmonės mato perteklinius arba besidubliuojančius įpareigojimus.

    Tačiau „Meta“ atstovas suabejojo, ar Omnibus pakeitimai bus pakankami, kad realiai pagerintų situaciją. Jo vertinimu, bandymas dalinai „atlaisvinti“ sistemą, nepersvarstant jos iš esmės, gali turėti tik kosmetinį efektą, o rinkos problemų neišspręsti.

    „Turiu jausmą, kad klijuosime pleistrą ant lūžusios kojos, o rezultatas bus niekas arba beveik niekas“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Daugiau vilčių jis sieja su platesne Europos Komisijos iniciatyva, vadinama Digital Fitness Check, kurios tikslas yra peržiūrėti skaitmeninį reguliavimą kaip visumą. Tokia peržiūra galėtų padėti aiškiau identifikuoti taisyklių dubliavimąsi, įvertinti jų poveikį konkurencingumui ir priimti sprendimus, kurie skatintų vieningesnę skaitmeninę rinką.

    Ši tema ypač aktuali ir dėl DI akto įsigaliojimo grafiko, kai skirtingi reikalavimų blokai pradedami taikyti etapais. Verslui tai reiškia, kad dar kelerius metus teks gyventi tarp pereinamųjų laikotarpių, papildomų gairių ir praktinių išaiškinimų, kurie realų aiškumą dažnai suteikia tik po kurio laiko.