Tag: DI reguliavimas

  • ES reikalavimai DI aukštos rizikos sistemoms nukeliami: nauji terminai ir draudimai jau šiemet

    Europos Komisija, ES Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė politinį susitarimą dėl vadinamojo Skaitmeninio „Omnibuso“ paketo dalies, susijusios su dirbtiniu intelektu. Esminė žinia rinkai – dalis terminų, kada turės būti įgyvendinti griežtesni reikalavimai, stumiami į vėlesnius metus.

    Pagal sutartas kryptis, aukštos rizikos DI sistemoms, kurios apima biometrinius sprendimus ir taikymus tokiose srityse kaip kritinė infrastruktūra, švietimas ar užimtumas, reikalavimai turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2027 metų gruodžio 2 dieną. Tai reiškia, kad įmonės ir institucijos gauna papildomo laiko pasirengti atitikties procedūroms, dokumentacijai ir rizikų valdymui.

    Kas laikoma aukštos rizikos DI?

    Aukštos rizikos kategorija ES sistemoje paprastai apima sprendimus, kurie gali turėti apčiuopiamą poveikį žmonių teisėms, saugumui ar galimybėms gauti paslaugas. Tokiose srityse DI klaidos, šališkumas ar netinkamas duomenų tvarkymas gali lemti diskriminaciją, neteisingus sprendimus ar padidėjusias saugumo grėsmes.

    Praktikoje tai reiškia, kad organizacijos turės stiprinti valdymą nuo pat kūrimo iki naudojimo: užtikrinti duomenų kokybę, vertinti šališkumo riziką, numatyti žmogaus priežiūrą, registruoti incidentus ir gebėti pagrįsti, kaip sistema priima sprendimus. Kuo didesnė įtaka žmogui, tuo didesni lūkesčiai skaidrumui ir kontrolei.

    Dar vėliau – DI kaip saugos komponentai

    Atskira data numatoma DI sistemoms, kurios laikomos saugos komponentais ir patenka į ES sektorinius reglamentus. Šiai grupei reikalavimai, pagal susitarime aptartą kryptį, turėtų būti taikomi nuo 2028 metų rugpjūčio 2 dienos, t. y. dar vėliau nei daugumai kitų aukštos rizikos sprendimų.

    Ankstesniame plane abiem šioms kategorijoms buvo minimas 2026 metų rugpjūčio 2 dienos terminas. Verslui tai reikštų greitesnes investicijas į atitikties komandas, auditą, tiekėjų patikrą ir vidines procedūras, todėl terminų nukėlimas rinkoje vertinamas kaip palengvinimas, tačiau ne kaip reikalavimų atsisakymas.

    Kokie draudimai įsigalios greičiau?

    Nors dalis aukštos rizikos terminų nukeliama, kai kurie ribojimai turėtų pradėti galioti anksčiau. Tarp jų – draudimas generuoti intymius atvaizdus be asmens sutikimo ir priemonės, nukreiptos prieš turinį, susijusį su seksualiniu vaikų išnaudojimu.

    Tokios nuostatos didina spaudimą platformoms ir paslaugų teikėjams stiprinti turinio moderavimą, diegti apsaugas nuo piktnaudžiavimo generatyviniais įrankiais ir aiškiai apibrėžti atsakomybes tiek kūrėjams, tiek naudotojams. Kartu rinkai tai signalas, kad jautriausiose srityse ES ketina veikti greičiau nei bendroje atitikties darbotvarkėje.

    DI valdymo prasme šis susitarimas rodo dvigubą kryptį: daugiau laiko sudėtingiausioms atitikties dalims, tačiau griežtesnis požiūris į piktnaudžiavimo scenarijus, kurie kelia tiesioginę žalą žmonėms. Įmonėms tai proga ne tik „laukti terminų“, bet ir anksčiau susitvarkyti procesus, kurie vėliau taps privalomi.

  • Milijardierius Paulas Tudor Jonesas perspėja: JAV vėluoja su DI kontrole – pasekmės gali būti skaudžios

    Milijardierius Paulas Tudor Jonesas perspėja: JAV vėluoja su DI kontrole – pasekmės gali būti skaudžios

    Rizikos draudimo fondų veteranas ir milijardierius Paulas Tudor Jonesas perspėjo, kad JAV smarkiai vėluoja su dirbtinio intelekto reguliavimu. Jo teigimu, taisyklių ir priežiūros reikėjo imtis gerokai anksčiau, nes technologijos plėtra jau lenkia politikų sprendimus.

    „Turime tai padaryti rytoj. Mes jau vėluojame. Turėjome tai padaryti anksčiau“, – sakė Paulas Tudor Jonesas.

    Jo nuomone, viena iš neatidėliotinų priemonių turėtų būti DI turinio ženklinimas, kad visuomenė galėtų atskirti tikrą informaciją nuo klastočių. Tai ypač aktualu dėl sparčiai plintančių įtikinamų vaizdo ir garso klastočių, kurios gali būti panaudotos sukčiavimui, reputacijos žlugdymui ar politinėms manipuliacijoms.

    Nors jis akcentavo grėsmes, investuotojas teigė ir toliau didinantis pozicijas su DI susijusiose bendrovėse. Tokia laikysena atspindi rinkoje dažnai matomą paradoksą: DI žada didžiulį produktyvumo šuolį ir pelnus, bet kartu kelia rizikas privatumui, kibernetiniam saugumui ir informacijos patikimumui.

    Reguliavimo nuotaikos keičiasi

    Pasak P. Tudor Joneso, specialistų bendruomenėje per metus įvyko ryškus lūžis: jei anksčiau reguliavimą palaikė mažuma, dabar dauguma DI kūrėjų ir ekspertų jau pritaria griežtesnėms taisyklėms. Jis tvirtino, kad vienos iš sektoriaus bendrovių vadovas esą stebėjosi, kodėl tokio masto technologija vis dar nėra aiškiau reguliuojama.

    Reguliavimo šalininkai paprastai akcentuoja kelias sritis: vartotojų duomenų apsaugą, modelių skaidrumą, atsakomybę už žalą, nacionalinį saugumą ir dezinformacijos mažinimą. Praktikoje tai gali reikšti reikalavimus dokumentuoti mokymo duomenų kilmę, atlikti saugumo testus, riboti tam tikras didelės rizikos paskirtis ir aiškiai žymėti DI sugeneruotą turinį.

    Europa jau turi DI aktą

    Europos Sąjunga 2024 metais priėmė DI aktą, kuris nustato rizikos lygiais grįstą reguliavimo logiką: nuo minimalių reikalavimų iki draudžiamų praktikų. Šis teisės aktas numato ir griežtesnes pareigas vadinamosioms didelį poveikį galinčioms turėti sistemoms, įskaitant skaidrumo, saugumo ir atitikties reikalavimus.

    JAV kol kas labiau remiasi atskirų valstijų iniciatyvomis ir sektoriniais sprendimais, o vieningo DI įstatymo dar nėra. Baltieji rūmai šių metų kovą paskelbė nacionalinį DI politikos pagrindą su teisėkūros rekomendacijomis, tačiau reali reguliavimo architektūra vis dar formuojama.

    Varžybos su Kinija ir saugumo klausimai

    P. Tudor Jonesas pabrėžė, kad DI klausimas JAV neišvengiamai susijęs ir su geopolitine konkurencija, ypač su Kinija. Jis ragino kalbėtis apie DI saugą, kad technologinė varžybų dinamika neperaugtų į nekontroliuojamas krizes.

    „Turėtume su jais kalbėtis apie DI saugumą“, – sakė Paulas Tudor Jonesas.

    Diskusijose apie DI kontrolę vis dažniau keliama mintis, kad prireiks ne vien nacionalinių taisyklių, bet ir tarptautinių standartų. Tokie standartai galėtų apimti incidentų pranešimą, atsparumo testavimą, turinio autentiškumo mechanizmus ir bendrus principus, kaip elgtis su ypač galingais modeliais.

  • ES politikai ir verslas ragina spartinti DI taisyklių švelninimą: kas keičiasi ir kam taikomos išimtys

    ES politikai ir verslas ragina spartinti DI taisyklių švelninimą: kas keičiasi ir kam taikomos išimtys

    Europos Sąjungoje stiprėja spaudimas greičiau ir plačiau švelninti dirbtinio intelekto (DI) reguliavimą. Po ketvirtadienį pasiekto politinio susitarimo dalis europarlamentarų ir technologijų sektoriaus organizacijų pareiškė, kad supaprastinimas yra per menkas ir nepadės Europos įmonėms konkuruoti su pasauliniais lyderiais.

    Diskusijos dėl DI taisyklių švelninimo yra platesnės krypties dalis, kai Briuselis peržiūri skaitmeninius reikalavimus, siekdamas mažinti administracinę naštą ir paspartinti inovacijų diegimą. Tačiau skeptikai perspėja, kad pernelyg greitos išimtys gali susilpninti saugos ir pagrindinių teisių apsaugos standartus.

    Kas numatyta naujame susitarime?

    Pagal pasiektą susitarimą planuojama atidėti kai kurių taisyklių taikymą vadinamiesiems didelės rizikos DI naudojimo atvejams. Tai reiškia, kad daliai sektorių daugiau laiko būtų skirta pasirengti reikalavimams, susijusiems su atitiktimi, dokumentavimu, rizikų vertinimu ir priežiūra.

    Vis dėlto susitarimas neįgyvendino platesnio siūlymo, kurį kėlė dalis Europos Parlamento centro dešinės atstovų. Jie siekė didesnio skaičiaus sektorinių išimčių, tačiau galutinėje versijoje, remiantis derybų baigtimi, išimtis numatyta tik mašinoms.

    Ši kryptis ypač siejama su pramoninio DI taikymu, kur argumentuojama, kad inovacijos ir konkurencingumas gali būti pristabdyti, jei reikalavimai bus vienodai griežti labai skirtingoms technologijoms. Kritikai atsako, kad būtent pramonėje DI klaidos gali turėti realių saugos pasekmių, todėl lengvinimai turi būti labai tiksliai apibrėžti.

    Politikai: dereguliuoti reikia greičiau

    Nyderlandų liberalų europarlamentaras Bartas Groothuisas viešai suabejojo, ar susitarimas pakankamai ambicingas, ir teigė dar vertinsiantis, ar jį palaikyti per formalų balsavimą. Jo argumentas remiasi prielaida, kad esamos taisyklės, ypač aukštesnės rizikos kategorijoms, gali apsunkinti galimybes kurti konkurencingus europinius modelius.

    „Turime dereguliuoti daug, daug greičiau, nei tai darome dabar“, – sakė Bartas Groothuisas.

    Panašios pozicijos laikėsi ir derybose dalyvavę konservatyvūs atstovai, pabrėžę, kad valstybės narės nepritarė platesniam sektorinių išimčių paketui. Liberalių pažiūrų politikai taip pat atvirai kaltino valstybes nares dėl ambicijos trūkumo, teigdami, kad taip prarandamas šansas stiprinti Europoje kuriamo DI konkurencingumą.

    Pramonės lobistai: supaprastinimo per mažai

    Technologijų sektoriaus interesams atstovaujančios organizacijos kritikavo susitarimą, sakydamos, kad politinė retorika apie supaprastinimą nesutampa su konkrečiais sprendimais. Jų teigimu, jei ES iš tiesų siekia mažinti reguliacinę naštą, ji turėtų pasiūlyti aiškesnius, nuoseklesnius ir labiau prognozuojamus pakeitimus, kurie realiai sumažintų atitikties kaštus.

    Ypač akcentuojama, kad atidėjimai ar siauro taikymo išimtys nebūtinai išsprendžia pagrindinę problemą: įmonėms reikia vienodai suprantamų taisyklių, greitesnių procedūrų ir mažiau interpretacijų, kurios skirtingose valstybėse narėse gali virsti nevienoda praktika. Toks nevienodumas, pasak kritikos autorių, yra viena didžiausių kliūčių masteliui ir investicijoms.

    Tuo metu kairiųjų pažiūrų politikai signalizuoja, kad ketina priešintis plačioms išimtims, jei jos mažintų saugos kartelę. Jų pozicija remiasi argumentu, kad DI privalo išlikti saugus, nediskriminuojantis ir nekeliantis grėsmės pagrindinėms teisėms, nepriklausomai nuo to, kurioje ūkio šakoje jis diegiamas.