Tag: Diana Nausėdienė

  • Lenkijos pirmoji ponia Marta Nawrocka konferencijoje pasirodė su įspūdingu slyvų spalvos kostiumu

    Lenkijos pirmoji ponia Marta Nawrocka Varšuvoje vykusioje konferencijoje pasirinko išskirtinį įvaizdį – slyvų atspalvio kostiumą, derintą su pudros rožės spalvos marškiniais ir akį traukiančia detale po kaklu.

    Tarptautinė konferencija „Jų ateitis. Mūsų atsakomybė“ lapkričio 18 dieną pradėta Lenkijos prezidentūroje, o pati Marta Nawrocka tapo šio renginio iniciatore.

    Oficialiam pasirodymui ji pasirinko tamsų, į burgundišką ir slyvinį atspalvį krypstantį kostiumą. Švarkas su ryškiai išryškintais pečiais kūrė griežtesnę, „verslo“ silueto liniją, o prie jo priderintos kelnės užbaigė vientisą derinį.

    Didžiausio dėmesio sulaukė tai, kas buvo matyti arčiausiai veido: po marškinių apykakle – juoda dekoratyvinė kaspino formos puošmena su blizgia sage, primenančia papuošalo gėlę.

    Įvaizdis su retro užuomina

    Pudros rožės spalvos marškiniai su didesne, aiškiai suformuota apykakle kontrastavo su tamsiu kostiumu ir vizualiai „pašviesino“ visą derinį. Rožinės, slyvinės ir juodos spalvų kombinacija suteikė subtilaus retro įspūdžio.

    Ryškesni pečiai priminė 9-ojo dešimtmečio madą, tačiau bendras derinys išliko šiuolaikiškas – tam padėjo santūrus kelnių kirpimas ir minimaliai parinkti aksesuarai.

    Pirmoji ponia atsisakė masyvių papuošalų – vietoje jų rinkosi smulkius auskarus, plaukus susegė į tvarkingą kuodą, o makiažas išliko natūralus. Prie kostiumo ji priderino juodus aukštakulnius.

    Dvi dienas truksianti konferencija apie vaikų saugumą internete

    Renginys skirtas vaikų ir jaunimo apsaugai nuo grėsmių internete ir vyks dvi dienas – lapkričio 18 ir 19 dienomis. Programoje numatytos temos apie elektronines patyčias, neapykantos kalbą, privatumo apsaugą, dirbtinį intelektą ir algoritmų poveikį jauniausiems vartotojams.

    Diskusijose dalyvauja ekspertai, valstybinių institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovai bei viešojo gyvenimo žmonės. Tarp minimų dalyvių – vaiko teisių ombudsmenė Monika Horna-Cieślak ir Aukščiausiosios audito institucijos vadovas Mariusz Haładyj.

    Konferencijoje taip pat numatyti susitikimai su užsienio svečiais. Skelbiama, kad tarp jų – Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė, Rumunijos prezidento partnerė Mirabela Grădinaru bei Charity Wallace, pristatoma kaip Melanios Trump specialioji pasiuntinė.

    Nawrocka ragina tėvus domėtis vaikų gyvenimu internete

    Prieš konferenciją Marta Nawrocka Lenkijos naujienų agentūrai PAP pabrėžė, kad vaikų saugumas turėtų vienyti skirtingų pažiūrų žmones ir institucijas.

    Ji taip pat akcentavo tėvų vaidmenį – anot pirmosios ponios, su vaikais svarbu kalbėtis ne tik apie kasdienybę, bet ir apie tai, ką jie veikia internete.

    Organizatoriai skelbia, kad siekiama neapsiriboti vien diskusijomis – po renginio planuojama parengti rekomendacijas, susijusias su švietimu ir jauniausių interneto vartotojų apsauga.

    Kostiumai – vis dažnesnis pirmosios ponios pasirinkimas

    Tekste pabrėžiama, kad nuo Karolo Nawrockio prezidentavimo pradžios jo sutuoktinė oficialiuose renginiuose dažnai renkasi būtent kostiumus – nuo pastelinių iki tamsesnių atspalvių.

    Šįkart slyvinė spalva tapo mažiau įprasta, bet itin elegantiška alternatyva juodai ar tamsiai mėlynai, o rožiniai marškiniai ir juoda puošmena po kaklu sukūrė ryškų, lengvai atpažįstamą akcentą.

  • Dianos Nausėdienės kvietimas suvienijo bendruomenes: vilnoniai žaisliukai keliaus į Prezidentūrą

    Dianos Nausėdienės kvietimas suvienijo bendruomenes: vilnoniai žaisliukai keliaus į Prezidentūrą

    Pirmoji ponia Diana Nausėdienė kviečia šalies bendruomenes įprasminti šv. Kalėdų laukimą prisijungiant prie akcijos „Lietuvos žvaigždynas“. Jos metu iš vilnos kuriami eglutės žaisliukai papuoš Prezidentūros egles ir taps simbolinėmis dovanomis Lietuvos sąjungininkams bei bičiuliams.

    Prie iniciatyvos raginamos jungtis Zarasų rajono įstaigos ir organizacijos, taip pat mokyklos, bendruomenės, dienos centrai, socialinės dirbtuvės, trečiojo amžiaus universitetai ir šeimos. Akcijos sumanymas orientuotas į bendrą kūrybą, kurioje svarbus ne rezultato „tobulumas“, o įsitraukimas ir ryšys tarp skirtingų kartų.

    Šiemet siūloma iš vilnos velti meduolius primenančias žvaigždutes ir širdeles. Kiekvienas žaisliukas gali būti individualus, papuoštas šeimos raštais, palinkėjimais, veltais ornamentais ar karoliukais, todėl skatinama ne kopijuoti, o interpretuoti tradiciją savaip.

    Kaip turėtų atrodyti žaisliukai

    Rekomenduojamas žaisliuko dydis yra 9–20 centimetrų. Pagrindui siūloma rinktis rudą, rusvą arba ryškesnių spalvų vilną, o dekoruoti reikėtų tik vieną pusę, kad forma ir ornamentai būtų aiškiai matomi.

    Pakabinimui prašoma pritvirtinti bespalvio arba balto siūlo kilputę. Tokie vienodi techniniai sprendimai padeda sukurti vientisą eglutės vaizdą ir palengvina žaisliukų sukomplektavimą, kai darbai atkeliauja iš skirtingų grupių.

    Kur atnešti ir iki kada

    Sukurtus žaisliukus prašoma iki 2026 metų lapkričio 17 dienos pristatyti į Zarasų rajono savivaldybės administracijos 217 kabinetą. Kartu prašoma pateikti žaisliukus kūrusių įstaigų, organizacijų, bendruomenių ar šeimų pavadinimus.

    Surinkti darbai bus centralizuotai perduoti Prezidentūrai. Tokia tvarka leidžia vienoje vietoje suregistruoti kūrėjų bendruomenes ir užtikrinti, kad į Prezidentūrą keliautų tvarkingai suformuota kolekcija.

    Kodėl tokios iniciatyvos tampa svarbios

    Pastaraisiais metais rankdarbių ir bendruomeninių kūrybinių iniciatyvų idėja dažniau siejama su emocine gerove ir socialiniu ryšiu, ypač tamsiuoju metų laiku. Praktinės veiklos, tokios kaip vėlimas, padeda mažinti įtampą, o bendra kūryba kuria priklausymo jausmą ir stiprina vietos bendruomenes.

    Kalėdiniai simboliai Prezidentūroje taip pat veikia kaip minkštoji komunikacija: rankų darbo dovanos leidžia subtiliai papasakoti apie šalies tradicijas, bendruomeniškumą ir regionų įsitraukimą. Dėl to iniciatyvos, kuriose dalyvauja šeimos ir organizacijos, tampa ne tik šventine pramoga, bet ir prasmingu bendro pasakojimo kūrimu.

  • D. Nausėdienė kviečia visą Lietuvą: jūsų meduolinės žvaigždės papuoš Prezidentūrą

    Pirmoji ponia Diana Nausėdienė jau šeštus metus iš eilės kviečia žmones visoje Lietuvoje prisidėti prie kalėdinės iniciatyvos ir kartu kurti Prezidentūros eglės papuošimus. Šiemet akcija pavadinta „Lietuvos žvaigždynas“, o jos ašimi tampa namuose gaminami meduoliniai žaisliukai.

    Akcijos dalyviai raginami kurti žvaigždutės arba širdelės formos papuošimus, dekoruotus meduolių raštais. Kiekvienas žaisliukas gali būti unikalus, atkartojantis šeimos tradicijas, turintis palinkėjimą ar simbolį, kuris primena apie artumą ir bendrystę.

    Pasak pirmosios ponios, šv. Kalėdų laukimas yra metas, kai senos tradicijos įgauna naują prasmę, o iš kartos į kartą perduodami papročiai padeda išlaikyti ryšį. Vienas ryškiausių tokių papročių Lietuvoje yra meduolių kepimas, sukviečiantis skirtingo amžiaus šeimos narius prie vieno stalo.

    „Šių metų meduolių žaisliukams pasirinkta žvaigždės forma primena, kad kiekvienas turime savo kelią ir savitą būdą šviesti, o mūsų skirtingos istorijos gali susijungti į vieną bendrą pasakojimą“, – sakė D. Nausėdienė.

    Pirmoji ponia pabrėžė, kad iniciatyva kasmet suartina šeimas, mokyklas ir bendruomenes, o pats kūrybos procesas tampa proga kalbėtis, dalintis prisiminimais ir kurti naujas tradicijas. Tokios veiklos, pasak jos, ypač svarbios šiandien, kai bendruomeniškumas vis dažniau kuriamas per prasmingus, paprastus ir įtraukiančius bendrus darbus.

    Iš skirtingų Lietuvos vietų atkeliavę papuošimai kartu sudarys „Lietuvos žvaigždyną“ ir papuoš pagrindinę Prezidentūros eglę bei kitas egles. Taip pat dalis kūrinių gali tapti simbolinėmis dovanomis Lietuvos sąjungininkams, partneriams ir bendruomenėms.

    Prisidėti kviečiamos šeimos, ugdymo įstaigos ir vietos bendruomenės, o iniciatyvos esmė išlieka ta pati: per mažus, rankomis sukurtus darbus sustiprinti ryšį ir dalintis šventine šiluma. Dėl žaisliukų perdavimo į Prezidentūrą rekomenduojama kreiptis Prezidentūros nurodytais kontaktais.

  • Vilniaus rajono mokiniai nustebino: lyderystę augino per sportą, o ryšiai tęsiasi ir po projekto

    Vilniaus rajono mokiniai nustebino: lyderystę augino per sportą, o ryšiai tęsiasi ir po projekto

    Vilniaus rajono mokiniai šiemet įsitraukė į jau aštuntą kartą vykstantį lyderystės projektą, globojamą pirmosios ponios Dianos Nausėdienės. Į veiklas įsijungė Nemenčinės Konstanto Parčevskio, Nemėžio Rapolo Kalinausko, Lavoriškių Stepono Batoro bei Maišiagalos kunigo Juzefo Obremskio gimnazijų bendruomenės.

    Projektas orientuotas į jaunų žmonių pasitikėjimo savimi stiprinimą, gebėjimą veikti komandoje ir atsakingą sprendimų priėmimą. Praktiniai užsiėmimai buvo grindžiami sportu, komandinėmis užduotimis ir situacijomis, kuriose svarbus ne rezultatas, o bendradarbiavimas ir tarpusavio pasitikėjimas.

    Lyderystė per sportą

    Organizatorių teigimu, sportas šioje programoje pasirinktas neatsitiktinai: jis greitai atskleidžia komandinio darbo spragas, išryškina komunikacijos įpročius ir leidžia saugiai mokytis iš klaidų. Dalyviai per kelias intensyvias dienas turėjo progą išbandyti skirtingus vaidmenis, mokėsi pasiskirstyti atsakomybėmis ir tartis, kai nuomonės išsiskiria.

    Tokio tipo patirtinis mokymasis laikomas vienu veiksmingiausių ugdymo metodų, kai siekiama ne tik perduoti žinias, bet ir formuoti įgūdžius. Švietimo ekspertai pabrėžia, kad socialinės ir emocinės kompetencijos, tokios kaip savikontrolė, empatija ar konfliktų sprendimas, tiesiogiai susijusios su mokinių mokymosi motyvacija ir vėlesne sėkme darbo rinkoje.

    Kas lieka pasibaigus veikloms

    Viena ryškiausių šių metų projekto išvadų tapo mokinių tarpusavio bendrystė, nes ryšiai nenutrūko pasibaigus išvykai. Jaunuoliai palaiko kontaktą, bendrauja tarpusavyje ir toliau ieško progų susitikti, įsitraukti į bendras iniciatyvas ar pasidalyti patirtimis.

    Praktikoje tai reiškia, kad projektas veikia ne kaip vienkartinis renginys, o kaip ilgiau trunkantis impulsas, skatinantis mokinius imtis iniciatyvos savo mokyklose. Tokios patirtys ypač svarbios paauglystėje, kai formuojasi tapatybė, stiprėja savarankiškumas, o bendraamžių įtaka tampa vienu svarbiausių veiksnių priimant sprendimus.

    Partnerystės ir tęstinumas

    Vilniaus rajono savivaldybė pabrėžia partnerystę su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu ir Britų taryba, kurie prisideda prie galimybių mokiniams plėtros. Bendradarbiavimas su tokiomis organizacijomis padeda užtikrinti, kad veiklos apimtų ne tik sportą, bet ir pilietiškumą, tarpkultūrinį supratimą bei bendruomeniškumą.

    „Lyderystė prasideda ne nuo pareigų ar titulo – ji prasideda nuo gebėjimo veikti kartu, išgirsti kitą žmogų ir nebijoti prisiimti atsakomybės. Ypač smagu matyti, kad projekto metu užsimezgę ryšiai tęsiasi ir jam pasibaigus“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Ernestas Stelmach.

    Pasak savivaldybės, tikslas ir toliau išlaikyti programos tęstinumą, kad kuo daugiau jaunuolių galėtų išeiti iš įprastos mokyklos rutinos, patirti bendradarbiavimo iššūkius ir stiprinti lyderystės įgūdžius realiose situacijose. Tokios iniciatyvos dažnai tampa ir atspirties tašku mokinių savanorystei, mokinių savivaldai ar bendruomeniniams projektams, kurie kuria ilgalaikę vertę visam rajonui.

  • Rygos lietuvių vidurinės mokyklos 35-mečio šventėje – sveikinimai ir nauji planai bendradarbiauti

    Rygos lietuvių vidurinės mokyklos 35-mečio šventėje – sveikinimai ir nauji planai bendradarbiauti

    Rygos lietuvių vidurinė mokykla paminėjo 35 metų sukaktį, į jubiliejaus renginį subūrusi mokyklos bendruomenę ir svečius iš Lietuvos. Šventėje dalyvavo Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis, vicemerė Gita Vilčiauskienė, Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos direktorė Simona Jacienė ir pavaduotoja ugdymui Lina Valiukienė.

    Renginio metu svečiai akcentavo, kad per daugiau nei tris dešimtmečius mokykla tapo svarbia lietuviškos tapatybės atrama Latvijoje. Pasak jų, čia ugdomi jauni žmonės ne tik mokosi dalykų, bet ir nuosekliai puoselėja lietuvių kalbą, papročius bei tradicijas, kurias vėliau perduoda savo šeimoms ir bendruomenėms.

    Mokyklos reikšmė siejama ir su platesniu kultūriniu vaidmeniu, nes ugdymo įstaiga veikia kaip lietuvių telkimosi centras Rygoje. Tokios mokyklos ypač svarbios užsienyje gyvenančioms bendruomenėms, nes padeda išlaikyti kalbą kasdienėje aplinkoje ir užtikrina, kad tautinė savastis būtų perduodama ne vien per šeimą, bet ir per švietimo sistemą.

    Jubiliejaus proga bendruomenę sveikino ir aukšti Lietuvos valstybės atstovai bei visuomeninių organizacijų lyderiai. Tarp pasveikinusiųjų minimi pirmoji ponia Diana Nausėdienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, užsienio reikalų viceministras Taurimas Valys, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke ir kiti svečiai.

    Po oficialios šventės Joniškio rajono savivaldybės ir Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos atstovai susitiko su Rygos lietuvių vidurinės mokyklos vadovybe aptarti bendradarbiavimo galimybių. Susitikime dėmesys skirtas bendriems projektams, ateities planams bei praktiniams sprendimams, kaip stiprinti ryšius tarp ugdymo įstaigų ir sudaryti daugiau progų mokiniams bei pedagogams keistis patirtimis.

    Mokykla įkurta 1991 metais

    Rygos lietuvių vidurinė mokykla įkurta 1991 metais ir dirba pagal Latvijos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus ugdymo standartus. Mokykloje taip pat dėstoma lietuvių kalba, etnokultūra, Lietuvos istorija ir geografija, todėl mokiniai lietuvišką turinį gauna nuosekliai ir sistemingai.

    Ugdymą papildo neformalusis švietimas: mokykloje veikia dramos ir šokių kolektyvai, įvairūs būreliai. Lietuvių kalba čia privaloma nuo 1 klasės, o tai sudaro sąlygas mokiniams pasiekti tvirtą kalbinį pagrindą ir vėliau lengviau palaikyti ryšį su Lietuvos kultūrine erdve.

    Akcentuojami geri mokymosi rezultatai

    Mokykla Latvijoje siejama su gerais pasiekimais ir yra minima kaip viena stipresnių ugdymo įstaigų pagal centralizuotų egzaminų rezultatus. Tai svarbus signalas bendruomenei, kad lietuviškas ugdymas užsienyje gali būti ne tik tapatybės išlaikymo priemonė, bet ir aukštą akademinę kokybę užtikrinanti mokymosi aplinka.

    Šventė tapo proga ne tik pažvelgti į nueitą kelią, bet ir susitarti dėl konkretesnių ateities darbų. Mokyklos bendruomenė tikisi, kad naujos partnerystės ir bendri projektai sustiprins mokinių motyvaciją, pedagogų bendradarbiavimą ir lietuviško švietimo tęstinumą Rygoje.